Transcript 1 paskaita

1 paskaita
Makroekonomika
Doc. A.Maldeikienė
Makroekonomikos objektas



2011.02.10
Makroekonomika nagrinėja
visuminius (agreguotus)
rodiklius.
Pagrindiniai visuminiai
makroekonominiai kintamieji:
visuminė gamyba;
vidutinis visų prekių ir paslaugų
kainų lygis (visuminis kainų lygį);
nedarbo lygis.
Makroekonomika 1 paskaita
2
Skirtumas tarp makroekonomikos
ir mikroekonomikos
MAKROEKONOMIKA – tai ekonomikos, kaip
visumos, studijos. Ji analizuoja ekonomikos
būseną, jos struktūrą ir elgseną nacionaliniame
lygmenyje. Makroekonomikos rėmuose kuriami
ir plėtojami modeliai, kurie analizuoja sąryšius
tarp, pavyzdžiui, nacionalinių pajamų,
gamybos, vartojimo, taupymo, investicijų,
tarptautinės prekybos ir tarptautinių finansų.
MIKROEKONOMIKA, priešingai, visų pirma
domisi individualių agentų — įmonių ir vartotojų
veiksmais, o taip pat nagrinėja, kaip jų elgsena
veikia kainas ir gamybos apimtis atskirose
rinkose.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
3
Pagrindinės makroekonominių
tyrimų kryptys
Nors makroekonomika nagrinėja labai platų
klausimų ratą, vis dėlto galima išskirti dvi
tyrimų kryptis, kurios tarsi simbolizuoja
šio mokslo esmę:
 Pirma — tai pastangos suvokti
nacionalinių pajamų svyravimų (verslo
ciklo) priežastis ir pasekmes;
 Antroji — bandymas nustatyti, kas lemia
ilgalaikį ekonomikos augimą (nacionalinių
pajamų didėjimą).
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
4
Pagrindiniai makroekonomikos
klausimai






2011.02.10
Kas lemia šalies ilgo laikotarpio ekonominį
augimą?
Kas lemia šalies ekonominės veiklos
svyravimus?
Kas lemia nedarbą?
Kas lemia kainų augimą?
Kaip šalies veikia jų integracija į pasaulinį
ūkį?
Ar galima pagerinti šalies ekonomikos
situaciją ekonominės politikos
priemonėmis?
Makroekonomika 1 paskaita
5
Ekonomikos apytakos schema
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
6
Prielaidų (paprastinimo)
problema
Nagrinėdami visuminių kintamųjų
elgseną makroekonomikos
specialistai:
 priima prielaidas, kurios leidžia
suprastinti analizę;
 konstruoja (kuria) paprastas
struktūras (vadinamuosius
modelius), kurie leidžia analizuoti
ir interpretuoti ekonomiką.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
7
Geros makroekonominės teorijos
(modelio) kriterijai
•
•
•
•
Ar jo prielaidos protingos ir realistiškos?
Ar jis suprantamas ir ar jį galima naudoti
studijuojant realias problemas?
Ar jo išvadas galima testuoti naudojant
empirinę analizę (t.y. ar išvados gali būti
įvertintos palyginant jas su duomenimis,
gautais realiame pasaulyje)?
Kai palyginamos išvados ir duomenys, ar
teorijos išvados suderinamos su duomenimis?
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
8
Kodėl ekonomistai dažnokai
nesutaria
Taip gali atsitikti dėl dviejų priežasčių:
1.
Skirtingų siekių.

Skirtingiems tikslams ekonomistai gali numatyti
skirtingą reikšmingumą. Šie skirtingi siekiai (arba
tikslai) gali būti, pavyzdžiui,
darbo užmokesčio skirtumų mažinimas;
ekonominio aktyvumo išlaikymas (ar padidinimas);
infliacijos lygio mažinimas;
nedarbo lygio mažinimas.



2. Negalėjimo atlikti kontroliuojamus
eksperimentus
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
9
JAV ekonomika
JAV ekonomika yra didžiausia pasaulio
ekonomika, kurios BVP 2010 metai buvo
vertinamas apie 14.7 trilijonų JAV dolerių
(apie ketvirtį viso pasaulio BVP).
Jos perkamoji galia irgi didžiausia pasaulyje ir
sudaro apie penktadalį pasaulio perkamosios
galios.
2010 metais jos BVP vienam gyventojui buvo
apie 47,400 JAV dolerių (6 vieta pasaulyje).
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
10
JAV ekonomikos krizė
Pasaulinis ekonomikos nuosmukis,
antrarūšių būsto paskolų krizė,
investicinių bankų žlugimas, krintančios
namų kainos ir labai sugriežtėjusios
kreditavimo sąlygos 2008 metų viduryje
įstūmė JAV į ekonomikos krizę.
BVP traukėsi iki trečiojo 2009 metų ketvirčio
ir JAV pergyveno pačią didžiausią krizę
nuo Didžiosios depresijos laikų.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
11
Pagrindiniai kovos su krize
momentai
2008 metų spalis: 700 mlrd. dolerių
vertės atstatymo ir pagalbos paketas
(nupirkta kai kurių bankų ir bendrovių
akcijų paketai — didžioji dalis iki 2011 m.
sausio jau grąžinta vyriausybei).
2009 metų sausis: B. Obamos fiskalinių
stimulų paketas 787 mlrd. JAV dolerių,
kurio 2/3 papildomos išlaidos, o 1/3 —
mokesčių mažinimas. Iki 2010 metų
pabaigos į ekonomiką įlieta apie 2/3 šio
paketo lėšų.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
12
JAV Centrinio banko FED
veiksmai
Sumažintos palūkanos.
2010 m. pranešta, kad iki 2011 m.
birželio JAV vyriausybė nupirks 600
mlrd. Vertės JAV vyriausybės
vertybinių popierių ir taip toliau
stimuliuos ekonomikos augimą
(atviros rinkos operacija — pinigų
pasiūlos didinimas)
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
13
JAV ekonominė krizė, jos
procesų valdymas ir pasekmės
1.
2.
3.
Būsto krizė →finansų rinkos sumaištis padidino riziką →
pabrango paskolos →sumažėjo turto vertė →sugriežtėjo
kreditavimo standartai → smuko realioji ekonomika →
finansų sektorius patyrė labai didelius nuostolius
Namų ūkiai taip pat buvo prislėgti mažėjančių pajamų,
augančio nedarbo, smunkančios turto vertės ar net
neteko anksčiau užstatyto turto.
Stiprėjo atotrūkis tarp finansų sektoriaus ir realios
ekonomikos. Fiskalinės ir pinigų politikų derinimo
problema.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
14
2010 metais JAV ekonomika
paaugo 2,9 proc.
2010 metų pabaigoje vartotojų išlaidoms išaugus
daugiausiai per ketverius metus ir atsigavus
eksportui, JAV ekonomikos augimas 2010 m. buvo
2,9 proc., tai yra didžiausias metinis augimas per
penkerių metų laikotarpį.
2009 m. JAV ekonomika patyrė 2,6 proc. nuosmukį.
Namų ūkių išlaidos, kurios sudaro apie 70 proc. JAV
ekonomikos, augo 4,4 proc., ir 2010 metų ketvirtą
ketvirtį užfiksavo sparčiausią augimą nuo pirmojo
2006 m. ketvirčio.
Reuters atlikta beveik 70 ekonomistų apklausa rodo,
kad per metus 2011 m. JAV bendrasis vidaus
produktas turėtų išaugti 3,2 proc.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
15
JAV nedarbo situacija
2011 metų sausio mėnesį JAV nedarbo lygis
netikėtai nukrito iki žemiausio lygio nuo
2009 m. balandžio, nors vidutiniškai buvo
numatomas jo augimas iki 9,5 proc.
Kaip nurodo JAV darbo departamentas, gruodį
šalies nedarbas siekė 9,4 proc.
Nedirbančiųjų sausį sumažėjo 590 tūkst.
Kita vertus, naujai įsidarbinusių amerikiečių
padaugėjo mažiau nei prognozuota - 36
tūkst., o tai yra mažiausias augimas per
keturis mėnesius, kai gruodį darbą surado
121 tūkst. bedarbių. Ekonomistai sausiui
prognozavo 121 tūkst. augimą.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
16
JAV nedarbo lygis
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
17
JAV komisija: krizė gali
pasikartoti
2011 vasario 4 d. JAV Finansų krizės tyrimo komisijos
pirmininkas Philas Angelidesas paskalbė, kad “Daug žalos
JAV ekonomikai padariusi finansų krizė gali pasikartoti iš
naujo”
Jo teigimu, dėl reguliuotojų neryžtingumo ir neatsargaus
bendro valdymo situacija nuo krizės pradžios pasikeitė
labai nedaug. Ir nors šie veiksmai negali tiesiogiai lemti
recesijos, Angelideso manymu, vis dar egzistuoja daugelis
tų pačių rizikos faktorių, todėl nuosmukio pavojus išlieka
itin didelis.
Jis taip pat pabrėžia, kad prieš prasidedant ankstesnei finansų
krizei tiek JAV Iždas, tiek Federalinių Rezervų bankas iki
galo nesuprato sistemos, kurią prižiūrėjo. Būtent todėl,
kaip rašo CNBC, Angelidesas mano, jog reguliuotojų žinių ir
supratimo trūkumas bei bendrų lyderių rizika vos nelėmė
visos šalies ekonomikos žlugimo.

2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
18
B. Bernanke: Ekonominiam atsigavimui vis
dar reikalinga FED pagalba
FED vadovas sako, kad nors
ekonominis JAV augimas 2011 m.
bus gana spartus, taip pat
tikimasi, kad šalies nedarbo lygis
ir toliau išliks aukštas bei viršys
FED nustatytą ribą, o infliacijos
lygis nebus pakankamas.
Būtent todėl FED pirmininko požiūris
į centrinės JAV finansinės
institucijos vykdomą
kontraversišką obligacijų pirkimo
programą yra itin teigiamas, nes
jo nuomone, teigiamas jos
poveikis yra akivaizdus daugelyje
įvairių finansinių rinkų. Kaip
džiugesį keliančius faktus jis
nurodo aukštesnes akcijų kainas
ir mažiau nepastovias paprastųjų
akcijų rinkas.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
19
JAV akcijų rinka
Nuo akcijų rinkos dugno 2009 m. pavasarį,
pagrindiniai JAV akcijų indeksai yra
paaugę beveik 100 proc., Pavyzdžiui,
S&P 500 nuo 666,79 iki 1324,57 punktų
(+98.64 proc.).
Ekspertai teigia, kad tai yra ganėtinai daug
per tokį trumpą laikotarpį ir galimas
dalykas jau šiemet tikėtina didesnė ar
mažesnės akcijų rinkos korekciją.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
20
JAV prekybos deficitas
JAV prekybos deficitas 2008 metais
buvo 840 mlrd. JAV dolerių, po to
2009 metais susitraukė iki 506
mlrd. JAV dolerių, bet 2010 metais
vėl pasiekė 630 mlrd. dolerių.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
21
Valiutų karas tarp JAV ir
Kinijos: JAV pozicija
JAV kaltina Kiniją juanio nuvertinimu.
Per mažas Kinijos valiutos kursas
atpigina kinų prekes, ir jos tampa
konkurencingesnės Jungtinėse
Valstijose, tuo tarpu amerikiečių
prekės, priešingai, brangsta ir yra
mažiau konkurencingos Kinijoje.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
22
JAV biudžeto deficitas
Devintame dešimtmetyje biudžeto deficitas
nuolat augo ir tai padėjo Clintonui laimėti
rinkimus. Per Clintono valdymą deficitas
mažėjo ir tūkstantmečio pabaigoje
trumpam virto pertekliumi, bet rinkimus
laimėjus G. Bushui vėl pradėjo augti.
2008 metų ekonomikos nuosmukis vėl
padidino biudžeto deficitą, tad 2011 metų
pradžioje jis pasieks 1.5 trilijono dolerių
sumą.
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
23
JAV rodikliai www.imf.org , 2010 metų spalis
2007 2008
2009
2010
2011
BVP (%)
1,9
0,0
-2,6
2,6
2,3
Investicijos
(% nuo BVP)
19,5
18,2
15,0
15,0
n/d
Infliacija (%) 2,9
3,8
-0,3
1,4
1,0
Nedarbas
(%)
4,6
5,8
9,3
9,7
9,6
Biudžeto
deficitas (%
-2,8
-5,9
-12,5
-10,0
-7,6
Valstybės
skola (% nuo
42,4
47,6
58,8
65,8
72,7
nuo BVP)
BVP)
2011.02.10
Makroekonomika 1 paskaita
24