Transcript Psichikos negalios žmonių atstovavimas ir teisinė pagalba

Psichikos negalios žmonių
atstovavimas ir teisinė pagalba
Giedrius Sadzevičius
Lietuvos psichikos negalios žmonių
bendrijos “Giedra” pirmininkas
(2012 04 27)
Atstovavimo sąvoka
Atstovavimas gali būti suprantamas:
 kaip socialinė paslauga,
 kaip teisinis veiksmas,
 kaip socialinės reabilitacijos paslauga.
Atstovavimo sąvoka
Pagal Socialinių paslaugų katalogą, kuris yra pakeistas
2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos
ir darbo ministro į s a k y m u Nr. A1-442 Dėl Lietuvos
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m.
balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų
katalogo patvirtinimo“ pakeitimo tarpininkavimas ir
atstovavimas apibrėžiamas:
pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant
įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos,
ūkines, buitines, tvarkant dokumentus, mokant mokesčius,
užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir kt.),
tarpininkaujant tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų
institucijų, specialistų, asmenų)
Atstovavimo sąvoka










Gavėjai:
socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos,
vaikai su negalia ir jų šeimos,
likę be tėvų globos vaikai,
suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos,
senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos,
socialinės rizikos suaugę asmenys ir jų šeimos,
socialinės rizikos šeimos,
vaikus globojančios šeimos,
krizinėje situacijoje (skyrybos, darbo praradimas, artimo
netektis ir kt.) esančios šeimos ir jų nariai,
kiti asmenys ir šeimos.
Atstovavimo sąvoka
Teikimo vieta: įvairiose institucijose
(socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos
priežiūros įstaigose, NVO ir kt.), asmens
namuose ir kt.
Teikimo trukmė / dažnumas: iki problemos
išsprendimo
Paslaugas teikiantys specialistai: įvairių
institucijų (socialinių paslaugų, švietimo,
sveikatos priežiūros įstaigų, NVO ir kt.)
socialiniai darbuotojai
Atstovavimo sąvoka
Pagal LR civilinio kodekso (priimtas 2001 m.) 2.132 straipsnį




1. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus
tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų
sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus
sandorius.
2. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar
administracinio akto pagrindu.
3. Atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir
juridiniai asmenys.
4. Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors
ir dėl kito asmens interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).
Atstovavimo sąvoka






2.137 straipsnis. Įgaliojimas
1. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo)
duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant
ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis.
2. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik
tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams
interesams išsaugoti bei turto priežiūrai.
2.138 straipsnis. Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka
1. Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai:
1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma;
2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su
juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai
leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą;
3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti,
juo naudotis ar disponuoti.
Atstovavimo sąvoka



2. Notaro patvirtintiems prilyginami:
1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių,
junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų
(viršininkų);
2) asmenų, esančių laisvės atėmimo
vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės
atėmimo vietų vadovų;
3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo
metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su
Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų
kapitonų.
Atstovavimas teisme


Pagal LR civilinio proceso kodekso (priimtas 2003
m.) 51 straipsnį. Atstovavimas teisme
1. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba
per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje
neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą.
2. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas
tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis
atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus
atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo
dalyvavimas procese yra būtinas.
Atstovavimas teisme






56 straipsnį. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal
pavedimą
1. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti:
1) advokatai;
2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato
rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje;
3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu;
4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie
atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui
(sugyventiniui);
5) profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos
nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda
profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar
steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo
organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų
padėjėjai);
Atstovavimas teisme



6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo
dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros
grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie
atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams
bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus
veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio
asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo
dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai
arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų
padėjėjai);
7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą
ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio
vykdomų funkcijų.
2. Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų,
juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų
darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį
teisinį išsilavinimą.
Atstovavimas teisme


3. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais
asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir
šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama
juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti
asmenys.
4. Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai
atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.
Atstovavimas teisme


Pagal LR baudžiamojo proceso kodekso (priimtas 2002 m.) 53
straipsnį (Atstovai pagal įstatymą)
1. Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo
atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo
atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra
nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais,
išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar
neveiksnaus asmens interesams.
2. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba
neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir
nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos,
kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju
ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
Atstovavimas teisme



55 straipsnis. Įgaliotieji atstovai
1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo,
užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar
konfiskuotas turtas, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis
teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus
interesus.
2. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu
advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar
teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo,
kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio
asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas
darbuotojas ar advokatas.
3. Įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio
tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese
priima nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese
kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovas, išskyrus liudytojo atstovą,
taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens. Liudytojo įgaliotojo
atstovo neatvykimas netrukdo toliau tęsti proceso veiksmus.
Atstovavimas teisme

Atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo
paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą.
4. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis
ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Valstybės garantuojama
teisinė pagalba



Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (nauja
redakcija priimta 2005 m.), 11 straipsnį. Asmenys, turintys teisę
gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
1. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos
piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti
Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse
narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių
narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos
Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys,
kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti
pagal šį įstatymą;
Valstybės garantuojama
teisinė pagalba



2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių
narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos
Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys,
nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti
asmenys.
12 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę
pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas
Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei
pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi:
1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant
baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais,
kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas;
Valstybės garantuojama
teisinė pagalba





2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose,
įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas
baudžiamojoje byloje;
3) asmenys, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos
piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems
gyvenantiems asmenims įstatymą;
3 punkto redakcija nuo 2012-01-01:
3) asmenys, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams
įstatymą;
4) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;
5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra
pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių,
kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų
poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės
garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio)
teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;
Valstybės garantuojama
teisinė pagalba





6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali
disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos,
kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti
pagal šį įstatymą;
7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami
jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimai pagal Lietuvos
Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai
(rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga
globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;
8) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio
gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
9) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas,
tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;
10) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais
savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų
interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius
santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);
Valstybės garantuojama
teisinė pagalba



11) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, bylose dėl
fizinio asmens pripažinimo neveiksniu;
12) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;
13) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse
numatytais atvejais.
Dažniausiai pasitaikančios teisinės ir
panašios problemos, su kuriomis
susiduria psichikos negalios žmonės

Kompensacijos už komunalines paslaugas;
darbingumo/neįgalumo lygio nustatymas;
tarpininkavimas tarp asmens ir sveikatos priežiūros
specialistų; pašalpų ir kitų išmokų mokėjimas;
problemos, atsirandančios dėl antstolių veiksmų;
atstovavimas ar dalyvavimas teisme; įmonių
likvidavimas; klausimai, susiję su teisėsaugos
institucijomis (pareiškimų rašymas, dalyvavimas
ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir kita); santuokos
nutraukimas (turto dalinimas ir kita), bendravimas
su kaimynais ir šeimos nariais.
Bendravimo su neįgaliuoju ypatumai
atstovaujant ar teikiant teisinę pagalbą




Bendraujant svarbu yra kalbėti paprastais, asmeniui
suprantamais žodžiais.
Svarbu yra atskirti, kur yra reali problema, o kur ligos,
neteisingo supratimo ar asmeninių bei kitokių interesų
pasėkoje papasakota netikra problema. Tai padaryti gali būti
nelengva. Kad tai nustatytume, galime patikrinti informaciją:
paprašyti išsamiau paaiškinti situaciją; pakalbėti su žmogaus
artimaisiais; paprašyti parodyti su problema susijusių
dokumentų; pabendrauti jei įmanoma su gydančiu gydytoju;
pakalbėti su socialinių įstaigų, kurios dirba su šiuo žmogumi,
darbuotojais.
Skaitant dokumentus reikia paaiškinti sudėtingus žodžius ir
išsireiškimus.
Svarbu su žmogumi bendrauti ramiai.