VGK KOMANDINIO DARBO YPATUMAI, ATLIEKANT ASMENS PEDAGOGINĮ, PSICHOLOGINĮ VERTINIMĄ 2011-12-01 Mokinių, kuriems nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, grupės: apžvalga, pagrindiniai kriterijai ir specifiniai aspektai PPT psichologė Vaida Ališauskaitė Mokiniai nėra bekauliai saldūs.
Download ReportTranscript VGK KOMANDINIO DARBO YPATUMAI, ATLIEKANT ASMENS PEDAGOGINĮ, PSICHOLOGINĮ VERTINIMĄ 2011-12-01 Mokinių, kuriems nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, grupės: apžvalga, pagrindiniai kriterijai ir specifiniai aspektai PPT psichologė Vaida Ališauskaitė Mokiniai nėra bekauliai saldūs.
VGK KOMANDINIO DARBO YPATUMAI, ATLIEKANT ASMENS PEDAGOGINĮ, PSICHOLOGINĮ VERTINIMĄ 2011-12-01 Mokinių, kuriems nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai, grupės: apžvalga, pagrindiniai kriterijai ir specifiniai aspektai PPT psichologė Vaida Ališauskaitė 2011 Mokiniai nėra bekauliai saldūs apelsinai, ruošiami rinkai ant konvejerio juostos; jie veikiau yra tiek pat skirtingi, kiek ir visa pasaulio produkcija. Kad juos tinkamai parengtume, mes turėtume rūpintis jais individualiai ir gerbdami jų skirtingumą. Eric Jensen, 2001, p.38. Pokyčių priežastys • Pokyčių (klasifikacijos, SUP vertinimo tvarkos ir kt. įsakymų ir tvarkų atnaujinimo) poreikį lėmė Lietuvoje vykstantys švietimo politikos pokyčiai. • Bendrasis švietimo kontekstas šalyje ir europinis kontekstas (klasifikacijos atnaujinimui, SUP prioriteto akcentavimui ir kt.). • Nepaisant dokumentų netobulumų, analizuojant pokyčių visumą, galima matyti daug pozityvių dalykų. Nauja sena • Neatsirado naujų sutrikimų ar poreikių, kurių nebuvo iki šiol. Pažiūrėjimas į situaciją iš kitokių pozicijų, kitu kampu. Tai nėra blogai, nes leidžia pamatyti įvairiapusiškumą. Poreikiai ir sutrikimai buvo, bet: – buvo nepakankamai atpažinti ir įvardyti (pvz., neverbaliniai mokymosi sutrikimai); – kitaip įvardyti (bendrieji ir specifiniai mokymosi sutrikimai); – buvo kitame kontekste (pvz., autizmo spektro sutrikimai, mutizmas ir kt.), kuris nebuvo tinkamas. Ar būna gerų klasifikacijų? (1) • Idealios klasifikacijos, kuri visiems patiktų, dar niekas nesukūrė. • Klasifikavimas, grupavimas visada yra susitarimo dalykas. • Informacija apie sutrikimus reikalinga statistikai, susikalbėjimui ir finansavimo skyrimui. • Tarp sutrikimo ir SUP nėra absoliutaus linijinio priežastinio ryšio (nėra 2 nežymiai sutrikusio intelekto vaikų, kurių SUP būtų visiškai vienodi; vaikas, turintis ribotą intelektą, gali turėti didesnių SUP, nei jo bendraamžis NSI vaikas ir pan.). Ar būna gerų klasifikacijų? (2) • Ugdytojui sutrikimas svarbus tiek, - kiek trukdo vaikui ugdytis; - kiek lemia pagalbos vaikui strategijas, tenkinant jo SUP; strategijos priklauso nuo priežasties ir yra skirtingos (pvz., nežymaus intelekto sutrikimo atveju; esant specifiniams (neverbaliniams, bendriesiems) mokymosi sutrikimams ir pan.). • Esminis klausimas, ne kokią išvadą apie vaiko negalią, sutrikimą ar sunkumą parašysime, kiek tai, kaip atskleisime vaiko patiriamus sunkumus, įvertinsime jų SUP ir suteiksime jam tinkamiausią švietimo (psichologinę, specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę, specialiąją) pagalbą ar specialųjį ugdymą. Prioritetas - SUP • Svarbiausia - įvertinti SUP ir juos tenkinti. Nesumažėja švietimo pagalbos (taip pat ir logopedinės) poreikis vaikams, turintiems SUP, ir kitiems ugdymo dalyviams. Apžvalga (1) ABC (3D – angl.) modelis kaip gidas Kategorijų / grupių išskyrimas grindžiamas problemos raiškos, ne priežasties kriterijumi. Kategorijos pagal sutrikimų pobūdį (pastovus, ilgalaikis, laikinas) Negalios Raidos, sensoriniai, fizinių funkcijų ir kiti sveikatos sutrikimai, kurių kilmė gali būti biologinė (priežasties pašalinti pedagoginėmis priemonėmis neįmanoma). Pagal gydytojų konsultacinės komisijos diagnozę šiems asmenims nustatoma sunki, vidutinė ir lengva negalia ir skiriamos ugdymo ir papildomos medicininės, socialinės ir ugdymo paslaugos. Sutrikimai Ilgalaikiai mokymosi (skaitymo, rašymo, matematikos) sutrikimai, o taip pat elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, kurie pasireiškia vaikui įsisavinant mokymosi programą. Sunkumai Laikini mokymosi sunkumai, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant Bendrąsias programas. NEGALIOS Intelekto sutrikimas: nežymus vidutinis žymus labai žymus nepatikslintas Regos sutrikimas: vidutinė silpnaregystė žymi silpnaregystė aklumas su regėjimo likučiu praktiškas aklumas visiškas aklumas kiti regėjimo sutrikimai Kochleariniai implantai Įvairiapusiai raidos sutrikimai: vaikystės autizmas atipiškas (netipiškas) autizmas Rett‘o sindromas Asperger‘io sindromas kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai Klausos sutrikimas: nežymus vidutinis žymus labai žymus gilus (kurtumas) Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai: lengvi vidutiniai sunkūs lėtiniai Kurčneregystė Kompleksinės ir kitos negalės SUTRIKIMAI Mokymosi sutrikimai: bendrieji mokymosi specifiniai mokymosi: - skaitymo - rašymo - matematikos mokymosi neverbaliniai mokymosi Kompleksiniai sutrikimai Elgesio ar / ir emocijų sutrikimai: aktyvumo ar / ir dėmesio sutrikimai: aktyvumo dėmesio aktyvumo ir dėmesio Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai: kalbėjimo sutrikimai: emocijų sutrikimai: nerimo spektro nuotaikos spektro fonetinių sklandaus kalbėjimo balso kalbos sutrikimai: elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo elgesio (asocialus elgesys) fonologiniai kalbos neišsivystymas kalbos netekimas Besimokantys ne gimtąja kalba arba gyvenantys kitoje kultūrinėje/ kalbinėje aplinkoje Sveikatos problemos Emocinės krizės Sulėtėjusi raida SUNKUMAI Nepalankūs aplinkos veiksniai Nerealizuoti ypatingi gabumai Socialinė pedagoginė pagalba Socialinę pedagoginę pagalbą reglamentuoja ŠMM ministro įsakymas DĖL SOCIALINĖS PEDAGOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO (2011 m. liepos 21 d. Nr. V-1393). Vertinama pagal jos intensyvumo poreikį, kurį įvertina ir nustato socialinis pedagogas. Socialinė pedagoginė pagalba – tai socialinių pedagogų, klasės vadovų, mokytojų, administracijos ir kitų darbuotojų veikla, susijusi su vaikų ir mokinių socialinių pedagoginių poreikių tenkinimu, leidžianti užtikrinti vaiko privalomą švietimą, ugdymosi kokybę, didinti švietimo veiksmingumą. Psichologinė pagalba Psichologinę pagalbą reglamentuoja LR ŠMM įsakymas DĖL PSICHOLOGINĖS PAGALBOS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO (2011 m. liepos 5 d. Nr. V-1215). Vertinama pagal jos intensyvumo poreikį, kurį įvertina ir nustato psichologas. Mokykloje dirbančio psichologo veiklos sritys, susijusios su tiesiogine pagalba vaikui: konsultavimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų nustatymas, tiesioginio poveikio būdų numatymas, darbas su mokiniu taikant psichologinio konsultavimo technikas, bendradarbiavimas su tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ir kitais su mokinio ugdymu susijusiais asmenimis, rekomendacijų jiems teikimas, jų konsultavimas; įvertinimas: mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų, galių ir sunkumų nustatymas, psichologinis mokinio įvertinimas atliekant pirminį specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą; Negalios kategorija • Joje mažiausiai naujų kategorijų. • Ryšys su neįgalumu. Grįžti INTELKTO SUTRIKIMAS • Tai sutrikimas, kuriam būdingas ir protinių gebėjimų trūkumas, ir adaptyvaus funkcionavimo trūkumas, prasidedantys raidos eigoje. Grįžti Sutrikimo kategorija Joje svarbiausia: – Sutrikimų sąsajos su stabiliais ugdymosi sunkumais; – Išskirtos mokymosi sutrikimų grupės – bendrieji ir specifiniai; – Menkai pažįstama „neverbalinių mokymosi sutrikimų“ kategorija; – Elgesio ir emocinių sutrikimų kategorijų, derančių su psichikos sveikatos sistemoje naudojamomis klasifikacijomis, įvedimas ir jų sąsaja su specialiaisiais poreikiais. Grįžti Bendrieji mokymosi sutrikimai • Ar jie pakeičia ankstesnę vieno iš raidos sutrikimų – riboto intelekto – kategoriją? – TAIP, jei žvelgsime iš gebėjimų perspektyvos: tai vaikai, turintys žemus gebėjimus (IQ intervale nuo 70 iki 79); – TAIP, jei žvelgsime iš mokymosi sunkumų perspektyvos: tai vaikai, patiriantys bendrų mokymosi sunkumų; – NE, nes nebūtinai turi atitikti raidos sutrikimo kriterijus, tokius kaip būtinas stebimas atsilikimas kitose raidos srityse: kalbos, socialinėje-emocinėje ir kt. Grįžti Specifiniai mokymosi sutrikimai (1) • Daugiausia diskusijų ir daugiausia pokyčių – nes remiamasi problemos raiška, o ne jos priežastimis – priežasčių analizė lieka svarbi vertinimo užduotis Specifiniai mokymosi sutrikimai (2) • Ar tai dviejų ankstesnių kategorijų (specifiniai pažinimo sutrikimai ir kalbos bei kalbėjimo sutrikimų pogrupiai) sujungimas? – TAIP, nes ir vieną, ir kitą ankstesnę grupes priskiriame bendresnei kategorijai – specifiniai mokymosi sutrikimai – NE, nes ankstesnioji klasifikacija kategorizavo mokymosi sutrikimų (negalių) priežastis, o disleksijųdisgrafijų kategorijoje aprašė ir jų raišką, ir jų priežastis • Ėjimas nuo pasekmės prie priežasties logiškesnis tuo požiūriu, kad analogiškus mokymosi sutrikimus gali lemti skirtingos priežastys, todėl neverta prisirišti prie vienintelės (dominuojančios) priežasties. Grįžti Neverbaliniai mokymosi sutrikimai (1) • Sutrikimo apraše ir raiška, ir nuoroda į priežastį • Šiek tiek pažįstama grupė, nes pagrindas – neverbalinės informacijos apdorojimo sunkumai – Sąsajos su „mokymosi negalė dėl regimojo suvokimo sutrikimų“? • TAČIAU: – tai nauja menkai pažįstama grupė, kuriai būdingas simptomų kompleksas • Paplitimas: – 5-10 proc. vaikų su mokymosi sutrikimais grupėje (Rourke, 1989); – 0,1-1 proc. bendroje populiacijoje Neverbaliniai mokymosi sutrikimai (2) • Johnson ir Myklebust (1967) pasiūlo terminą „neverbalinis mokymosi sutrikimas“ nusakyti (nedidelei grupei) vaikų, kurie neturi kalbos problemų, bet demonstruoja simptomus, kurie interferuoja su jų mokykliniu funkcionavimu • ŠIANDIENINĖ samprata: – Tai neuroraidos sutrikimas, pažeidžiantis vaiko gebėjimą suvokti, išreikšti ir suprasti neverbalinius ženklus. Sutrikimas pasireiškia kaip sutrikusio funkcionavimo neverbalinėse srityse paternas, kai kalbinis funkcionavimas yra daug geresnis. Neuropsichologiniai trūkumai sutrikdo vaiko gebėjimą funkcionuoti akademinėje, socialinėje, emocinėje bei užimtumo srityse ir pasireiškia kaip neurobiologiniai simptomai. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai (3) • Pagrindiniai trūkumai – Neuropsichologiniai (prastesni neverbaliniai gebėjimai (PO<VS); taktiliniai suvokimo, sensorinės integracijos sunkumai; sutrikęs regimojo skyrimo ir vizualinių detalių atpažinimo; regimieji erdviniai ryšiai; motorinės koordinacijos trūkumai; prasta kalbos pragmatika) – Akademinių įgūdžių (daugiau sunkumų matematikoje, prasti grafomotoriniai įgūdžiai, geresnis skaitymo supratimas nei iškodavimas; sprendimų priėmimas; sudėtingų sąvokų formavimasis – Socialiniai-emociniai sunkumai (sunku prisitaikyti naujose situacijose; socialinio suvokimo, sprendimų bei sąveikos sunkumai, hiperaktyvumo tendencijos ankstyvojoje vaikystėje, sunkumai nurimstant) Neverbaliniai mokymosi sutrikimai (4) • Stipriosios pusės: – įsiminimas, girdimasis suvokimas ir paprastų motorinių įgūdžių sfera • Siejama su dešiniojo pusrutulio disfunkcija. Reikalauja(tų) neuropsichologinio vertinimo Grįžti Elgesio ir emocijų sutrikimai • Pagalba teikiama jei ir nėra diagnozės. Grįžti Sunkumų kategorija • Čia svarbiausia: -- Sunkumų laikinumas – Gabių vaikų kategorijos išskyrimas (netiesioginis) Grįžti Besimokantys ne gimtąja kalba arba gyvenantys kitoje kultūrinėje/ kalbinėje aplinkoje • Sunku įsisavinti Bendrąją programą, kai vaikas mokomas ne gimtąja kalba, kurios jis nemoka taip, kaip gimtosios; • arba daugiau nei pusę metų asmuo mokėsi kitoje šalyje pagal kitą programą ir ne gimtąja kalba; • arba kai girdintis vaikas auga kurčiųjų šeimoje. Grįžti Sulėtėjusi raida • Sulėtėjusi raida pasireiškia atsilikimu bent vienoje iš nurodytų sričių: - pažintinės, - motorikos, - komunikacijos, - savitvarkos, - socialinės ir/ar emocinės. • Ji pasireiškia iki 7-8 metų amžiaus. Grįžti Sveikatos problemos • Sunku savarankiškai įsisavinti Bendrąją programą, nes vaikas dėl ligos mokslo metais praleido daugiau nei 2/3 pamokų ir nebuvo galimybių mokytis ligos metu. Grįžti Nepalankūs aplinkos veiksniai (socialinės – ekonominės ir šeimos sąlygos) • Sunku įsisavinti Bendrąją programą, nes vaikas pastoviai praleidžia pamokas ir / ar neatlieka namų darbų dėl skurdžios šeimos padėties (tėvai bedarbiai ir / ar benamiai, per mažos gyvenamosios patalpos, nėra kur ruošti pamokas); • ir / ar šeima priskirta rizikos grupei. Grįžti Emocinės krizės • Sunkumai atsiradę vaikui netekus tėvų globos; • dėl tėvų skyrybų; • artimo žmogaus netekties; • šeimos narių ligos (mirtinos, ilgalaikės); • patirtos traumos ir/ar prievartos; • traumuojančio įvykio liudininkas; • adaptacijos problemos mokykloje; • įvaikinimas; stichinės nelaimės. Grįžti Nerealizuoti ypatingi gabumai • Vaiko pasiekimai neatitinka jo intelektinių gebėjimų, kurie yra didesni nei bendraamžių (IQ 130 ir daugiau) • ir šiems vaikams nėra sudarytos sąlygos realizuoti ypatingus gebėjimus. Grįžti Ypatingų gabumų vaikai • Šios grupės vaikų įvedimas į C kategoriją nereiškia gabių vaikų įvertinimo funkcijos priskyrimo PPT komandoms • BET: – ypatingų gabumų vaikai gali atsirasti specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo kontekste? Kaip? • asmenybės ir socialinės emocinės raidos nusiskundimai kaip vienas iš kelių – Psichologinio konsultavimo poreikis būtų pirminis • SVARBU: – Žinios apie ypatingų gabumų vaikų atpažinimą ir raidą Žr.: Šimelionienė A. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Vilnius, 2008 Grįžti Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai PPT logopedė Vida Baracevičienė Kalbos ir kalbėjimo sutrikimai •,,Išskleisti” klasifikacijoje pateiktas kalbos sutrikimų grupes ir supažindinti naujomis sąvokomis. • Aptarti kalbėjimo ir kalbos sutrikimų sąsajas su negaliomis, mokymosi sutrikimais bei mokymosi sunkumais. •Aptarti ryšį tarp kalbos sutrikimų, disgrafijų ir disleksijų bei rašymo ir skaitymo sutrikimų, kurie įvardinti kaip mokymosi sutrikimai. Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai(3.1.) Tai sutrikimų grupė, kuriai priskiriami visos kalbos sistemos arba jos dalies sutrikimai: • • • • • • fonetiniai kalbėjimo sutrikimai sklandaus kalbėjimo sutrikimai balso sutrikimai kalbos fonologiniai sutrikimai kalbos neišsivystymas kalbos netekimas Kalbėjimo sutrikimai (3.1.) Fonetiniai kalbėjimo sutrikimai (3.1.1) – garsų tarimo sutrikimai, kai girdimasis (foneminis) suvokimas yra pakankamai išlavėjęs: • Fonetinis sutrikimas: dizartrija (hipotoninė, hipertoninė, mišri) • Fonetinis sutrikimas: fonetinė artikuliacinė dislalija • Fonetinis sutrikimas: organinis hipernosinumas Sklandaus kalbėjimo sutrikimai (3.1.2.) Kalbėjimo tempo sutrikimai: • patologinė greitakalbystė –tachilalija balbatavimas batarizmas polternas • patologinė lėtakalbystė - bradilalija Kalbėjimo ritmo sutrikimai: • Neurozinis mikčiojimas. • Panašus į neurozinį mikčiojimas – mikčiojimas ir įvairaus laipsnio kalbos neišsivystimas. Balso sutrikimai (3.1.3) funkcinis hipernosinumas - ,,nosinis” balsas disfonija – dalinis balso netekimas fonastenija – tonacijos sutrikimas afonija – balso netekimas patologinė balso mutacija Kalbos sutrikimai(3.2.) Tai visos kalbos sistemos arba jos dalies sutrikimai: - garsų tarimo ir diferenciavimo, - žodyno plėtotės, - gramatinio kalbos taisyklingumo, - nuoseklaus pasakojimo sutrikimai. bei skaitymo ir rašymo sutrikimai kaip sakytinės kalbos sutrikimų pasekmė. Kalbos sutrikimai (3.2.) • Fonologiniai kalbos sutrikimai (3.2.1.) • Kalbos neišsivystymas (3.2.2.) • Kalbos netekimas (3.2.3.) Fonologiniai kalbos sutrikimai (3.2.1.) • Foneminė artikuliacinė dislalija. • Foneminė akustinė dislalija. • Dizartrija (hipotoninė, hipertoninė, mišri). • Organinis hipernosinumas Kalbos neišsivystymas (3.2.2.) • Nežymus (vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos sutrikimas). • Nežymus (vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (kalbos suvokimo sutrikimas). • Nežymus (vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (mišri (hipotoninė, hipertoninė) dizartrija). • Nežymus (vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (organinis hipernosinumas). • Mikčiojimas ir nežymus kalbos neišsivystymas Skaitymo ir rašymo sutrikimai Fonologinis kalbos sutrikimas: Foneminė artikuliacinė dislalija, dizartrijaartikuliacinė akustinė (t.p. kinestezinė) disgrafija, disleksija. Foneminė akustinė dislalija, dizartrija – akustinė disgrafija, disleksija. Kalbos neišsivystymas arba likę kalbos neišsivystymo požymiai –semantinė gramatinė disgrafija,disleksija. Kiti rašymo sutrikimai, nesusiję su kalbos sutrikimais: • Motorinė apraksinė disgrafija, motorinė disgrafija ( VCP, požymiai prie kalbos išraiškos sutrikimo). • Disgrafija dėl audiovizualinės sąveikos sutrikimo. • Optinė disgrafija. • Optinė motorinė disgrafija. • Akustinė kinetinė disgrafija. Kalbos netekimas (3.2.2.) Tai visiškas arba dalinis gebėjimo kalbėti ir/ar suprasti kalbą praradimas po galvos smegenų pažeidimo: • • • • • • • Totalinė afazija Motorinė afazija Akustinė gnozinė sensorinė afazija Sensomotorinė afazija Akustinė mneminė afazija Semantinė afazija Dinaminė afazija Sulėtėjusi kalbos raida Konstatuojame vaikams iki 4-5 metų amžiaus, kai logopedinis vertinimas atliekamas pirmą kartą ir negalime tiksliai nustatyti kalbos neišsivystymo lygmens ar abejojame dėl jo. Visada skiriame pakartotiną vertinimą po 1 metų ir tiksliname išvadą. Įvertinus pakartotinai, ypatingais atvejais, kai per tuos 1 metus ugdymas dėl tam tikrų priežasčių nebuvo pakankamas (vaikas nelankė įstaigos ar kt.) arba matome teigiamus rezultatus, bet dar nepavyko pasiekti reikiamo kalbos išlavėjimo lygio, galime dar 1 metus rašyti sulėtėjusią kalbos raidą. Specifinė kalbos raida • • • • • • • Specifinė kalbos raida dėl klausos sutrikimo. Specifinė kalbos raida dėl klausos sutrikimo (kochliarinis implantas). Specifinė kalbos raida dėl regos sutrikimo. Specifinė kalbos raida dėl intelekto sutrikimo. Specifinė kalbos raida dėl įvairiapusio raidos sutrikimo. Specifinė kalbos raida dėl sąvokinio mąstymo plėtojimosi spragų Esant daugiakalbystei, mutizmui ir kitais atvejais, kai kalba nepakankamai išplėtota, tačiau nėra kalbėjimo ar kalbos sutrikimo, pateikiame vaiko kalbos aprašą be išvados. LOGOPEDINIŲ IŠVADŲ RAŠYMAS • Fonetinis sutrikimas : fonetinė artikuliacinė dislalija. •Fonetinis sutrikimas : hipotoninė dizartrija. •Fonetinis sutrikimas: hipertoninė dizartrija. •Fonetinis sutrikimas: mišri dizartrija. •Fonetinis sutrikimas: organinis hipernosinumas. Fonetinis kalbėjimo sutrikimas • Sklandaus kalbėjimo sutrikimas: neurozinis mikčiojimas. • Sklandaus kalbėjimo sutrikimas: mikčiojimas ir nežymus ( vidutinis) kalbos neišsivystymas. Sklandaus kalbėjimo (ritmo) sutrikimas • Kalbėjimo tempo sutrikimas: patologinė greitakalbystė. • Kalbėjimo tempo sutrikimas: patologinė lėtakalbystė. Sklandaus kalbėjimo (tempo) sutrikimas • • • • Balso sutrikimas: disfonija. Balso sutrikimas: afonija. Balso sutrikimas: fonastenija. Balso sutrikimas: patologinė balso mutacija. Kalbėjimo (balso) sutrikimas • • • • • • Fonologinis sutrikimas: foneminė akustinė dislalija. Fonologinis sutrikimas: foneminė artikuliacinė dislalija. Fonologinis sutrikimas : hipotoninė dizartrija. Fonologinis sutrikimas: hipertoninė dizartrija. Fonologinis sutrikimas: mišri dizartrija. Fonologinis sutrikimas: organinis hipernosinumas. Fonologinis kalbos sutrikimas • Nežymus ( vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos sutrikimas). • Nežymus ( vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos sutrikimas, hipotoninė (hipertoninė, mišri) dizartrija). • Nežymus ( vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (organinis hipernosinumas). • Nežymus ( vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (kalbos suvokimo sutrikimas). • Nežymus ( vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos ir suvokimo sutrikimas). • Nežymus ( vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas (kalbos išraiškos ir suvokimo sutrikimas, hipotoninė (hipertoninė, mišri) dizartrija ). • Nežymus ( vidutinis, žymus) kalbos neišsivystymas ir mikčiojimas Kalbos sutrikimas (nežymus kalbos neišsiv.) • Specifinė kalbos raida dėl klausos sutrikimo. • Specifinė kalbos raida dėl klausos sutrikimo (kochlearinis implantas). • Specifinė kalbos raida dėl regos sutrikimo. • Specifinė kalbos raida dėl intelekto sutrikimo. • Specifinė kalbos raida dėl įvairiapusio raidos sutrikimo. • Specifinė kalbos raida dėl kurčneregystės. • Specifinė kalbos raida dėl sąvokinio mąstymo plėtojimosi spragų. • Esant bendriesiems mokymosi sutrikimams, kai kalbos ar kalbėjimo sutrikimo nėra, tačiau dėl žemo verbalinio intelekto kalba nepakankamai išplėtota, pateikiame kalbos aprašą be išvados. • Esant daugiakalbystei, mutizmui – kalbos aprašas be išvados. Sulėtėjusi kalbos raida – rekomenduojama rašyti vaikams iki 4-5 metų, kai logopedinis vertinimas atliekamas pirmą kartą ir negalime tiksliai nustatyti kalbos neišsivystymo ar abejojame dėl jo. Visada skiriame pakartotinį vertinimą po 1 metų ir tiksliname išvadą. Įvertinus pakartotinai, ypatingais atvejais, kai per tuos 1 metus ugdymas dėl tam tikrų priežasčių nebuvo pakankamas (vaikas nelankė įstaigos ar kt.) arba matome teigiamus rezultatus, bet dar nepavyko pasiekti reikiamo kalbos išlavėjimo lygio, galime dar 1 metams rašyti sulėtėjusią kalbos raidą (praėjus tam laikui, vėl vertinimą kartoti). SPECIALUSIS UGDYMAS IR (AR) ŠVIETIMO PAGALBA Specialioji pedagogė N. Juščiuvienė SPECIALUSIS UGDYMAS ŠVIETIMO PAGALBA Pritaikoma programa, kuri turėtų padėti asmeniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, visaverčiai dalyvauti bendrame ugdymo procese su bendraamžiais, siekiant individualių ugdymo tikslų. A. Ališauskas Specialioji pedagoginė pagalba Specialioji pagalba Psichologinė pagalba Socialinė pedagoginė pagalba Ugdymo(si) programų pritaikymas • • Tikslas - siekti mokinio patenkinamo pasiekimų lygio. Pritaikomos programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo klasėje turiniu, užtikrinant, kad ugdytinis, besimokantis pagal pritaikytą programą, „neiškristų“iš klasės konteksto, teminiu požiūriu mokytųsi to paties, skirtųsi tik nagrinėjamo dalyko apimtys ir temų nagrinėjimo gilumas. A. Ališauskas 1-2 dalykų arba 1-2 ugdymo sričių programų pritaikymas. • Tikėtina, kad pritaikymas galimas esant specifiniams mokymosi sutrikimams ir mokymosi sunkumams. • Mokykloje susitariama dėl ugdymo/mokymo pritaikymo ir įforminimo (10 punktas). LR ŠMM ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. d. įsakymu Nr. V-1795. Ugdymo(si) programų individualizavimas • Tais atvejais (pvz., esant intelekto sutrikimui) kai bendrosios programos tikslai specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui tampa nepasiekiami, bendrojo lavinimo programa individualizuojama. • Individualizuojant programą svarbu: paprastinti, konkretinti, siaurinti jos turinį, daugiau laiko skirti svarbiausių gebėjimų ugdymui, atsižvelgti į praktinį žinių pritaikymą gyvenime, daugiau laiko skirti kartojimui. • Ugdymo turinys atskirais atvejais gali būti orientuotas ne į Bendrąsias ugdymo programas, o į mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų bei savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimą. Ugdymosi metodų ir būdų pritaikymas (1) • Įprastiniai ugdymosi metodai ir būdai derinami su nuolat taikomais alternatyviais. • Alternatyvūs mokymo(si) būdai rekomenduojami tais atvejais, kai taikant įprastus, tradicinius mokymo būdus vaikas neišmoksta skaityti, rašyti, skaičiuoti ar neišmoksta tam tikrų dalykų (lietuvių k., užsienio k., matematikos, fizikos , geografijos, istorijos ir kt.) mokomosios medžiagos. • Ugdymo metodų pritaikymo svarba padidėja, pasikeitus programų pritaikymo sampratai, kai reikia siekti patenkinamo pasiekimų lygio. Alternatyvūs metodai kaip priemonė ir galimybė siekti šio lygio. Ugdymosi metodų ir būdų pritaikymas (2) • Metodai parenkami ir pritaikomi, atsižvelgiant į: vaiko psichinių ir fizinių funkcijų būklę, intelekto lygį bei struktūrą; vaikui būdingas mokymosi strategijas ir priimtiniausią vaikui mokymosi stilių. • Aktualu pritaikyti mokymo metodus mokiniams, turintiems sutrikimų, sunkumų kadangi jie sąlygoja skirtingą vaikų pažinimo lygį, galimybes ir būdą, lemia savitą mokymosi strategijų pobūdį. SVARBU: KIEK taikomi mokymo metodai yra tinkami ir efektyvūs. Taikomų mokiniui ugdymo metodų tinkamumą vertina specialusis pedagogas (logopedas) ir psichologas, atsižvelgdami į šiuos veiksnius: • Mokinio patiriamų mokymosi problemų pobūdį; • Galimas jų priežastis (nustato specialusis pedagogas (logopedas) ir psichologas). Svarbu tiksliai identifikuoti panašių mokymosi sunkumų galimas skirtingas priežastis (Ališauskas, 2007, p.48-53); • Vaiko taikomas mokymosi strategijas (kaip vaikas mokosi?), jo mokymosi stilių (vertina specialusis pedagogas (logopedas) ir psichologas); • Vaiką mokančio mokytojo bei su vaiku dirbančio specialiojo pedagogo(logopedo) informaciją apie vaiko taikomas mokymosi strategijas; • Analizuojamas mokinio ir mokančio mokytojo taikomų strategijų tinkamumas ir efektyvumas. Pedagogų taikomos mokymo strategijos Iliustracija, kai taikomi mokymo būdai nedera su mokinių poreikiais ir jų mokymosi strategijomis. Garbinčiūtė I., Štitilienė O. (2002). Specialiųjų poreikių mokinių matematinio ugdymo organizavimo ypatumai bendrojo lavinimo mokykloje. Specialusis ugdymas. Nr. 2(7), 87- 92. Dauguma mokytojų (58 proc.) kaip pagrindinį pagalbos būdą naudoja paaiškinimą žodžiu, nors pagal mokymosi negalės pobūdį (dominavo kompleksiniai specifiniai pažinimo sunkumai) tai ne visada adekvatus metodas. Stebėta pedagogų veikla 121 matematikos pamokoje su 82 SMN turinčiais 5 klasės moksleiviais. SP turinčiam mokiniui per pamoką individualiai skiriamos 2-5 min. Nuo 9 iki 14 min. per pamoką šie vaikai nieko neveikia, nes nesupranta užduočių ir negauna jokios pagalbos. • • • • • Vaikų grupės: girdimųjų ir lingvistinių procesų sutrikimai (42 proc.); savireguliacijos sutrikimai (26 proc.); atminties sutrikimai (15 proc.); vizualinių procesų sutrikimai (10 proc.); percepcinių motorinių ryšių sutrikimai (7 proc.). Dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo Dėl pagalbos gavėjų sąrašų • Mokinių, turinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų, sąrašas (sąrašas derinamas PPT) • Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, sąrašas (visi mokiniai, kuriems užpildyta pažyma – 8 priedas) PRAKTINIS DARBAS 5 priedo pildymas Pažymų rašymas Pažymose, kurias pildo VGK ir PPT: - geriau atsispindi individuali vaiko gebėjimų ir mokymosi struktūra (galios ir sunkumai); - didesnė orientacija į mokinio SUP, o ne į raidos sutrikimą; - didesnis dėmesys rekomendacinei (ne tik vertinamajai informacijai).