Transcript Jaunimo geografinis, profesinis ir socialinis judumas

Jaunimo geografinis,
profesinis ir socialinis
judumas: efektyvesnės
ekonomikos ir teisingesnės
visuomenės link
Dr. Žilvinas Martinaitis, Visionary Analytics
2012 m. balandžio 05 d.
© Visionary Analytics, 2012
Kodėl jaunimo judumas: EK
perspektyva?
• Svarbiausios problemos valstybėms narėms:
– švietimo ir socialinių paslaugų kokybė ir
prieinamumas;
– aukštas nedarbo lygis, kompetencijų pasiūlos ir
paklausos neatitikimas;
• Tačiau EK kompetencija švietimo, socialinės
apsaugos ir užimtumo politikose yra ribota
remiantis subsidiarumo principu:
– Finansiškai skatinamas judumas ir naikinamos
reguliacinės kliūtys laisvam judėjimui;
– Skatinamas bendradarbiavimas, gerųjų praktikų
sklaida ir kt.
Judumo (angl. mobility) dimensijos:
• Geografinis judumas tarp regionų ar
valstybių (siekiant mokymosi arba
darbo);
• Profesinis judumas gali apimti vertikalų
arba horizontalų profesinį judumą.
• Socialinis judumas: judėjimas
socialiniais laiptais.
Aukštųjų technologijų pramonės ir žinioms imlių
paslaugų augimas ir aukštųjų mokyklų absolventų
skaičius
45000
40000
25
35000
20
30000
25000
15
20000
10
15000
10000
5
5000
0
0
1998
2000
2002
2004
2006
2008
Užimtumas aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamybos sektoriuose
Užimtumas žinioms imliuose paslaugų sektoriuose
Baigusieji aukštąsias
Aukštąjį mokslą baigusiųjų
skaičius
Užimtumas aukštų ir
vidutiniškai aukštų
technologijų ir žinioms
impliuose sektoriuose
(proc.)
30
Problema (1): kompetencijų pasiūla
ir paklausa
WE
SE1
SE2
A
C
B
DE2
DE1
QE
Geografinis judumas
• Neoklasikinė augimo teorija: ilgainiui
skirtingų regionų augimas turėtų
išsilyginti  naikinti kliūtis judumui;
• Endogeninio augimo teorija: kapitalas
ir talentas telkiasi specifiniuose
regionuose, o kiti “pasmerkti” tapti
periferija  investuoti į infrastruktūrą,
pirkti talentus ir skatinti MTEP.
Geografinio judumo priemonės (1)
Investicijos į mokslo ir studijų sistemą, siekiant jos
konkurencingumo:
• Talentų pirkimas:
– Užsienio studentų pritraukimas (investicijos į bendrabučius ir
mokymo/studijų programų užsienio kalba rengimą, parama
reklamuojant profesinį/aukštąjį mokslą užsienyje).
– Užsienio mokslininkų ir dėstytojų pritraukimas (tai jau daroma,
tačiau trūksta lankstumo).
– Horizontali problema: darbo ir gyvenimo leidimai trečiųjų šalių
piliečiams.
• Lietuvos studentų ir mokslininkų judumo skatinimas:
– Erasmus visiems programa;
– Doktorantų, post-docų, kitų tyrėjų ir mokslininkų stažuotės
užsienyje.
Geografinio judumo priemonės (2)
Lietuvos gyventojų migracijos valdymas.
• Migracijos politikos potencialas yra ribotas:
– Svarbiausi veiksniai skatinantys išvykti ir (ne)grįžti yra žemas
d.u. ir aukštas nedarbas;
– Ankstesni vertinimai parodė, kad įvairūs migrantų informavimo
kanalai svarbūs, tačiau nėra kertiniai / lemiantys sprendimą
grįžti.
• Geriausia migracijos “stabdymo” ar “re-emigracijos”
politika yra tinkama ūkio, mokslo ir inovacijų politika,
t.y. paklausos kreivės stūmimas aukštyn:
– Užsienio investicijų skatinimas;
– Tiesioginis (inovacijų pirkimas) ir netiesioginis (tyrimų
finansavimas) aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų
paklausos skatinimas.
Vertikalus profesinis judumas
• Didelė dalis AM absolventų (anot Eurostat, 2009
Lietuvoje tai sudarė 26 proc.) dirba darbą, kuriame
nereikia aukštojo išsilavinimo;
• VPVI 2010 m. atliktas tyrimas rodo, kad ši problema
aktualiausia magistrantams (žr. grafiką).
Atsakymų į klausimą "Koks išsilavinimas yra tinkamas ir pakankamas
Jūsų šiuo metu atliekamam darbui?" pasiskirstymas (proc.)
80
69,7
70
proc.
60
50
Bakalaurai
40
Magistrai
44,7
45,7
30
18,6
20
10
9,9
0,4
6,4
2,7
0
Mokslų daktaro
Magistro
bakalauro
Žemesnis nei
bakalauro
Vertikalus profesinis mobilumas (2)
• Tiesioginis ir netiesioginis aukštos pridėtinės
vertės prekių ir paslaugų paklausos
skatinimas;
• 3 mln. kūrėjų reikia socialinės infrastruktūros
 valstybės intervencijos logikos kaita:
– Verslumo ugdymas švietimo sistemoje: nuo “būkite
verslūs” link įgalinimo (svarbus ne tik žinių, bet ir
gebėjimų įgijimas);
– Ūkio politikoje: nuo “žuvų” (finansavimo) link
“meškerių”  pro-aktyvi žinių, idėjų ir talentų
paieška ir vedimas “už rankos”;
Horizontalus profesinis mobilumas
• Problema: neatitikimas tarp kompetencijų
pasiūlos ir paklausos;
• Sprendimai:
– Aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų tęstinis
mokymas ir kvalifikacijos keitimas (kol kas LDB
didžiausią dėmesį skyrė žemesnės kvalifikacijos
asmenims);
– Mokymasis visą gyvenimą (krepšeliai?);
– Prevencija: kiekybinės pasiūlos ir paklausos
prognozės vs kokybinės sektorinės įžvalgos.
Socialinis judumas: įgimtos
nuodėmės ir pranašumai
• Problema: labiau išsilavinusių ir didesnes pajamas
gaunančių tėvų vaikų šansai įgyti geresnį
išsilavinimą ir gauti aukštesnes pajamas yra gerokai
didesni.
• Perskirstymas švelnina, tačiau nepanaikina
18problemos;
– 24 m. amžiaus jaunimo, kuris neturi vidurinio
išsilavinimo ir niekur nesimoko dalis (proc.), 2011 m.
Kaimas
13,4 proc.
Miestas
4,7 proc.
Socialinis judumas
Švietimas kaip efektyviausia priemonė:
– Ikimokyklinio ugdymo prieinamumas;
– Segregacijos pagal tėvų pajamas ir mokymo
kokybę mažinimas: vaikų judumo efektyvumas
ribotas, galbūt mokytojų judumas būtų
efektyvesnis?
– Profesinio mokymo kaip “darbininkų vaikų
disciplinavimo” instrumento atsisakymas 
investicijos į profesinį rengimą ir judumą tarp
profesinio ir aukštojo mokslo;
– Aukštojo mokslo prieinamumo (bet ne
įperkamumo) klausimai  studijų paskolų
sistemos prieinamumas
Ačiū!
Dr. Žilvinas Martinaitis,
Visionary Analytics
[email protected]
© Visionary Analytics, 2012