Transcript File - Dainora Mikulskaitė

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS
GAMTOS MOKSLŲ FAKULTETAS
TECHNOLOGINIO UGDYMO KATEDRA
II KURSO STUDENTĖS
KRISTINA VABOLYTĖ, ANŽELA BALTMIŠKYTĖ, LAIMUTĖ
JATKAUSKIENĖ, DAINORA MIKULSKAITĖ
KALBOS KLAIDOS SAKYTINĖJE
KALBOJE, KALBOS NETIKSLUMAI,
KIRČIAVIMO KLAIDOS,
BARBARIZMAI, SKOLINIAI


Valstybinė kalba – tai oficialiai
viešajame valstybės gyvenime
vartojama kalba.
Lietuvių kalba valstybine buvo
pripažinta 1992, 1928, 1938 m. Lietuvos
konstitucijose.

Kol lietuvių kalba tapo valstybine, jai
teko nueiti sunkų kelią. Okupacinės
valdžios bandė ją sunaikinti. Nors to
padaryti nepavyko, tačiau jų poveikis
jaučiamas iki šiol. Jis atsispindi kalbos
klaidose.
KIRČIAVIMAS

Kirčiãvimas lietùvių kalbojè yra
viena svarbiausių tarimo ypatybių,
atliekančių aiškia skiriamąją funkciją.
Lietuvių kalbos kirtis yra toninis,
kirčiuotą skiemenį išskiriantis ne tik
balso intensyvumu, bet ir skiemens
tono aukščio kaita.
PRIEGAIDĖS

TVIRTAPRADĖ

kairinis kirčio ženklas ( ̀ ) - pažymi trumpą

kirčiuotą balsį; dvigarsiuose arba dvibalsiuose
pažymi tvirtapradę priegaidę (sunkì pasagà );
dešininis kirčio ženklas ( ́ ) – pažymi
tvirtapradę priegaidę visais atvejais, kurių
neapima kairinis kirčio ženklas (užgùitos
šìršės ).


TVIRTAGALĖ
riestinis kirčio ženklas ( ̃ ) - rašomas
tik esant tvirtagalei priegaidei (senẽlių
namaĩ, įpū̃sti šviẽžio kvãpo).
KIRČIUOTĖS

Tai keturi kirčiavimo tipai, keturi žodžio
linksnių formų kirčiavimo tam tikroje
žodžio vietoje būdai, yra susiję su antro
nuo galo skiemens priegaidėmis.
Kirčiavimo grupės atskiriamos pagal
kirčio vietą tam tikruose linksniuose (
Vns. – vardininke, įnagininke,
vietininke; dgs. – kilmininke, galininke,
vietininke).




I kirčiuotė – kirtis visuomet kamiene;
II kirčiuotė – kirtis pereina iš kamieno į
galūnę;
III kirčiuotė – kirtis pereina iš galūnės į
kamieną;
IV kirčiuotė – kirtis visuomet galūnėje.
SKOLINIAI





Tai svetimos kilmės žodžiai, įvairių
kontaktų keliu atėję daugiausia iš
kaimyninių kalbų.
Skirstomi į tris grupes:
tikrieji skoliniai;
svetimybės (barbarizmai);
tarptautiniai žodžiai.
TIKRIEJI SKOLINIAI


Tai tokie svetimos kilmės žodžiai, kurie
struktūriškai ir semantiškai yra visiškai
asimiliavęsi lietuvių kalboje.
Pvz.: ajeras, baravykas, bulvė, Kalėdos,
kardas, liūtas, miestas, muilas, sijonas,
slyva.
SVETIMYBĖS (BARBARIZMAI)




Tai nėra vieninteliai daiktų ar reiškinių
pavadinimai, o dubliuoja tarmėse ar
bendrinėje kalboje esančius
pavadinimus.
Skirstomi į dvi grupes:
senosios svetimybės;
naujosios svetimybės.
SENOSIOS SVETIMYBĖS




Skirstomos į tris grupes:
polonizmai;
slavizmai;
germanizmai.
POLONIZMAI
Brudas – (purvas, nešvarumai, šiukšlės);
Kūdas – (liesas);
SLAVIZMAI
Adejalas, adijalas – (antklodė, apklotas);
Bliūdas – (dubuo);
GERMANIZMAI
Bankuchenas – (šakotis)
Biskis, biškis – (truputis)
TARPTAUTINIAI ŽODŽIAI


Tai bendras kurios nors mokslo,
technikos, meno srities termino, ta
pačia arba artima reikšme ir panašiu
pavidalu vartojamo keliose arba
daugelyje kalbų, pavadinimas.
Pvz.: sugestionuoja – išreiškia;
išeliminuoti – pašalinti.
LITERATŪRA




Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė A. Bendroji ir
specialybės kalbos kultūra. Kaunas: Vytauto Didžiojo
universitetas, Pasaulio lietuvių centras, 2010. 370 p.
Lietuvių kalbos kirčiavimas. Iš: Vikipedija [interaktyvus]. [žiūrėta
2010 m. lapkričio 23 d.]. Prieiga per internetą:
<http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%B3_kalbos_kir%C4%8
Diavimas#Kir.C4.8Diavimo_lentel.C4.97s>
Mikulėnienė D. Leksika: skolinių vartojimas (svetimybės,
tarptautiniai žodžiai). Vilnius: 2005. 118 p.
Ryklienė-Kupčinskaitė A. Kalbos konsultacijos /Lietuvių kalbos
institutas. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. 250 p.