Ugdymo turinio atnaujinimas
Download
Report
Transcript Ugdymo turinio atnaujinimas
Ugdymo turinio atnaujinimas
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008)
Patvirtinta: LR Švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d.
įsakymas Nr. ISAK-2433, (Žin., 2008, NR. 99-3848)
Dr. Linas Jašinauskas
Bendrųjų programų atnaujinimas
Pagrindiniai atnaujinimo veiksniai:
ugdymo turinio kaitos prioritetai iškelti
Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiuose
dokumentuose;
naujos ugdymo tendencijos Europoje ir
pasaulyje;
nacionalinių mokinių pasiekimų ir kitų tyrimų
rezultatai ir jų pagrindų parengtos
rekomendacijos;
diskusijų, konferencijų ir seminarų metu
mokytojų, mokslininkų ir tyrinėtojų išsakyti
pasiūlymai dėl ugdymo turinio kaitos.
2008 m.
Bendrosios
programos
Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 m. nuostatomis ir įgyvendinimo
programa.
Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo
strategija, 2007.
Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl bendrųjų visą gyvenimą
trunkančio mokymosi kompetencijų. 2006/962/EB.
Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais (2003-2007 m.)
Konferencijos „Ugdymo turinio raida: ko mokysis vaikai XXI amžiuje “2005 m.
lapkričio 30 d. rezoliucija.
Atlikta tarptautinės patirties rengiant panašaus pobūdžio dokumentus (pvz.,
Suomijos, D. Britanijos, Kanados, Australijos, N.Zelandijos, Lenkijos ir kt.) analizė.
Buvo renkami mokytojų, universitetų dėstytojų, nevyriausybinių organizacijų, politikų
ir kitų socialinių partnerių pasiūlymai.
Buvo eksperimentuojama ir rengiamasi vykdant įvairių lygių projektus.
Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo,
įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo
strategija ir priemonių planas (2006-2012 m.)
Strategijos paskirtis:
apibrėžti ugdymo turinio proceso tikslus ir principus
bei švietimo lygmenų funkcijas šiame procese,
numatyti ugdymo turinio proceso iki 2012 m.
prioritetus, priemones, jų įgyvendinimo rodiklius.
Ugdymo turinio proceso tikslas
pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys,
pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė,
įgytų kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi bei
prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje
visuomenėje.
Ugdymo turinio procesas nenutrūkstamai vykdomas
ugdymo turinio formavimas,
įgyvendinimas, vertinimas ir
atnaujinimas.
Kokybės kriterijai ( mokymo
programai)
Skatina mokinių aktyvų mokymąsi ir susidomėjimą.
Keliami visiems suprantami ugdymo tikslai.
Programos turi teorinį pagrindimą.
Vertybinės nuostatos ugdomos per mokiniui artimas veiklas
(tyrinėjimą, žaidimą ar kitas gerai apgalvotas veiklas).
Programoje akcentuojamas mokymasis ir mokinių patyrimas.
Programa yra suprantama (nesudėtinga).
Reikalavimai mokinių pasiekimams susiejami su dalyko mokymo
turiniu.
Programa yra naudinga mokiniui.
National Association for the Education of Young Children, 2004.
Svarbiausios kaitos kryptys
Ugdymo turinio orientacija į kompetencijų ugdymą:
dalyko žinios + gebėjimai + nuostatos;
ugdymo turinio integracija;
esminės ir bendrosios kompetencijos.
Ugdymo proceso orientacija į aktyvų mokymąsi
(norint kitokios ugdymo kokybės, mokinys turi pats
mokytis):
ugdymo individualizavimas;
motyvuojanti aplinka mokiniams.
Ugdymo turinys BP aprašomas:
kompetencijos samprata;
mokinių mokymosi pasiekimais;
ugdymo gairėmis;
turinio apimtimi;
mokinių pasiekimų lygių požymiais.
Mokinių mokymosi pasiekimai –
svarbiausia BP dalis
Bendrosios kompetencijos.
Esminių dalykinių kompetencijų pagrindai.
Bendrosios kompetencijos
mokėjimas mokytis
komunikavimas gimtąja kalba
komunikavimas
komunikavimas užsienio kalbomis
pažinimas
matematinė kompetencija ir esminės
kompetencijos mokslo ir technologijų
srityse
socialinė
iniciatyvumas ir
kūrybiškumas
asmeninė
skaitmeninis raštingumas
mokėjimas mokytis
socialinės ir pilietinės kompetencijos
iniciatyvumas ir verslumas
kultūrinis sąmoningumas ir raiška
Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija
dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi
Kompetencijų. 2006/962/EB.
Esminių dalykinių kompetencijų
pagrindai
Mokinių pasiekimų visuma:
žinios ir supratimas;
gebėjimai (taikyti, tyrinėti, mąstyti, spręsti problemas,
kurti);
nuostatos (vertybės, požiūris, nusiteikimas).
Bendrosios programos ir
ugdymo turinio integracija;
ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas;
mokinių pasiekimų (rezultatų) akcentavimas;
pagalba mokytojui;
dalykų turinio apimties ribojimas;
ugdymo individualizavimas.
Kūno kultūra
Technologinis
ugdymas
Informacinės technologijos
Meninis ugdymas
dailė, muzika, šokis, teatras,
integruoti menai
istorija, pilietiškumas,
geografija, ekonomika
Socialinis ugdymas
Gamtamokslis ugdymas
integruotas kursas, biologija,
chemija, fizika
Matematika
Kalbos
gimtosios, valstybinė lietuvių,
užsienio
Dorinis ugdymas
etika, tikyba
Ugdymo turinio integravimo pavyzdys
Ugdymo sritys ir bendrosios kompetencijos pagrindiniame
ugdyme
Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas: mokėjimas mokytis,
komunikavimas ir IKT, pilietiškumas, verslumas, darnusis vystymasis, kultūrinis
sąmoningumas
Socialinio ugdymo srities struktūra
I. Bendrosios nuostatos
Ugdymo srities paskirtis
II. Tikslai, uždaviniai, struktūra
Tikslas
Uždaviniai
Struktūra
III. Programos įgyvendinimas: integravimo
galimybės, didaktinės nuostatos, mokymosi aplinka
Integravimo galimybės
Didaktinės nuostatos
Mokymosi aplinka
Dalykas (istorija: pasiekimai, turinys, vertinimas)
<...> Mokydamiesi socialinio ugdymo dalykų, mokiniai
ne tik įgyja žinių bei gebėjimų, padedančių suprasti
gamtinę, socialinę ir kultūrinę aplinką bei joje
sėkmingai veikti, bet ir ugdomi bendrieji srities
gebėjimai ir vertybinės nuostatos. Nors mokiniai
mokykloje mokosi atskirus socialinio ugdymo
dalykus, tačiau visus juos jungia vienodos socialinio
ugdymo bendrųjų gebėjimų sritys.
Ugdymo srities
kompetencijos samprata
Skirtingi, bet giminiški dalykai:
istorija;
geografija;
ekonomika (9-10 klasėse);
pilietiškumo pagrindų kursu (9-10 klasėse).
Socialinis ugdymas (kompetencijos
struktūra)
Gebėjimai ir
nuostatos
Žinios ir
supratimas
Dalykų veiklos
sritys
Socialinio
dalyvavimo
ir
bendradarbiavimo
Kritinio
mąstymo
Istorija
1. Istorinės raidos
supratimas
2. Orientavimasis
istoriniame laike ir erdvėje
3. Istorijos tyrimas ir
interpretavimas
4. Istorinio supratimo
raiška
Pilietiškumo ugdymas
1. Visuomenės
pažinimas ir
tyrinėjimas
2. Dalyvavimas ir pokyčių
inicijavimas
Praktiniai ir
veiklos
Komunikavimo
Mokėjimo
mokytis
Vertybinės
nuostatos
Bendros gairės srities dalykams (1)
1.3. Praktiniams socialinio ugdymo gebėjimams ugdytis ypač reikšminga
mokiniu socialine veikla, kuri yra integrali bendrojo ugdymo dalis, t. y.
maksimaliai susieta su Bendrųjų programų keliamais tikslais ir
uždaviniais.
4.4. Visi 5–10 klasių mokiniai privalo dalyvauti socialinėje veikloje, kuri
apima šias veiklos sritis: socialinis žinojimas ir tyrinėjimas, dalyvavimas ir
pokyčių inicijavimas, socialinių ryšių kūrimas ir palaikymas. Socialinė veikla
organizuojama koncentrais:
5–6 klasių mokiniai dalyvauja veikloje, kuri labiau orientuota į mokinių socialinių
ryšių kūrimą ir stiprinimą pačioje klasės, mokyklos bendruomenėje bei
kaimynystėje.
7–8 klasių mokinių veikla orientuota į pilietiškumo ir atsakingo dalyvavimo
gebėjimų ugdymąsi bei jų plėtojimą, dalyvaujant mokyklos savivaldoje, vietos
bendruomenes ir jaunimo organizacijų veikloje.
9–10 klasių mokiniai savo socialinėje veikloje gilinasi į visuomeninį kontekstą,
ugdosi visuomeninę atsakomybę, susipažįsta su profesijomis, identifikuodami
savo poreikius ir galimybes.
Bendros gairės srities dalykams (2)
Integravimas tarp dalykų.
<...> Integruojamoji socialinio ugdymo ašis yra siekis ugdyti
sąmoningą ir aktyvų savo tautos bei pilietinės visuomenės
narį. Mokydamiesi socialinio ugdymo dalykų ir dalyvaudami
mokyklos ir vietos bendruomenės gyvenime, mokiniai
skatinami susidaryti visuminį vaizdą apie pasaulį, kuriame jie
gyvena ir veikia. Todėl tarp atskirų socialinio ugdymo dalykų
turėtų būti išlaikomi glaudūs integraciniai ryšiai. Žinios,
gebėjimai ir kurso nuostatos įgytos mokantis istorijos,
geografijos, pilietiškumo pagrindų kurso ir ekonomikos turėtų
padėti mokiniams iš įvairių pozicijų suvokti žmogaus santykį
su socialine, gamtine ir kultūrine aplinka praeityje bei
šiandien. Taip pat padėti pagrindus atsakingam gyvenimui ir
veiklai demokratinėje visuomenėje.
Bendros gairės srities dalykams (3)
Integravimas su kitomis ugdymo turinio sritimis.
su doriniu ugdymu;
su gimtąja kalba;
su meniniu ugdymu;
su gamtamoksliniu ugdymu ir matematika;
su informacinėmis komunikacinėmis technologijomis;
su technologiniu ugdymu;
Bendros gairės srities dalykams (4)
Integruojamosios programos.
Socialinio ugdymo turinys padeda įgyvendinti
ir integruojamąsias programas. Derinant
tarpusavyje socialinio ugdymo ir šių programų
tikslus, turinį, ugdymo būdus įgyvendinamos:
mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo,
darnaus vystymosi bei kultūrinio
sąmoningumo integruojamosios programos.
Bendros gairės srities dalykams (5)
Didaktinių nuostatų struktūra (1)
Planavimas
formuluoti aiškius mokymosi tikslus ir konkrečius i rezultatą orientuotus
uždavinius;
numatyti, ko ir kaip mokiniai bus mokomi, kaip jie parodys savo
mokymosi rezultatus, kaip bus vertinami ir kaip apmąstys savo
mokymosi procesą ir pasiektus rezultatus;
atsižvelgti į mokyklos bendruomenės keliamus socialinio ugdymo
tikslus ir prioritetus, konkrečios klasės mokinių pasiekimų lygį,
mokymosi poreikius, mokymosi stilius ir polinkius, mokymo ir mokymosi
sąlygas;
bendradarbiauti su kitais socialinio ugdymo ir kitų dalykų mokytojais,
ieškant sąsajų ir atskirų dalykų ugdymo turinio integracijos, padedančių
siekti visuminio mokinio asmenybės ugdymo;
planuojant socialinę veiklą, atsižvelgti į amžiaus tarpsnių ypatumus, į
mokinių interesus, į mokyklos bei vietos bendruomenės galimybes.
Bendros gairės srities dalykams (6)
Didaktinių nuostatų struktūra (2)
Ugdymo organizavimas
ugdant tautinį ir pilietinį sąmoningumą, laikytis vertybių ir veiklos
vienovės principo;
ugdymo metu taikyti aktyvius ugdymo metodus, skatinančius
tyrinėjimus, interpretacijas, problemų sprendimą;
skatinti mokinius per socialinio ugdymo dalykų pamokas įgytas
žinias taikyti kasdieniame gyvenime ir įvairiose nestandartinėse
situacijose;
socialinį ugdymą glaudžiai sieti su gyvenimo praktika, todėl
ugdymo metu mokiniams pateikti užduotis, reikalaujančias pagal
jų galimybes nagrinėti svarbiausias šių dienų visuomenės
gyvenimo aktualijas ir problemas;
socialinę veiklą sieti su pačių mokinių pasirinkimu, mokytojų
pasiūla bei mokyklos ir vietos bendruomenės poreikiais.
Bendros gairės srities dalykams (7)
Didaktinių nuostatų struktūra (3)
Vertinimas
remtis „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata“
(patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256). Socialiniame
ugdyme, atsižvelgiant į vertinimo tikslus ir paskirtį taikomi tokie
vertinimo budai: diagnostinis, formuojamasis ir
apibendrinamasis vertinimas;
atsižvelgti i Bendrosiose programose mokinių pasiekimams
keliamus reikalavimus. Vertinimas turėtų apimti ne tik mokiniu
žinias ir gebėjimus, bet ir nuostatas, mokinių kultūrinę, socialinę
ir pilietinę saviraišką;
itin didelį dėmesį skirti formuojamajam vertinimui, kuris skatina
mokinius tobulinti savo socialinę ir pilietinę kompetenciją,
suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą, padeda
spręsti ugdymosi ir mokymosi problemas;
socialinėje veikloje taikyti refleksyvųjį vertinimą.
Struktūra
Dalykas (istorija: pasiekimai, turinys,
vertinimas)
Dalyko tikslas
Uždaviniai
Struktūra
Mokinių gebėjimų raida
Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės
Turinio apimtis
Vertinimas
keliamas dalyko tikslas ir
uždaviniai;
numatomi laukiami
ugdymo rezultatai mokinių pasiekimai
(nuostatos, gebėjimai,
žinios ir supratimas);
nubrėžiamos pagrindinės
ugdymo gairės ir turinio
apimtys;
nustatomi bendri
vertinimo principai.
Mokinių esminių gebėjimų raida
Ugdymo nuoseklumas ir tęstinumas
Geografija, 5-10 klasės
Veiklos sritis
5-6 klasė
7-8 klasė
9-10 klasė
1. Orientavimasis
erdvėje ir
žemėlapyje.
Remiantis aplinkos
požymiais, orientuotis
savo gyvenamojoje
vietovėje.
Elementariai
orientuotis žemėlapyje
ir gaublyje.
Naudojantis vietovės planu,
gebėti orientuotis vietovėje.
Naudojantis bendraisiais ir
teminiais žemėlapiais,
orientuotis lokalioje ir globalioje
geografinėje erdvėje.
Nustatyti objektų geografinę
padėtį.
Naudojantis vietovės planu,
savarankiškai gebėti orientuotis
vietovėje.
Naudojantis įvairaus turinio ir
mastelio žemėlapiais, orientuotis
visose trijose geografinėse
erdvėse (lokalioje, regiono
ir globalioje).
Nustatyti ir apibūdinti objektų
gamtinę, ekonominę ir politinę
geografinę padėtį.
Mokinių esminių gebėjimų augimas pilietinio ugdymo veiklos srityse pereinant iš vieno
koncentro į kitą. Tai gali padėti mokytojui numatyti mokinių gebėjimų raidos nuoseklumą ir tęstinumą
bei planuoti mokymosi pažangą.
Mokymos(si) uždaviniai
žinios
Pagrindinėje mokykloje mokiniai:
įgyja supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos,
Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių
dienų;
<...>;
įžvelgia skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų
Gebėjimai
priežastis;
renka ir analizuoja įvairiuose šaltiniuose ir šiuolaikinėje
žiniasklaidoje esančią informaciją bei kritiškai ją vertina;
<...>;
suvokia demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo
istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniniame gyvenime.
Nuostatos
Dalykinė kompetencija
Mokinių pasiekimai ir ugdymo gairės
Orientyras - kokio rezultato siekia visi mokiniai
Istorija, 5-6 klasės
Veiklos sritis: 1. Istorinės raidos supratimas
Mokinių pasiekimai
Nuostatos
Suvokti, kad,
norint suprasti
dabartinį mūsų
gyvenimą, būtina
pažinti praeitį.
Gebėjimai
Žinios ir
supratimas
1.1. Paaiškinti,
kodėl svarbu
žinoti apie
praeityje vykusius
įvykius.
1.1.1. Pateikti
pavyzdžių,
atskleidžiančių
praeities įvykių
ryšį su dabartimi.
1.2. Paaiškinti,
kaip istorikai tiria
praeitį.
Dalykinė kompetencija
Ugdymo gairės
<...>.
Mokiniai, dirbdami grupėse, aiškinasi,
kaip istorikai, remdamiesi istorijos
šaltiniais (pvz., praeityje žmonių
naudotais buities daiktais, įvairiais
pasakojimais, legendomis, mitais ir kt.),
tiria praeitį.
Kaip turėtų mokytis
mokiniai, kad pasiektų rezultatą?
Skyrelyje aprašomi 9-10 klasių mokinių pasiekimai - nuostatos, gebėjimai, žinios ir supratimas, kuriuos turi įgyti
mokiniai baigę šį koncentrą. Tai leidžia mokytojui iš anksto planuoti ir numatyti laukiamus mokinių pasiekimus.
Kartu su reikalavimais mokinių pasiekimams pateikiamos ugdymo gairės, kuriose nurodytos rekomendacijos,
kaip būtų galima planuoti ugdymo procesą ir siekti numatytų pilietinio ugdymo rezultatų.
Mokinių pasiekimai – žinios ir supratimas,
gebėjimai, nuostatos (vertybės, požiūriai, elgesys),
kuriuos mokinys turėtų įgyti baigęs atitinkamą
mokymosi etapą ar programą.
Ugdymo gairėse parodomi pagrindiniai proceso
bruožai formuojantys mokinių žinias ir jų supratimą,
gebėjimus bei nuostatas. Mokytojui pateikiamos
gairės planuoti ugdymo procesą.
Turinio apimtys – apibrėžtas indėlis ir
išryškinti apribojimai
Turinys suprantamas kaip priemonė gebėjimams ir nuostatoms ugdyti.
Pvz., nagrinėja graikų, romėnų ir krikščionybės įnašą kuriantis Europos
civilizacijai. Susipažįsta su viduramžių Europos kasdienio žmonių gyvenimo
ir kultūros savitumais. Aiškinasi krikščionių bažnyčios vaidmenį žmonių
gyvenime.
Trumpais teiginiais pateikiama pagrindinė tematika, kurios aprašuose
nurodoma, ko ir kaip plačiai ar giliai reikia mokyti, ką pabrėžti,
nukreipti į gebėjimų bei nuostatų ugdymą.
Pvz., žemėlapiai ir jų įvairovė. Mokiniai mokosi naudotis vietovės planu.
Nagrinėja įvairaus turinio ir mastelio žemėlapius, jais naudodamiesi
skaičiuoja atstumus, laiko skirtumus, nustato geografines koordinates.
Nuo 7-8 klasės išskiriamas turinio minimumas (temos turinio apimtyje
išskirtos kursyvu), kuriuo siekiama apibrėžti pakankamą turinį
patenkinamam mokinių pasiekimų lygmeniui pasiekti.
Pvz., mokosi naudotis vietovės planu. Naudodamiesi gamtiniais ir politiniais
žemėlapiais, mokosi skaičiuoti atstumus ir nustatyti geografines
koordinates.
Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų
lygių požymiai
Lygmenys
Patenkinamas
Pagrindinis
Aukštesnysis
Veiklos
sritys
1. Žinios
supratimas
ir Paaiškina kai
2. Socialinis
dalyvavimas ir
bendradarbiavi
mas.
kurias sąvokas ir
principus, susijusius su
demokratine valstybe ir
pilietine visuomene.
Paraginti prisideda prie
klasės, mokyklos ir
vietos bendruomenių
Problemų sprendimo.
Paaiškina pagrindines
su demokratine valstybe
ir pilietine visuomene
susijusias sąvokas,
principus ir teorijas,
remdamiesi jais, vertina
artimiausią socialinę
aplinką.
Laisvai vartoja
pagrindines su
demokratine valstybe
ir pilietine visuomene
susijusias sąvokas,
atpažįsta principus ir
teorijas, remdamiesi
jomis, vertina Lietuvos
pilietinės visuomenės
procesus.
Dažnai dalyvauja
sprendžiant klasės,
mokyklos ir vietos
bendruomenių
problemas.
Noriai ir dažnai kartu su
visais svarsto
bendruomenėje
kylančias politines,
socialines, ekonomines
problemas.
Bendrųjų programų įgyvendinimas
2007-2008 m.m. – parengiama 400 konsultantų - projektas “Pasirengimas
atnaujintų Bendrųjų programų diegimui”
2009 m. I ketvirtis – metodinės rekomendacijų projektai (didžiausias dėmesys
planavimui)
2008 m. II ketvirtis – metodinės rekomendacijos vadovėlių autoriams (dorinis ir
socialinis ugdymas)
2009 m. II ketvirtis – Vadovėlių ir mokymo priemonių duomenų bazė.
2009-2010 m.m. pradedama įgyvendinti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse
2010-2011 m.m. pradedama įgyvendinti 2, 4, 6, 8, 10 klasėse
2009 m. remiantis atnaujintomis Bendrosiomis programomis koreguojamos
matematikos, lietuvių ir kitų gimtųjų kalbų, lietuvių valstybinės kalbos PUPP
programos
2011 m. PUPP užduotis rengiama pagal pakoreguotas PUPP programas
Vadovėliai: parengti ar rengiami pagal atnaujintas BP (kitus galima pritaikyti).
Parama mokytojams įgyvendinant BP –
nauji ES SF projektai 2008-2013 m.
„Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.)
mokinių pagrindinių kompetencijų ugdymas“
„Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas
14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi
diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo
kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui”
Pokyčiai nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.
Dalykų tematika keičiasi palyginti nedaug, ne iš esmės.
Labiausiai keičiasi ugdymo tikslai – siekiama kitokios
rezultatų kokybės ir ugdymo proceso kokybės.
Tai reikalauja iš mūsų šiuolaikiškai planuoti ir
organizuoti ugdymo procesą.
Keičiasi rezultatų ir proceso vertinimo rodikliai. Po
dvejų metų pradės keistis pagrindinio ugdymo
pasiekimų patikrinimas, pasikeis vidurinio ugdymo
programos.
Tai reikalauja iš mūsų naujų vertinimo kriterijų ir būdų.
Bendrųjų programų įgyvendinimo
sąlygos:
padėti mokytojams nuolat tobulėti, ne tik lankant
seminarus, bet ir dirbant savo darbo vietoje;
pašalinti galimus trukdymus, prasmę praradusias
procedūras (pavyzdžiui, planavimą „į stalčių“);
sukurti modernius bendrojo ugdymo kokybės
užtikrinimo mechanizmus.
„Geras supratimas esminių mokymo
programos nuostatų tarp ją rengiančios
institucijos ir mokyklos yra esminė problema“.
A. A. Gatthorn, F. Boschee, B. M. Whitehead, Curriculum Leadership,
Development and Implementation, California, 2006.
Pagrindinio ugdymo istorijos
bendrosios programos
2008 m.
Istorijos bendrųjų programų
atnaujinimas
Kai kurie atnaujinimo veiksniai:
nauji ugdymo turinio kaitos prioritetai iškelti
Lietuvos ir Europos Sąjungos strateginiuose
dokumentuose;
istorijos mokymo tendencijos Europos ir
Šiaurės Amerikos šalyse;
socialinio ugdymo turinio analizės metu
išryškėjusios istorijos ugdymo problemos;
nacionalinių mokinių pasiekimų ir kitų tyrimų
duomenys apie socialinį ugdymą mokyklose;
diskusijų, konferencijų ir seminarų metu
mokytojų, mokslininkų ir tyrinėtojų išsakyti
pasiūlymai dėl istorijos ugdymo turinio kaitos;
2007 – 2008 m. pasiūlymai ir pastabos 2007 m.
Istorijos bendrųjų programų projektui.
Istorijos
bendrųjų
programų
projektas
Atnaujintoje programoje akcentuojami
šie istorijos mokymo aspektai
istorijos mokymas orientuojamas į istorinio mąstymo ugdymą;
ugdomos bendrosios (mokėjimas mokytis, komunikavimo,
pažinimo, socialinė, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, asmeninė) ir
dalykinės kompetencijos.
didesnis dėmesys skiriamas istorijos praktinių gebėjimų ir
vertybinių nuostatų ugdymui;
istorijos ugdymo turinys siejamas su mokinio turima
kompetencija ir jo gyvenimo kontekstu;
istorijos mokyme taikomi aktyvūs mokymo metodai ir mokymas
orientuojamas į konkrečius ugdymo(si) rezultatus;
ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas bei
pritaikomas įvairių mokymosi stilių bei gabumų mokiniams.
Istorijos mokymo tikslas
Svarbiausias istorijos mokymo pagrindinėje
mokykloje tikslas – padėti mokiniams
formuotis istorinę sąmonę, supratimą, kad
šiandienos pasaulis, jo tvarka ir vertybės yra
istoriškai sąlygotos ir kintančios.
Istorijos mokymo uždaviniai
Pagrindinėje mokykloje mokiniai:
žinios
įgyja supratimą apie savo gyvenamosios vietovės, Lietuvos,
Europos ir pasaulio istorinę raidą nuo seniausių laikų iki šių
dienų;
<...>;
įžvelgia skirtingas istorinių įvykių interpretacijas ir aiškinasi jų
Gebėjimai
priežastis;
renka ir analizuoja įvairiuose šaltiniuose ir šiuolaikinėje
žiniasklaidoje esančią informaciją bei kritiškai ją vertina;
<...>;
suvokia demokratijos, humanizmo, pilietiškumo ir tautiškumo
istorinę raidą bei reikšmę praeityje ir šiandieniniame gyvenime.
Nuostatos
Dalykinė kompetencija
Veiklos sritys – istorinio mąstymo
komponentai
Istorinės raidos supratimas.
Orientavimasis istoriniame laike ir erdvėje.
Istorijos tyrimas ir interpretavimas.
Istorinio supratimo raiška.
Mokinių pasiekimų ir ugdymo gairės
Istorija, 5-6 klasės
Veiklos sritis: 1. Istorinės raidos supratimas
Mokinių pasiekimai
Nuostatos
Suvokti, kad,
norint suprasti
dabartinį mūsų
gyvenimą, būtina
pažinti praeitį.
Gebėjimai
Žinios ir
supratimas
Ugdymo gairės
1.1. Paaiškinti,
kodėl svarbu
žinoti apie
praeityje vykusius
įvykius.
1.2. Paaiškinti,
kaip istorikai tiria
praeitį.
1.1.1. Pateikti
pavyzdžių apie
praeities įvykių
ryšį su dabartimi.
Mokytojas pateikia pavyzdžių, parodančių
ryšį tarp praeities ir dabartinio gyvenimo,
paaiškina, kodėl svarbu pažinti praeitį.
Mokiniai supažindinami su
laiko skaičiavimu istorijoje (metai,
dešimtmetis, šimtmetis, tūkstantmetis,
amžius, pr. Kr., po Kr.).
Ugdymo gairėse pateiktų idėjų teorinis
pagrindimas (1)
Mokiniai turėtų ne tik patys rinkti informaciją ar įsisavinti
vadovėlių autorių ir tyrinėtojų pateikiamus vaizdinius apie praeitį,
bet ir aktyviai formuotis savo viziją apie istoriją.
Mokinys turėtų būti savo istorinio suvokimo kūrėjas, gebėti jį
pagrįsti, bet tai neprivalo atitikti mokytojo ar vadovėlio autoriaus
pozicijos.
Mokant istorijos, reikėtų skatinti mokinių refleksiją, savarankišką
nagrinėjimą ir vertinimą pasirinktų istorinių įvykių, reiškinių ar
procesų genezės, jų priežasčių ir rezultatų.
Refleksyvusis istorijos mokymo modelis mokiniams atveria
plačias galimybes formuluoti savo hipotezes, lyginti ir nagrinėti
kontrfaktinės situacijas
(Philips, R. R., 2002, Bienek, M, 2007).
Ugdymo gairėse pateiktų idėjų teorinis
pagrindimas (2)
Ugdant istorinį mąstymą mokiniams turi būti sudarytos sąlygos:
analizuoti ir vertinti informaciją;
iš pateiktos informacijos išskirti svarbiausią ir antraeilę informaciją;
ieškoti užduočiai atlikti trūkstamos informacijos;
ieškoti alternatyvių būdų išsiaiškinti nagrinėjamus klausimus;
nustatyti atliekamų mąstymo operacijų eiliškumą ir atlikti jas;
įvertinti savo sukurtus istorinius aiškinimus ir suformuluotas išvadas;
koreguoti aptiktas klaidas įvertinus savo sukurtus istorinius aiškinimus ir
išvadas;
nedaryti išvadų, kai nėra pakankamos informacijos ir istorinių faktų
joms pagrįsti;
atlikti užduotis su skirtingais šaltiniais (struktūra ir forma);
vienodai ir nuosekliai aiškintis kiekvieną klausimą;
plėsti terminų ir sąvokų bagažą.
Istorinis mąstymas gali būti plėtojamas istorinių šaltinių (nagrinėjant
praeities palikimą), vaizdinių (koreguojant ir keičiant vaizdinių turinį apie
praeitį), sąvokų (aiškinantis sąvokas ir teorinę medžiagą) pagalba
(Zielecki, 2007; Wineburg, 2001, Sauer, 2007).
Indėlis (tematika)
5–6 klasėse toliau ugdomos mokinių nuostatos,
gebėjimai ir plėtojamos žinios, įgytos pradinio
ugdymo pakopoje.
Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas:
Gyvenamoji
Žmogus ir
vietovė
istorija.
praeityje
ir dabar.
Lietuvos
istorijos
epizodai.
Lietuvos
kaimynai.
Europos
istorijos
epizodai.
Epizodinis kursas
Turinio apimtyje akcentuojama žmonių kasdienio gyvenimo, kultūros
ir visuomenės istorija.
Indėlis (tematika)
Išlaikoma 2003 m. BP tematikos struktūra
7–8 klasėse toliau ugdomos mokinių nuostatos, gebėjimai
ir plėtojamos žinios, įgytos 5–6 klasėse. Mokiniai mokomi
atskirus istorijos įvykius ir reiškinius jungti į visumą,
susidaryti nuoseklų pasaulio ir Lietuvos raidos vaizdą nuo
seniausių laikų iki XVII a. antrosios pusės.
Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas:
Žmogus istorijoje.
Senovės Rytų civilizacijos.
Antikos civilizacijos.
Viduramžių civilizacija.
Ankstyvieji naujieji laikai (iki
XVII a. antrosios pusės).
Indėlis (tematika)
9–10 klasės yra paskutinis pagrindinės mokyklos koncentras.
Šiose klasėse, atsižvelgiant į mokinių amžiaus tarpsnio
ypatumus, bei į tai, kad baigiama pagrindinė mokykla, yra
keliami aukštesni reikalavimai mokinių pasiekimams.
Mokiniai nagrinėja šias pagrindines temas:
Pasaulis ir Lietuva XVII a. antroje
pusėje – XX a. pradžioje.
Pasauliniai karai ir tarpukario
laikotarpis.
Pasaulis ir Lietuva XX a. antrojoje
pusėje – XXI a. pradžioje.
Integracija
1. Mokymasis mokytis
2. Pilietiškumas
3. Ekonomika, verslumas
4. Skaitmeninis raštingumas (+ IKT kaip
priemonė dalykų mokyme)
5. Gyvenimo įgūdžiai
6. Kultūrinė kompetencija
Probleminės sritys: vidurinė mokykla
Istorijos mokymo tęstinumas pagrindinėje ir
vidurinėje mokykloje;
praktinių gebėjimų ir nuostatų ugdymas XI-XII
klasėse;
istorijos ugdymo turinio apimtys ir
struktūravimas XI-XII klasėse.
www.pedagogika.lt
[email protected]