Transcript Hiperaktyvūs vaikai HIPERAKTYVŪS VAIKAI Klausimai seminaro dalyviams: Kurie veiksniai lemia hiperaktyvumą: psichosocialiniai ar genetiniai? Ar hiperaktyvumas susijęs su patologinėmis reakcijomis. Ar hiperaktyvumas „išaugamas“ Ar hiperaktyvumas gydomas.

Hiperaktyvūs vaikai
HIPERAKTYVŪS VAIKAI
Klausimai seminaro dalyviams:
Kurie veiksniai lemia hiperaktyvumą: psichosocialiniai ar
genetiniai?
Ar hiperaktyvumas susijęs su patologinėmis reakcijomis.
Ar hiperaktyvumas „išaugamas“
Ar hiperaktyvumas gydomas vaistais?
Kokiame amžiuje galima diagnuozuoti hiperakytumą?
Prie kokių sutrikimų priskiriamas hiperaktyvumas?
Kokiai lyčiai labiau būdingas hiperakyvumas , mergaitėms ar
berniukams?
Ar hiperaktyvumas susijęs su asmenybės sutrikimais?
Ar temperamento ir charakterio akcentuacijos įtakoja
hiperaktyvumą?
Ar hiperaktyvūs vaikai yra labiau agresyvūs?
Hiperakyvus vaikas yra dirglus,
impulsyvus, greitai nusivilia, supyksta.
Namie ir mokykloje jo dėmesys dažnai
kinta, jis negali susikaupti ilgesniam laikui.
Namuose labai nekantrus, sunkiai nusėdi
valgydamas, žiūrėdamas televizorių.
Nuolat pameta daiktus, nesilaiko tvarkos,
neužbaigia pradėtų darbų.
Šie sindromai buvo vadinami hiperaktyvaus
vaiko sindromais, hiperkinetiniu sindromu,
minimalia smegenų disfunkcija, o dabar DSM III
– dėmesio trūkumo sutrikimu su
hiperaktyvumu arba be jo. Šio sutrikimo
diagnozė nustatoma vaiko elgesio stebėjimais:
interviu, psichologiniu testavimu, ADS vertinimo ir
kt. skalėmis, vaiko elgesio klasėje ir namuose
aprašymais, auklėtojų ir mokytojų pranešimais.
Pagal naujai rengiamą sutrikimų klasifikaciją
hiperaktyvumas priskiriamas B – kategorijai,
(2 – jai sutrikimų grupei – hiperkineziniai
sutrikimai, yra išskirtas iš elgesio ir emocijų
sutrikimų.) Šios kategorijos asmenims gali
būti nustatytas lengvas neįgalumo lygis,
sunkinantis bendros mokymosi programos
įsisavinimą. Jiems skiriamos socialinės ir /
arba medicininės paslaugos, o moksleivių
ugdymo poreikiai sprendžiami pritaikius jiems
mokymosi programas ir/ ar aplinką.
2. Hiperkineziniai sutrikimai: Tai grupė
sutrikimų, apimančių padidinto aktyvumo
simptomus kartu su prasta elgesio reguliacija,
išreikštu nedėmesingumu bei įsitraukimo į
užduoties atlikimą stoka. Šie sunkumai turi būti
pastebėti iki 7 metų amžiaus, jie nuolat
pasireiškia įvairiose situacijose bei išlieka ilgą
laiką bei trikdo socialinį ir akademinį
funkcionavimą. Šie sutrikimai nėra sąlygoti
autizmo ar emocinių sutrikimų.
Hiperkinezinių sutrikimų įvertinimą atlieka
specialistų komanda, kurią sudaro vaikų
psichiatras (neurologas), bei psichologas. Kitų
specialistų – spec. pedagogo, logopedo, soc.
pedagogo – įvertinimas 9konsultacija)
reikalingas, jeigu įtariama, kad vaikas gali turėti
mokymosi ar kitų sutrikimų.
2.1. Dėmesio trūkumo ir aktyvumo sutrikimas.
Dėmesio trūkumo ir aktyvumo sutrikimas
pasireiškia amžiaus neatitinkančiais
nedėmesingumo (nesugebėjimas pakankamai
ilgai išlaikyti dėmesį, baigti pradėtą darbą),
padidinto aktyvumo arba hiperaktyvumo
(bėgiojimas, judėjimas, triukšmavimas, kai reikia
sėdėti ramiai, įkyrus elgesys) bei impulsyvumo
(nesugebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro
išpildymo) simptomais. Šie simptomai turi
pasireikšti iki 7 metų amžiaus. Sutrikimas turi
būti pastebėtas bent dviejose aplinkose (pvz.:
namuose ir mokykloje) bei įtakoti atitinkamam
raidos etapui būdingą funkcionavimą socialinėje
srityje, mokykloje, namuose ar kitoje aplinkoje.
Šis sutrikimas skirstomas į tris pogrupius (tipus):
1) aktyvumo sutrikimas arba hiperaktyvus
tipas , kai vyrauja padidinto
aktyvumo/hiperaktyvumo ir impulsyvumo
simptomai;
2) dėmesio sutrikimas arba nedėmesingas
tipas , kai vyrauja dėmesio išlaikymo
sutrikimai;
3) mišrus tipas , kuriam būdingi vienodai
išreikšti visų grupių simptomai.
2.2. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas.
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas apima
Dėmesio trūkumo ir aktyvumo sutrikimo
simptomatiką bei Elgesio sutrikimo,
pasireiškiančio pasikartojančiu ir nuolatiniu
agresyviu, kitų teises pažeidžiančiu ir
iššaukiančiu elgesiu, kuris sutrikdo vaiko
amžiui būdingą socialų elgesį,
simptomatiką.
Šis sutrikimas 6 kartus būdingesnis berniukams nei
mergaitėms ir dažniau pirmagimiams nei vėliau
gimusiems vaikams. Hiperaktyvumo požymiai išryškėja
apie trečiuosius metus, o žymūs elgesio sutrikimai
pastebimi apie 7 gyvenimo metus. Tretieji ir septintieji
gyvenimo metai yra kritiniai vaikų CNS formavime ir
padidėjęs jos apkrovimas iššaukia elgesio sutrikimus.
3 metai – dėmesio, atminties bei kalbos aktyvaus
vystimosi pradžia.
7 metai – susikaupimo, kryptingo elgesio, savęs
vertinimo bei savikontrolės formavimosi pradžia.
7-10 metų – išryškėja mokymosi sunkumai,
nepažangumas bei elgesio sutrikimai.
Hiperaktyvių vaikų NS nesugeba subręsti iki tokio
lygio, kad pajėgtų susidoroti su pastovia apkrova
darželyje ar mokykloje.
•
•
•
•
•
•
Hiperaktyvumo priežastys:
Etiologiniai veiksniai – minimali smegenų disfunkcija,
neryškios fizinės anomalijos, silpna reakcija į
stimuliavimą, kuri gali lemti vaikų laukimą stimuliavimo.
Genetiniai veiksniai – paveldimumas.
Šeimyniniai santykiai – nepastovus auklėjimo būdas,
dėmesio stoka, trūksta kontrolės, taisyklių. Tačiau
klaidinga manyti , kad dėl vaikų hiperaktyvumo kalta
šeima. Du tos pačios šeimos vaikai dažnai būna visai
skirtingi.
Netinkama mityba – per daug cukraus, konservavimo
medžiagų, vaisiai, ir kt.
Sutrikusi smegenų medžiagų apykaita – pasireiškia
padidėjusiu jautrumu, saldumynų poreikiu.
Genetiniai veiksniai – kokie tėvai – tokie vaikai/mėgdžiojimas/.
Vaiko patiriami sunkumai:
•
Mokymosi problemos – nuolatinės nesėkmės, žema
motyvacija, nesugeba susikaupti, nesugeba nuosekliai
spręsti užduoties.
•
Bendravimo problemos – linkę dominuoti, atkreipti į
save dėmesį, nesugeba laikytis taisyklių, vadovautis
tomis pačiomis moralės normomis, nejautrūs kitiems.
Jei adekvačiai ko nors nesugeba padaryti, daro
neadekvačiai. Tokius vaikus neigiamai vertina klasės
draugai, mokytojai, tėvai, jie ima nebepasitikėti savimi.
Per didelė kontrolė dar labiau skatina neadekvatų vaiko
elgesį.
Pagalba hiperaktyviam vaikui namuose:
/pirmoji pagalba tėvams – informuoti apie šį sutrikimą/.
• Sumažinti frustracijas, padėti įveikti nusivylimus, mokyti
konstruktyviai išlieti energiją, pakęsti vaiko “priepuolius”,
kontroliuoti savo pyktį ir susierzinimą.
• Struktūruoti vaiko aplinką, paruošti vaikui atskirą kampą, kur jis
galėtų susikaupti, savaip tvarkytis.
• Palaikyti pastovų dienos /gyvenimo/ ritmą, priminti net paprastus
dalykus, skirkti daugiau dėmesio.
• Padėti planuoti laiką, priminti kada turėtų grįžti namo, kas jiems
draudžiama daryti.
• Palikus vaiką namuose , užrašyti ką jis turi daryti. Nepeikite ir
nebarkite prie kitų, jei vėl ką nors padarė ne taip.
• Pamokas patartina atlikti vienu ypu, tačiau su pertraukomis, ypač
skaitant. Turėkiti kantrybės ir nepasakinėti teisingų atsakymų ar
uždavinio sprendimo būdų.
• Naudoti maskuojamą triukšmą, /pvz. Mokantis paleisti ramią,
monotonišką muziką/
• Palikti daugiau laiko fizinei veiklai, mažiau leisti žiūrėti
televizorių ar sėdėti prie kompiuterio.
• Žaisti žaidimus su smulkiom detalėm, kad išmoktų
sukoncentruoti dėmesį /“lego“, „puzzle“/.
• Laikytis vieningų reikalavimų, nenaudoti fizinių bausmių,
sukurti kuo saugesnę aplinką namuose.
• Nepasiduoti manipuliacijoms.
• Kuo mažiau kritikuoti, nenaudoti sarkazmo.
• Nuolat palaikyti emocinius ryšius, leisti klysti ir atleisti
klaidas.
• Kelti savigarbą, nes nuo jos priklauso savireguliacija.
• Mažinti nerimą.
• Daryti su vaiku sutartis, veiklos grafikus.
• Nuolat bendrauti su mokytojais, pasitarti su psichologais,
gydytojais.
Korekcinė veikla mokykloje
• Teigiamas emocinis tonas bendraujant su
vaiku ir tėvams ir mokytojams
pasiekiamas:
• Teisinga nuostata vaiko atžvilgiu,
suvokiant jo elgesio priežastis;
• Nuolatos pastebint jo sėkmę;
• Ugdant savigarbą.;
• Taikant individualius užsiėmimus;
• Mokant savistabos, savikontrolės būdų,
adekvataus savo veiklos vertinimo;
Skatinimo ir bausmių sistema namuose ir
mokykloje turi būti:
• humaniška;
• įvairi, nuolat papildoma naujomis priemonėmis;
• skatinimo ir bausmių formos turi būti iš anksto
aptartos su vaiku;
• ignoruoti vaiko blogą elgesį, bet pasitaisius tuoj
pat atkreipti į jį dėmesį;
• efektyvūs ilgesni susitarimai, kai netinkamą
elgesį galima kompensuoti tam tikra balų,
žetonų ar taškų sistema.
• atidžiai parinkti veiklos sritį, kurios korekcija yra
svarbiausias tikslas. /jei neturi valios ruošti
pamokas, tai už paruošimą paskatinama/.
Vaiko nedėmesingumo kompensavimas
klasėje specialiomis priemonėmis:
• per pamokas leisti naudotis atramine
medžiaga;
• riboti užduotis, skaidyti darbą dalimis;
• kontroliuoti užduočių apimtį, skirti tiek
darbo, kiek vaikas gali atlikti;
• sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų
atsakyti į mokytojo klausimus/ leisti
pagalvoti, užrašyti sunkesnius klausimus ir
t.t./
Vaiko mokymas ( pratinimas) stebėti ir
kontroliuoti save adekvačiai vertinant savo
veiklą;
• Pratinti dirbti tai kas nesisekė;
• Leisti vaikams tikrinti vienas kito darbą, arba
tikrinti savo darbą pagal pavyzdį;
• Elgesio savistabai ir savikontrolei padeda
susitarimai, kai numatomi elgesio vertinimo
kriterijai, pagal kuriuos vaikas save įvertina per
pamoką, visą dieną, savaitę, išgirsta apie savo
vertinimą suaugusiųjų nuomonę.
• Galima susitarti, kad tam tikrą laiką vaikas
praneš tėvams apie savo elgesio įvertinimą.
Reikia iš anksto aptarti kaip į tokius pranešimus
bus reaguojama.
Nustatant vaiko elgesio ypatumus mokyklos psichologas gali taikyti Brumingen
klausimyną.
Dėmesio trūkumo sutrikimas
Požymiai:
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Dažnai nenustygsta, mosuoja rankomis ar kojomis, rangosi kėdėje ( paaugliams gali
pasireikšti tik subjektyviais nerimo pojūčiais).
Nenusėdi ramiai net kai to reikalaujama;
Lengvai išblaškomas pašalinių dirgiklių:
Sunku sulaukti savo eilės žaidžiant ar panašiomis situacijomis;
Dažnai skuba atsakyti į klausimus net tada, kai dar nebaigta paklausti;
Sunku laikytis kitų instrukcijų (ne dėl priešiško elgesio ar nesugebėjimo suprasti),
pvz.: nepavyksta baigti namų darbų;
Sunkiai sukaupia dėmesį tam tikroms užduotims ar žaidimams;
Dažnai vieną nebaigtą veiklą keičia kita;
Nesugeba žaisti tyliai;
Pernelyg daug kalba;
Dažnai trukdo kitiems; pvz.: įsikiša į kitų vaikų žaidimus;
Dažnai atrodo, kad neklauso kas sakoma;
Dažnai pameta daiktus, būtinus užduotims ar veiklai mokykloje, namuose ( žaislus,
pieštukus, knygas, užduotis).
Dažnai imasi pavojingos veiklos neatsižvelgdamas į galimas pasekmes, pvz.: išbėga
neapsižvalgęs į gatvę.
Pastaba. Požymiai išvardinti mažėjančia tvarka pagal diferenciacijos reikšmę.
Kriterijus tinkamas, jeigu tokio elgesio atvejai dažnesni
negu tokio pat amžiaus žmonių.
Sutrikimas trunka daugiau nei šešis mėnesius, per
kuriuos pastebimi mažiausiai aštuoni iš išvardintų
požymių.
Pasireiškia iki septynerių metų amžiaus;
Neatitinka įvairiapusio vystimosi sutrikimo kriterijų.
Kriterijai nustatyti dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo
sutrikimo laipsniui.
Lengvas. Minimalus simptomų skaičius pasireiškiantis
mokykloje ir socialinėje aplinkoje.
Vidutinis. Simptomai arba funkcinis sutrikimas tarp “lengvo
“ ir “sunkaus”
Sunkus. Aiškus bei įvairiapusis sutrikimas socialinėje
veikloje; namuose, mokykloje, bendraujant su
bendraamžiais. Simptomų daugiau, negu reikia
diagnozei nustatyti.