Transcript Document

Ugdymo turinio
diferencijavimas
Pagal Changing teaching practices. Using curriculum differentiation to
respond to student’s diversity, UNESCO, 2004
B.Bennett, C.Rolheise-Bennett, L.Stevahn,2000
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Ugdymo turinys

Ugdymo turinį sudaro:
Mokinio jau turima patirtis.
 Ugdymo programos ir kontekstas.
 Mokymo ir mokymosi metodai.
 Vertinimo būdai ir rezultatai.
 Mokymo ir mokymosi šaltiniai bei priemonės.


Ugdymo turinys
Formalus - reglamentuotas
 Neformalus arba paslėptas

Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Ugdymo turinio diferencijavimas
Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingo
sugebėjimų lygio mokiniams
 Pritaikoma





Mokymo turinys
Mokymo ir mokymosi metodai
Vertinimo būdai
Diferencijuojama


Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį
Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes,
kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau
patyrusiems
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Mokymo turinio pritaikymas
Mokymo turinys - tai, ko mes mokome ir ko tikimės,
kad mokinys išmoks: žinos, supras, gebės atlikti.
 Mokymo turinys pritaikomas ir parenkamas taip, kad
padėtų kiekvienam mokiniui pasiekti geresnių
rezultatų:





būtų prasmingas mokiniams;
atitiktų mokinių poreikius ir interesus;
būtų pritaikytas aplinkai;
būtų skirtas ne tik faktų mokymuisi.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Mokymo ir mokymosi būdų pritaikymas (1)
Naujos informacijos pateikimo metodai – indėlio metodai

Naujų sąvokų ar gebėjimų pateikimo metodai gali būti labai įvairūs
 stebėjimas, skaitymas, klausymas, praktinė veikla


mokytojas aprūpina mokinius medžiaga ir šaltiniais, o mokiniai patys randa
reikiamą informaciją
Naudojamos įvairios technikos, pvz.:




sudaromos mokinių poros ar grupės, kuriose vienas skaito, o kitas/kiti
klauso
rodomi paveikslai ir klausiama
paklausiama mokinių, ką jie jau žino
paprašoma sužinoti iš tėvų, kaimynų ir kt.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Mokymo ir mokymosi būdų pritaikymas (2)
Praktinės veiklos ir užduočių atlikimo metodai –
rezultatų/pasekmių metodai



Šie metodai ir veiklos turi padėti mokiniui priimti naują
informaciją, suprasti jos prasmę ir pritaikyti – pasiekti rezultatą
Rezultato/pasekmių metodai - rašymas, kalbėjimas,
piešimas, kūrimas, gaminimas
Naudojamos įvairios technikos, pvz.:
 mokiniai rašo trumpus rašinius
 grupėje kuria plakatą;
 vaidina ir kt.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Vertinimo būdų pritaikymas
Vertinimo metodai - kaip mokiniai parodo, kad suprato, ko
mokosi ir ką jau išmoko


Mokytojas mato, kad mokinys išmoko sąvoką ar įgijo gebėjimą
 stebėdamas, kaip mokiniai atlieka praktinį darbą ir užduotis
 vertindamas mokinių veiklos rezultatus, kurie parodo
supratimą ar gebėjimus
Naudojamos įvairios technikos, pvz.;
 mokytojas klauso, ką mokiniai kalba grupėje
 užduoda klausimus
 aptaria jų pagamintus „produktus“ ir kt.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Ką reikia žinoti diferencijuojant ugdymo turinį?
Mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi lemiančius veiksnius
Poreikius
Sugebėjimus
Interesus
Turimą patirtį
Mokymosi/mokymo stilius
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Kaip pažinti savo mokinius?

Formuojamasis vertinimas
padeda nustatyti mokinių interesus,
individualius poreikius, sugebėjimus

Formuojamojo vertinimo metodai:





Stebėjimas
Klausymas
Sudarymas sąlygų
mokiniams kalbėti
Mokinių darbų peržiūrėjimas
ir aptarimas
Klausimai

Šiais metodais renkama informacija
apie tai:
 ką mokiniai jau žino ir geba
 ko jie dar nežino ir negali padaryti
 kas juos domina
 kokią jie turi mokymosi patirtį
 kokie mokymosi stiliai jiems
geriausiai tinka

Vertinimo informacija panaudojama
sprendžiant kaip mokyti toliau - planuoti
pamokas visai klasei, galvojant apie
skirtingus klasės mokinius
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Mokytojas turėtų atsakyti į klausimus









Ką aš žinau apie savo mokinius? Ar žinau, kuris tylus ir kuris nuolat
siekia mano dėmesio?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir daro pažangą? Kurie kelia
susirūpinimą?
Kurie negali nustygti vietoje nė minutės, kuriuos reikia nuolat skatinti?
Kuriems mokiniams sekasi matematika, kuriems kalbos, kuriems tai
sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams, kuriems kyla sunkumų dėl matematikos
ar kalbų?
Kurie turi elgesio problemų?
Kokie yra mano mokiniai, ką jie mėgsta?
Ar yra klasėje mokinys, kuris turi paslėptų talentų?
Kokiais būdais mokiniams patinka mokytis? Ar klausantis, ar stebint,
ar dirbant, ar tyrinėjant, ar diskutuojant?
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Svarbu remtis mokinių jau turimomis
žiniomis ir mokymosi patirtimi
Pritaikant ugdymo turinį individualiai mokiniui ar mokinių
grupei nustatomos jau turimos žinios ir supratimas bei
mokymosi patirtis:
 mokiniams duodama daugiau praktinių darbų
 mokiniai paprašomi pasidalinti turima patirtimi vienas
su kitu
 užduodami klausimai
 teikiama informacija
 skiriamas grupės lyderio vaidmuo
 ieškoma informacijos bendruomenėje ir šeimoje
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių žinioms ir patirčiai
nustatyti (1)
TRYS KLAUSIMAI
 1 klausimas – Ką aš žinau?
 2 klausimas – Ką aš noriu žinoti? (Kas mane domina?)
 3 klausimas – Ko aš išmokau?
Pirmi du klausimai užduodami prieš pradedant mokymosi veiklą, o trečiasis po
jos.
 ŽODŽIŲ RŪŠIAVIMAS
 Mokytojas iš teksto atrenka 20 žodžių ir/ar sakinių ir parengia korteles
su šiais žodžiais ar sakiniais
 Korteles išdalina mokinių poroms ar mažoms grupelėms
 Mokinių paprašoma sugrupuoti korteles pagal tai, kas jose yra bendro,
ką žodžiai ar sakiniai reiškia mokiniams
 Grupuodami mokiniai diskutuoja ir dalinasi patirtimi
 Baigusi grupuoti kiekviena pora ar grupelė pristato klasei ir pagrindžia
savo sprendimus dėl žodžių ar sakinių grupavimo

Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių žinioms ir patirčiai
nustatyti (2)


STEBĖJIMAS IR UŽRAŠYMAS
 Mokytojas stebi, kaip mokiniai demonstruoja gebėjimus ir dalinasi
informacija vienas su kitu
 Mokytojas ir/ar mokiniai gali užrašyti, ką mokiniai žino ta tema ar kaip
supranta sąvoką prieš ir po mokymosi
MINČIŲ LIETUS
 Mokiniams duodamas raktinis žodis, sakinys ar tema ir paprašoma
individualiai, poromis ar grupelėmis apmąstyti ir užrašyti visus žodžius,
kurie ateina į galvą, susijusiu su duotais žodžiais, sakiniais ar tema
 Mokiniai galvoja žodžius greitai, nesustodami analizuoti ar vertinti sąrašo
 Mokytojas mato, ką mokiniai ar jų grupė žino, ir pagal tai organizuoja
tolesnį mokymąsi, pritaikytą individualiai mokiniams
 Sąrašu gali būti naudojamasi toliau mokantis, jis parengiamas ant didelio
lapo, užrašų sąsiuvinyje ar ant lentos, kad būtų galima papildyti, užrašyti
kitą reikiamą informaciją
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių žinioms ir patirčiai
nustatyti (3)
STRAIPSNELIO SANTRAUKA
rašoma perskaičius tekstą pagal šiuos kriterijus:







santrauka turi būti trumpa, atitinkanti temą
santrauka tinkamai išdėstyta (pradžia, dėstymas ir pabaiga)
santrauka parašyta savais žodžiais
santrauka turi apimti pagrindines mintis ir jas pagrindžiančias detales
Mokytoja paprašo mokinių pasirinkti straipsnelį juos
dominančia tema ir parašyti santrauką.
Prieš tai mokytojas pats pasirenka straipsnelį ir parašo
santrauką, kurią perskaito mokiniams ir paaiškina, kaip reikia
rašyti laikantis nurodytų kriterijų.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių
interesais



Mokiniai, kaip ir kiekvienas žmogus, nori mokytis to, kas juos
domina ir kas jiems sekasi
Susidomėjimas išlieka ilgesnį laiką, jeigu tema ar gebėjimas
stimuliuoja mokinį. Mokytojai to pasiekia leisdami mokiniams iš
dalies kontroliuoti savo mokymąsi - pasirinkti ko jie nori arba ką
jiems reikia išmokti.
Norint sužinoti, kas mokiniams įdomu, galima



užrašyti lentoje temą (pvz., vanduo) ir paprašyti mokinių grupelės užduoti
dvidešimt klausimų ta tema
kitai grupei gali būti duodama kita tema
klausimai gali būti užduodami žodžiu arba pasižymint po keletą svarbių
žodžių raštu
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių interesams nustatyti (1)

INTERVIU POROMIS, PANAUDOJANT VENN DIAGRAMĄ




Sudaromos mokinių poros. Priklausomai nuo tikslo, mokiniai gali būti nepažįstami
arba pažįstantys vienas kitą.
Mokytojas arba kiekviena pora sudaro 8-10 interviu klausimų sąrašą. Į klausimus
neturi būti galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Pvz.:
 Ką tu mėgsti veikti po pamokų?
 Kokius darbus privalai nudirbti arba pareigas atlikti po pamokų? Kurie iš jų tau
patinka?
 Kokių darbų ar pareigų tu nemėgsti?
 Ką tu labiausiai mėgsti veikti lauke?
Mokiniai paprašomi paimti interviu vienas iš kito. Kurdami interviu mokiniai užsirašo
pastabas apie vienas kito interesus ir stiprybes.
Užrašyti atsakymai pateikiami Venn diagrama, kuri susideda iš dviejų ar daugiau
persiklojančių skritulių. Nepersiklojančiose srityse užrašomi mokinių vardai ir tai, kas
juos skiria, o persiklojančiose srityse - tai, ką jie turi bendra.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių interesams nustatyti
(1 tęsinys)



Sudarius Venn diagramas mokiniai porose ir visa klasė su mokytoju aptaria
savo interesų panašumus ir skirtumus.
 Kai kurios poros gali parengti straipsnelį į laikraštį, kitos parengti plakatą.
 Vyresni mokiniai gali parašyti penkis sakinius arba penkias pastraipas
(įvadas, panašumai, skirtumai, kita įdomi informacija, išvados) gimtąja
arba užsienio kalba apie savo partnerį.
Venn diagrama gali būti naudojama išsiaiškinti ir vizualizuoti konkretesnius
dalykus, pvz.:
 kokios knygos, kokie žmonės patinka
 palyginti knygos personažus
 nustatyti, kas svarbiausia tam tikrame pavyzdyje ir t.t.
Venn diagramą verta padaryti mokslo metų pradžioje ir vėliau periodiškai
pakartoti per visus mokslo metus.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių interesams nustatyti (2)


INTERVIU IR APRAŠAI
 Mokytojai patys gali sukurti aprašus panaudodami atviro arba uždaro (taip ir ne)
atsakymo klausimus. Pvz.:
„Mano mėgstamas sportas yra ..................................“.
„Mano mėgstamiausias mokomasis dalykas yra
........................................“.
„Aš mėgstu ramiai dirbti prie savo stalo“- „taip“ ar „ne“.
MOKINIŲ PAIEŠKA
 Mokytojai šią strategija naudoja mokinių stiprybėms nustatyti. Mokytojas kartu su
mokiniais sukuria teiginių apie tai, ką norima sužinoti (mokinių hobiai, interesai).
Šie teiginiai turėtų skatinti mokinių sąveiką, padėti surasti bendrus interesus ar
stiprybes.
 Mokiniai ieško, kam tinka vienas ar kitas teiginys. Surastasis užsirašo savo vardą.
 Tas pats mokinys viename lape gali pasirašyti tik vieną kartą (šią taisyklę galima
keisti priklausomai nuo mokinių skaičiaus klasėje).
 Mokiniai gali sudaryti diagramas apie savo klasės pomėgius ir kitaip aptarti gautus
rezultatus.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių interesams nustatyti (2 tęsinys)
Dvylikos metų mokiniams gali būti siūlomi aptarti tokie teiginiai
Surask vieną, kuris mėgsta bėgioti
Surask vieną, kuris mėgsta dainuoti
Surask vieną, kuris mėgsta matematiką
Surask vieną, kuris mėgsta skaityti knygas
Surask vieną, kuris mėgsta deklamuoti eiles
Surask vieną, kuris mėgsta žaisti krepšinį
Surask vieną, kuris gerai šoka
Surask vieną, kuris mėgsta gaminti maistą
Surask vieną, kuriam reikalinga pagalba
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Užrašo vardą
Strategijos mokinių interesams nustatyti (3)

KNYGELĖ MAIŠELYJE „PASAKYK KĄ NORS APIE...“
Mokinys ima interviu iš savęs arba iš kito mokinio apie interesus,
stiprybes ir pan. Klausimo pradžia yra “Pasakyk, ką nors apie...“.
 Mokiniai parengia 8-10 lapų, kurių viršuje užrašomas klausimas, pvz..,
“Pasakyk, ką nors apie Martos mėgstamą dalyką/apie šeimą ir pan....“.
Tame pačiame lape užrašomas atsakymas ir jo pagrindimas, pvz., Marta
mėgsta bėgioti. Ji nubėga du kilometrus kasdien. Lapas iliustruojamas.
 Užpildyti lapai įdedami į plastikinius įdėklus ir susegami (galima apsieiti ir
be to). Taip parengiama knyga apie klasės mokinius.
Klausimus interviu gali parengti patys mokiniai arba mokytojas.
Puslapių skaičius knygelėje gali būti įvairus. Informacija kiekviename
puslapyje trumpa, glausta, konkreti.
Iliustracijos gali būti piešiamos, naudojamos nuotraukos ar iškarpos iš
laikraščių. Susegę puslapius mokiniai gali padaryti viršelį.
Tokios knygelės parodo mokytojams ir tėvams klasės mokinių pomėgius,
interesus, patirtį.





Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių
mokymosi apžvalga

Mokymosi apžvalgoje nurodoma, kaip mokinys mokosi
ir kas jam sekasi geriausiai, veiksniai lemiantys
mokymą ir mokymąsi:







lytis
kultūrinis pagrindas (etniškumas, religija)
mokymosi stilius
kalba, kuria kalba namuose
sugebėjimai
pomėgiai, interesai
Mokytojas, pasinaudodamas mokinio mokymosi
apžvalga, gali pritaikyti mokymą bent vienu aspektu.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu
žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (1)
Intelektas – gebėjimas spręsti problemas arba sukurti
produktus, vertingus vienoje ar keliose kultūrinėse situacijose.
Intelekto sritis
Veiklos, stimuliuojančios naudoti šias
intelekto sritis
Erdvinis/vizualinis
Įsivaizdavimas ir vaizduotės panaudojimas,
idėjų braižymas/ piešimas/skulptūrų darymas iš
įvairių medžiagų, žemėlapių, schemų ir kt.
braižymas, fotografavimas, filmavimas.
Asmeninis/vidinis
Savo jausmų supratimas, ko nors darymas
vienam, pozityvus kalbėjimas apie save, vidinė
disciplina, savo patirties ir emocijų
reflektavimas.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu
žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (2)
Intelekto sritis
Veiklos, stimuliuojančios naudoti šias
intelekto sritis
Tarpasmeninis
Kitų klausymasis, kitų padrąsinimas ir
palaikymas, būvimas komandos dalimi,
empatijos parodymas, savanorystė,
bendradarbiavimas.
Muzikinis/ritminis
Dainavimas ir/ar grojimas, ritmo ar takto
mušimas, įvairių garsų atpažinimas, muzikos
kūrimas, klausymas ir analizavimas.
Kūno/kinestetinis
Vaidmenų žaidimai, fiziniai pratimai, žaidimai,
šokiai.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu
žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (3)
Intelekto sritis
Veiklos, stimuliuojančios naudoti šias
intelekto sritis
Matematinis/loginis
Darbas su skaičiais, uždavinių sprendimas,
loginis mąstymas, argumentavimas, ryšių
tyrinėjimas.
Verbalinis
(kalbinis)/lingvistinis
Skaitymas, rašymas, pristatymas, prasmės
perteikimas, įprasminimas, nagrinėjimas,
debatai.
Aplinkos/gamtininko
Keliavimas, stovyklavimas, rūpinimasis
aplinka, įvairių rūšių pažinimas, rūpinimasis
gamta, supratimas savo veiklos pasekmių.
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu
žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (4)
Pateiktos charakteristikos negali būti naudojamos mokiniams
rūšiuoti, nes kiekvienas žmogus turi daugialypį intelektą ir
negalima jo priskirti kuriam nors vienam.
 Mokytojas, žinodamas klasės mokinių intelektų ir mokymosi
stilių įvairovę, gali lanksčiau pritaikyti įvairius mokymo metodus
ir medžiagą, kad ugdymo turinys taptų prieinamas kuo didesnei
daliai mokinių ir kad kuo daugiau jų patirtų mokymosi sėkmę.
 Mokytojas ugdymo turinio diferencijavimo turėtų imtis
palaipsniui ir bandyti pritaikyti po vieną būdą, atsižvelgdamas
ne tik į mokinių mokymosi stilių ir patirtį, bet ir į savo mokymo
stilių.
 Įvaldęs ugdymo turinio diferencijavimą, mokytojas tampa nebe
mokymo vadovu, o mokymosi skatintoju ir pagalbininku.

Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (1)

Savęs pažinimas
 Mokytojas gali parengti įvairių klausimų mokinių savęs pažinimui, į
kuriuos reikia atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui:







Man geriau, kai pamokoje tylu nei kai triukšminga.
Man labiau patinka dirbti poroje nei vienam.
Man labiau patinka dirbti grupėje kartu su trimis mokiniais nei su keturiais ar
penkiais.
Aš dėmesingesnis po pietų nei iš ryto.
Aš labiau mėgstu kalbėti tam tikra tema nei rašyti apie tai.
Aš geriau išmokstu, kai galiu pasinaudoti konkrečia medžiaga problemai spręsti.
Gali būti mokinių paprašoma užbaigti atvirus teiginius,
pvz.Užbaikite šiuos teiginius:



Geri mokiniai yra ...................................................................................
Aš išmokstu geriau, kai.........................................................................
Jeigu mokytojas nori, kad aš išmokčiau, jis/ji .................................
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2)

Pagal mokymosi pobūdį:

Vizualinis









Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas,
žemėlapius
Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas
Mėgsta skaityti
Gali būti susimąstęs
Mokosi ir prisimena užsirašydamas
Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant
kortelių ir jas peržvelgia
Sudaro sąrašus ir turi detalų kalendorių
Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus
Gerai nujaučia kryptį
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti
(2 tęsinys)

Pagal mokymosi pobūdį:

Girdėjimo









Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti
Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai
Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės
draugais
Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus
Planuoja darbus tardamasis su kitais
Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas
Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus
Pakartoja nurodymus
Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti
(2 tęsinys)

Pagal mokymosi pobūdį:

Lytėjimo









Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais, tyrinėti ne
klasės aplinkoje
Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan.
Mėgsta gaminti daiktus, piešti, braižyti
Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose
Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius bei schemas
Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus
lapuose
Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų
dimensijų modelius
Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus
Mėgsta bandyti ir nesijaudina dėl klaidų
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1)
Paliktoje vietoje pažymėkite varnele jums geriausiai tinkamus teiginius.
Suskaičiuokite, kiek pažymėjote teiginių prie kiekvieno mokymosi stiliaus. Jūsų
mokymosi stilių atitinka tas, prie kurio daugiausiai pažymėjote teiginių.
1 grupė – Skaitymas
___ 1. Mėgstu skaityti, kai turiu laisvo laiko
___ 2. Mėgstu geriau perskaityti apžvalgą nei išgirsti, kas joje
parašyta
___ 3. Suprantu geriau, kai perskaitau
___ 4. Geriau atsimenu, ką perskaičiau nei ką išgirdau
___ 5. Aš mieliau perskaitau žinias laikraštyje nei žiūriu per
televizorių
___ Iš viso pažymėta
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys)
2 grupė – Rašymas
___ 1. Skaitydamas užsirašau, kad geriau suprasčiau medžiagą.
___ 2. Pamokoje užsirašau, kad geriau įsiminčiau.
___ 3. Aš mėgstu persirašyti savo pamokos užrašus, kad geriau
suprasčiau medžiagą.
___ 4. Rašydamas padarau mažiau klaidų nei kalbėdamas.
___ 5. Man geriau sekasi nenukrypti nuo darbotvarkės, kai
užsirašau ją.
___ Iš viso pažymėta
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys)
3 grupė – Klausymas
___ 1. Aš mėgstu klausyti, kai žmonės diskutuoja.
___ 2. Aš daugiau sužinau, kai klausau žinių nei kai skaitau apie tai.
___ 3. Aš paprastai atsimenu, ką išgirstu.
___ 4. Man labiau patinka žiūrėti TV laidą ar filmą, pastatytą pagal
knygą, nei skaityti pačią knygą.
___ 5. Aš geriau išmokstu klausydamas nei skaidydamas apie tai
vadovėlyje ir užsirašydamas.
___ Iš viso pažymėta
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys)
4 grupė – Kalbėjimas
___ 1. Aš geriau įsimenu, kai pasakau garsiai.
___ 2. Aš kalbu su savim, kai bandau spręsti problemą.
___ 3. Aš geriau bendrauju telefonu nei raštu.
___ 4. Aš geriau išmokstu, kai mokausi kartu su kitais.
___ 5. Aš geriau suprantu medžiagą, kai ją garsiai
perskaitau.
___ Iš viso pažymėta
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys)
5 grupė – Įsivaizdavimas/vizualinis mokymasis
___ 1. Aš galiu „matyti“ žodžius mintyse, kai man reikia juos
sakyti paraidžiui.
___ 2. Aš fotografuoju tai, ką skaitau.
___ 3. Aš galiu prisiminti matydamas vaizdą mintyse.
___ 4. Aš prisimenu, kaip atrodo puslapiai knygose, kurias
perskaičiau.
___ 5. Aš prisimenu žmonių veidus geriau nei jų vardus.
___ Iš viso pažymėta
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė
Klausimynas mokymosi stiliui nustatyti (1 tęsinys)
6 grupė – manipuliavimas/sumanus veikimas/valdymas
___ 1. Aš mėgstu daryti daiktų modelius.
___ 2. Aš geriau darysiu bandymus nei apie juos skaitysiu.
___ 3. Aš geriau mokausi manipuliuodamas objektais.
___ 4. Mokantis man sunku nusėdėti.
___ 5. Aš daug vaikštinėju ir judu, kai bandau mąstyti apie
problemą/užduotį.
___ Iš viso pažymėta
Parengė doc.dr. Elena Motiejūnienė