Transcript Vaizdžiai apie seminarą PPT pristatyme

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras
Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos
skyrius
ESF Projektas “Gamtos mokslų (biologijos, fizikos,
chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių
kompetencijų ugdymas, tiriant žaliąsias
mokymosi aplinkas”(VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“
Kvalifikacijos tobulinimo seminaras
„Mokyklos aplinka ir gamtotyra”
2013 m. sausio mėn. 31 d.
Į seminarą atvyko per 30 pedagogų. Seminarą pradėjo
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro metodininkė
Birutė Sūdžienė
Seminaro dalyvius pasveikino Švietimo ir mokslo
ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus
vyr. specialistė Jurgita Nemanienė.
• Seminaro dalyviams turiningo ir prasmingo darbo
palinkėjo Neformaliojo ugdymo centro
direktoriaus pavaduotoja Rima Pocienė
Įvadinėje dalyje akcentuota
gamtamokslinių kompetencijų
ugdymo
svarba
siekiant
darnaus vystymosi nuostatų
įgyvendinimo
• Doc. dr. Ona Motiejūnaitė,
Vilniaus miesto savivaldybė,
ESF projektas „Gamtos mokslų
(biologijos, fizikos, chemijos)
mokytojų ir mokinių dalykinių
kompetencijų ugdymas tiriant
žaliąsias mokymosi aplinkas
(VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“,
Vilniaus kolegija.
Žaliosios mokymosi aplinkos
ypatumai
•
•
•
•
•
•
Gamtos ir kultūros paveldo turtingumas
Infrastruktūra (takai, suolai, WC ir kt.)
Mokymo(si) priemonės
Informacinė sistema
Saugumas
Pasiekiamumas
Mokantis ŽMA:
• skatinama savarankiška aktyvi kūrybinė
besimokančiųjų veikla,
• formuojamas emocinis, vertybinis jų
santykis su pasauliu.
Nuo pirmųjų veiklų ŽMA ugdomas poreikis
būti aktyviam: pačiam tirti ir pažinti,
keliauti, domėtis ir veikti.
Žaliosios mokymosi aplinkos
pagal Vilniaus miesto pavyzdį
Doc.dr. Ona Motiejūnaitė
Vilniaus miesto savivaldybės
Aplinkos apsaugos skyrius, ESF
Projektas Žaliosios mokymosi aplinkos
[email protected]
[email protected]
• Žaliosios mokymosi aplinkos pagal Vilniaus
miesto pavyzdį.
• Doc. dr. Ona Motiejūnaitė
Vilniuje yra Vakarų
taigos buveinių
Vilniaus miesto žaliojoje aplinkoje gyvena 11
varliagyvių rūšių, iš kurių 3 (kūmutė, nendrinė rupūžė
ir skiauterėtasis tritonas) įrašytos į Lietuvos raudonąją
knygą. Be minėtų rūšių šioje teritorijoje gyvena :
paprastasis tritonas, paprastoji ir žalioji rupūžės,
česnakė, smailiasnukė, pievinė ir kūdrinės varlės.
• Gamta – geriausia kūrėja. Jos kūrybai būdinga
tikslingumas ir efektyvumas
• Išsiaiškinome
Fibonačio seką ir jos
pavyzdžių radome
gamtoje; aukso pjūvio
taisyklę ir jos taikymą
praktikoje;
pasigaminome
galvaninio elemento
modelį iš agurko,
citrinos ir obuolio;
aptarėme atmosferos
slėgio demonstracinius
bandymus.
• Įsitikinome, kad
kankorėžis puiki
mokymo priemonė.
GALVANINIO ELEMENTO MODELIO
GAMYBA
Agurkas, citrina,
obuolys ir pan.
Moneta (įvairios
monetos)
Ausinukas
Folija
Agurkas šioje konstrukcijoje yra
elektrolitas, aliuminio folija yra
neigiamas polius, o moneta – teigiamas.
PUODAS IŠ POPIERIAUS
VANDENS PAVIRŠIAUS ĮTEMPIMAS
ATMOSFEROS SLĖGIS
Apversta stiklinė su vandeniu
Marlė – nepralaidi vandeniui
medžiaga?
Pitagoro taurė – gobšuoliams auklėti
• Geografiniai žaliosios mokymosi aplinkos tyrimai
• Doc. dr. Aušra Birgelytė,
• LEU, ESF projektas „Gamtos mokslų (biologijos,
fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių
kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi
aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“.
• Pradėkime pažinti aplinką
nuo jos ABC ....
• Kankorėžis ŽMA pritaikomas Fibonačio sekai
išsiaiškinti, masažui, higrometro ir lesyklėlės
gamybai ...
• Paukščių ir žinduolių žiemojimo mieste
ypatumai.
• Doc. dr. Kazimieras Baranauskas, LEU, ESF
projektas „Gamtos mokslų (biologijos, fizikos,
chemijos) mokytojų ir mokinių dalykinių
kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias mokymosi
aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“
Žebenkštis žiemą
Ūdros pėdsakai
Kiaunės pėdsakai
Žiemojantys uokse rudieji nakvišos
Svirbeliai
• Cheminiai bandymai žaliosiose mokymosi aplinkose.
• Dr. Rasa Vilkauskaitė, ESF projektas „Gamtos mokslų
(biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir mokinių
dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias
mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“
• Fenologiniai tyrimai
žaliosiose mokymosi
aplinkose.
• Doc. dr. Giedrė
Kmitienė, ESF
projektas „Gamtos
mokslų (biologijos,
fizikos, chemijos)
mokytojų ir mokinių
dalykinių
kompetencijų
ugdymas tiriant
žaliąsias mokymosi
aplinkas (VP1-2.2ŠMM-03-V-01-003)“
• Pasigaminome
indą kritulių
surinkimui
ir anemometrą
• Sėklos pasirengusios lenktynėms. Dalgučio lukštavaisių
akuotas drėgnoje aplinkoje išsitiesia, o sausoje –
susisuka spirale, taip kaip grąžtas įsiterpia į dirvą.
Pasigaminome kompsasą iš kamščio ir
įmagnetintos adatos
• Fenologiniai
stebėjimai padeda
geriau pažinti gamtą
• RUDUO
Auksinis
Lapkritis
Priešžiemis
Gamtos vystymosi metinis ratas
•
•
Fenologiniai metai suskirstyti į sezonus ir periodus
PAVASDARIO pradžia – tai pereinamasis
laikotarpis tarp žiemos ir tikrojo pavasario
–
–
–
Ankstyvasis
Tikrasis
Vėlyvasis
VASARA
–
–
–
Ankstyvoji
Vidurvasaris
Vėlyvoji
–
Metų laikai pagal fenologinius stebėjimus
Stebėjimo programos
Sumedėję augalai
Vegetacija:
• Pumpurų išbrinkimas
• Pumpurų sprogimas
• Lapų skleidimosi pradžia
Butonizacija:
• Žiedpumpurių išbrinkimas
• Žiedpumpurių sprogimas
• Žiedpumpurių skleidimasis
Žydėjimas:
• Žydėjimo pradžia
• Masinis žydėjimas
• Žydėjimo pabaiga
Vaisių ir sėklų brendimas:
• Vaisių mezgimosi pradžia
• Pirmieji prinokę vaisiai
• Vaisių kritimo pradžia
• Vaisiai baigė kristi
Vegetacijos pabaiga:
• Lapų geltimo pradžia
• Visi lapai pakeitė spalvą
• Masinis lapų kritimas
• Lapų kritimo pabaiga
ANKSTYVOJO PAVASARIO PRANAŠAI
Baltalksnis - Alnus incana
Paprastasis lazdynas - Corylus avellana
AUKSINIS RUDUO
• Paprastojo klevo (Acer platanoides L.)lapai gelsta
• Mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) lapai gelsta
• Paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum L.)
gelsta lapai
Clorofilas
Antocianai ir
karotinoidai
Karotinoidai
Antocianai ir
Šarminė dirva
Rūgšti dirva
Taninai
Augalų savybes
nagrinėjome
dėliodami
dėliones
• Elektromagnetinio spinduliavimo tyrimai. Upės pločio
nustatymas.
• Doc. dr. Raimundas Žaltauskas, LEU, ESF projektas
„Gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos) mokytojų ir
mokinių dalykinių kompetencijų ugdymas tiriant žaliąsias
mokymosi aplinkas (VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-003)“.
• Bendras mikrobangų
elektromagnetinės
spinduliuotės energijos
srauto tankis
gyvenamojoje ir darbo,
kuris nesusijęs su
elektromagnetinės
spinduliuotės šaltiniais,
aplinkoje 10 kHz-300GGz,
dažnių juostoje turi būti ne
didesnis kaip 10 µW/ cm2;
• Mokslininkai siūlo šią
normą keisti: lauke – 0,1
µW/ cm2, būstuose – 0,01
µW/ cm2
• Tyrimų metu skambant
telefonui išmatuota nuo
0,05 iki 9000 µW/ cm2.
Žalioji mokymosi aplinka: dabartis ir
perspektyvos
• Žaliųjų mokymosi aplinkų tinklo kūrimas svarbus
tobulinant gamtamokslinę kompetenciją,
įgyvendinant Bendrąsias ir Integruojamąsias
Programas, pasirenkant aplinką tausojantį
gyvenimo būdą.
• Vykdant Projekto veiklas kartu gamtamokslinę
kompetenciją tobulina chemijos, fizikos ir
biologijos mokytojai. Ateityje numatoma į veiklas
įjungti ir kitų dalykų (geografijos, lietuvių kalbos,
istorijos, dailės, muzikos ir t.t.) mokytojus.
Seminaro dalyvių nuomonės
• Seminaro dalyviai įvertino seminarą vid. 9 balais. Jie
akcentavo, kad stiprioji seminaro pusė itin įdomūs
pranešimai, charizmatiškos pranešėjų asmenybės ir turtinga
metodinė
medžiaga,
paprasti,
tačiau
prasmingi
eksperimentai, žinių taikymas praktikoje, nuoširdus
bendravimas. Džiaugėsi galimybe įsijungti į Projekto veiklas
2013 metų rudenį.
• Kai kurie dalyviai visgi neatsižvelgė į tai, kad siekiama
integruotai perteikti žinias ir pageidavo tik savo dėstomo
dalyko turinio nagrinėjimo. Kiti pasigedo gilesnių diskusijų,
darnaus vystymosi sąvokų aptarimo.
• Mokytojai pritarė, kad mokymai turi vykti gamtoje ir patys
pageidavo dalyvauti seminaruose-išvykose ar ekspedicijose.
• Dauguma dalyvių nurodė, kad įsisavinant seminaro medžiagą
nepatyrė sunkumų, o kai kurie pabrėžė, kad sunkiausia buvo
iš mokyklos išvykti į seminarą.
Rašykite mums:
[email protected]
Nuotraukos:
G. Kmitienės,
O. Motiejūnaitės,
R. Vilkauskaitės