2013-2014m.m. 2 klasė 2013.10.10 Ligita Tamašauskienė BENDRAUKIME 1. Tamo – pasiekimų santrauka. 2. www.ligitosklase.jimdo.com – džiaugiuosi ir 3. 4. 5. 6. 7. mokausi. [email protected] – rašykite. Svarbiausias sąsiuvinukas. Klasės darbų ir kontrolinių darbų sąsiuviniai. Lankymasis.
Download
Report
Transcript 2013-2014m.m. 2 klasė 2013.10.10 Ligita Tamašauskienė BENDRAUKIME 1. Tamo – pasiekimų santrauka. 2. www.ligitosklase.jimdo.com – džiaugiuosi ir 3. 4. 5. 6. 7. mokausi. [email protected] – rašykite. Svarbiausias sąsiuvinukas. Klasės darbų ir kontrolinių darbų sąsiuviniai. Lankymasis.
2013-2014m.m.
2 klasė
2013.10.10 Ligita Tamašauskienė
BENDRAUKIME
1.
Tamo – pasiekimų santrauka.
2. www.ligitosklase.jimdo.com – džiaugiuosi ir
3.
4.
5.
6.
7.
mokausi.
[email protected] – rašykite.
Svarbiausias sąsiuvinukas.
Klasės darbų ir kontrolinių darbų sąsiuviniai.
Lankymasis mokykloje.
Individualūs pokalbiai.
Kokia šeimos įtaka mokymo procese?
9.7.1. Svarbi sėkmingo pradinio ugdymo(si) sąlyga – mokyklos ir šeimos
bendradarbiavimas.
Šeima įvairiais būdais skatinama padėti vaikui augti, bręsti, lavintis...
9.7.2. Įgyvendinant šiuolaikinio ugdymo nuostatas, tėvai tampa ugdymo įstaigų
partneriais.
Mūsų visų tikslas ugdyti visapusiškai išprususį pradinuką.
?
Vertinimas ugdant:
Nuolatinis vertinimas padaro darbą ir kryptingą, ir sąmoningą, ir
rezultatyvų!
Kokia nauda, jei tuo tėvai domisi 1 kartą trimestre?
Vertindami turėtume didinti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis, norą
siekti daugiau, turėtume žadinti jų mokymosi motyvaciją, padėti
mokytis.
Kokia motyvacija? Kam to reikia?
(Mokytojams mokinys - metams antriems, o tėvams – amžiams).
Įvertinimas daromas individualizuotai, atsižvelgiant į vaikų pajėgumą ir atliktą
darbą, jo kokybę, pažangą.
Kiekviena pamoka yra mažas žingsnelis link pasiekimo.
Ugdant ar išugdžius tam tikrus gebėjimus, baigus mokymosi etapą – temą,
projektą ar pan. – pasiekimus įvertiname pagal savaitės (projekto, mėnesio ar
pan.) uždaviniuose nusakytus siekinius.
Įsidėmėtina, kad Bendrosiose programose nužymėti kriterijai („Pasiekimai“)
mokytojui yra pagrindinis orientyras, padedantis įvertinti mokinių pasiekimus, jų
lygį, pažangą.
MĄSTYMO VEIKSMAŽODŽIAI
ANALIZUOTI
PRITAIKYTI
KLASIFIKUOTI
PALYGINTI
SUJUNGTI
SUPRIEŠINTI
APIBŪDINTI
APTARTI
DETALIZUOTI
IŠTIRTI
IDENTIFIKUOTI
INTERPRETUOTI
ĮVERTINTI
STEBĖTI
ORGANIZUOTI
PERFRAZUOTI
NUSPĖTI
ATSAKYTI
PAREMTI
ATSTOVAUTI
VIZUALIZUOTI
PAGRĮSTI
PATVIRTINTI
IŠSPRĘSTI
APIBENDRINTI
SUPAPRASTINTI
VERTINIMAS
MOKYMUISI
IR
MOKYMOSI
VERTINIMAS
2013.10.10 Ligita Tamašauskienė
Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis
ir bręsti kaip asmenybei; pateikti
informaciją apie mokinio mokymosi patirtį,
pasiekimus ir pažangą; priimti pagrįstus
sprendimus.
pagal ŠMM ministro A. Monkevičiaus įsakymą „Dėl mokinių
pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“.
Dr. P. Gudyno
PROJEKTO TIKSLAS –
spręsti aktualius ugdymo kokybės gerinimo
klausimus, plečiant Lietuvos bendrojo ugdymo
mokyklų ir mokytojų galimybes ir gebėjimą
objektyviau vertinti mokinių mokymosi
pasiekimus, užtikrinti geresnį grįžtamąjį ryšį
ugdymo procese.
2016m. privalomi standartizuoti testai 4kl.
Projekto “Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių
bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas,IIetapas” seminarų medžiaga. 2013m.
CITATOS IŠ TEKSTO „MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ
VERTINIMO SAMPRATA“, 2004.
HTTP://WWW.UPC.SMM.LT/EKSPERTAVIMAS/BIBLIOTEKA/FAILAI/SAMPRATA.PDF
•... Vertinimo tikslas - padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip
asmenybei; pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį,
pasiekimus ir pažangą; priimti pagrįstus sprendimus. ...
•... Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra
ne kontroliuoti, o padėti mokytis. ...
•... Diagnostinis vertinimas skirtas išsiaiškinti, ar pasiekti mokymosi
uždaviniai, kam ir kokia pagalba reikalinga, kokie tolesni mokymosi
....
žingsniai. ...
•... Apibendrinamasis vertinimas turi būti validus ir patikimas. ...
•... Apibendrinamojo vertinimo informacija naudojasi mokinys,
rinkdamasis tolesnį mokymąsi; mokytojas, konsultuojantis mokinį dėl
jo pasirinkimo ar vertindamas savo pedagoginę veiklą; kiti suinteresuoti
asmenys bei institucijos, vertinančios ugdymo kokybę. ... ..
Dr. P Gudynas
Mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimas
Nustatyti ir užfiksuoti mokinių ugdymosi pasiekimų lygį.
(Tamo, sąsiuviniai, svarbiausias sąsiuvinukas, darbelių aprašas)
Vadovaujuosi Bendrojoje programoje (2008) pateiktais atskirų dalykų
Mokinių pasiekimų bei Pasiekimų lygių požymių aprašais.
Vertinima pažanga, o ne išmokimas.
Kam ir kiek tai naudinga?
Kognityviniai gebėjimai
Galima juos būtų apibrėžti kaip gebėjimą pasinaudoti
dėmesiu, loginiu, erdviniu mąstymu ir kt.
Kognityvinių gebėjimų vektorius –
„psichinių procesų tempas“
(tai platesnė “intelekto” sąvoka)
1.
ŽINIOS
2. TAIKYMAS
3. AUKŠT. MĄST. GEBĖJIMAI
KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJOS VERT. POŽ.
Pagrindinis lygis
Patenkinamas lygis
•
•
•
•
•
Bendrauja pagal
nuotaiką arba jei yra
skatinamas;
Planuodamas savo
veiklą, ne visada
atsižvelgia į
bendravimo taisykles.
Tik kitų padedamas
sugeba suprasti įvairius
pranešimus bei išsakyti
savo nuomonę;
Bendravimo taisyklių
laikosi tik
kontroliuojamas;
Vertindamas save,
remiasi kitų nuomone
išvardyti....
•
•
•
•
•
Noriai bendrauja,
supranta ir išklauso
kitus;
Planuodamas savo
veiklą, dažniausiai
atsižvelgia į
bendravimo taisykles;
Turi savo nuomonę ir
dažniausiai sugeba ją
išsakyti;
Dažniausiai teisingai
nusako bendravimo
susitarimus ir jų
laikosi;
Stengiasi turėti savo
nuomonę...
Aukštesnysis lygis
•
•
•
•
•
Sugeba bendrauti,
išklausyti ir suprasti
kitus; yra tolerantiškas;
Planuodamas savo
veiklą, atsižvelgia į
bendravimo taisykles;
Neįžeisdamas kitų,
sugeba išsakyti savo
nuomonę;
Puikiai apibūdina
bendravimo
susitarimus ir jų
laikosi;
Visada sugeba
argumentuoti savo
nuomonę.
PASAULIO PAŽINIMAS
PAGAL BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Pažinimo sritys\
siekiniai
Žinios ir
supratimas
Taikymas ir aukštesnieji mąstymo
gebėjimai
Problemų
sprendimas
Žmonių gyvenimas
kartu
Žmonių gyvenimo
kaita (4)
Žmonių gyvenamoji
aplinka (4)
Žmogus ir gyvoji
gamta (8)
Žmogus ir negyvoji
gamta (5)
Žmogaus sveikata ir
saugumas (2)
Praktiniai
geb.
Komunika
vimo geb.
Vertybinės
Mokėjimas
mokytis
nuostatos
MATEMATIKA PAGAL BENDRĄSIAS PROGRAMAS
Turinio sritys
Gebėjimų
grupės
Žinios ir
supratimas
Taikymas
Aukštesnio lygio mąstymo
gebėjimai
1. Skaičiai ir skaičiavimai.
Problemų sprendimo skaičiavimo
srities strategijų taikymas
2. Reiškiniai, lygtys, nelygybės.
Problemų sprendimo algebrinių
strategijų taikymas.
3. Geometrija, matai ir matavimai.
Problemų sprendimo geometrinių
strategijų taikymas.
4. Statistika.
Problemų sprendimo stochastinių
strategijų taikymas.
5. Komunikavimas ir bendrosios
problemų sprendimo strategijos.
Kitos
problemų
sprendimo
Kitų matematinių
ir nematemat
Kitų problemų sprendimo
strategijų taikymas, mąstymas ir
žinios ir
supratimas.
modelių
taikymas.
problemų sprendimo skirtingų
sričių strategijų integravimas.
LIETUVIŲ KALBA PAGAL BENDRĄSIAS PROGRAMAS
BP
ST
Skaitymas (skaitymo technika, teksto
suvokimas)
Rašymas (rašymo
technika,
Klausymas ir kalbėjimas
ir literatūros bei kultūros pažinimo
pradmenys.
teksto kūrimas)
(sakyt. tekst. suvokimas ir
kalbėjimas)
Skaitymas (teksto suvokimas)
Rašymas (teksto
kūrimas)
1. Teksto esmė
1. Turinys
2. Teksto visuma ir detalės.
2. Struktūra
3. Nuomonės / požiūriai
3. Kalbinė raiška
4. Veikėjai / objektai
4. Raštingumas
5. Teksto pobūdis
6. Kalbinė raiška
II klasės klausymo srities
vertinimo dalies pavyzdys
Lygiai
Pasiekimų sritys
Klausomo teksto
suvokimas
Patenkinamas
Pagrindinis
Aukštesnysis
Dažniausiai atidžiai
klausytis ir suprasti
mokytojo ar kito
asmens skaitomų
nesudėtingų grožinių ir
negrožinių tekstų,
tautosakos kūrinių
esmę, kai rodomos
iliustracijos, mokytojo
padedamam sekti
įvykių eigą, iš visumos
išskirti ir įsidėmėti bent
vieną svarbiausią
dalyką, ryškesnę detalę.
Beveik visada atidžiai
klausytis ir suprasti
mokytojo ar kito
asmens skaitomus
nesudėtingus grožinius
ir negrožinius tekstus,
tautosakos kūrinius, kai
rodomos iliustracijos,
sąmoningai sekti ir
įsidėmėti įvykių eigą, iš
visumos išskirti ir
įsidėmėti keletą
svarbiausių dalykų,
ryškesnių detalių.
Visada atidžiai
klausytis ir suprasti
mokytojo ar kito
asmens skaitomus
nesudėtingus grožinius
ir negrožinius tekstus,
tautosakos kūrinius, net
jeigu nepateikiama
jokių iliustracijų, sekti
įvykių eigą, iš visumos
išskirti ir įsidėmėti
svarbiausius dalykus,
ryškesnes detales.
Atnaujintos pradinio ugdymo lietuvių kalbos bendrosios programos projektas 2013-05-29
dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė
UPC, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vedėja
II klasės kalbėjimo srities
vertinimo dalies pavyzdys
Lygiai Patenkinamas
Pasiekimų
sritys
Kalbėjimo tikslų
supratimas
Suprasti, kad lietuvių
kalboje žodžiai yra
kirčiuojami
skirtingai (stipriau
gali būti ištariama
žodžio pradžia,
vidurys arba
pabaiga).
Pagrindinis
Aukštesnysis
Suprasti, kad lietuvių
kalboje žodžiai yra
kirčiuojami
skirtingai (stipriau
gali būti ištariama
žodžio pradžia,
vidurys arba
pabaiga), ir žinoti,
kad nuo to priklauso
žodžio reikšmė.
Žinoti ir suprasti, kad
lietuvių kalboje
žodžiai yra
kirčiuojami
skirtingai, taip pat
žinoti, jog pagal
kirčiavimą gali
skirtis žodžių, o
pagal intonaciją –
sakinių reikšmė.
II klasės skaitymo srities
vertinimo dalies pavyzdys
Lygiai Patenkinamas
Pasiekimų
sritys
Teksto suvokimas
Remiantis tekstu
nurodyti aiškiai
tekste paminėtus
veikėjus, objektus.
Pagrindinis
Aukštesnysis
Remiantis tekstu
nurodyti
pagrindinius ir kitus
aiškiai tekste
paminėtus veikėjus,
objektus, juos
apibūdinti vienu
aspektu.
Remiantis tekstu
nurodyti
pagrindinius ir kitus
aiškiai tekste
paminėtus veikėjus,
objektus, juos
apibūdinti dviem ir
daugiau aspektų.
II
klasės
rašymo
srities
vertinimo dalies pavyzdys
Lygiai
Pasiekimų
sritys
Patenkinamas
Pagrindinis
Aukštesnysis
Gebėjimas rašyti
diktantą (užrašyti
girdimą tekstą)
Dažniausiai tiksliai ir
taisyklingai užrašyti girdimus
diktuojamus žodžius ir sakinius
(iki 40 žodžių), kai diktuojama
aiškiai, taisyklingai kirčiuojant
žodžius ir intonuojant sakinius,
pakankamai lėtai, keletą kartų
pakartojant diktuojamą žodį ar
sakinį. Užrašant girdimą tekstą
daryti 6–10 sisteminių bei
atsitiktinių rašybos ir skyrybos
klaidų iš išmoktų atvejų.
Beveik visada tiksliai ir
taisyklingai užrašyti
girdimus diktuojamus
žodžius ir sakinius (iki 40
žodžių), kai diktuojama
aiškiai, taisyklingai
kirčiuojant žodžius ir
intonuojant sakinius
vidutiniu tempu, keletą
kartų pakartojant
diktuojamą žodį ar sakinį.
Užrašant girdimą tekstą
daryti 3–5 sistemines ir / ar
atsitiktines klaidas iš
išmoktų atvejų.
Tiksliai ir taisyklingai
užrašyti girdimus
diktuojamus žodžius ir
sakinius (iki 40 žodžių), kai
diktuojama aiškiai,
taisyklingai kirčiuojant
žodžius ir intonuojant
sakinius, normaliu tempu
bent du kartus pakartojant
diktuojamą žodį ar sakinį.
Girdimą tekstą, iš išmoktų
atvejų, užrašyti be klaidų,
gali pasitaikyti 1–2
atsitiktinės klaidos,
akivaizdūs apsirikimai.
AČIŪ,
...
Ligita
Tamašauskienė
2013.10.10