Transcript etnokultūrinio paveldo ištekliai ir tradicinių amatų plėtros projektai

ETNOKULTŪRINIO PAVELDO IŠTEKLIAI IR
TRADICINIŲ AMATŲ PLĖTROS PROJEKTAI
2011 m. birželio 6 d.
1
Etnokultūrinio paveldo ištekliai ir jų
reikšmė kaimo vietovių plėtrai
2
Pagrindinės TPP įstatymo sąvokos




3
Tautinio paveldo produktai – nustatyta tvarka sertifikuoti tradiciniai gaminiai,
tradicinių veislių augalai ir gyvūnai bei jų produktai, tradicinės paslaugos,
pasižymintys istoriškai Lietuvoje ar jos atskirame etnografiniame regione
susiformavusia produkto tradicine forma, sudėtimi ir kitais specifiniais kokybiniais
ypatumais.
Tradiciniai gaminiai – nemasinės gamybos amatininkų dirbiniai, maisto gaminiai,
liaudies muzikos instrumentai ir kiti etninio materialaus paveldo gaminiai, pagaminti
iš tradicinių žaliavų, naudojantis rankų darbu ir kitomis senosiomis arba jas
atitinkančiomis naujomis technologijomis ir išsaugant unikalias kokybines gaminių
savybes ir sudėtį.
Tradicinės augalų ir gyvūnų veislės – nacionalinės senosios augalų ir gyvūnų
veislės.
Tradicinės mugės – sertifikuoti Lietuvos regionuose organizuojami renginiai,
turintys istoriškai susiformavusias kultūros tradicijas ir kuriuose daugiau kaip pusė
parduodamų gaminių, teikiamų paslaugų yra tautinio paveldo produktai, o šių
realizavimas ar demonstravimas yra pagrindinis renginio tikslas.
Tradiciniai amatai (1)
1. Dailidės amatas (tradicinė namų statyba, išsauganti kaimo
architektūros bruožus ar bent reikšmingiausius jos atributus,
puošybos elementus).
2. Staliaus amatas (etnokultūrine tradicija paremtas baldų
gaminimas).
3. Stogdengio amatas (stogų dengimas naudojant vietines
medžiagas – skiedras, gontus, šiaudus, nendres ir pan. – tradicines
technikas).
4. Krosnininko amatas (tradicinių krosnių, kaminų ir pan. statyba).
5. Kubiliaus amatas (tradicinių kubilų, statiniu, puskubilių ir pan.
gamyba).
4
Tradiciniai amatai (2)
6. Račiaus amatas (tradicinių vežimų, karietų, rogių ir
pan. transporto priemonių dirbimas).
7. Kalvystė (tradicinių įrankių ir padargų, paminklinių
dirbinių, architektūrinių puošybos elementų ir t.t.
gaminimas).
8. Siuvėjo amatas (tradicinių drabužių ir tradiciniais
bruožais grindžiamų drabužių siuvimas).
9. Puodžiaus amatas (tradicinių puodu ir tradicijomis
pagrįstos keramikos produktų gaminimas).
10. Batsiuvystė (tradicinio apavo ir šią tradiciją
imituojančio apavo gamyba).
5
Tradiciniai amatai (3)
11. Odininkystė (tradiciniai kailių apdirbimo būdai ir tradicijomis pagrįstų
dirbinių darymas; rimorystė (pakinktų gaminimas).
12. Juvelyrika (etnine tradicija pagrįstų papuošalų gaminimas iš aukso,
žalvario, gintaro, medžio ir kt. medžiagų).
13. Muzikos instrumentų gaminimas (kanklių, skudučių, birbynių,
švilpynių, būgnų ir kt. tradicinių instrumentų dirbimas).
14. Kryždirbystė.
15. Prie tradicinių amatų priskirtina veikla – audimas, pynimas,
mezgimas, verpimas, siuvinėjimas, maisto gamyba, žaislų darymas,
margučių marginimas, muzikavimas per tradicines šventes ir apeigas.
6
Tautinio paveldo produktų kaimo
vietovėse plėtros aktualumas
1. Įprastinė žemės ūkio veikla praranda ankstesnį mastą, o
eurointegracijos ir globalizacijos procese ši tendencija tik didės,
todėl, mažinant ūkininkavimo riziką, skatinama alternatyvi veikla
kaime, pvz. tradiciniai amatai.
2. ES skiria didelį dėmesį kaimo vietovių konkurencingumui didinti
panaudojant vietos išteklius. Viena iš tokių galimybių kaimo
vietovėms yra tradicinių amatų, kulinarinio paveldo produktų kaip
verslo atgaivinimas ir plėtra.
3. Tautinio paveldo produktų, būdingų konkrečiai kaimo vietovei ar
etnografiniam regionui, atgaivinimas yra svarbi kaimo vietovių
gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė.
7
Tautinio paveldo produktų ekonominis
poveikis kaimo plėtrai (1)


8
Tiesioginis efektas (papildomos pajamos,
naujos darbo vietos);
Netiesioginis efektas (kaimo vietovės
populiarinimas, patrauklaus, autentiško jos
įvaizdžio formavimas);
Darbo sąnaudų dalies visoje gaminio savikainoje atskirose
ūkinės veiklos srityse palyginimas
1.
2.
3.
4.
5.
6.
9
Ūkinės veiklos sritis
Perdirbimo pramonė
Aprūpinimas energija ir vandeniu
Statybos
Mažmeninė prekyba
Viešbučiai
Amatai
Darbo sąnaudų dalis
47,7
28,8
70,2
46,6
46,2
81,2
TAUTINIO PAVELDO PRODUKTŲ BŪKLĖ LIETUVOJE
1.
2.
3.
4.
10
Politiniai veiksniai
Socialiniai veiksniai
Ekonominiai veiksniai
Technologiniai veiksniai
POLITINIAI VEIKSNIAI
Tautinio paveldo produktų išsaugojimą ir raidą Lietuvoje 2000–
2006 m. laikotarpiu sąlygojo keletas pagrindinių veiksnių:
1.
Tautinio paveldo produktų teisinio reguliavimo kaita (pvz., PVM
lengvatos panaikinimas).
2.
3.
11
Europos Sąjungos (toliau – ES) ir valstybės parama amatams,
sparčiai besikeičiančios rinkos sąlygos.
Vartotojų prioritetų kaita, vartotojų perkamosios galios augimas.
4.
5.
12
Sparčiai plečiantis atvykstamajam, kultūriniam bei kaimo
turizmui augantis domėjimasis Lietuvos regionų
kulinarinio paveldo produktais.
Tradicinių amatų gaminių kūrimas - viena iš svarbiausių
alternatyviosios veiklos sričių, kuri per kaimo plėtros
priemones remiama ES, kaip duodanti nemažą pridėtinę
vertę kaimo vietovėms.
SOCIALINIAI VEIKSNIAI
1.
2.
3.
13
TPP vertė sukuriama geografinėje kaimo
vietovėje, etnografiniame regione, parkuose.
Svarbi kaimo vietovių ekonominio ir socialinio
gyvybingumo bei jų patrauklumo didinimo
priemonė.
Kaimo jaunimui patraukli veikla, leidžianti
užtikrinti TPP kaip etninės kultūros vertybių,
perėmimą ir išsaugojimą, tradicijų tęstinumą.
EKONOMINIAI VEIKSNIAI
Plėtojant turizmą - auga TPP produktų paklausa.
Tradicinių amatų centrų kūrimas sudarytų sąlygas:
1.
2.
–
–
–
–
14
atkurti ir išsaugoti Lietuvos regionų kultūros paveldo
objektus;
panaudoti juos savito kultūrinio kraštovaizdžio apsaugai;
pristatyti tradicinius ir istorinius reiškinius;
didinti visuomenės domėjimąsi vietos tradicijomis ir
papročiais.
EKONOMINĖS PROBLEMOS
15
1.
Tradicinių amatininkų bei tradicinių paslaugų teikėjų pasiskirstymas
netolygus (Daugiausia amatininkų yra Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus
apskrityse, mažiausia – Alytaus ir Tauragės apskrityse).
2.
TPP kūrėjai verslumas - silpna jų produktų rinkodara, partnerystė ir
kooperacija, o tai mažina tautinio paveldo produktų konkurencines
galimybes.
3.
Pardavimas - gyvenamojoje aplinkoje, per tarpininkus Lietuvoje ir
užsienyje, pagal užsakymus iš dirbtuvių, pardavimas mugėse, turguose ir
parodose pačių tradicinių amatininkų bei tradicinių paslaugų teikėjų
pastangomis.
4.
Trūksta susistemintos informacijos apie tautinio paveldo produktus,
nepakankama ir nenuosekli tautinio paveldo produktų rinkodara, tautinio
paveldo produktai nepopuliarinami.
Priežastys, kodėl amatininkai neteikia
projektų ES ir nacionalinei paramai gauti
1.
2.
3.
16
Menkas
amatininkų
verslumas
bei
gebėjimas
dirbti
šiandieninėmis verslo sąlygomis.
Per sudėtingos investicinės paramos amatų plėtrai gavimo
taisyklės ir procedūros (pareiškėjui būtina parengti verslo planą,
tvarkyti buhalterinę apskaitą, atitikti ekonominio gyvybingumo
rodiklius ir t.t.).
Šalyje mažai tradicinių amatų gaminių gamintojų organizacijų,
ypač regionuose.
TECHNOLOGINIAI VEIKSNIAI

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pasikeitus
visuomeninio, kultūrinio gyvenimo sąlygoms, TPP
kūrimo technologijų mokymo sistema nebuvo
sukurta:
–
–
–
17
nutrūko kai kurių TPP kūrimo technologijų perdavimas
ateinančioms kartoms;
kai kurie tradiciniai amatai bei tradicinės paslaugos šalyje
visiškai sunyko;
neplėtojamas ir tradicinių amatininkų bei tradicinių paslaugų
teikėjų mokymas, profesinis tobulinimas.
Amatininkų pasiskirstymas pagal Lietuvos apskritis
683
18
46
23
Tauragės
81
Alytaus
83
Utenos
124
Marijampolės
188
Telšių
256
Panevėžio
Vilniaus
347
Šiaulių
437
Klaipėdos
800
700
600
500
400
300
200
100
0
Kauno
Amatininkų skaičius
(2005 m.)
Apskritis
0
19
Gėrimai
Gintaras
Suvenyrai
Namų statyba
Matgučiai
Akmens
Verbos
Šiaudų
Odos dirbiniai
Augalininkystė
Popieriaus
Muzikos
100
Kalvystė
141 119
Bitininkystė
Kulinarija
200
Pynimas
261
Keramika
300
Juvelyrika
500
Medžio
Tekstilė
Amatininkų skaičius
Lietuvos amatininkų suskirstymas pagal amatų rūšis
(2005 m.)
700 654
600
460
400
211
69 68 40
38 34 33 24 23 22 16 16 15 12 12
Amatų rūšis
TPP RODUKTŲ IŠSAUGOJIMO, KŪRIMO IR JŲ REALIZAVIMO TEISINĖ BAZĖ


20
2005 m balandžio 22 d. LR Seimo valdybos
sprendimu sudaryta darbo grupė Tautinio
paveldo
produktų
įstatymo
projekto
parengimui.
2007 m. birželio 26 d. priimtas
Lietuvos
Respublikos Tautinio paveldo produktų
įstatymas.
Tautinio paveldo produktų (TPP) įstatymas
1.
2.
3.
4.
5.
21
Užtikrina Tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą.
Įgalina išsaugoti ir skleisti sukauptą tradicinių amatų patirtį
suteikus jai šiuolaikinį reikšmingumą.
Apibrėžia Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų sąvokas,
jų klasifikavimo principus, sertifikavimo procedūras.
Sudaro tradiciniams amatininkams palankias sąlygas kurti
tautinio paveldo produktus, juos realizuoti ir populiarinti.
Nustato valstybės paramos šiai sričiai principus ir formas, kiek to
nereglamentuoja kiti įstatymai.
TPP valstybinės apsaugos uždaviniai
22
1.
Nustatyti ilgalaikę TPP išsaugojimo, populiarinimo, sukūrimo ir
realizavimo skatinimo strategiją.
2.
Nustatyti TPP apsaugos, jų rinkos ir amatų plėtros programą.
3.
Sukurti TPP sertifikavimo sistemą.
4.
Skatinti tradicinių amatų plėtrą, užtikrinti TPP kūrimą, realizavimą ir
populiarinimą etnografinių regionų centruose, miesteliuose ir kaimo
vietovėse, ypač etnografiniuose kaimuose ir kaimo turizmo sodybose.
5.
Teikti valstybės paramą TPP kūrimui ir realizavimui.
6.
Sukurti informacinę sistemą duomenims, reikalingiems tradicinių
amatų plėtrai ir TPP sklaidai, kaupti.
23

Tradicinis amatas – individuali ar kolektyvinė veikla, pagrįsta iš kartos į
kartą perduodama patirtimi ir specialiais įgūdžiais, skirta tautinio paveldo
produktų nuolatiniam sukūrimui ir realizavimui.

Tradicinis amatininkas – fizinis asmuo, užsiimantis tradiciniu amatu.

Tradicinių amatų centras – įstatymų nustatyta tvarka įsteigtas viešasis
arba privatus juridinis asmuo, tenkinantis tradicinių amatų amatininkų
interesus, besirūpinantis tradicinių produktų gamyba ir plėtra, teikiantis
tradicinių amatų mokymo, konsultavimo, eksperto ir kitas paslaugas.

Tautinio paveldo produkto ženklas – vaizdinis žymuo, rodantis, kad
gaminys, paslauga, tam tikros veislės augalas, gyvūnas, jų produktai yra
sertifikuotas tautinio paveldo produktas.
TPP ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMAS
24

LR Vyriausybė (2007 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. 1039) įgaliojo
Žemės ūkio ministeriją nuo 2008 m. sausio 1 d. atlikti
Tautinio paveldo produktų institucijos funkcijas ir parengti ir
pateikti LR Vyriausybei teisės aktų, kurių reikia įstatymui
įgyvendinti, projektus.

2008 m. sausio 2 d. ŽŪM įkurtas Tautinio paveldo produktų
skyrius.
25

LR Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d.
nutarimu Nr. 74 patvirtinta Tautinio paveldo
produktų tarybos sudėtis.

ŽŪM ministrės 2008 m. kovo 5 d. įsakymu Nr.
2D-1263 patvirtinta personalinė Tautinio
paveldo produktų tarybos sudėtis.
TPP tarybos sudėtis
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
26
17.
LR žemės ūkio ministras (tarybos pirmininkas);
LR žemės ūkio viceministras (tarybos pirmininko pavaduotojas);
LR kultūros ministerijos atstovas;
LR švietimo ir mokslo ministerijos atstovas;
LR ūkio ministerijos atstovas;
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas;
Etninės kultūros globos tarybos atstovas;
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos atstovas;
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas;
VšĮ Kulinarijos paveldo fondo atstovas;
Lietuvos tautodailininkų sąjungos atstovas;
Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų atstovas;
VĮ žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros atstovas;
LR valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas;
Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atstovas;
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas;
LR Ministro Pirmininko patarėjas.
Parengta ir pateikta LR vyriausybei nutarimų projektai:
1. Dėl Tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų mokymo
programų, tradicinių mugių sertifikavimo, tradicinių amatų
meistrų sertifikavimo ir atestavimo taisyklės patvirtinimo
(patvirtintos TPP taryboje 2008 05 21).
2. Dėl Ilgalaikės tautinio paveldo produktų išsaugojimo,
populiarinimo, sukūrimo ir realizavimo skatinimo strategijos
patvirtinimo.
3. Dėl Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir amatų
plėtros programos patvirtinimo.
4. Dėl Valstybės paramos tautinio paveldo produktui sukurti ir
realizuoti formų ir jos teikimo tvarkos patvirtinimo.
27
Rengiami teisės aktai TPP sertifikavimą reglamentuoti:
1.
2.
3.
4.
5.
28
Tautinio paveldo produktų klasifikatorius ir tradicinių amatų sąvadas.
Tautinio paveldo produktų ir tradicijos atitikties kriterijai ir Lietuvos
etnokultūros tradicijas atitinkančių kokybinių ypatumų aprašas.
Tautinio paveldo produktų sertifikavimo ekspertų komisijų sudėtis ir
jų darbo reglamentas.
Tautinio paveldo produktų ženklai ir jų naudojimo tvarka.
Tautinio paveldo produktų ir tradicinių amatininkų informacinės
sistemos nuostatai.
TPP SERTIFIKAVIMAS
29
1.
Sertifikavimas - tai procedūra, kuria trečioji šalis
pateikia raštišką garantiją, kad gaminys, procesas ar
paslauga atitinka nustatytus reikalavimus.
2.
Tautinio paveldo produktais pripažįstami ir
sertifikuojami tik tie produktai, kurių kokybiniai
ypatumai atitinka Lietuvos etnokultūros tradicijas.
3.
Produkto sertifikavimas paliudijamas suteikiamu
dokumentu  sertifikatu.
Sertifikavimo tikslas
30
1.
Apsaugoti
TPP
nuo
kopijavimo,
plagijavimo,
nesąžiningos konkurencijos šalyje ir užsienyje.
2.
Užtikrinti vartotojų apsaugą,
suteikiant patikimą
informaciją apie gaminio kilmę ir pagaminimo būdus.
3.
Padėti vartotojui/pirkėjui susiorientuoti, kurie gaminiai
yra tradiciniai, autentiški, o kurie gaminiai - kičas,
imitaciniai ir t.t.
Sertifikavimo objektai:
1) I grupė – tradicinių gaminių gamyba.
2) II grupė – tradicinių veislių augalai, gyvūnų veisimas ir
auginimas, augalų ir gyvūnų produktų gavyba, gamtos gėrybių
rinkimas ir perdirbimas.
3) III grupė – tradicinės paslaugos.
Sertifikuoti objektai - ženklinami TPP sertifikavimo ženklu.
Šis ženklas informuoja vartotojus, kad gaminys yra tradicinis.
31
Sertifikuoti Tautinio paveldo produktai priskiriami kategorijoms:
A kategorija


I ir II grupių produktai, atitinkantys autentiškus TPP pavyzdžius, kurių
sukūrimo procese naudojama daugiau kaip pusė rankų darbo.
III grupės produktai – tradicinės paslaugos, kurių teikėjai yra tiesioginiai
gyvosios tradicijos tęsėjai ir atkuria autentiškus tautinio paveldo produktų
pavyzdžius;
B kategorija


32
I ir II grupių produktai, artimi autentiškiems pavyzdžiams ir sukurti
naudojantis naujomis technologijomis. Šiai kategorijai taip pat priskiriami
III grupės produktai – tradicinės paslaugos, kurių teikėjai nėra tiesioginiai
gyvosios tradicijos tęsėjai, tačiau sugeba sukurti artimus autentiškiems
pavyzdžiams tautinio paveldo produktus.
Sertifikavime turi atsispindėti:
- gaminio atsiradimas ir istorinio pagrindimo paaiškinimas;
- kilmės (vietovės) ir gamybos būdo autentiškumas;
- jo išlikimo iki nūdienos faktai (tradicijos aprašas);
- tradicinis vartojimo/naudojimo būdas, ar pan.
Sertifikuoti savo sukurtus TP produktus gali:

33
fiziniai ir juridiniai asmenys,
Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 m.
programos parama tradicinių amatų
projektams
34
TPP IR KAIMO PLĖTRA
TPP plėtros galimybės pasinaudojant ES parama 2007 –
2013 metais.
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
parama 2007-2013 m. numatyta Lietuvos kaimo plėtros
2007-2013 m. programos
III krypties ir IV krypties
priemonėse:

3 kryptis “Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo
ekonomikos įvairinimas”;

4 kryptis “Leader metodo įgyvendinimas”.
35
3 KRYPTIS
“GYVENIMO KOKYBĖ KAIMO VIETOVĖSE
IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS”
III KRYPTIS
Gyvenimo
kokybė kaimo
vietovėse ir
kaimo
ekonomikos
įvairinimas
PRIEMONĖS
1. Perėjimas prie
ne žemės ūkio
veiklos
2. Parama verslo
kūrimui ir plėtrai
3. Kaimo turizmo
veiklos
skatinimas
4. Kaimo
atnaujinimas ir
plėtra
36
VEIKLOS SRITYS
Parama ne žemės ūkio veiklai,
amatams, įskaitant
amatų centrų
kūrimą.
1)
2) Produktų, nepatenkančių į Sutarties I
priedą, nedidelės apimties gamyba.
1) Kaimo turizmo veiklos, įskaitant
amatus,skatinimas.
2) Stovyklaviečių kaime įkūrimas ir plėtra
(išskyrus miško vietovėse).
4 KRYPTIS
“LEADER METODO ĮGYVENDINIMAS”
IV KRYPTIS
PRIEMONĖS
1.Vietos
plėtros
strategijų
įgyvendinimas,
siekiant III krypties
tikslų
LEADER
metodo
įgyvendinimas
2. Bendradarbiavimo
projektų
įgyvendinimas,
siekiant III krypties
tikslų
3. Parama VVG
veiklai, įgūdžiams
įgyti ir aktyviai
pritaikyti
37
VEIKLOS SRITYS
1) Tarpteritoriniai bendradarbiavimo projektai
(tarp Lietuvos VVG).
2) Tarptautiniai bendradarbiavimo projektai
(tarp Lietuvos ir kt. šalių VVG).
1)
2)
3)
4)
Parama VVG veiklai (iki 20 proc. vietos
plėtros strategijai įgyvendinti skirtų lėšų).
Parama rengti vietos plėtros strategijas.
Parama
vietos
plėtros
strategiją
įgyvendinančių
asmenų
mokymui,
konsultavimui.
Parama
kaimo
plėtros
dalyvių,
įgyvendinančių
arba
planuojančių
įgyvendinti 3 krypties priemones mokymui,
informavimui.
3 KRYPTIS. GYVENIMO KOKYBĖ KAIME IR KAIMO EKONOMIKOS ĮVAIRINIMAS
Paramos lėšos 2007-2013 m.,
mln. Lt, proc. 3 kryptyje
Kaimo
turizmas; 284
mln. Lt; 25%
Parama verslo
kūrimui ir
plėtrai ; 337
mln. Lt; 30%
38
Perėjimas prie
ne žemės ūkio
veiklos; 261
mln. Lt; 23%
Kaimo
atnaujinimas;
256 mln. Lt;
22%
BENDRIEJI REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJUI PAGAL KPP 3 KRYPTIES
PRIEMONES
(išskyrus priemonę “Kaimo atnaujinimas ir plėtra”)
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
39
Projekto įgyvendinimo vieta turi būti kaimo vietovė – t.y. kaimas, miestelis ar miestas, kuriame
gyvena iki 6000 gyventojų (išskyrus “Kaimo turizmą” (iki 3000), savivaldybių centrus (parama
neteikiama).
Įregistruota žemės ūkio valda (ŽŪM 2007-02-01 įsakymas Nr. 3D-41).
Buhalterinės apskaitos tvarkymas (ūkio ar įmonės). Netvarkę - pateikia ūkinės veiklos pradžios
balansą ir įsipareigoja tvarkyti. (Fiziniai asmenys- pagal ŽŪM 2006-12-18 įsakymą Nr. 3D-491;
juridiniai asmenys - naudojant dvejybinių įrašų registravimo būdą, pagal Buhalterinės apskaitos
įstatymą (Žin., 2001, Nr. 99-3515).
Verslo planas (ŽŪM 2007-07-13 įsakymas Nr. 3D-349).
Ūkio subjekto ekonominis gyvybingumas (ŽŪM 2007-03-16 įsakymas Nr. 3D-117).
Teisėti nekilnojamojo turto, į kurį daromoms investicijoms prašoma paramos, naudojimo
pagrindai (nuosavybė, nuoma, panauda, kt.) (detaliai numatyta priemonių įgyvendinimo
taisyklėse).
Statyba, rekonstravimas gali būti daromas tik į nuosavybės teise priklausantį turtą (išskyrus
labai mažoms įmonėms (toliau - LMĮ) pagal priemonę “Parama verslui”).
Statybos/rekonstrukcijos leidimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip iki paramos sutarties
pasirašymo.
1 PRIEMONĖ. PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS (1)
Remiama
veikla
Ne žemės ūkio
veikla, įskaitant
paslaugas,
amatus.
(baigtinio remiamų veiklų
sąrašo nėra)
Neremiama veikla
• didmeninė
ir mažmeninė prekyba;
• alkoholinių gėrimų gamyba;
• tabako gaminių gamyba;
• medžioklė;
• ginklų ir šaudmenų gamyba;
• finansinis tarpininkavimas, pagalbinė veikla;
• draudimo ir pensijų lėšų kaupimas;
• nekilnojamojo turto operacijos;
• teisinė veikla;
• azartinių lošimų ir lažybų organizavimo veikla;
• pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos 1–2
krypčių priemones remiamos veiklos;
• kaimo turizmo ir stovyklaviečių veikla;
• žuvininkystė ir kitos susijusios veiklos, remiamos pagal
Lietuvos 2007–2013 metų žuvininkystės sektoriaus veiksmų
programą.
Pagal šią priemonę išlaidos, skirtos projekto įgyvendinimui, negali būti bendrai finansuojamos
finansinės inžinerijos priemonėmis (labai mažomis paskolomis (mikrokreditais), remiamomis iš
struktūrinių fondų, Socialinio fondo ar bet kuriuo kito Bendrijos finansinio instrumento lėšų.
40
1 PRIEMONĖ. PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS (3)
Specialieji reikalavimai paramai gauti:

vykdyti žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip 2 m. iki paraiškos pateikimo;

pajamos iš žemės ūkio veiklos - ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų;

projektas, nesusijęs su EB steigimo sutarties I priede nurodytų produktų gamyba,

pareiškėjas – ūkininkas - turi pateikti verslo liudijimą ar individualios veiklos
pažymėjimą (naujai pradedantis verstis ne žemės ūkio veikla pateikia ne vėliau kaip su paskutiniu
(EB sutarties I priedą ir kombinuotąją nomenklatūrą galite rasti ministerijos tinklalapyje, pagal KPP
nuorodą* >>teisės aktai>>ES);
mokėjimo prašymu);

41
pareiškėjas – mikroįmonė - turi būti registruota ir veikianti kaimo vietovėje.
2 PRIEMONĖ. PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI (1)
Remiamos
veiklos sritys
I.
Ne žemės ūkio veikla,
įskaitant paslaugas,
amatus,
amatų centrų kūrimą
(pelno projektai)
II.
Produktų,
nepatenkančių
į Sutarties I priedą,
nedidelės apimties
gamyba
Pagal šią priemonę išlaidos, skirtos projekto įgyvendinimui, negali būti bendrai finansuojamos
finansinės inžinerijos priemonėmis (labai mažomis paskolomis (mikrokreditais)), remiamomis iš
struktūrinių fondų, Socialinio fondo ar bet kuriuo kito Bendrijos finansinio instrumento lėšų.
42
2 PRIEMONĖ. PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI (2)
Pareiškėjai
Kaimo gyventojai ir veikiančios pelno
siekiančios labai mažos įmonės
Fiziniai asmenys, siekiantys įsteigti
pelno siekiančias labai mažas įmones
Reikalavimai ankstesnei veiklai
Ne žemės ūkio veikla arba sąlyga, kad iš ne žemės ūkio
veiklos gauta daugiau kaip
pusė visų ūkio veiklos pajamų
Ankstesnei veiklai reikalavimai netaikomi
Naujovė – Žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 patvirtinanti
du Priemonės įgyvendinimo taisyklių variantai, taikomi skirtingoms
pareiškėjų grupėms atsižvelgiant į procesų, kuriems remti ir skatinti siekiama
paramos, pobūdį:
Priemonės įgyvendinimo taisyklės, kai parama
skiriama kaimo gyventojo individualiajam
verslui plėtoti ar veikiančios pelno
siekiančios labai mažos įmonės veiklai
plėsti ir gerinti
43
Priemonės įgyvendinimo taisyklės, kai parama
skiriama fiziniams asmenims pelno siekiančios
labai mažos įmonės steigimui
3 PRIEMONĖ. KAIMO TURIZMO VEIKLOS SKATINIMAS
Remiamos veiklos
sritys:
1. Kaimo turizmas, įskaitant amatų kiemų kūrimą
kaimo turizmo sodybose.
2. Stovyklaviečių įkūrimas (išskyrus miško vietovėse)
Pareiškėjai :
Ūkininkas
(fizinis asmuo, įregistravęs žemės ūkio
valdą ir ūkį)
Kaimo gyventojas
(fizinis asmuo, ne mažiau kaip 2
metus nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo
vietovėje ir yra įregistravęs žemės ūkio valdą)
44
4 PRIEMONĖ. KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA (1)
PARAMOS LYGIS, DYDIS:
•Finansuojama iki 80 %
tinkamų finansuoti
projekto išlaidų;
•Maksimali paramos
suma projektui – iki 690
560 Lt
PARAMOS LYGIS, DYDIS:
Pareiškėjai:
•Finansuojama iki 90
% tinkamų finansuoti
projekto išlaidų;
•Maksimali paramos
suma projektui – iki
690 560 Lt
“Iniciatyvos
iš viršaus į apačią”
metodu
“Iniciatyvos
iš apačios į viršų”LEADER metodu
kaimo bendruomenės, VVG, NVO,
savivaldybės ir
kiti juridiniai asmenys, įsteigti
ir veikiantys kaimo vietovėje
VVG, turinčios ŽŪM patvirtintą VPS;
galutiniai paramos gavėjai –
paramos gavėjai, nurodyti
“iniciatyvos iš viršaus” metode.
45
4 PRIEMONĖ. KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA (2)
Remiami tik viešo
pobūdžio, ne pelno
projektai, turintys
visuomeninę naudą
Remiama:
1.
2.
3.
4.
46
Viešųjų pastatų atnaujinimas.
Viešosios infrastruktūros sutvarkymas ar sukūrimas.
Istorinę, etnokultūrinę, architektūrinę vertę turinčių kaimo paveldo
objektų ir kraštovaizdžio komponentų išsaugojimas ir atnaujinimas.
Tradicinių amatų centrų kūrimas.
PRIORITETINIAI KRITERIJAI
PERĖJIMAS PRIE NE ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS
PARAMA VERSLO KŪRIMUI IR PLĖTRAI
1. Pareiškėjas nėra gavęs ES investicinės paramos
1. Pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos
2. Paramos prašoma amatų plėtrai
2. Paramos prašoma tradicinių amatų plėtrai
3. Pareiškėjas / įmonės vadovas – moteris
3. Sukuriama daugiau darbo vietų
4. Pareiškėjas – ūkininkas arba įmonės vadovas iki
40 metų
4. MPŪV arba probleminis regionas
5. MPŪV arba probleminis regionas
5. Mikroįmonė veikia ne mažiau kaip 2 m.
6. Didesnė projekto vidinė grąžos norma (VGN)
6. Didesnė projekto vidinė grąžos norma (VGN)
KAIMO TURIZMAS
7. Pareiškėjas – kaimo gyventojas
1. Pareiškėjas nėra gavęs EB investicinės paramos
KAIMO ATNAUJINIMAS IR PLĖTRA
2. Pareiškėjas vykdo ekonominę ir/ar profesinę
veiklą kaime ne mažiau kaip 2 m.
1. Kultūros paveldo objektų atnaujinimas
3. Ūkininkas iki 40 metų
2. Pareiškėjas – kaimo bendruomenė
4. Tradicinė kaimo turizmo sodyba / stovyklavietė
MPŪV
3. Sukuriamas tradicinių amatų centras
5. Didesnė projekto vidinė grąžos norma (VGN)
47
4 KRYPTIS. LEADER METODAS
Paramos lėšos 2007-2013 m.,
mln. Lt, proc. 4 kryptyje
Vietos plėtros
strategijų
įgyvendinimas;
438 mln.Lt; 93%
48
Tarpteritorinis
ir tarptautinis
bendradarbiavi
mas; 14 mln.Lt;
3%
Parama VVG
veiklai, įgūdžių
įgijimui 20 mln.
Lt; 4%
1 PRIEMONĖ. VIETOS PLĖTROS STRATEGIJŲ (VPS)
ĮGYVENDINIMAS (1)
Pareiškėjai: vietos veiklos grupės,
kurių valdymo organą sudaro:
VPS įgyvendinimo aprėptis:
•VPS įgyvendinimas apims
visas 3 krypties priemones:
1. „Perėjimas prie ne žemės ūkio
veiklos”;
2. „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“;
3. „Kaimo turizmo veiklos
skatinimas“;
4. „Kaimo atnaujinimas ir plėtra”.
•VVG gali numatyti ir kitas
priemones, kuriomis siekiama
gyvenimo kokybės kaimo
vietovėse gerinimo.
49
ne mažiau 50%
NVO
iki 25% iki 25%
viešasis privatus
sektorius sektorius
Paramos suma VPS
įgyvendinti:
• svyruoja nuo 4,5 iki 16 mln.
Lt savivaldybei;
• paramos skaičiavimo
principai: 3 mln. bazinė
paramos suma kiekvienai VVG
+ paramos diferencijavimas
pagal gyventojų skaičių
savivaldybėje + 3 %
probleminėms teritorijoms.
(skaičiavimo metodika patvirtinta ŽŪM
2007-12-11 įsakymu Nr. 3D-544).
Atstovauja kaimo vietoves, kurių bendras
gyventojų skaičius nuo 5000 iki 150000
Kiti Lietuvos Tautinio paveldo produktų projektų
finansavimo šaltiniai (1)
Valstybės paramos amatų tyrimo, sklaidos,
ugdymo projektams šaltiniai:
 Kultūros ministerijos kasmet finansuojami
etninės kultūros plėtros projektai (pareiškėjai kaimo, rajonų centrų ir miestų kultūros centrai;
paraiškos priimamos iki lapkričio. 1 d., atsakymai iki
vasario mėn. pabaigos, žr. interneto adresu:
www.muza.lt
50
Kiti Lietuvos Tautinio paveldo produktų projektų finansavimo
šaltiniai (2)
Valstybės paramos amatų tyrimo, sklaidos, ugdymo projektams
šaltiniai:
Kultūros ministerijos kasmet finansuojami NVO kultūros
projektai (pareiškėjai - kaimo bendruomenių organizacijos,
vietos veiklos grupės ir kitos kaimo kultūros ir švietimo
organizacijos, turinčios asociacijos statusą, paraiškų priėmimo ir
svarstymo terminai panašiai kaip ir etninės kultūros projektų).
51
Kiti Lietuvos Tautinio paveldo produktų projektų
finansavimo šaltiniai (3)
Savivaldybių paramos tradicinių amatų tyrimo,
sklaidos, ugdymo projektams

52
Savivaldybių kultūros rėmimo
fondai/programos (pareiškėjai - kaimo
bendruomenių organizacijos, kultūros ir
švietimo organizacijos, turinčios asociacijos
statusą, paraiškos priimamos ir svarstomos
keletą kartų per metus).
Tradicinių amatų plėtros rengimas ir įgyvendinimas

naujas
“priėjimas” prie
vietovės
Sustiprinimas
Įgyvendinimas
53
Idėjų paieška
Nuo idėjos
prie projekto
... iš saulės, žemės, dangaus...žmogui...
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!
54