Slide 1

GREITAKALBĖ

Paruošė:
logopedė Sandra Maračinskienė
Pajiešmenių pagrindinė mokykla


Slide 2

KALBĖJIMO TEMPAS
vienas iš veiksnių, lemiančių sėkmingą komunikaciją.
Jis rodo ne tik individualias kalbėtojo būdo ypatybes,
bet ir jo gebėjimą vartoti kalbą, dėstyti mintis,
oratorinius įgūdžius.
Kalbos požiūriu tempas – tam tikrų kalbos vienetų
(garsų, skiemenų, žodžių) ištarimo greitis. To paties
žmogaus kalbėjimo tempas gali priklausyti nuo
daugelio dalykų: kalbėjimo funkcijų, auditorijos, kuriai
kalbama, informacijos kiekio ir pobūdžio, emocinės
būsenos ir kt.


Slide 3

Greitakalbiai




Kai laiko trūksta, o
reikia pasakyti labai
daug, greitakalbiai
jaučiasi kaip žuvys
vandenyje. Ir ne be
reikalo.
Greičiausiai kalbančia
moterimi pasaulyje
laikoma Fran Capo per
minutę ištaria apie 600
žodžių.

•Nuo jos gerokai
atsilieka greičiausiai
kalbančiu laikomas
vyras: jis per 2
minutes sugeba
ištarti truputį daugiau
nei 500 žodžių.


Slide 4

Lietuvių kalbėjimo tempas
1. Kalbėjimo tempas labiausiai priklauso nuo amžiaus:
jaunesnio amžiaus žmonės kalba greičiau negu
vyresni;
2. Nuo kalbėtojo lyties, išsilavinimo kalbėjimo tempas
mažai tepriklauso. Preliminariai galima spėti, kad
kalbėjimo greičio diapazonas didesnis vyrų grupėje
negu moterų.
3. Daugiausia, matyt, kalbėjimo tempas priklauso nuo
asmeninių žmogaus savybių, kurios yra
pastoviausios ir lėčiausiai kinta.


Slide 5

Žmogaus būdo bruožai lemia vadinamąjį bendrąjį
kalbėjimo tempą, pagal kurį žmones skirstome į
greitakalbius ir lėtakalbius. Kalbėjimo tempas yra
sudėtingas kompleksinis kalbos reiškinys. Jo
parametrus lemia daugelis lingvistinių ir nelingvistinių
dalykų vienu metu (temperamentas, amžius, kalbinė
situacija ir t. t.), kuriuos reikėtų dar išsamiai ištirti.


Slide 6

Kas patinka greitakalbiams?
Greitakalbės






Virvė, virvelė, virvykštė, virvogalis.
Gervė gyrūnė gyrėsi geroj girioj gerą girą gėrusi.
Kupeta su kupetaite, pakupetys su kupetiene.
Sesė sesei sakė: šita mūsų šakė.
Kaba kabutis, tupi tuputis, kad kabutis nekabėtų, tai
tuputis netupėtų.


Slide 7

Kalbos tempo sutrikimas –
greitakalbystė (tachilalija)



Tachilalija (gr. tachys – greitas, lalia – kalba) yra
patologiškai greitas kalbėjimo tempas.
Normaliai kalbantis žmogus per sekundę ištaria nuo
9 iki 14 garsų. Kai per sekundę ištariama 15-20 ar
daugiau garsų, toks kalbėjimo tempas laikomas
patologine greitakalbyste (tachilalija).


Slide 8

Požymiai








Sutrinka ne tik vidinė ir sakytinė kalba, bet ir rašymas.
Keičiasi vaiko ir suaugusiojo bendroji motorika, jie
hiperaktyvūs, juda rankos, kojos, staigiai pradeda eiti ir
staigiai sustoja.
Vaikai neramiai miega.
Nepastovus dėmesys, blaškymasis, nepakankama
regimoji ir girdimoji atmintis;
Mintys formuojamos daug greičiau negu sugebama jas
išsakyti.
Vaikai labai dirglūs, greitai susijaudina, jiems parausta ir
išprakaituoja veidas, rankos dažnai esti šaltos, drėkasta
delnai.


Slide 9

Sąsaja su kitais kalbos sutrikimais


BATARIZMAS –
patalogiškai greitas
kalbėjimo tempas su
netaisyklingais
sakiniais, šiurkščiais
agramatizmais ir
dėmesio stoka kalbai.







PRIEŽASTYS:
Somatinės ligos;
Įvairūs psichogeniniai
veiksniai;
Organiniai galvos
smegenų pažeidimai
prenataliniame periode;
Organiniai galvos
smegenų pakitimai,
paveldėti kaip
konstitucinė ypatybė.


Slide 10

Požymiai






Kalbant išnyksta ar susilpnėja savireguliacijos
funkcija;
Dažnai kartojami skiemenys, žodžiai, frazės;
Retai kartojamas pirmas žodžio garsas;
Traukulių periferiniame kalbos aparate nėra;
Ši patalogija tik išoriškai panaši į mikčiojimą.


Slide 11



POLTERNAS
(užsikirtimas,
trūkčiojimas) –
patalogiškai greitas,
trūkčiojantis kalbos
tempas su žodžių
praleidimais. Sutrinka
bendroji ir kalbinė
motorika; nukenčia kiti
kalbos komponentai.

PRIEŽASTYS
Būna esant:







Chorėjai;
Pseudobulbariniam
paralyžiui;
Sergant distrofinėmis
galvos smegenų ligomis;
Psichopatijai.
Dažnai diagnozuojamas
kaip organinis mikčiojimas.


Slide 12

Kaip atskirti kur polternas, o kur
mikčiojimas?
POLTERNAS
 Atkreipus dėmesį į
kalbėjimą, žmogus
susikaupia, nusiramina ir
pradeda kalbėti geriau, o
kartais ir visai sklandžiai;
 Žinomoje aplinkoje
mažiau save kontroliuoja,
todėl kalba prasčiau;
 Į nevykusį kalbėjimą
beveik nekreipia dėmesio.

MIKČIOJIMAS
 Atkreipus dėmesį į jo
kalbą, traukuliai sustiprėja;
garsai kartojami keletą
kartų arba ties jais
susilaikoma.
 Žinomoje aplinkoje kalba
laisviau.
 Suvokia savo kalbėjimo
trūkumą ir dėl to išgyvena.


Slide 13





BALBATAVIMAS –
patalogiškai greitas
kalbos tempas ir garsų
tarimo sutrikimas, t.y.
vaikai balbatuoja.
Kalba darosi
monotoniška, dusli, su
nosiniu atspalviu.



Sutrinka sakytinės
kalbos tempas ir ritmas
bei garsų tarimas.


Slide 14

Sutrikusio kalbos tempo vaikų tyrimas




Tiriama kompleksiškai.
Surenkama anamnezė
Tiria neurologas,
psichologas ir
logopedas


Slide 15

Kalbos tempo sutrikimų šalinimas
Taikomas kompleksinis metodas:






Medicininis poveikis ( medikamentinis,
psichoterapinis ir fizioterapinis gydymas);
Logopedinės pratybos;
Gydomoji gimnastika;
Masažai ir logopedinė ritmika.


Slide 16

Literatūra







Garšvienė, A., Ivoškuvienė, R. (1993). Logopedija.
Vadovėlis specialiosios pedagogikos studentams.
Kaunas: Šviesa.
Gage N.L., Berliner D.C.(1994) Pedagoginė
psichologija. Vilnius.
http://fcim.vdu.lt/~asta_kazlauskiene/publikacijos/Kal
b%C4%97jimo%20tempas%20ir%20funkciniai%20st
iliai.pdf
http://www.santarve.lt/article/articleview/11827/1/110
6/