Transcript Pradinių klasių mokinių lietuvių kalbos pasiekimų vertinimas

Pradinių klasių mokinių
lietuvių kalbos pasiekimų
vertinimas: problemos ir jų
sprendimo būdai
Soc. m. dr., doc. Elena Marcelionienė
Lietuvos edukologijos universitetas
Pagrindiniai šiuolaikinio vertinimo principai:
• Vertinimas turi skatinti mokinio asmenybės brandą, mokymosi
motyvaciją, emocijų, valios sričių plėtotę, pasiekimus bei pažangą,
koreguoti ugdymo procesą.
• Vertinimas grindžiamas idiografiniu principu: dabartiniai mokinio
pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais ir taip matoma mokinio
padaryta (nepadaryta) pažanga.
• Vertinimo metodikos gali būti įvairios, bet visos ugdančios mokinio
asmenybę, skatinančios sėkmę ir pažangą.
• Mokytojas gali pasirinkti vertinimo fiksavimo formas.
(„Pradinio ugdymo samprata“)
Vertinimo tikslai:
• Padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, t.y.
pažinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti
savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.
• Padeti mokytojui suprasti mokinio mokymosi galimybes,
pamatyti spragas, problemas, parinkti kelius, kaip tas
problemas įveikti.
• Suteikti tėvams informaciją apie vaiko mokymąsi,
stiprinti ryšius tarp mokyklos ir vaiko tėvų.
• Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo
procesą, numatyti perspektyvą.
(„Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“)
Sudedamosios vertinimo dalys ir tipai:
Vertinimas ugdymo procese (mokant ir mokantis)
diagnostinis vertinimas
formuojamasis vertinimas
formuojamasis vertinimas
formuojamasis vertinimas
formuojamasis vertinimas
diagnostinis vertinimas
...................................
Vertinimas baigus programą
apibendrinamasis vertinimas
Formuojamasis vertinimas – „vertinimas vardan
mokymosi“
• Atliekamas ugdymo procese, nuolat.
• Vertinant atsižvelgiama į pamokai ar pamokų
ciklui keliamus uždavinius (mokiniui paaiškinami
mokymosi uždaviniai).
• Parodo, kaip mokinys išmoko tai, kas buvo
numatyta (konkrečius pasiekimus), ir ką dar
reikia išmokti (konkrečias spragas).
• Vertinama dažniausiai žodžiu arba trumpomis
pastabomis raštu.
• Vertinimas formaliai nefiksuojamas ir viešai
neskelbiamas.
Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų
formuojamasis vertinimas
Klausymas ir kalbėjimas
● Draugo, mokytojo ir kt. klausėsi atidžiai,
nelabai atidžiai, neatidžiai, pritrūko
kantrybės, buvo išsiblaškęs, visai
nesiklausė...
• Kalbėjo aiškiai, suprantamai, neaiškiai, ne
į temą, tiksliai atsakė į klausimą, negebėjo
atsakyti į klausimą, pasakojo išraiškingai,
įdomiai, monotoniškai, neįdomiai.
Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų
formuojamasis vertinimas
Skaitymo technika ir teksto supratimas
• Skaitė sklandžiai, tinkamai intonuodamas,
perteikdamas teksto nuotaiką;
nesklandžiai (skiemenuodamas,
užsikirsdamas), darė sakinio intonavimo
klaidų, neraiškiai.
• Suprato, apie ką skaitė, nes atsakė į
teksto turinio klausimus; nesuprato, nes
neatsakė į klausimus.
Mokinio lietuvių kalbos pasiekimų
formuojamasis vertinimas
Rašymas
· teksto kūrimas: atsakė (neatsakė) į temą, sugalvojo
įdomų, netikėtą įvykį (seniai žinomą, neįdomų), mokėjo
(nemokėjo) sudominti ir t.t.;
· parašė aiškiais, taisyklingais sakiniais (neaiškiais,
neišskirtais, netaisyklingais...), nepadarė ( padarė)
skyrybos klaidų;
· be klaidų parašė išmoktus žodžių rašybos atvejus,
padarė rašybos klaidų (nurodomos individualios arba
dažniausiai pasitaikančios klaidos);
· raštas įskaitomas, estetiškas (neįskaitomas,
neestetiškas...), tekstas parašytas tvarkingai
(netvarkingai)...
Diagnostinis vertinimas
• Atliekamas temos pradžioje, kad būtų
tikslingiau planuojamas ugdymo procesas.
• Atliekamas baigus temą, kad išaiškėtų
mokinių pasiekimai ir spragos, numatomi
tolesni ugdymo(si) tikslai.
• Diagnostinio vertinimo laiką, dažnumą
renkasi mokytojas.
• Rezultatai fiksuojami mokytojo pasirinktu
būdu.
I klasės mokinių diagnostinio vertinimo lentelė
M. T.
M. V.
Jonas
Gintė
Rasa
...
I
II
+--
++-
III
IV
V
VI
VII
VIII
II klasė. Diagnostinis vertinimas baigus III vadovėlio skyrių
M. T.
M. V.
Skaito
sk., ž.,
sak.
Jonas sak.
Gintė
Rasa
Temos Randa
suprat. daiktų
pav.
Randa
pož.
pav.
Žod. r.
Ką?
_
Žod. r.
Ko?
+
Žod. r.
Kur?
Vardų,
pavad.
raš.
Apibendrinamasis vertinimas – „išmokto
įvertinimas“
• Atliekamas baigus programą:
pusmečio
mokslo metų
pirmąjį pradinio ugdymo koncentrą (II klasę)
antrąjį pradinio ugdymo koncentrą (IV klasę).
● Remiantis mokinių pasiekimų lygių požymiais (BP
III lentelė) nustatomas mokinio pasiekimų lygis: pagrindinis,
patenkinamas, aukštesnysis.
● Rezultatai fiksuojami dienyne ir kitoje pasirinktoje
vertinimo formoje (pasiekimų knygelėje, pažymėjime ir kt.).
● Baigus IV klasę rašomas mokinio vertinimo aprašas.
Klausymas ir kalbėjimas:
pasakojimas
• Pagrindinis lygis: geba pasakoti matytus ar
patirtus įvykius.
• Aukštesnysis lygis: geba įdomiai, gyvai
papasakoti patirtus ar matytus įvykius.
• Patenkinams lygis: remdamasis
pagalbiniais klausimais geba papasakoti
patirtus ar matytus įvykius.
Skaitymas ir literatūros pažinimas
(gebėjimai)
I – II klasė
Pagrindinis lygis:
- skaito sakiniais, atsako į teksto turinio klausimus;
- pasako prozos kūrinio veikėjus ir įvykius.
Aukštesnysis lygis:
- sklandžiai, tinkamai intonuodami skaito tekstą ir atsako į
apibendrinamuosius klausimus;
- apibūdina prozos kūrinio veikėjus ir įvykius.
Patenkinamas lygis:
- skaito žodžiais arba sakiniais ir pasirengęs (mokytojui padedant)
atsako į teksto turinio klausimus;
- mokytojui padedant pasako prozos kūrinio veikėjus arba
svarbiausią įvykį.
Skaitymas ir literatūros pažinimas
(gebėjimai)
III – IV klasė
Pagrindinis lygis:
- prozos kūrinyje suvokia įvykius, veikėjus, veiksmo vietą,
laiką, temą ir ką svarbaus autorius norėjo pasakyti;
- skaito negrožinį tekstą ir pasako jame pateiktus faktus.
Aukštesnysis lygis:
- pasako perskaityto kūrinio temą, pagrindines idėjas;
- skaito negrožinį tekstą ir pasako, ką naujo sužinojo,
randa reikiamą informaciją, daro išvadas, apibendrina.
Patenkinamas lygis:
- pasako neilgo perskaityto kūrinio veikėjus, apie ką
kūrinyje kalbama;
- atsako į negrožinio teksto klausimus, randa tiesiogiai
pasakytą informaciją.
Rašymas: I – II klasė
Pagrindinis lygis:
- gavęs pagalbą (planą, klausimus, paveiksl. seriją)
parašo 3–4 sakinių tekstą, geba ištaisyti nurodytas
klaidas;
- taisyklingai rašo 2 – 3 skiemenų, be priebalsių
samplaikų žodžius.
Aukštesnysis lygis:
- geba nurodyta arba pasirinkta tema taisyklinga kalba
sukurti rišlų 5 ir daugiau sakinių tekstą;
- taisyklingai rašo be priebalsių samplaikų žodžius, geba
ištaisyti klaidas.
Patenkinamas lygis:
- mokytojui padedant, parašo 2 – 3 sakinių tekstą;
- mokytojui padedant, taisyklingai rašo 2 – 3 skiemenų,
be priebalsių samplaikų žodžius.
Rašymas: III – IV klasė
Pagrindinis lygis:
- aprašo patirtus ir matytus įvykius; parašo pasakojimą ir aprašymą;
pagal aptarto aprašymo pavyzdį sukuria gyvūno, augalo, daikto ar
kt. aprašymą;
- rašo žodžius, kurių rašyba nesiskiria nuo tarimo, daikt. ir būdv. vns.
gal., daikt. ir būdv. dgs. kilm., daikt. viet., daikt. ir būdv. dgs. vard.
pagal pavyzdžius, es.l. veiksm., būt. k. l. veiksm., asmenvardžius ir
vietovardžius, paprasčiausius prieb. asimiliacijos atvejus.
Aukštesnysis lygis:
- parašo pasakojimą, aprašymą, jį redaguoja, tobulina, pagal
pasirinktą pavyzdį aprašo gyvūną, augalą, daiktą ar kt.
- rašo žodžius...
Patenkinamas lygis:
- mokytojui padedant, pagal pavyzdį aprašo patirtus ir matytus
įvykius; parašo trumpą pasakojimą, trumpai aprašo pažįstamą
gyvūną, augalą ar kt.
- mokytojui padedant, pagal pavyzdį rašo žodžius...
IŠVADOS
• Daugiausia naudos mokiniui duoda formuojamasis
vertinimas, nes šis vertinimas padeda mokytis.Jį
mokytojai geba atlikti. Sunkumų kyla, jeigu norima
fiksuoti šio vertinimo rezultatus (kadangi vertinama
dažnai), suteikti informaciją tėvams.
• Diagnostinis vertinimas padeda įvertinti nueitą etapą ir
numatyti perspektyvą. Jo rezultatų fiksavimą mokytojas
gali pasirinkti. Tam ypač tinka įvairios lentelės.
• Apibendrinamasis vertinimas, atliekamas kurso
pabaigoje, kelia daug sunkumų, kadangi vertinama
apmąstant visą laikotarpį ir nustatant mokinių pasiekimų
lygius. Jokie testai, net ir standartizuoti, pilnai
neatskleidžia mokinių pasiekimų.