Transcript Mokykla, draugiška „kitokiam“ vaikui

Mokykla, draugiška „kitokiam“
vaikui: realybė ir siekiamybė
Algirdas Ališauskas
Šiaulių universitetas
2014-05-06
Ugdymo praktika. Mokiniai, turintys SUP
• Mokinių, turinčių SUP, 2011- 2012 m.m. ugdomų bendrosiose klasėse
skaičius sudarė 11,1 proc. viso mokinių skaičiaus.
• Specialiosiose mokyklose ir ugdymo centruose mokėsi:
- 2004/05 m. m. 12% SUP turinčių vaikų;
- 2011/12 m. m. 8 % SUP turinčių vaikų;
• 88%- 92 % SUP turinčių mokinių mokėsi bendrojo ugdymo klasėse.
Bendrojo ugdymo klasėse besimokančiųjų mokinių SUP lygiai:
• Nedideli SUP - 69%;
• Vidutiniai SUP - 26%;
• Dideli SUP
- 5%;
• Labai dideli SUP - 0,3 %.
A. Ališauskas
Dokumentai ir tvarkos, orientuoti į inkliuzinį ugdymą
• Dėl mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir
jų specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašo
patvirtinimo (LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Sveikatos apsaugos
ministro ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas, 2011 m.
liepos 13 d. Nr.V-1265/V-685/A1-317.
• Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo
patvirtinimo ( LR ŠMM ministro 2011-07-08 įsak. Nr. V-1228).
Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašas
• Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo
tvarkos aprašo patvirtinimo (LR ŠMM ministro 2011-04-11 įsakymas
Nr.V-579)
• Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl
išskirtinių gabumų) įvertinimo pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir
socialiniu pedagoginiu aspektais ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos
aprašas(LR Švietimo ir mokslo ministro 2011- 09-30 Įsakymas Nr.V-1775.
• Dėl priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą,
profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriteijų sąrašo patvirtinimo (LR ŠMM
ministro 2011-07-20 įsak. Nr. V-1369 redakcija).
A. Ališauskas
Mokinių SUP tenkinimas bendrojo lavinimo
mokyklose: ugdymo realybė
Lietuvoje egzistuoja didžiulė SUP tenkinimo situacijos įvairovė: nuo
kokybiško SUP tenkinimo iki visiško mokinių SUP ignoravimo (ŠMM
dokumentai ir tvarkos tos pačios)
SUP identifikavimo ir tenkinimo lygis mokyklose labai skiriasi:
• Yra sėkmingų atvejų, kai mokyklose užtikrinamas kokybiškas SUP
tenkinimas;
• Yra mokyklų, kuriose nėra švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų
pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų ir kt.), mokinių SUP
ignoruojami, “nematomi”, netenkinami;
• Yra atvejų, kai mokyklų vadovai mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių
tenkinimą sprendžia „pigiausiu“ keliu, steigdami mokytojų padėjėjų etatus
ir ignoruodami kokybišką specialiąją pedagoginę pagalbą, kurią gali teikti
tik specialusis pedagogas.
Kai kurių mokyklų vadovų netinkamus sprendimus lemia tai, kad nėra
aiškios atsakomybės už mokinio, turinčio SUP, “krepšelio” panaudojimą.
Mokinių SUP tenkinimas/netenkinimas priklauso nuo jų geros valios.
A. Ališauskas
Mokytojo pagalba klasėje
A. Ališausko ir kt. tyrimo (2010 m.) pagrindu
1.
2.
3.
1.
2.
3.
4.
5.
Stipriosios pusės
Mokytojas skiria laiko individualiai pagalbai SUP turinčiam vaikui
pamokos metu;
Mokytojas, ugdydamas SUP turintį mokinį, vadovaujasi mokyklos VGK
ar/ir PPT specialistų rekomendacijomis;
Mokytojas derina ugdymo tikslus ir turinį su specialiuoju pedagogu,
logopedu ir kt.
Nepakankamai realizuojamos pagalbos sritys
Mokytojas organizuoja bendraamžių pagalbą SUP turintiems mokiniams;
Mokytojas naudojasi savanorių (tėvų, globėjų, giminaičių ar kt.) pagalba
klasėje;
Mokytojas lanksčiai organizuoja ugdymą klasėje pagal poreikį
keisdamas tvarkaraštį, pasitelkdamas kito pedagogo ar specialisto
(specialiojo pedagogo, logopedo) pagalbą klasėje;
Mokytojas dirba individualiai su SUP turinčiu vaiku po pamokų;
Mokytojas derina ugdymo tikslus ir turinį su SUP turinčiu mokiniu, jo
tėvais.
A. Ališauskas
Skirtumai tarp teikiamos pagalbos ir pagalbos poreikio (M)
Tėvų nuomonė
A. Ališausko ir kt. tyrimo (2010 m.) pagrindu
3
2.8
2.6
2.4
2.2
2
1.8
1.6
1.4
1.2
1
Indivi-
Indivi- Bendra- Tėvai
duali
duali
Tėvai Aptaria- Specia- Logo-pedo Psicho- Socialinio Kito
amžių kviečiami dirba
ma, ko liojo peda- pagalba
pagalba pagalba pagalba savano- savano- bus
gogo
pamo-koje po
riais pa- riais moko- pagalba
pamokų
galbi-
klasėje
ninkais
logo peda-gogospeciapagalba pagalba
Aprūpi- Mokytojo Tėvų
nama padėjėjo pagalbos
listo kompen- pagalba grupės
pagalba sacine
mas
technika
vaikas
Esamos situacijos vertinimas (M)
A. Ališauskas
Pagalbos poreikis (M)
SUP tenkinimo trukdžiai
• Dalies bendrojo lavinimo mokyklų vadovų ir mokytojų (ypač dalykų
mokytojų) nepalankios nuostatos į vaikus, turinčius SUP, ir jų poreikių
tenkinimą.
• Nepakankamas švietimo pagalbos (taip pat ir specialiosios pedagoginės
pagalbos) prieinamumas ikimokykliniame amžiuje ir profesinio rengimo
sistemoje
- Situacija gerėja, įvedus ikimokyklinuko krepšelį
- Profesinio rengimo įstaigose užtikrinti specialiosios pedagoginės pagalbos
teikimo tęstinumą ( kad profesinio rengimo įstaigose dirbtų specialieji
pedagogai ir kiti specialistai, teikiantys pagalbą SUP turintiems mokiniams).
- Itin skurdus profesijų pasirinkimas, mokiniams turintiems SUP
A. Ališauskas
SUP tenkinimo trukdžiai
• Vaikų, turinčių SUP, ugdymo bendrojo ugdymo institucijose situacija
suprantama ir aiškinama vienpusiškai, tik kaip nauda vaikui, turinčiam
SUP ir trukdis mokytojui ir kitiems vaikams. Nutylima apie tai, kokią
reikšmę tai turi įprastinės raidos vaikų žmoniškų vertybių formavimui, jų
empatiškumui ir tolerancijai ugdyti ir pan. Šios savybės gali formuotis tik
skirtingų asmenų (“kitokių “ir “ne kitokių”) sąveikos procese.
• Teigiami pokyčiai dažniausiai siejami su išoriniais ištekliais (aplinka,
mokymo priemonės, specialistai ir pan.), tačiau dar menkai realizuojami
vidiniai ištekliai (iniciatyvos, siekimas tobulėti, gerųjų patirčių sklaida,
įtraukimo ir įgalinimo siekių realizavimas ir kt.).
• Siekiama keisti vaiką, o ne ugdymo aplinką. Negalima vaiko (ir tėvų)
daryti atsakingais už savo (vaiko) sutrikimą (už ugdymą ir ugdymąsi-taip).
• Segregacijos, atmetimo, ignoravimo atvejai integruoto ir inkliuzinio
ugdymo kontekste (bendrojo lavinimo mokyklose): naujos etiketės,
įžeidžianti terminija, vaiko išskirtinumo ir teikiamos pagalbos viešinimas
ir akcentavimas ir kt.
A. Ališauskas
Atskirties pavyzdžiai
• Pagalba mokiniui, turinčiam SUP, organizuojama tik specialiojo pedagogo
ir/ar logopedo kabinete
• Netinkamai organizuojant (pabrėžtinai demonstruojant) vaikams, turintiems
SUP, pagalbą bendrojo ugdymo klasėje bei programų pritaikymą
• Stigmatizuojant mokinį (diskriminuojančių, stigmatizuojančių sąvokų
vartojimas)
A. Ališauskas
Diskriminuojančios, stigmatizuojančios, nuvertinančios
sąvokos
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Defektas
Defektologija
Anomalumas
Anomalus vaikas
Invalidumas
Invalidas
Oligofrenopedagogika
Oligofrenas (silpnaprotis)
Debilumas (debilas)
Imbecilumas (imbecilas)
Idiotija (idiotas)
Daunas
Autistas/autistukas
•
•
•
•
•
•
•
Sutrikimas
Sutrikusios raidos vaikas
Normali ir nenormali raida
SP (SUP)
SUK
Neįgalus vaikas
Specialiųjų poreikių vaikas
(specukas)
• Specialioji programa
• Integruotai ugdomas (integruotas)
vaikas
• Mokymosi sunkumų turintis
vaikas
A. Ališauskas
Nediskriminuojančios sąvokos
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Vaikas, turintis negalę
Negalės situacija
Vaikas (asmuo), esantis negalės situacijoje
Vaikas, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP)
Vaikas, patiriantis mokymosi sunkumų
Įprastinė raida (vietoj normali raida)
Individuali vaiko raida
Atipiška (netipiška) raida
Individualieji (ugdymosi) poreikiai
Individualizuota programa
Alternatyvūs (individualūs) mokymo būdai
Individualus mokymosi stilius
Individualūs privalumai ir ribotumai
Vaiko gerovės komisija
A. Ališauskas
Mokinio, turinčio SUP, charakteristika
• Kalbėjimas apie vaiką, turintį SUP (negalią, sutrikimą).
- Sutrikimas – tik dalis charakteristikos vaiko, turinčio SUP, todėl ir
kalbėjimas turi būti tinkamas
- Ugdymosi poreikių (tarp jų ir SUP) prioritetai sutrikimo atžvilgiu
- Ką kalbame tėvams, ką girdi pats vaikas (ar nėra žeidžiančios ar
žeminančios terminijos: autistas, hiperaktyvus, delinkventas ir kt.
- Kaip tėvai kalbasi su savo vaikais?
A. Ališauskas
Kalbėjimas apie vaiką, turintį SUP
A. Ališauskas, 2007
A. Ališauskas
Pozityvūs poslinkiai
• Oficialiuose vaiko SUP vertinimo dokumentuose (mokyklų VGK, PPT)
nuo 2011m. fiksuojamos vaiko galios ir sunkumai įvairiose srityse
(psichologinio vertinimo, pedagoginio, logopedinio), akcentuojamas ne
vaiko sutrikimas (jį žinoti svarbu), bet vaiko SUP, akcentuojama
rekomendacinė informacija ir kt.
• Normatyvinį vertinimo modelį reikia keisti individualios struktūros
modeliu, nurodant asmens galias ir sunkumus, lyginant jo gebėjimus ir
pasiekimus ne tik su teorine norma, bet ir jo paties atžvilgiu. Neįgaliųjų
neįgalumo pažinimas turėtų transformuotis į jų galių pažinimą. Apie tai
kalbama jau seniai (A. Ališauskas, 2002, 2007 ir kt.). 2006 m. pateikta
vertinimo dokumento PPT forma, kuri patvirtinta ŠMM ministro
2011m.įsakyme
Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių
gabumų) įvertinimo pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu
pedagoginiu aspektais ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašas(LR
Švietimo ir mokslo ministro 2011- 09-30 Įsakymas Nr.V-1775.
A. Ališauskas
Mokinio, turinčio SUP, psichosocialinis portretas
Vaikų santykiai
Ališauskas A., Bukantaitė A.(A. Ališauskas, 2007)
• Mokytojų (62%) nuomone, dominuoja neigiami vaiko, turinčio SUP, ir kitų
vaikų santykiai. Didžioji dalis mokytojų pastebi mokykloje išankstines
nuostatas ar požiūrį į mokinį, turintį SUP, mokykloje, neigiamą reakciją į
„kitokį“ bendraklasį ar jo atstūmimą. Toks mokinių neigiamas požiūris
pasireiškia nenoru priimti bendraklasį, turintį SUP, į bendrą veiklą:
• Trečdalį (38%) teiginių sudaro palankus santykių vertinimas.
• Mokytojų (69%) nuomone, didžiausią įtaką mokinių nepalankiam
požiūriui į mokinius, turinčius SUP, lemia mokinio charakteristika ir SUP.
• Nedidelė dalis mokytojų įvardijamų priežasčių buvo: visuomenės
nemokėjimas priimti „kitokio“, stereotipai; klasės vadovo netinkamas
parengimas priimti „kitokį“ ; informacijos apie vaikus, turinčius SUP,
stoka.
• Atsakomybė už nepalankius vaiko, turinčio SUP, ir kitų vaikų santykius
nederamai perkeliama pačiam vaikui, turinčiam SUP. Taigi, nurodomos
priežastys diskutuotinos. Išryškėja informacijos stokos svarba.
A. Ališauskas
Mokinio, turinčio SUP, psichosocialinis portretas
Mokyklinis nerimastingumas
Ališauskas A., Klangauskas A. (A. Ališauskas, 2007)
• Lygintas pradinių ir vidurinių klasių moksleivių (gerai besimokančių,
turinčių SUP ir kontrolinės grupės), nerimastingumo lygis.
• Nustatyta, jog pusės mokinių, turinčių SUP (48%), bendras mokyklinis
nerimastingumas padidėjęs. Daugumai mokinių, turinčių SUP (60%),
būdinga baimė nepateisinti aplinkinių lūkesčių. Daugiau nei pusei tiriamųjų
(56%) būdingas bendras nerimas mokykloje. Pusei ugdytinių būdingas
žemas fiziologinis pasipriešinimas stresui ir saviraiškos baimė; 40%
būdinga žinių tikrinimo baimė.
• Tarp kitų tiriamųjų grupių moksleivių (gerai besimokančių ir kontrolinės
grupės) dominuoja žemas mokyklinio nerimastingumo lygis. Dalies
moksleivių išreikštos kai kurios atskiros nerimastingumo charakteristikos:
žinių tikrinimo baimė, baimė nepateisinti aplinkinių lūkesčių ir kt.
A. Ališauskas
Mokinio, turinčio SUP, psichosocialinis portretas
Savijauta klasėje
Ališauskas A., Baškauskaitė I.(A. Ališauskas, 2007)
• Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių (64%)
nepalankiai vertina savo psichologinę savijautą klasėje: pasitenkinimo ir
prieraišumo lygis žemas, aukšti nesutarimo su bendraamžiais,
lenktyniavimo ir klasėje patiriamų sunkumų vertinimai.
• Trečdalis moksleivių pasižymi tuo, kad jų pasitenkinimo klase lygis gana
geras: kas ketvirtas specialiųjų ugdymo(si) poreikių turintis moksleivis
situaciją klasėje vertina gana palankiai ir vieno iš aštuonių specialiųjų
ugdymo(si) poreikių turinčio moksleivio lūkesčiai atitinka norimos klasės
modelį (moksleivių tarpusavio santykiai geri, klasėje kyla nedaug
nesutarimų, moksleiviai beveik nesivaržo ir nelenktyniauja vienas su kitu,
nepatiria pernelyg didelių mokymosi sunkumų). Taigi, tik trečdalis
mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(si) poreikių, visais atžvilgiais klasėje
jaučiasi pakankamai gerai.
A. Ališauskas
Mokinio, turinčio SUP, psichosocialinis portretas
Socialinis statusas
Ališauskas A., Bukartienė L. (A. Ališauskas, 2007)
• Dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių moksleivių patenka į
„atstumtųjų“ir “izoliuotųjų” grupę, t. y. jų socialinis statusas klasėje žemas.
• Tačiau kai kurie specialiųjų ugdymosi poreikių turintys moksleiviai
patenka į “žvaigždžių”, “mėgiamųjų” ar “priimtųjų” grupes.
• Esminė išvada ta, kad nors daugumos (2/3) specialiųjų ugdymosi poreikių
turinčių ugdytinių socialinis statusas yra žemas („izoliuotieji“,
„atstumtieji“), tačiau tarp jų yra ir „mėgiamųjų“ ir „priimtųjų“. Taigi,
specialieji ugdymo(si) poreikiai nėra pagrindinė priežastis, lemianti žemą
moksleivio socialinį statusą tarp bendraamžių. Jį sąlygoja ne specialieji
ugdymosi poreikiai, o asmenybės tam tikros neigiamos charakteristikos,
kurios yra universalios ir gali būti būdingos ir turintiems specialiųjų
ugdymosi poreikių, ir jų neturintiems ugdytiniams.
A. Ališauskas
Išeitys
• Kokybiškos informacijos apie vaikų SUP (turinį, priežastis, tenkinimą ir
kt.) sklaidos ugdymo dalyviams užtikrinimas
- Informacija suteikia galimybę suprasti vieniems kitus ir susitarti;
- Sumažina baimes;
- Leidžia išvengti kai kurių pagundų (pvz., deleguoti atsakomybes kitiems, konfrontuoti
ir pan.)
- Informacija leidžia pažinti ir tinkamai tenkinti vaiko SUP (taip, kaip reikia, o ne taip,
kaip moka)
- Informacija leidžia mokytojui patirti mažiau stresų ir pasiekti rezultato su
mažesnėmis psichologinėmis sąnaudomis (t.y. žinoti apsimoka ir yra naudinga pačiam
pedagogui).
• Ugdymo dalyvių (visų: mokinių, tėvų, pedagogų, specialistų)
palaikymas ir emocinis pastiprinimas
• Mokyklų vadovų, švietimo skyrių vadovų ir darbuotojų, kuruojančių
švietimo pagalbos teikimą bei specialiojo ugdymo organizavimą
atsakomybės didinimas už mokinių SUP tenkinimo kokybę.
A. Ališauskas
Išeitys
• Reali sąveika su asmenimis, turinčiais SUP ir pedagogų gerųjų patirčių,
kaip mažinti “kitokio” vaiko atskirtį ir didinti jo įsitraukimą bei
dalyvavimą sklaida.
• Specialiosios pedagoginės pagalbos išskirtinumo ir SUP turinčių
mokinių atskirties mažinimas
- Pagalbą dažniau teikti bendrame klasės kontekste, priartinant ją prie
vaiko poreikių klasėje;
- Siekti mokytojo ir /ar specialiojo pedagogo pagalbos lankstumo,
derinant įvairesnes jos formas:
- teikiant individualią pagalbą klasėje;
- taikant grupinį darbą homogeniškose ir heterogeniškose grupėse,
darbą poromis ir kt.;
- derinant specialiojo pedagogo pagalbą klasėje ir/ar specialiojo
pedagogo / logopedo kabinete.
A. Ališauskas
Išeitys
Ališauskas A., Judkuvienė A. Krūminytė I.
Bendraamžių įtraukimas - neišnaudojamas. Jau ikimokykliniame amžiuje vaikai turi
gauti tinkamą informaciją ir įgyti adekvačią bendravimo patirtį.
• Dauguma ikimokyklinio amžiaus įprastinės raidos vaikų reiškia negatyvų požiūrį į
vaikus, turinčius SUP, neigiamai vertina jų elgesį.
• Auklėtojos linkusios aiškinti vaikų, turinčių SUP, bendravimo sunkumus pačių
vaikų ypatumais, neigiamomis charakteristikomis, bet neakcentuoja esminės
sąlygos - būtinybės keisti vaikų sąveiką ir visus vaikus mokyti tolerantiško
bendravimo.
• Įprastinės raidos vaikai, susidūrę su bendraamžiu, turinčiu SUP, domisi jo
kitoniškumu, tyrinėja ir stebi kitokį vaiką. Tinkamai organizuojant vaikų
bendravimą šiame etape (teikiant įprastinės raidos vaikams pozityvią informaciją
apie kitokį vaiką bei mokant SUP turinčius vaikus užmegzti ryšį su bendraamžiais)
ugdomi tolerantiški vaikų santykiai. Būtų užkertamas kelias nepalankioms
stereotipinėms nuostatoms formuotis.
• Įprastinės raidos vaikų požiūrį į kitoniškumą lemia šeimoje diegiamos vertybės ir
tėvų tolerancijos lygis.
• Svarbus vaidmuo ugdant vaikų tolerantišką elgesį tenka ikimokyklinio ugdymo
pedagogams. Tyrimai rodo, kad tolerantiškų santykių formavimosi svarbų
ikimokyklinį laikotarpį auklėtojos menkai išnaudoja.
A. Ališauskas
Pedagogų rengimosi tenkinti SUP iššūkiai
• Ar mokytojai pasirengę dirbti su mokiniais, turinčiais SUP?
• Ar užtikrinamas mokytojų pasirengimas dirbti su mokiniais,
turinčiais SUP?
• Pedagogų rengimo reglamente mokytojo pasirengimas tenkinti SUP
nereglamentuotas/nenumatytas. Jei mokyklinėje populiacijoje yra
10-11 proc. vaikų, turinčių SUP, tai ir dešimtoji dalis pasirengimo
turėtų būti skirta SUP tenkinimo studijoms. Modulio apie inkliuzinį
SUP turinčių vaikų ugdymą, įtraukimo į studijų programą tvarka
turėtų būti reglamentuojama pedagogų rengimo dokumentuose.
• Tęstinis mokytojų tobulėjimas
Pozityvus ŠMM sprendimas /LR ŠMM ministrės R. Žakaitienės
įsakymas/ Dėl specialiosios pedagogikos ir specialiosios psichologijos
kvalifikacijos tobulinimo 60 akademinių val. kursų programos
patvirtinimo (2007 m. gruodžio 18 d. Nr. ISAK-2481).
A. Ališauskas
Mokytojas, draugiškas „kitokiam“ vaikui
• Mokytojas, kurio palankios nuostatos į kitoniškumą, kuris
pasižymi tolerancija socialinei įvairovei,
• kuris pozityviai kalba ir galvoja apie mokinį, turintį SUP;
• Mokytojas, kuris nori ir geba tenkinti mokinio SUP ugdymo
praktikoje: poreikių ir kompetencijų darna;
A. Ališauskas
Reikia ar nereikia specialiųjų pedagogų
inkliuzinėje mokykloje?
• Net jei būtų užtikrintas tinkamas ir kokybiškas bendrųjų
pedagogų pasirengimas tenkinti mokinių SUP, tai nereiškia,
kad jie galėtų “perimti” specialiųjų pedagogų funkcijas.
• Bendrųjų ir specialiųjų pedagogų atsakomybės, kompetencijos
ir funkcijos skirtingos (žr. Specialiosios pedagoginės pagalbos
teikimo tvarką, specialiojo pedagogo, logopedo, dirbančio
mokykloje ir PPT pareigines funkcijas ir kt.).
• Specialieji pedagogai dirba su mokiniais, turinčiais labai
didelių, didelių ir vidutinių SUP, teikia specializuotą pagalbą
mokiniams, turintiems nedidelių SUP , konsultuoja tėvus,
mokytojus ir kt. ugdymo proceso dalyvius.
• Logopedai teikia specifinę pagalbą, kurios negali teikti
bendrieji pedagogai.
A. Ališauskas
Specialiųjų pedagogų rengimas
• Specialiųjų pedagogų veiklos ir jų rengimo turinys tapo daug
platesnis ir sudėtingesnis.
• Kai kada specialiojo pedagogo darbas klaidingai dar
tebesiejamas tik su specialiosiomis ugdymo įstaigomis ar tik
tam tikra mokinių grupe (dažniausiai mokiniais, turinčiais
intelekto sutrikimų).
A. Ališauskas
Specialistų rengimo pokyčiai
Rengiant specialiuosius pedagogus orientuojamasi į specialiojo
ugdymo formų įvairovę, jos plėtros tendencijas ir inkliuzinio
ugdymo siekius.
Specialistų rengimas pertvarkytas šiomis kryptimis:
• pasirengimas dirbti ne tik specialiojo, bet ypač bendrojo
ugdymo įstaigose (mokinių, turinčių SUP, santykis bendrojo ir
specialiojo ugdymo įstaigose 9:1);
• pasirengimas dirbti su vaikais, turinčiais įvairių raidos
sutrikimų ir SUP (nuo nedidelių iki labai didelių);
• pasirengimas dirbti su plataus amžiaus spektro ugdytiniais
(nuo 0 iki 21 metų);
• pasirengimas ne tik mokyti vaikus, bet ir dirbti komandoje su
kitais ugdymo dalyviais, kitomis įstaigomis, konsultuoti tėvus
ir pedagogus;
• svarbūs specialisto rengimo vertybiniai, nuostatų aspektai,
asmeninės kompetencijos (empatiškumas, tolerancija ir kt.).
A. Ališauskas