KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS Birutė Černiūtė Petraitienė IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI KAUNAS, 2015 Tyrimo prielaidos 1.
Download ReportTranscript KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS Birutė Černiūtė Petraitienė IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI KAUNAS, 2015 Tyrimo prielaidos 1.
Slide 1
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 2
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 3
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 4
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 5
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 6
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 7
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 8
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 9
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 10
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 11
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 12
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 13
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 14
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 15
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 16
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 17
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 18
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 19
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 20
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 2
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 3
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 4
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 5
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 6
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 7
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 8
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 9
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 10
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 11
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 12
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 13
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 14
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 15
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 16
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 17
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 18
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 19
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.
Slide 20
KAUNO ALEKSOTO LOPŠELIS-DARŽELIS
Birutė Černiūtė Petraitienė
IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ SU KALBOS
IR KALBĖJIMO SUTRIKIMAIS ELGESIO IR
EMOCIJŲ SUNKUMŲ YPATUMAI
KAUNAS, 2015
Tyrimo prielaidos
1. Perskaityta R. Žukauskienės knygoje ,,Raidos
psichologija” mintis: ,,manoma, kad vaikai su kalbos
sutrikimais patiria daugiau elgesio ir emocijų sunkumų”.
2. Vaikai su kalbos sutrikimais yra gausiausia specialiųjų
ugdymosi poreikių grupė.
Statistikos departamento duomenys
Vaikų su kalbos sutrikimais skaičius Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Metai
Vaikų skaičius
2004
2320
2005
2777
2006
2293
2007
2213
2008
1448
2009
1170
2010
1180
2011
1014
2012
694
2013
712
2014
Nėra duomenų
Literatūros apžvalga
• J. N. Cohen, L. Lipsctt (2012) tyrimų apžvalgoje rašo, kad 4060proc. vaikų ir paauglių kartu nustatomi kalbos ir kalbėjimo
bei emocijų ir elgesio sunkumai.
• Taip pat nustatyta, kad vaikai su kalbos sutrikimais dažniau
patiria mokymosi sunkumų.
• O patiriantys mokymosi sunkumų jau pirmoje klasėje rečiau
pasirenkami kaip draugai nei vaikai su normaliais mokymosi
pasiekimais.
• Minėti autoriai tyrė 237 4-7 metų vaikus. 38 proc. vaikų su
elgesio ir emocijų sunkumais buvo rastas anksčiau
nenustatytas kalbos sutrikimas.
• Šie duomenys rodo, kad vaikai su ,,nematomais“ kalbos ir
kalbėjimo sunkumais yra apibūdinami kaip problemiški.
Literatūros apžvalga
• Yra atlikta tyrimų, kurie rodo, kad vaikai su kalbos sutrikimais
turi didesnę riziką patirti elgesio ir emocijų sunkumų ir
pasižymi žemesne saviverte (Lindsay ir Dockrell, 2012) .
• Lietuvoje vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, savęs vertinimo
ypatumus tyrė V. Makauskienė (2004). Ji nustatė, kad pradinių
klasių mokinių, turinčių kalbos sutrikimo, savęs vertinimas,
apimantis jų savijautą su bendraamžiais, tėvais ir veiklą
mokykloje, yra menkesnis nei gerai kalbančių bendraamžių.
• Kokybinė sutrikusios kalbos moksleivių rezultatų analizė
parodė, kad vaikai atkreipia dėmesį į netaisyklingą savo ir kitų
kalbėjimą, laiko tai liga ir jautriai išgyvena.
• D. P. Hallahan ir J. M. Kauffman (2003) teigia, kad visi
komunikacijos sutrikimai tampa socialinėmis bausmėmis.
Literatūros apžvalga
• K. Marton ir kolegos (2005) tyrė 7-10 metų vaikų su kalbos
sutrikimais ir jų bendraamžius be kalbos sutrikimų, savivertės
ir kalbos sąsajas. Jų tyrimas parodė, kad vaikai su kalbos
sutrikimais daug dažniau skundžiasi, kad neturi pakankamai
draugų, jaučiasi vieniši, ir niekada nebūna pasirinkti kaip
grupės lyderiai.
• A. A. Tvardovskaja (2014) rašo, kad vaiko padėtis kolektyve yra
susijusi su kalbos sutrikimo sunkumu. Vaikai, kurie turi daug
draugų ir užima aukštą padėtį vaikų savitarpio santykių
sistemoje paprastai pasižymi palyginti gerai išvystyta kalba.
• O vaikai, netgi pasižymintys teigiamomis asmeninėmis
savybėmis, geru elgesiu, bet turintys sunkų kalbos sutrikimą
užima gana žemą padėtį vaikų savitarpio santykių sistemoje.
Literatūros apžvalga
• Sugеbėjimas kalbėti – vienas iš vaikystės vystymosi uždavinių –
iš esmės pakeičia vaiko mąstymą, tarpasmeninį bendravimą,
savęs suvokimą.
• Ikikalbinio gyvenimo metu vaikas pažino pasaulį tik tiesiogiai –
jutimais, veiksmais.
• Nuo 1-2 metų amžiaus tarp vaiko ir jo veiksmo įsiterpia žodis.
• Žodžiu galima valdyti ir save, ir kitus žmones.
• Atsiranda kitas – netiesioginis – pasaulio suvokimo būdas.
Nepajudėjęs iš vietos, vaikas žodžiu gali paprašyti pagalbos,
pakviesti kitą, pasidalinti įspūdžiais.
• Su kalba atsiranda refleksijos sugebėjimas, t.y. vaikas
nenutrūkstamai stebi save (Pileckaitė-Markovienė ir kiti 2004).
Literatūros apžvalga
kalbos ir emocijų ryšys
• I. Lonmejeris ir Z. Matveičikas (1999) teigia, kad emocinės
sferos raidos ydingumas pirmiausia trikdo ikikalbinio ir kalbos
periodo plėtrą. Iki 1 metų kiekvieno vaiko psichofiziologinio
komforto minutę turi lydėti teigiamos emocijos: švelnus
raminantis balsas, dainavimas, vaiko žaidinimai, nešiojimas ant
rankų. Taktiliniai pojūčiai stimuliuoja teigiamų emocijų plėtrą,
tiesiogiai skatina vaiko gugavimą, aktyvina motorines reakcijas.
• Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais svarbiau yra tai, kaip
vaikas supranta žodžius ir gestus, kaip siekia ir sugeba perteikti
emocijas ir poreikius, o ne žodyno gausėjimas. (Žukauskienė,
2012).
Darbo tikslas – atskleisti vaikų su kalbos ir
kalbėjimo sutrikimais elgesio ir emocijų
sunkumų ypatumus.
Uždaviniai:
• Įvertinti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
• Palyginti turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų
ikimokyklinio amžiaus vaikų – berniukų ir mergaičių – elgesio ir
emocijų sunkumus.
• Palyginti skirtingų vertintojų – mamos, tėčio ir auklėtojų –
teikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus.
Tyrimo dalyviai
Tyrimo metu dviejose ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo surinkti
duomenys apie 120 vaikų elgesio ir emocijų sunkumus:
•1 grupė - 60 vaikų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais (29 mergaitės ir
31 berniukas),
•2 grupė - 60 vaikų neturinčių šių sutrikimų (32 mergaitės ir 28
berniukai.)
Pirmąją vaikų grupę sudarė vaikai su pirminiais kalbos sutrikimais,
t.y. be nustatytų gretutinių raidos sutrikimų. Šiems vaikams PPT
specialistų nustatyti tokie kalbos ir kalbėjimo sutrikimai:
•fonetinis sutrikimas – 60 proc.,
•fonologinis sutrikimas – 16,7 proc.,
•vidutinis kalbos neišsivystymas – 23,3 proc.
Informaciją apie vaikus teikė mamos ir tėčiai, taip pat abi auklėtojos,
dirbančios su vaiku.
Įvertinimo būdai
Vaikų kalbos ir kalbėjimo sutrikimai nustatyti PPT specialistų.
Vaikų elgesio ir emocijų sunkumams vertinti naudotos lietuviškos
CBCL/1 ½-5 ir CTRF/1 ½-5 formos (Vaiko elgesio tyrimo lapas), kurių
vertimas, atliktas R. Jusienės T. M. Achenbacho leidimu bei suderintas
su R. Žukauskienės atliktu CBCL6/18 ir TRF6/18 vertimu.
Tyrimo rezultatai
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų vaikų elgesio ir emocijų
sunkumams palyginti pagal kiekvieno suaugusiojo vertinimą taikytas ManoVitnio dviejų nepriklausomų imčių palyginimo kriterijus.
Vaikai su kalbos sutrikimаis
DSM kriterijais paremtos skalės
N
Vaikai be kalbos sutrikimų
M ±SD
N
M ±SD
p
Įvairiapusiai raidos sunkumai
Pagal mamų vertinimus
30
3,0±2,2
30
4,8±2,6
0,005
Pagal tėčių vertinimus
30
2,7±2,3
30
3,7±2,5
0,077
Pagal I auklėtojos vertinimus
30
3,6±3,0
30
4,3±2,9
0,294
Pagal II auklėtojos vertinimus
30
3,3±2,3
30
4,8±3,5
0,090
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Duomenys rodo, kad lyginant vaikų su kalbos sutrikimais ir normalia kalbos raida
elgesio ir emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai reikšmingas
įvairiapusių raidos sunkumų skalės skirtumas pagal mamų vertinimus (p<0,05).
Taigi mamos pastebi, kad vaikai su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais, patiria ir
kitų raidos sunkumų.
Turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo sutrikimų berniukų elgesio
ir emocijų sunkumų skalių įverčių palyginimas pagal mamų, tėčių ir
dviejų auklėtojų vertinimus
Berniukai be kalbos sutrikimų
Berniukai su kalbos sutrikimais
DSM kriterijais paremtos skalės
p
N
M ±SD
N
M ±SD
Prieštaraujantis neklusnumas
Pagal mamų vertinimus
14
3,1±2,0
17
4,1±3,0
0,346
Pagal tėčių vertinimus
14
2,4±2,1
17
2,9±2,9
0,763
Pagal I auklėtojos vertinimus
14
1,7±2,6
17
4,1±3,5
0,040
Pagal II auklėtojos vertinimus
14
1,1±1,8
17
4,2±4,1
0,019
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas prieštaraujančio
neklusnumo skalės įverčių skirtumas pagal
abiejų auklėtojų vertinimus (p<0,05).
Taigi galima teigti, kad auklėtojos
ikimokyklinio amžiaus berniukus su kalbos
sutrikimais vertina kaip labiau užsispyrusius
nei jų bendraamžius su normalia kalbos raida.
Siekiant nustatyti, ar atitinka keturių vertintojų pateikta informacija apie
vaiką, naudojant CBCL/1 ½-5 ir CTRF/l ½-5 klausimynus, buvo
apskaičiuotos koreliacijos tarp mamų, tėčių ir auklėtojų vertinimų bei
palyginta skirtingų suaugusiųjų pateikta informacija.
vidurkis ir SD
Skalė
n
Pirmo vertintojo
t(59)
p
Antro vertintojo
Somatinių skundų
Mama – tėtis
60
2,3±2,0
1,8±1,7
2,365
0,021
Mama – 1 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,98±1,6
4,713
0,000
Mama – 2 auklėtoja
60
2,3±2,0
0,87±1,1
5,342
0,000
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,98±1,6
3,183
0,002
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,8±1,7
0,87±1,1
3,990
0,000
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
0,87±1,1
0,529
0,599
Mama – tėtis
60
0,98±1,6
Užsisklendimo
1,7±1,4
1,3±1,6
1,747
0,086
Mama – 1 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,88±2,7
-3,071
0,003
Mama – 2 auklėtoja
60
1,7±1,4
2,6±2,6
-2,681
0,009
Tėtis – 1 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,88±2,7
-3,867
0,000
Tėtis – 2 auklėtoja
60
1,3±1,6
2,6±2,6
0,713
0,478
1 auklėtoja – 2 auklėtoja
60
2,88±2,7
2,6±2,6
3,628
0,001
Pastaba. Pastorintai pažymėtas statistiškai reikšmingas skirtumas, kai p<0,05
Gauti duomenys rodo, kad nors mamų ir tėčių nuomonės apie vaikus
sutapo, mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni t(59) = 3,245, p<0,05,
nerimastingesni t(59) = 2,556, p<0,05, dažniau skundžiasi įvairiais
somatiniais skausmais t(59) = 2,365, p<0,05. Išvestinių –internalių t(59) =
3,245, p<0,05, eksternalių t(59) = 3,748, p<0,05, bendra sunkumų (59) =
4,111, p<0,05 – skalių įverčiai mamų yra statistiškai reikšmingai didesni nei
tėčių.
Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius t(59) = -3,071, p<0,05,
t(59) = -2,681, p<0,05, patiriančius daugiau dėmesio sunkumų t(59) = 4,183, p<0,05, t(59) = -3,683, p<0,05, t(59) = -4,466, p<0,05, t(59) = -3,905,
p<0,05 nei mamos ir tėčiai.
DSM kriterijais paremtų skalių duomenimis, sutampa mamų ir tėčių
įvairiapusių raidos sunkumų t(59) = 2,102, p<0,05, prieštaraujančio
neklusnumo t(59) = 3,492, p<0,05 skalių įverčiai, tik mamų jie didesni nei
tėčių. Abiejų auklėtojų vertinimu vaikai išgyvena daugiau nuotaikos
sunkumų t(59) = 2,221, p<0,05 ir patiria daugiau streso t(59) = 2,116,
p<0,05.
Išvados
1. Vertinant turinčių ir neturinčių kalbos ir kalbėjimo
sutrikimų ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio ir
emocijų sunkumų skalių įverčius, nustatytas
statistiškai reikšmingas įvairiapusių raidos sunkumų
skalės skirtumas pagal mamų vertinimus. Taigi
mamos pastebi, kad vaikai su kalbos sutrikimais,
patiria ir kitų raidos sunkumų.
2. O lyginant berniukų su kalbos ir kalbėjimo
sutrikimais ir normalia kalbos raida elgesio ir emocijų
sunkumų skalių įverčius, nustatytas statistiškai
reikšmingas prieštaraujančio neklusnumo skalės
įverčių skirtumas pagal abiejų auklėtojų vertinimus.
Taigi galima teigti, kad auklėtojos ikimokyklinio
amžiaus berniukus su kalbos sutrikimais vertina kaip
labiau užsispyrusius nei jų bendraamžius su normalia
kalbos raida.
3. Lyginant skirtingų vertintojų- mamos, tėčio ir auklėtojųteikiamą informaciją apie vaikų elgesio ir emocijų sunkumus,
gauti tokie rezultatai:
• Apie mergaičių su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais patiriamus
elgesio ir emocijų sunkumus atitinka visų keturių vertintojų
pateikta užsisklendimo skalės informacija. Taigi visi vertintojai
pastebi, kad mergaitės su kalbos sunkumais mažiau
bendrauja, yra labiau užsidariusios.
•Vertinant berniukų su kalbos ir kalbėjimo sutrikimais elgesio
ir emocijų sunkumus sutampa visų vertintojų dėmesio
sunkumų skalės įverčiai. Tiek tėvai, tiek auklėtojos pastebi,
kad vaikams su kalbos sutrikimais yra sunkiau susikaupti nei
jų bendraamžiams su normalia kalbos raida.
•Mamos mano, kad vaikai yra emocionalesni, nerimastingesni,
dažniau skundžiasi įvairiais somatiniais skausmais.
•Aukėtojos vertina vaikus kaip labiau užsisklendusius,
patiriančius daugiau dėmesio, nuotaikos sunkumų nei mamos
ir tėčiai.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Tyrime dalyvavę 120-ies vaikų
tėvai ir auklėtojos į klausimą:
,,Kas Jums dėl šio vaiko kelia
didžiausią susirūpinimą?“
dažniausiai nurodė vaikų:
• baimes,
• jautrumą
• elgesio sunkumus.
Tėvų ir auklėtojų atsakymai į klausimą: ,,Kas Jums dėl šio
vaiko kelia didžiausią susirūpinimą?
• Auklėtojos įvardino tokius vaikų elgesio sunkumus:
• ,,sunkiai susikaupia, trukdo kitiems, nekontroliuoja emocijų“,
,,rėkimas, daiktų mėtymas, pykčio priepuoliai“,
• ,,dažna nuotaikų kaita, nervingumas, dirglumas“,
• ,,mėgsta meluoti, erzinti kitus vaikus, juos apkaltinti, skųsti“,
• ,,vaiko agresyvus elgesys kelia pavojų aplinkiniams“.
• Tėvai labiau akcentavo
• netvarkingumą,
• užsispyrimą
• ir nesutarimus tarp brolių ir seserų.
,,Kalba yra labai sudėtingas ir įvairiapusis fenomenas, kurio
reikšmę žmogaus gyvenime sunku pervertinti”- knygoje ,,Kalba ir
mąstymas” rašo Е.Rimkutė (2007).
Ačiū už dėmesį.