Vertinimo samprata ir jos kaita Doc. Dr. Tatjana Bulajeva Kas yra vertinimas? Kodėl reikalingas vertinimas? Kaip apibūdintumėte šią sąvoka? Kokias giminingas sąvokas žinote? Užduotis: Nubraižykite vertinimo sąvokos žemėlapį Švietimo.
Download ReportTranscript Vertinimo samprata ir jos kaita Doc. Dr. Tatjana Bulajeva Kas yra vertinimas? Kodėl reikalingas vertinimas? Kaip apibūdintumėte šią sąvoka? Kokias giminingas sąvokas žinote? Užduotis: Nubraižykite vertinimo sąvokos žemėlapį Švietimo.
Vertinimo samprata ir jos kaita Doc. Dr. Tatjana Bulajeva Kas yra vertinimas? Kodėl reikalingas vertinimas? Kaip apibūdintumėte šią sąvoka? Kokias giminingas sąvokas žinote? Užduotis: Nubraižykite vertinimo sąvokos žemėlapį Švietimo vertinimas tai sistemingas švietimo objektų apibūdinimas ir/arba jų vertės nustatymas ar (iš)matavimas Vertinimo informacija Tai įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija: apie mokinio/studento mokymosi patirtį, jo pasiekimus, daromą pažangą (žinias, supratimą, gebėjimus, vertybines nuostatas) (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata. patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256) Vertinimo apibrėžtis (1) Vertinimas – tai nuolatinis informacijos apie mokinio/studento mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas (Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (MPPVS), 2004). Vertinimas - tai įvairių faktų apie mokymąsi rinkimas, mokymosi rezultatų nustatymas arba matavimas. (Gage, Berliner, 1994) Vertinimo apibrėžtis (2) Matavimas - kokios nors savybės, kiekio, dydžio ar apimties nustatymas. Pvz., individo gabumų, mokymosi rezultatų. Pastaruoju metu sparčiai populiarėja įvairių matavimo būdų ir metodų taikymas švietime. Vienas jų – matavimas pasitelkus testavimą. Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą. Tai pažinimo procesas, kuriuo nusprendžiama apie vertinamojo objekto vertingumą. Tai procedūra, kurią atliekant stebėjimų, įvairių matavimų rezultatai yra lyginami su normomis, kriterijais, standartais. Šio vertinamojo proceso rezultatų pagrindu yra pateikiamos rekomendacijos, galinčios turėti įtakos sprendimams, poelgiams. Vertinimo apibrėžtis (3) Tikrinimas – tai pedagoginio proceso etapas, kuriame atskleidžiama ugdytinių išsimokslinimo, išsilavinimo ir išsiauklėjimo būklė (Jovaiša, 1993). Tikrinimas - tai mokymosi rezultatų apskaita ir šių rezultatų lygio nustatymas. (Rajeckas, 1999) Kontrolė – tai vertinamasis procesas, kurio metu nustatoma, kiek atliktoji veikla atitiko laukiamus rezultatus. Vertinimo apibrėžtis (4) Įsivertinimas, ipsatyvinis vertinimas (lot. ipsum –savęs), savęs vertinimas– visos trys sąvokos yra vartojamos sinonimiškai. Tai paties besimokančiojo daromi vertinamieji sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus. Mokytojas, dėstytojas, ugdymo įstaigų ir jų padalinių vadovai, t.y. visi visų švietimo lygmenų procesų dalyviai gali ir privalo nuolat save, savo veiklą vertinti, apmąstyti savo veiksmų tikslingumą ir efektyvumą. Kontrolė – tai viena iš pagrindinių vadybos funkcijų Ji padeda išsiaiškinti, kiek veiksmingi buvo Planavimas Organizavimas Vadovavimas Kontrolės proceso etapai Kriterijų, standartų, metodų veiklos kokybei įvertinti kūrimas. Veiklos kokybės įvertinimas. Atitikimo veiklos kokybės kriterijams nustatymas Koreguojantys veiksmai, kurie atliekami nustačius, kad veiklos kokybė neatitinka nusistatytų ar pasirinktų kriterijų. Vertinimas kaip kokybės laidavimas Tradiciškai žodis „kontrolė“ yra siejamas su autoritariniu, daugiausiai išoriniu vertinimu. Dėl šios priežasties jis dažnai yra keičiamas kitais terminais: kokybės laidavimas ar kokybės užtikrinimas, inspektavimas, priežiūra, atestavimas, auditas, stebėsena (monitoringas). Kodėl reikalinga kontrolė? Želvys (2003): švietimo organizacijas veikia sunkiai prognozuojama vidinės ir išorinės aplinkos kaita švietimo organizacijų tikslams stinga aiškumo, o veiklos rezultatai yra sunkiai išmatuojami Kontrolės funkciją švietime padeda atlikti įvairios kokybės laidavimo sistemos Kokybės laidavimo sistemos (1) Inspektavimas –viena seniausių kokybės užtikrinimo būdų. Inspektavimas – tai išorinės kontrolės sistema, kuri skirtingose šalyse yra įvairi. Inspektavimas –tai aukščiau stovinčių švietimo organizacijų atliekamas žemiau stovinčių organizacijų vertinimas. Priežiūra. Ugdymo institucijų priežiūrą atlieka apskričių švietimo padaliniai. Pastaruoju metu keičiasi inspektavimo pobūdis. Nuo kontroliuojančio inspektavimo pereinama prie ugdomojo inspektavimo, kurio tikslas yra ne tik tikrinti, bet ir patarti, konsultuoti, nurodyti efektyviausius organizacijos tobulinimo(si) būdus. Kokybės laidavimo sistemos (2) Akreditavimas. LR švietimo ir mokslo ministerija turi švietimo priežiūros padalinius ir pavaldžias švietimo institucijas, į kurių funkcijas įeina prižiūrėti ir rūpintis institucijų veiklos kokybe. Tai Švietimo plėtotės centras (ŠPC), Pedagogų profesinės raidos centras (PPRC), Pedagogų kompetencijos centras (PKC), tačiau tik viena institucija atlieka šiuo metu aukštojo mokslo priežiūrą ir rūpinasi studijų kokybę – tai Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC). Atestavimas. Darbuotojų atestavimas yra reglamentuojamas ŠMM patvirtintų dokumentų pagrindu, kurie nustato reikalavimus pedagogų, kitų ugdymo įstaigose dirbančių darbuotojų ir ugdymo įstaigų vadovų kvalifikacinėms kategorijoms ir atestacijos vykdymo tvarką. Aukštojo mokslo darbuotojų atestacijos tvarka skiriasi, ją reglamentuoja aukštojo mokslo dokumentai. Kokybės laidavimo sistemos (3) Auditas - tai dar vienas terminas, kuris plačiai vartojamas kalbant apie organizacijų ar institucijų vertinimą. Auditas gali būti vidinis arba išorinis. Vidinis auditas -tai plataus masto organizacijos būklės patikrinimas, kurį atlieka pati organizacija užbaigusi vieną plėtros planavimo ciklą ir pereinanti į naują plėtros planavimo etapą. Auditas gali būti išsamus, kai mėginama įvertinti visas organizacijos veiklos sritis, ir dalinis, kai vertinamas vienas veiklos aspektas. Išorinis auditas yra atliekamas aukštesnių švietimo lygmenų atstovų arba nepriklausomų ekspertų iš kitų švietimo institucijų, nepriklausomų audito firmų. Yra sukurtos bendrojo lavinimo mokyklų, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų audito metodikos. Universitetinės mokyklos Lietuvoje taip pat pradėjo kurti kokybės laidavimo sistemas. Kokybės laidavimo sistemos (4) Švietimo stebėsena (monitoringas) tai nuolatinis švietimo būklės stebėjimas, analizė ir raidos vertinimas pagal nuolatinius ir laikinuosius nacionalinius ir tarptautinius rodiklius, paremtas pirminiais ir išvestiniais statistikos duomenimis, mokyklų savianalize ir ekspertų vertinimu, mokinių mokymosi rezultatais, edukologinių tyrimų ir sociologinių apklausų duomenimis (Želvys, Būdienė, Zabulionis, 2003, 125). Lietuvos švietimo stebėsena (1) Lietuvoje švietimo stebėsenos sistema yra kurimosi būsenoje, kuriami šalies švietimo indikatoriai. Tarptautinių indikatorių (pvz., OECD/EBPO, ES) vaidmuo integracijos į ES švietimą kontekste auga, todėl jie yra bendros švietimo stebėsenos sistemos sudedamoji dalis. ES švietimo indikatoriai Pirmieji Europos Sąjungos švietimo indikatoriai yra suskirstyti į šias pagrindines sritis: laimėjimų lygis (matematika, skaitymas, gamtos mokslai, užsienio kalbos, mokymasis mokytis, informaciniai ir komunikaciniai gebėjimai, pilietinis ugdymas); sėkmė ir jungtys (iškrintančiųjų iš švietimo sistemos, baigusiųjų vidurinę mokyklą, aukštųjų mokyklų studentų dalis, palyginti su visa amžiaus grupe); švietimo monitoringas ( tėvų dalyvavimas, mokyklinio ugdymo vertinimas ir priežiūra); ištekliai ir struktūros (lėšos vienam moksleiviui, mokytojų rengimas, ikimokyklinio švietimo aprėptis ir vienam kompiuteriui tenkantis moksleivių skaičius) Vertinimo objektai (1) Tai kas vertinama Ilgą laiką formaliose švietimo organizacijose buvo atliekamas tik besimokančiųjų, studijuojančių individų vertinimas Vėliau atsirado švietimo institucijų ir visos švietimo sistemos vertinimai. Vertinimo objektai (2) Vertinti galime bet ką, švietime dažniausiai vertinami: moksleiviai, švietimo įstaigų personalas, mokymo turinys, mokymo programos, projektai, švietimo įstaigos, švietimo sistema Vertinimo objektai pagal lygmenis Vertinimo objektai pagal švietimo lygmenis Vertinimo lygmenys ir objektai Sistemos (nacionalinis) Vertinama visa atskiros šalies švietimo sistema. Tarpinstitucinis (vertinamos dvi ar daugiau švietimo institucijų) Institucinis (vertinama atskira švietimo sistemai priklausanti institucija) Interpersonalinis (sąveikos) Personalinis Intrapersonalinis (saviugdos) Vertinimo pobūdis Vidinis vertinimas, atliekamas švietimo stebėsenos rezultatų pagrindu. Išorinis vertinimas, atliekamas tarptautinių organizacijų (OECD, UNESCO, Pasaulio banko) vertinimo ekspertai Šis vertinimas sparčiai populiarėja taikant įvairius kokybės vertinimo modelius: palyginamasis modelis, vertinimas pagal pasirinktą etaloną (Benchmarking) Vidinis ir/arba išorinis visų (ar atskirų )veiklos sričių vertinimas (auditas). Vidinį vertinimą atlieka institucijoje dirbantys darbuotojai, išorinį –aukščiau stovinčių institucijų, atliekančių švietimo priežiūrą, pareigūnai arba jų samdomi nepriklausomi ekspertai (ekspertinis vertinimas). Sąveikos proceso ir rezultato vertinimas. Gali būti vidinis, kai vertina sąveikos dalyvis(-iai), arba išorinis vertintojas Formalus ir neformalus individo vertinimas. Vidinis, atliekamas dėstytojų, dirbančių aukštojo mokslo įstaigoje. Studentų atžvilgiu jis dažnai suprantamas kaip išorinis). tai yra formalus studentų (formuojamasis, diagnostinis, baigiamasis, kaupiamasis) vertinimas ir padalinių vadovų atliekamas personalo vertinimas. Dalyvavimas kitų atliekamame vertinime, kolegialus vertinimas (peer evaluation). Išorinis vertinimas, kurį atlieka ekspertai, kiti tos pačios institucijos ir/ar kitų institucijų dėstytojai, taip pat Egzaminų centruose vykdomas vertinimas. Vidinis savęs, savo veiklos neformalus vertinimas. Pvz., savimokos procesų, mokymosi baigties rezultatų įsivertinimas (ipsatyvinis vertinimas) Vertinimo subjektai Kas atlieka vertinimą? Kokios profesionalių vertintojų savybės? Vertinimo subjektai (individai, grupės), pasižymintys šiomis savybėmis gerai išmanantys vertinimo objektą išmanantys tyrimų metodologiją suprantantys socialinę aplinką, kurioje vyksta vertinimas gebantys bendrauti ir išlaikyti gerus santykius su tais individais ir grupėmis, kurie yra suinteresuoti vertinimu Vertinimo objektų vertės kriterijai kiek atsižvelgiama į esamų ar potencialių klientų poreikius kiek atsižvelgiama į nacionalinius tikslus, idealus, vertybes kaip rezultatai atitinka nustatytus standartus ir normas kokių yra privalumų lyginant su kitomis alternatyvomis kokiu laipsniu yra pasiekti iškelti tikslai Vertinimui atlikti reikalingos žinios vertinamojo objekto tikslai švietimo strategijos ir planai informacija apie tikslų įgyvendinimo procesą rezultatai (rezultatas – tai įgyvendintas tikslas) Kam ir kokiu tikslu vertiname? Vertinimo tikslai priklauso nuo to, kokį švietimo lygmenį mes vertiname, kokį objektą pasirenkame vertinimui. Jie gali būti patys įvairiausi. Kalbant apie studentų vertinimą pagrindinis vertinimo tikslas gali būti formuluojamas taip: padėti studentui(-ei) bręsti, tobulėti kaip asmenybei, teikti jam/jai grįžtamąją informaciją apie pasiekimus, daromą pažangą, įgytą kvalifikaciją. Vertinimo uždaviniai Vertinimo tikslui pasiekti gali būti formuluojami tokie vertinimo uždaviniai: Padėti studentui/-ei geriau pažinti save, savo galimybes; Padėti jam/jai į(-si)vertinti save, savo pažangą; Padėti nu(-si)statyti mokymosi sunkumų priežastis, problemas, spragas; Įvertinti įgytas akademines žinias ir profesinius gebėjimus, arba bendrąsias, dalykines ir profesines kompetencijas Ugdytojų vertinimo tikslai Vertinant dėstytojų ar kitų ugdytojų veiklą vertinimo tikslas gali būti: Gauti grįžtamąją informaciją apie pedagoginę veiklą, jos kokybę, išryškinti didaktinės veiklos silpnąsias ir stipriąsias puses ir pan. Švietimo institucijų vertinimo tikslai Švietimo institucijų, jų padalinių (pvz., universiteto, fakultetų, katedrų) vertinimo tikslai dažniausiai numato: Nustatyti veiklos kokybę, gauti informacijos, reikalingos ugdymo proceso ir ugdymo turinio tobulinimui, sprendimų priėmimui ir pan. Aiškus vertinimo tikslų formulavimas leidžia geriau suvokti vertinamosios veiklos, atliekamos įvairiuose švietimo lygmenyse tikslingumą ir veiksmingumą Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (1) Bet kokia ugdymo veikla yra ilgas, šiuolaikiniu požiūriu, visą gyvenimą trunkantis procesas, kurį lydi vertinimas, nes ugdytojas nuolat stebi ugdymo procesą ir stengiasi reaguoti, išsakydamas savo nuomonę ar teikdamas ugdytiniui grįžtamąja informaciją mokymosi proceso metu. Kadangi toks vertinimas nėra niekaip fiksuojamas, jis vadinamas neformaliu vertinimu. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (2) Pradėjus visuomenei rūpintis žmogaus ugdymu, atsirado formali švietimo sistema. Ugdymo vertinimas, kuris vykdomas formaliai švietimo sistemai priklausančiose institucijose, dažnai vadinamas formaliuoju vertinimu. Tokio vertinimo rezultatai turi būti fiksuojami formaliuose dokumentuose pasitelkus tam tikras vertinimo sistemas. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (3) Vertinimo sistema – tai ugdytinių mokymo ir mokymosi rezultatų išreiškimo ir įforminimo tvarkos organizavimas. Ji turi būti suprantama ir vertintojams, ir vertinamiesiems. Vertinimo sistema (1) Skirtinguose šalyse yra taikomos skirtingos vertinimo sistemos, vertinimo rezultatai, išreiškiami pažymiais, gali turėti įvairią raišką: raidinę (pažymiai- tai raidės A, B, C, D, E), skatmeninę (pažymiai - tai skaičiai, balai) žodinę (įskaityta/neįskaityta, puikiai, labai gerai,. Lietuvoje ilgą laiką buvo taikoma penkiabalė (aukščiausias įvertinimas – 5) vertinimo sistema, Nuo 1993 metų pereita prie dešimtbalės vertinimo sistemos. Vertinimo sistema (2) VU vertinimo skalė ir pažymiai (2005) Išlaikyta, neišlaikyta Išlaikyta (Pass) Neišlaikyta (Fail) Vertinimo sistema Pažymių apibūdinimas 10 (puikiai) Puikios, išskirtinės žinios ir gebėjimai 9 (labai gerai) Tvirtos, geros žinios ir gebėjimai 8 (gerai) Geresnės nei vidutinės žinios ir gebėjimai 7 (vidutiniškai) Vidutinės žinios ir gebėjimai, nėra esminių klaidų 6 (patenkinamai) Žinios ir gebėjimai(įgūdžiai) vidutiniai, yra klaidų 5 (silpnai) Žinios ir gebėjimai (įgūdžiai) tenkina minimalius reikalavimus Netenkinami minimalūs reikalavimai 4 (nepatenkinamai) 3 2 1 blogesni nei Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (4) Pagal vertinimo tikslus taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai: Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant nustatyti besimokančiojo pasiekimų lygmenį, turimas žinias ir įgūdžius prieš mokymosi pradžią. Šio vertinimo rezultate gauta vertinimo informacija leidžia tiksliau suplanuoti individo mokymąsi (pvz., diagnostinis vertinimas leidžia nustatyti užsienio kalbos mokėjimo lygį, kuris skirtingų studentų, įstojusių į aukštąjį mokslą, gali labai skirtis). Diagnostinis vertinimas taip pat yra atliekamas studijų proceso metu norint išsiaiškinti studento pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį. Tokia diagnostika leidžia išryškinti studentų mokymosi sunkumus, spragas, padeda numatyti reikalingus korekcinius veiksmus ir tolesnio mokymo(-si) galimybes suteikiant pagalbą, reikalingą sunkumams įveikti Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (5) Formuojamasis vertinimas. Tai nuolatinis vertinimas, atliekamas ugdymo proceso metu. Jis padeda numatyti ugdymo/mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina besimokančiuosius mokytis vertinimo: suprasti vertinimo kriterijus, analizuoti savo daromą pažangą, pasiekimus, mokymosi sunkumus, bendradarbiauti su dėstytojais, dalyvauti priimant vertinamuosius sprendimus. Formuojamasis vertinimas dažniau yra taikomas mokyklose, nei aukštojo mokslo institucijose. Formuojamasis vertinimas dažnai yra neformalus vertinimas, dar vadinamas instruktyviu vertinimu, tai vertinimas mokant, ugdytojo ir ugdytinio sąveikos metu. Jo paskirtis ugdymo proceso metu aiškintis ar yra pasiekti tarpiniai mokymo(si) tikslai, padrąsinti, teikti ugdytiniams grįžtamąją informaciją, paskatinti Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (6) Apibendrinamasis vertinimas. Tai vertinimas, kuris yra atliekamas baigus kursą ar mokymosi, studijų pakopą, t.y. pabaigus dalyką (ar jo modulį), semestrą, kursą, studijų programą, todėl dar vadinamas baigiamuoju vertinimu. Apibendrinamojo vertinimo rezultatai formaliai patvirtina studento pasiekimus ugdymo programos pabaigoje. Apibendrinamasis vertinimas parodo ugdymo programos veiksmingumą ir matuoja studentų pasiekimus: įgytas žinias, gebėjimus, nuostatas ir kvalifikacijas. Labiausiai paplitusi apibendrinamojo vertinimo forma aukštojoje mokykloje - egzaminas. Egzaminas - tai žinių ir gebėjimų patikrinimas baigus švietimo programą ir siekiant pradėti naują. Vertinimas ugdymo procese ir pabaigus studijų programą (7) Pastaruoju metu aukštosiose mokyklose populiarėja kaupiamasis (kumuliatyvinis) vertinimas. Tai apibendrinamojo vertinimo tipas. Kaupiamasis vertinimas leidžia dėstytojui ugdymo proceso metu surinkti daugiau informacijos apie studentų padarytą pažangą, ją matuoti pasitelkus įvairius vertinimo metodus. Paprastai egzaminas sudaro tik vieną kaupiamojo vertinimo segmentą. Kiti, parenkami dėstytojo nuožiūra, – tai vertinimai už įvairius rašto (pvz., referatą, kursinį darbą, koliokviumą, esė tipo darbą) ir kitus praktinius darbus, demonstruojančius studentų įgytas mokymosi metu akademines žinias, praktinius ir profesinius įgūdžius. Vertinimo modeliai: (1)matavimo modelis Norminis arba normomis grįstas vertinimas – tai vertinimas, kurio metu vertinamasis, jo vertinimo rezultatai yra lyginami su kitų tos pačios grupės studentų rezultatais. Šis vertinimas lyginant studentų vertinimo rezultatus leidžia studentus sustatyti į vieną eilę, suskirstyti pagal pasiekimų lygį, nustatyti ar jų pasiekimai atitinka nustatytas normas. Šis vertinimas dažniausiai atliekamas pasitelkus testavimo metodą (apie jį plačiau paskutiniame skyriuje) Normomis grįstas vertinimas yra neatsiejama tradicinio vertinimo dalis Vertinimo modeliai: (2) kriterijais grįstas modelis Kadangi norminis modelis neteikia konkrečios informacijos apie studentų pasiekimus, sparčiai populiarėja kriterijais grįstas vertinimas. Prieš vertinimo pradžią vertintojas formuluoja vertinimo kriterijus, vėliau atliekant vertinimą vertinamojo asmens mokymosi rezultatai yra lyginami su iš anksto apibrėžtais kriterijais. Visi ugdytiniai gali gauti gerą įvertinimą jei jų pasiekimai atitinką visus kriterijus. Kriterinis vertinimas sudaro besimokantiesiems galimybes rinktis jų sugebėjimus ir galias atitinkančias mokymo programas ir užduotis. Tai ypač aktualu ugdant žmones su negalią. Kriterijais grįstas vertinimas Kriterinis vertinimas teikia daugiau informacijos apie studentų pažangą, padeda išryškinti spragas ir mokymosi problemas. Jis taip pat leidžia įgyvendinti idiografinio vertinimo principą, t.y. atliekant kriterinį vertinimą tuo pačiu metu lyginti besimokantįjį su pačiu savimi, fiksuoti individualią mokymosi pažangą, padarytą per tam tikrą laiko atkarpą, atsisakyti vertinimo pažymiais ir teikti išsamią diskriptyvaus pobūdžio grįžtamąją informaciją apie daromą pažangą. Vertinimo modeliai: (3) standartais grįstas modelis Kriterijų pagrindu yra kuriami standartai. Vertinimo nuostatos (1) Atliekantys vertinimą turėtų laikytis šių nuostatų: Vertinimas turi būti tikslingas, nes vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese (t.y. akademinės žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, profesinė kvalifikacija), ugdymo proceso dalyvių ir švietimo institucijų veikla; Vertinimas turi būti individualus, idiografinis vertinimas t.y. dabartiniai besimokančiojo individualūs pasiekimai yra lyginami su ankstesniais tam, kad nustatytume padarytą pažangą, ir todėl yra vengiama jo pasiekimus lyginti su kitų žmonių pasiekimais. Šį principą šiuo metu siekiama įgyvendinti pradinio ugdymo pakopoje atsisakant tradicinio vertinimo pažymiais; Vertinimo muostatos (2) Vertinimas turi būti atviras ir skaidrus, teikiantis informaciją apie vertinimo kriterijus ir vertinimo tikslus visiems suinteresuotiems vertinimo rezultatais ir patiems vertinamiesiems; Vertinimas turi būti konstruktyvus –teikti grįžtamąją informaciją, reikalingą konstruktyviai spręsti iškilusias mokymosi ar studijų problemas; Vertinimo nuostatos (3) Vertinimas turi būti informatyvus, t.y. vertinimo informacijai pateikti turi būti pasitelkiami įvairūs informacijos sutvarkymo ir pateikimo būdai: aplankai, aprašai, recenzijos, kompiuterinės priemonės. Vertinimas turi būti visapusiškas, t.y. vertinimas atliekamas įvairiais mokymosi ar studijų etapais ir pasitelkus įvairius vertinimo metodus, kurie teikia išsamią informaciją apie visas studijų (ar kitos veiklos) vertinamąsias sritis; Vertinimo nuostatos (4) Vertinimas turi būti ekonomiškas, t.y. vertinimui atlikti reikalingos laiko ir materialinės sąnaudos turi būti optimalios; Vertinimas turi būti objektyvus. Ši nuostata reikalauja organizuojamo vertinimo bešališkumo. Atliekant vertinimą siekiama kuo didesnio vertinimo rezultatų patikimumo ir validumo, pasitelkiamos šiuolaikinės vertinimo technologijos. Vertinimas – politinis procesas Akivaizdu, kad politinis šalies kontekstas daro įtaką švietimo vertinimui Uždarose autoritarinėse visuomenėse vyravęs išorinis vertinimas pasižymėjo uždarumu ir neskaidrumu. Vykstant demokratiniams procesams vertinimas tampa atviresnis, jo rezultatai yra prieinami visiems (pvz., LR švietimo ir mokslo ministerijos tinklapyje http://www.smm.lt galima rasti daug informacijos apie atliekamus vertinamuosius (švietimo būklės ) tyrimus, galima susipažinti su moksleivių pasiekimų vertinimo rezultatais ir pan.). Demokratinėje visuomenėje švietimo vertinimas reikalingas atsiskaitomumui. Vertinimo funkcijos Paprastai yra minimos tokios pagrindinės švietimo vertinimo funkcijos: Formuojamoji funkcija. Švietimą vertiname norėdami gauti informacijos apie esamą švietimo būklę, laiku išryškinti problemas ir tam, kad galėtume toliau švietimą tobulinti. Tai sistemingai vykdoma švietimo sistemos stebėsena ir vertinimas. Apibendrinamoji funkcija. Ji reikalinga kai atsiskaitome už atliktą darbą arba vykdome atranką. Sociopolitinė funkcija. Šiuo metu jai skiriama daug dėmesio. Demokratinės ir pilietinės visuomenės kūrimosi sąlygomis svarbu įtraukti visuomenės atstovus į sprendimų priėmimo procesą, susilaukti visuomenės pritarimo ir paramos. Administracinė funkcija. Ji svarbi norint tobulinti visos švietimo sistemos, atskirų jos grandžių, ugdymo institucijų valdymą. Ji reikalinga norint geriau atlikti valdymo funkcijas (Želvys, 1996). Vertinimo principai (1) Pagrįstumas. Vertinimas turi būti siejamas su studijų programos ir dėstomo dalyko tikslais ir turi matuoti mokymosi rezultatus. Taikomi vertinimo metodai turi tapti integruota viso mokymo dalimi ir neturėtų kelti studentams baimę. Patikimumas. Gaunama vertinimo informacija ir vertinimo rezultatai neturėtų priklausyti nuo vertintojo pasikeitimo. Veiksmingumas. Visos studijų programos ar atskiro dalyko vertinimo programa turi būti veiksminga, suprantama ir vienodai patogi naudoti, tiek vertintojams, tiek ir vertinamiesiems. Vertinimo principai (2) Vertingumas. Atliekamas vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių tikrinamųjų. Studentai turėtų suprasti, kad vertinimo paskirtis yra padėti jiems išsiugdyti reikiamas žinias ir kompetencijas. Nešališkumas. Reikia įsitikinti, kad vertinimo metu naudojami vertinimo metodai (pvz., testai) nėra pernelyg sudėtingi ir nediskriminuoja žmonių, turinčių negalią, nedominuojančių kultūrų ar religijų atstovų, turinčių skirtingą gyvenimo patirtį. Vertinimo objektyvumo problema (1) Tarpusavyje persipynusių vertinimo būdų įvairovėje kyla daug įtampų ir problemų. Vertinimo teorijos ir praktikos raida rodo, kad svarbiausiu stimulu naujoms vertinimo formoms atsirasi buvo noras įveikti vertinimo šališkumo, subjektyvumo problemą. Jai spręsti buvo ieškoma tokių vertinimo formų, kurios padėtų sumažinti vertintojo neobjektyvumą arba patį vertintoją eliminuotų iš vertinimo proceso. Vertinimo objektyvumo problema (2) Tai tapo įmanoma pasitelkus psichologinio matavimo technologijas ir pritaikius jas ugdymo srityse , pvz., taip atsirado didaktinis testavimas. Šiuo metu testai yra plačiai taikomi ir formuojamajam vertinimui, ir apibendrinamajam vertinimui atlikti. Galimybė testavimą atlikti pasitelkus kompiuterius dar labiau išpopuliarino šį vertinimo metodą. Dar vienas žingsnis vertinimo objektyvumui užtikrinti buvo žengtas mėginant derinti išorinį vertinimą ir vidinį vertinimą . Norint užtikrinti vertinimo rezultatų patikimumą steigiami egzaminavimo ir vertinimo centrai, kitos vertinimo tarnybos, kurios atlieka išorinį vertinimą, kita vertus, stengiamasi į vidinį vertinimo procesą įtraukti pačius vertinamuosius. Testavimas Cattellas suformulavo pagrindinius reikalavimus testavimo procedūrai atlikti, kurių privalu laikytis ir šiandien kuomet vertinimui yra taikomas matavimo modelis: Vienodos, standartizuotos sąlygos visiems testuojamiems; Visi testuojamieji turi gauti vienodas instrukcijas ir gerai suprasti, kaip atlikti testo užduotis; Fiksuoto laiko, reikalingo testui atlikti nustatymas Specialios aplinkos sukūrimas (patalpoje, kur atliekamas testavimas, neturi būti pašalinių žmonių ir kitų dėmesį blaškančių dirgiklių) Kokybės kriterijai Švietime mėginama taikyti įvairius vadyboje taikomus apibrėžimus: Kokybė -tai klientų poreikių tenkinimas; kokybė – tai produktas be defektų Kokybė yra tai, dėl ko susitariama. Susitarimo objektai Egzistuoja trys pagrindiniai susitarimo objektai : Ugdymo tikslai (vertybės, modeliai, kurių įkūnijimo sieksime) Planai (kaip sieksime tikslų įgyvendinimo, kokius išteklius, terminus numatysime, kas, kada, kokius darbus atliks ir pan.); Vertinimas (kokiais kriterijais bus vadovaujamasi, kaip bus matuojami laukiami mokymo(-si) rezultatai, kurių tikimės po studijų plano įgyvendinimo, koks bus tikslų įgyvendinimo laipsnis). Kokybės komponentai Išskiriama keletas pagrindinių kokybės komponentų: pradinių sąlygų kokybė, ugdymo proceso kokybė, rezultatų ar pasekmių kokybė kokybė kaip pridėtinė vertė Kaip matuoti kokybę? Atitiktis ekspertų nustatytiems kokybės standartams (pvz., švietimo standartai, profesinio rengimo standartai, egzaminų reikalavimai) Atitiktis bendru susitarimu nustatytiems kokybės kriterijams (pvz., ugdymo institucijos bendruomenės susitarimas, studentų ir dėstytojų susitarimas, dėstytojų dirbančių toje pačioje studijų programoje susitarimas, tą patį dalyką dėstančių dėstytojų susitarimas, darbdavių ir aukštosios mokyklos pasirašyta sutartis) Atitiktis kokybės kriterijams, sutampantiems su klientų poreikių patenkinimu (t.y. atsižvelgimas į kiekvieno besimokančiojo reikmes) (Želvys, 2003) Mokymo-mokymosi-vertinimo modelis 1. Mokymo sistema Ugdymo tikslai ir mokymosi rezultatai Mokymo(-si) veikla valdoma dėstytojo, studentų grupės ar paties studento vykstanti įvairiuose mokymosi kontekstuose (numatomi) A (puikiai) Labai gerai suvokia, geba kelti hipotezes, prognozuoti, sisteminti ir pan. B (l. gerai, gerai) (Labai) gerai suvokia, geba paaiškinti, analizuoti, lyginti, spręsti ir pan. C (vidutiniškai) Pakankamai suvokia, geba plėtoti, klasifikuoti, nuosekliai perteikia temą ir pan. D (patenkinamai, silpnai) Patenkinamai/ silpnai suvokia, geba ... ... .., tačiau daro klaidų ... ... ... turi spragų ... ... 2. Mokymosi sistema Mokymosi rezultatai Mokymosi veikla 1 pav. Mokymo – mokymosi – vertinimo modelis (Biggs, 2003, 28) Studentų pasiekimų vertinimas taikant įvairius vertinimo metodus lyginant įgytus mokymosi rezultatus su ugdymo tiksluose suformuotais mokymosi rezultatais Vertinimas iš dėstytojo ir studento perspektyvos Dėstytojo perspektyva: ugdymo tikslai mokymo veikla vertinimas mokymosi veikla Studento vertinimas mokymosi perspektyva: 2 pav.Vertinimas iš dėstytojo ir studento perspektyvos (modifikuota Biggs, 2003,.rezultatai Universitetinio vertinimo kriterijai Supratimo vertinimo kriterijai/ lygmenys: 1. atgamina studijų turinį iš užrašų, paskaitų konspektų be jokios aiškios struktūros; 2. atgamina turinį dėstytojo pateiktos struktūros rėmuose; 3. susikuria savo struktūrą, kurios pagrindu generuoja tokius atsakymus į egzamino klausimus, kokius dėstytojas tikisi išgirsti; 4. įvairių informacijos šaltinių tikslingo studijavimo pagrindu koreguoja susikurtą struktūrą taip, kad laikantis reikalavimų atsakytų į egzamino klausimus ir išreikštų savo asmeninį supratimą; 5. plataus apsiskaitymo ir refleksijos pagrindu sukuria individualią studijuojamo dalyko koncepciją.