Transcript PARAMOS KAIMO PLĖTRAI 2014-2020 M. REGLAMENTAVIMAS Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės ūkio Fondo kaimo.

PARAMOS KAIMO PLĖTRAI 2014-2020 M.
REGLAMENTAVIMAS
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos
kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės ūkio Fondo kaimo plėtrai
(EŽŪFKP) lėšomis
ESMINĖS NUOSTATOS
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kaimo plėtros departamento
Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyr. specialistas
Šarūnas Celiešius
2012 m. kovo 15 d.
ELEMENTŲ TARPUSAVIO SUDERINAMUMO
SCHEMA
Bendrasis strateginis dokumentas (BSD), atspindintis strategijos “Europa 2020”
tikslus
Nacionalinės valstybių narių plėtros strategijos, atspindinčios BSD
Kaimo plėtros politika
Kitos ES politikos (sanglaudos,
žuvininkystės politikos)
Kaimo plėtros
programos:
Tikslai / prioritetai
Uždaviniai
Priemonių rinkiniai
2
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
TIKSLAI (4 str.)
Parama kaimo plėtrai, kaip BŽŪP dalis, padeda siekti šių tikslų:
1. žemės ūkio konkurencingumo didinimo,
2. tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų,
3. subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros.
3
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
PRIORITETAI (5 str.)
2007 – 2013 m. laikotarpiu –
politikos
įgyvendinimo
kryptys:
I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir
miškininkystės
sektoriaus
konkurencingumo didinimas“;
II
kryptis
„Aplinkos ir
kraštovaizdžio gerinimas“;
III kryptis „Gyvenimo kokybė
kaimo vietovėse ir kaimo
ekonomikos įvairinimas“;
IV kryptis „LEADER metodo
įgyvendinimas“ ;
2014 – 2020 m. laikotarpiu – Sąjungos kaimo plėtros
prioritetai:
1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje,
miškininkystėje ir kaimo vietovėse;
2. didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir
ūkių perspektyvumą;
3. skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą
žemės ūkyje;
4. atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir
miškininkystės priklausančias ekosistemas;
5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie
klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės
sektoriuose;
6. skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę
plėtrą kaimo vietovėse.
V kryptis „Techninė pagalba“.
4
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
I-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
1. Skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo
vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) inovacijų skatinimui ir žinių bazės vystymui kaimo vietovėse,
b) žemės ūkio bei miškininkystės ir mokslinių tyrimų bei inovacijų
ryšių stiprinimui,
c)
mokymosi visą gyvenimą ir profesinio mokymo žemės ūkio ir
miškininkystės sektoriuose skatinimui.
5
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
II-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
2. Didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių
perspektyvumą, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) ūkių, kurie susiduria su didelėmis struktūrinėmis problemomis, visų
pirma ūkių, kurių dalyvavimo rinkoje laipsnis mažas, tam tikrų
sektorių į rinką orientuotų ūkių ir ūkių, kuriems reikalingas žemės ūkio
veiklos įvairinimas, restruktūrizavimo palengvinimui,
b) kartų kaitos žemės ūkio sektoriuje palengvinimui.
6
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
III-IASIS PRIORITETAS (5 str.)
3. Skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje,
daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a)
geresniam pirminės produkcijos gamintojų integravimui į maisto
grandinę taikant kokybės schemas, populiarinant gamintoją vietos
rinkose ir trumpose tiekimo grandinėse, gamintojų grupėse ir
tarpšakinėse organizacijose,
b) ūkių rizikos valdymo rėmimui.
7
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
IV-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias
ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose,
didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių
būklei,
b) vandentvarkos gerinimui,
c)
dirvožemio valdymo gerinimui.
8
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
V-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios
mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir
miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimui,
b) energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje
efektyvumui didinimui,
c)
atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų,
liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo
palengvinimui bioekonomikos tikslais,
d) žemės ūkyje išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui,
e)
anglies dioksido
skatinimui.
sekvestracijos
žemės
ūkyje
ir
miškininkystėje
9
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
VI-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
6. Skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo
vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) veiklos įvairinimo, naujų mažų įmonių ir darbo vietų kūrimo
lengvinimui,
b) vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui,
c)
prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtrai, jų
naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse.
10
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS (III antraštinė dalis)
Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15 str.);
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų
pavadavimo paslaugos (16 str.);
3.
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos
(17 str.);
4.
Investicijos į materialųjį turtą (18 str.);
5.
Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto
žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir
atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19
str.);
6.
Ūkio ir verslo plėtra (20 str.);
6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui;
6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas;
6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas.
7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo
vietovėse (21 str.);
8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų
gyvybingumo gerinimą (22 str.);
8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.);
8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24 str.);
8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių
įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.);
1.
2.
8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų
atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.);
8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir
į miško produktų perdirbimą ir prekybą (27 str.).
9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.);
10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.);
11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.);
12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva
susijusios išmokos (31 str.);
13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar
kitokių specifinių kliūčių (32 str.);
13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų
specifinių kliūčių, nustatymas (33 str.);
14. Gyvūnų gerovė (34 str.);
15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų
išsaugojimas (35 str.);
16. Bendradarbiavimas (36 str.);
17. Rizikos valdymas (37 str.);
18. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.);
19. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų
ir su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.);
20. Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.);
21. LEADER programa (II antraštinė dalis, 2 skirsnis)
11
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
ŽINIŲ PERDAVIMAS IR INFORMAVIMO VEIKLA (15 STR.)
Sektoriai: žemės ūkis, miškininkystė, maisto sektorius.
Mokymo formos: mokymo kursai, praktiniai seminarai, parodomieji bandymai, trumpalaikiai
apsikeitimai ūkio valdymo klausimais, pažintiniai (mokomieji) vizitai ūkininkų ūkiuose, coaching’as ir kt.
Tikslinės grupės: žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose veikiantys asmenys, žemės
valdytojai ir kiti ūkinės veiklos dalyviai, t.y. kaimo vietovėse veikiančios mažos ir vidutinės įmonės
(MVĮ).
Paramos gavėjai: mokymą ir žinių sklaidą vykdančios organizacijos, turinčios reikiamų įgūdžių,
patyrimą ir kvalifikuotus darbuotojus (lektorius).
Tinkamumo kriterijai : parama neskiriama įvadiniams mokymo kursams, sudarantiems vidurinio,
profesinio mokymo ar aukštojo mokslo įstaigų formaliojo mokymo programų ar sistemos dalį.
 Tinkamos finansuoti išlaidos:
 mokymo organizavimo ir vykdymo išlaidos;
 parodomųjų bandymų investicinės sąnaudos;
 kelionės, apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai, ūkininkų pavadavimo išlaidos.
12
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
KONSULTAVIMO PASLAUGOS, ŪKIO VALDYMO IR
ŪKININKŲ PAVADAVIMO PASLAUGOS (16 STR.)
Parama galės būti skiriama trims veiklos sritims:
1.
Padėti ūkininkams, miškų savininkams ir kaimo vietovėse veikiančioms MVĮ pasinaudoti
konsultavimo paslaugomis;
1.1. Galimi paramos gavėjai – konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės.
1.2. Parama skiriama šioms konsultacijoms:
 nustatytų valdymo reikalavimų ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartų įgyvendinimas
 klimatui ir aplinkai palankus ūkininkavimas;
 reikalavimai ir veikla, susijusi su prisitaikymu prie klimato kaitos ir jos švelninimo, biologinės įvairovės
išsaugojimu, pranešimu apie gyvūnų ir augalų ligas, inovacijomis;
 tvari smulkių ūkių plėtra;
 darbų sauga;
 kiti ekonominiai, agrarinės aplinkosaugos klausimai;
 miško savininko konsultavimas valdos ekonominiais ir aplinkosauginiais klausimais;
 MVĮ konsultavimas ekonominiais ir aplinkosauginiais klausimais.
2. Skatinti teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo ir jų konsultavimo paslaugas, taip pat
miškininkystės konsultavimo paslaugas
2.1. Galimi paramos gavėjai – institucijos arba įstaigos, atrinktos teikti ūkių valdymo, ūkininkų pavadavimo
ir ūkių arba miškininkystės konsultavimo paslaugas.
3. Remti konsultantų mokymus.
3.1. Galimi paramos gavėjai – institucijos arba įstaigos, vykdančios konsultantų mokymus.
13
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
INVESTICIJOS Į MATERIALŲJĮ TURTĄ (18 STR.) (1)
Parama skiriama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms, kurios:
1.
gerina bendrus žemės ūkio valdos rezultatus (žemės ūkio valdų modernizavimas);
2.
susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų arba
medvilnės perdirbimu, pardavimu ir (arba) plėtojimu (žemės ūkio produktų
perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas);
3.
susijusios su žemės ūkio plėtros ir pritaikymo infrastruktūra, įskaitant prieigą prie
ūkių ir miško žemės, žemės konsolidaciją ir gerinimą, energijos tiekimą ir
vandentvarką,
4.
pelno nesiekiančios investicijos, susijusios su agrarinės ir miškų aplinkos įsipareigojimų
įvykdymu, rūšių ir buveinių biologinės įvairovės būklės išsaugojimu, taip pat
investicijos, kuriomis didinamas „Natura 2000“ tinklas arba kitas didelės gamtinės
vertės plotas.
14
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
INVESTICIJOS Į MATERIALŲJĮ TURTĄ (18 STR.) (2)
Didžiausias paramos intensyvumas proc.
Taikymo sąlygos
Žemės ūkio
sektoriui
Žemės ūkio produktų
perdirbimui ir pridėtinės vertės
didinimui
XXX
50
50
Mažiau išsivysčiusiems
regionams
50+ max 20
XXX
Besikuriantiems jauniesiems
ūkininkams
50+ max 20
XXX
kolektyvinėms investicijoms ir
integruotiems projektams
50+max 20
XXX
vietovėms, kuriose esama
gamtinių ar kitų specifinių kliūčių
50+max 20
50+ max 20
Kai parama skiriama pagal
Europos inovacijų partnerystę
Didžiausia kompleksinė parama negali viršyti 90 proc.
15
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
ŪKIO IR VERSLO PLĖTRA (20 STR.) (1)
 Priemonė skirta :
1.Verslo kūrimosi skatinimui (įkūrimui):
1.1. Jauniesiems ūkininkams (jaunųjų ūkininkų įsikūrimas);
1.2. Ne žemės ūkio veikloms kaimo vietovėse (skiriama ūkininkams arba šeimos ūkio nariams,
kurie plečia savo veiklą ne žemės ūkio veiklomis, ir labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio
veikla užsiimančioms įmonėms kaimo vietovėse);
1.3. Mažų ūkių plėtrai.
2. Investicijoms į ne žemės ūkio veiklą (skiriama labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio
veiklos įmonėms kaimo vietovėse ir ūkininkams arba jų šeimos ūkio nariams (perėjimas prie
ne žemės ūkio veiklos, parama verslo kūrimui ir plėtrai, kaimo turizmo veiklos
skatinimas);
3. Mažų valdų perleidimui kitiems ūkininkams (skiriama ūkininkams, kurie paraiškos
pateikimo metu jau dalyvauja smulkiųjų ūkininkų schemoje (TI) ne mažiau kaip vienerius
metus ir kurie įsipareigoja visą savo valdą ir atitinkamas teises į išmokas visam laikui perleisti
kitam ūkininkui).
16
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
ŪKIO IR VERSLO PLĖTRA (20 STR.) (2)
 Parama jauniesiems ūkininkams:
•
pareiškėjas turės pateikti verslo planą, kurį privalės pradėti įgyvendinti per 6 mėn.
nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo;
•
Europos Komisija nustatys nuostatas dėl būtiniausio verslo plano turinio ir kriterijų;
•
parama bus teikiama fiksuoto dydžio išmokos forma;
•
išmoka gali būti išmokėta mažiausiai 2 dalinėmis išmokomis per ne ilgesnį kaip 5 metų
laikotarpį;
•
paskutinė dalinė išmoka bus išmokama su sąlyga, kad verslo planas bus tinkamai
įgyvendinimas;
•
Ministerija turės nustatyti viršutines ir apatines žemės ūkio valdos galimybių gauti
paramą ribas.
17
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
ŪKIO IR VERSLO PLĖTRA (20 STR.) (3)
Parama ne žemės ūkio veikloms kaimo vietovėse:
•
parama verslo kūrimosi skatinimui (parama skiriama naujam verslui steigti):





•
pareiškėjas turi pateikti verslo planą, kurį privalo pradėti įgyvendinti per 6 mėn.
nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo (nuostatas dėl tipinio verslo plano
turinio ir kriterijų priima Europos Komisija);
parama bus teikiama fiksuoto dydžio išmokos forma;
išmoka gali būti išmokėta mažiausiai 2 dalinėmis išmokomis per ne ilgesnį kaip 5
metų laikotarpį;
paskutinė dalinė išmoka bus išmokama su sąlyga, kad verslo planas bus tinkamai
įgyvendinimas;
valstybė narė gali koreguoti paramos sumą, atsižvelgdama ir į vietovės, kuriai
taikoma programa, socialinę bei ekonominę padėtį.
investicijos į ne žemės ūkio veiklą (parama skiriama jau veikiančiam verslui
finansuoti).
18
2014 – 2020 KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
ŪKIO IR VERSLO PLĖTRA (20 STR.) (4)
Mažų valdų perleidimas kitiems ūkininkams:
•Parama bus lygi 120 proc. metinės išmokos, kurią paramos gavėjas gavo pagal
smulkiųjų ūkininkų schemą (TI).
•Ministerija turės nustatyti viršutines ir apatines žemės ūkio valdos galimybių gauti
paramą ribas.
19
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
ŪKIO IR VERSLO PLĖTRA (20 STR.) (5)
Paramos intensyvumas
Didžiausia paramos suma (EUR)
Taikymo sąlygos
70 000
Kiekvienam jaunama ūkininkui (jaunųjų
ūkininkų įsikūrimui)
70 000
Kiekvienam ūkininkui arba jo šeimos ūkio
nariams, kurie imasi ne žemės ūkio veiklos,
ir kiekvienai labai mažai ir mažai įmonei,
kaimo vietovėje užsiimančiai ne žemės ūkio
veikla (kiekvienam ne žemės ūkio verslo
skatinimo projektui).
15 000
Kiekvienam mažam ūkiui (mažų ūkių
plėtrai)
20
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
INVESTICIJOS Į MIŠKO PLOTŲ PLĖTRĄ
IR MIŠKŲ GYVYBINGUMO GERINIMĄ (22 STR.)
PARAMA SKIRIAMA
• Miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui (23 str.);
• Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui (24 str.);
• Miškų gaisrų, stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius,
katastrofinių įvykių ir klimato sąlygų daromos žalos miškams prevencijai ir
atlyginimui (25 str.);
• Investicijoms,
kuriomis
didinamas
miškų
ekosistemų
atsparumas,
aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas (26 str.);
• Investicijoms į naujas miškininkystės technologijas ir miško produktų
perdirbimą bei prekybą (27 str.);
• Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų išsaugojimas (35 str.).
21
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
MIŠKO ĮVEISIMAS IR MIŠKINGŲ PLOTŲ KŪRIMAS
(23 STR.)
Parama teikiama privatiems žemės savininkams ir nuomininkams,
savivaldybėms ir jų asociacijoms veisiantiems mišką tiek žemės
ūkio paskirties, tiek ne žemės ūkio paskirties žemėse.
Teikiamos pagal želdinių rūšinę sudėtį nustatyto dydžio kompensacinės
išmokos:
• Vienkartinė miško įveisimo išmoka
• Įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos (10 metų po miško
įveisimo)
22
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
INVESTICIJOS Į MIŠKO PLOTŲ PLĖTRĄ IR MIŠKŲ
GYVYBINGUMO GERINIMĄ
INTENSYVUMAS
Agrarinės
sukūrimas
miškininkystės
sistemų
80 %
paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų į agrarinės
miškininkystės sistemų sukūrimą sumos
50 %
paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažiau
išsivysčiusiuose regionuose sumos
75 %
paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų atokiausiuose
regionuose sumos
Investicijos į naujas miškininkystės
technologijas ir į miškininkystės
65 %
produktų perdirbimą ir prekybą
40 %
Miškų aplinkosaugos paslaugos ir
Iki 200 EUR
miškų išsaugojimo veikla
paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų mažosiose
Egėjo jūros salose sumos
paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų kituose
regionuose sumos
per metus už 1 ha
23
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
GAMINTOJŲ GRUPIŲ ĮSIKŪRIMAS (28 STR.)
 Parama skiriama gamintojų grupių žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose įsikūrimui palengvinti,
siekiant:
a) gamintojų, kurie yra tokių grupių nariai, gamybą ir produkciją pritaikyti prie rinkos
reikalavimų;
b) bendrai teikti rinkai prekes, įskaitant paruošimą pardavimui, pardavimų centralizavimą ir
tiekimą didmenininkams;
c) nustatyti bendras informavimo apie gamybą, ypač apie į derliaus nuėmimą ir turimas atsargas,
taisykles;
d) vykdyti kitą gamintojų grupių veiklą, kaip antai verslo ir prekybos įgūdžių plėtojimas ir
inovacinių procesų organizavimas bei palengvinimas.
 Parama skiriama gamintojų grupėms, kurias oficialiai pripažįsta valstybės narės kompetentinga
institucija, remdamasi verslo planu. Ji skiriama tik toms gamintojų grupėms, kurios atitinka MVĮ
apibrėžimą.
 Parama skiriama vienodo dydžio metinėmis išmokomis pirmuosius penkerius metus nuo tos dienos,
kai gamintojų grupė buvo pripažinta remiantis jos verslo planu. Parama apskaičiuojama remiantis šios
grupės metine parduota produkcija.
 Didžiausia suma per metus – iki 100 000 EUR.
24
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS (29 STR.)
Išmokomis finansuojami tik tie įsipareigojimai, kuriais viršijami tokie baziniai reikalavimai:
- kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti valdymo
reikalavimai + geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB);
- I ramsčio „žalinimo“ priemonėms (sėjomaina, ekologiniams tikslams skirtas plotas,
daugiametės ganyklos) taikomi reikalavimai;
- privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti
nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai.
Išmokomis taip pat gali būti padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. priemokos,
sumokėtos už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus
prisiims ūkininkų grupė, didžiausia padengiama dalis galės būti 30 proc.;
Parama pagal šią priemonę nebus skiriama įsipareigojimams, kuriems taikoma ekologinio
ūkininkavimo priemonė.
25
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
EKOLOGINIS ŪKININKAVIMAS (30 STR.)
Ekologinis ūkininkavimas numatyta kaip atskira priemonė.
Parama teikiama tik už tuos įsipareigojimus, kuriais viršijami atitinkami tokie baziniai
reikalavimai:
- kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai (teisės aktais nustatyti valdymo
reikalavimai + geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB);
- privalomi reikalavimai dėl trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo ir kiti
nacionaline teise nustatyti atitinkami privalomi reikalavimai.
Išmokomis taip pat gali būti padengiamos sandorių sąnaudos – iki 20 proc. priemokos,
sumokėtos už agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities įsipareigojimus. Jei įsipareigojimus
prisiims ūkininkų grupė, didžiausia padengiama dalis galės būti 30 proc.;
26
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR
KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (32 STR.) (1)
 Išmokų paskirtis – kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai atitinkamoje vietovėje
ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
 Apskaičiuotos išmokos intensyvumas turi tenkinti mažiausios ir didžiausios išmokų dydžių,
nustatytų reglamento I priede, ribinio intervalo reikšmes:
Suma, EUR
Siūlomas lygis
Esamas lygis
25
Mažiausia išmoka dėl kliūties
1 150
Didžiausia išmoka vietovėms,
kuriose yra kitų kliūčių
25
už 1 ha ž. ū. n.
250
už 1 ha žemės ūkio
naudmenų
27
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR
KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (32 STR.) (2)
 Išmokos mažinamos, kai viršijamas vienos valdos ploto ribinis dydis, nustatytas
nacionalinėje kaimo plėtros programoje.
 MPŪV, nepraėjusioms gamtinių trūkumų turinčių vietovių atrankos, bus taikomas 4 metų
pereinamasis laikotarpis:
Išmokų dydis
Laikotarpis
Paramos lygis
Bazė
2014 m.
80 %
2013 metais gautos paramos dydis.
2015 m.
60 %
2013 metais gautos paramos dydis.
2016 m.
40 %
2013 metais gautos paramos dydis.
2017 m.
20 %
2013 metais gautos paramos dydis.
28
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR
KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (33 STR.) (3)
 Gamtinių trūkumų turinčių vietovių rūšys – kalnuotos vietovės (Lietuvoje NĖRA), vietovės, kuriose yra
gamtinių trūkumų (išskyrus kalnuotas vietoves), kitos vietovės, kurioms įtakos turi konkrečios kliūtys.
 Gamtinių trūkumų turinčių vietovių atranka – 2 etapais:
I. biofizinių (gamtinių) kriterijų vertinimas: žema temperatūra, karštis, drenažas, tekstūra ir
akmenuotumas, šaknų gylis, cheminės savybės, dirvožemio drėgmės balansas, paviršiaus nuolydis
(Lietuvos aktualūs 5 biofiziniai kriterijai);
II. ekonominių kriterijų vertinimas („fine-tuninig“).
 Ekonominių kriterijų vertinimas bus atliekamas tik tose vietovėse, kur yra nustatyti biofiziniai (gamtiniai)
trūkumai.
 Biofizinių trūkumų turinčių teritorijų plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų
ploto.
Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotui priskiriamos tik tos teritorijos, kurios praeis
abu atrankos etapus.
 Vertinama teritorija – LAU2 lygio vietos administracinis vienetas (seniūnija).
29
2014 – 2020 KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
BENDRADARBIAVIMAS (36 STR.)
Veiklos sritys:
1. ES veikiančių žemės ūkio, maisto ir miškų subjektų, įskaitant ir tarpšakines organizacijas, bendradarbiavimas
įgyvendinant kaimo plėtros politikos tikslus;
2. Naujai suformuotų klasterių ir tinklų kūrimas;
3. EIP veiklos grupių kūrimas ir veikla.
Remiamos veiklos:
• bandomieji projektai;
• naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose plėtra
(parama teikiama ne tik grupėms, bet ir individualiems subjektams) ;
• smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais ir ištekliais;
• bendradarbiavimas kuriant logistikos platformas;
• vietos lygmens rinkų veiklos skatinimas ir aktyvinimas;
• horizontalus ir vertikalus bendradarbiavimas įgyvendinant bendrus klimato kaitos, aplinkosaugos, miškų
valdymo, bioenergijos ir pan. projektus;
• viešųjų ir privačių sektorių partnerystė įgyvendinant vietos plėtros strategijas.
Tinkamos finansuoti išlaidos: galimybių studijų, kolektyvinių teritorinių vietos plėtros projektų (įskaitant mokymus,
naujų tinklų kūrimą ir pan.) parengimas, einamosios bendradarbiavimo sąnaudos, vietos plėtros strategijų, verslo planų
parengimo ir kt. išlaidos.
 Įgyvendinant verslo, miško valdymo plano arba vietos plėtros strategijas ir pan. projektus galima pasinaudoti ir kitų
priemonių arba kitų ES fondų lėšomis .
Projektų trukmė – iki 7 metų, išskyrus aplinkosaugos projektus.
30
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
LEADER PROGRAMA (II ANTRAŠTINĖ DALIS, 2 SKIRSNIS)
 LEADER principai išlieka aktualūs ir 2011–2020 m. programavimo laikotarpiu, nes būtent jie skatina kaimo plėtrą.
 LEADER – privalomas visų valstybių nacionalinėms kaimo plėtros programoms. Jam turi būti skirta ne mažiau kaip 5
proc. nacionalinės kaimo plėtros programos lėšų.
LEADER strategijų tikslas – siekti vieno ar kelių BSP tikslų įgyvendinimo, t. y. reglamentas nenustato konkrečių
priemonių strategijoms įgyvendinti.
Iššūkiai:
• Europos Komisija siūlo galimybę kurti ir įgyvendinti strategijas, finansuojamas iš kelių ES fondų (EŽŪFKP,
EŽF, ESF, ERPF, SF). Valstybė narė turi apsispręsti, ar ir kaip vyks bendradarbiavimas, funkcijų ir atsakomybės
pasidalinimas tarp valdymo institucijų/mokėjimo agentūrų?
• reglamentas nedraudžia įtraukti miesto bendruomenes į vietos veiklos grupių (VVG) veiklą. Valstybė narė
turi apsispręsti, ar numatys galimybę kurti naujo tipo VVG (įtraukiant miesto viešąjį-privatųjį sektorių)?
 Remiamos veiklos:
• parama strategijų parengimui (pvz. mokymai, studijos, tyrimai, reikalingi strategijai parengti;
• parama strategijų įgyvendinimui;
• parama strategijos administravimui, veiklos viešinimui – iki 25 proc. strategijai įgyvendinti skirtų lėšų. Šiai
veiklai siūlomas avansas iki 50 proc.;
• parama bendradarbiavimui (teritoriniam ir tarptautiniam (įskaitant ikiprojektinę veiklą). Remiama veikla
diegianti naujoves įvairiame kontekste: socialiniame, ekonominiame, aplinkosauginiame.
31
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
TEMATINĖS PAPROGRAMĖS (8 str.)
•
•
•
•
Kaimo plėtros programoje bus galimybė įtraukti tematines paprogrames,
kurios turėtų prisidėti prie Sąjungos prioritetų kaimo plėtrai ir būtų
nukreiptos į specialius identifikuotus poreikius, o ypač į šias sritis:
Jaunieji ūkininkai;
Smulkūs ūkiai (kaip numatyta 20(2) str. trečioje pastraipoje);
Kalnuotos vietovės (kaip numatyta 33(2) str.);
Trumpo tiekimo grandinė.
Įgyvendinat pasirinktas paprogrames I-ame reglamento priede nurodyti
paramos lygiai galės būti padidinti 10 proc. – paramos mažiems ūkiams ir
trumpo tiekimo grandinės atveju bei paramos jauniesiems ūkininkams ir
kalnuotoms vietovėms atveju iki 90 proc. bendro finansavimo lygio.
32
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI
ĮGYVENDINTI SKIRTI TINKLAI (III skyrius)
1.
Europos kaimo plėtros tinklas (52 str.);
2.
Europos inovacijų partnerystės (EIP) tinklas (53 str.);
3.
Europos kaimo plėtros vertinimo tinklas (54 str.);
4.
Nacionalinis kaimo tinklas (55 str.).
Vietos
inovacinio bendradarbiavimo kaimo vietovėse apdovanojimas
(IV skyrius, 56 str.)
33
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI
SKIRTI TINKLAI:
EUROPOS INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS TINKLAS (53 STR.)
Tikslai:
• skatinti efektyviai išteklius naudojantį, našų, netaršų,
klimatui palankų ir atsparų žemės ūkio sektorių;
• padėti užtikrinti nuolatinį maisto, pašarų ir biologinių
medžiagų tiekimą;
• tobulinti procesus, kuriais siekiama išsaugoti aplinką,
prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti;
• pažangiausias mokslinių tyrimų žinias ir technologijas
padaryti
prieinamas
ūkininkams,
įmonėms
ir
konsultantams, susiejant mokslinius tyrimus ir
ūkininkavimo praktiką.
Uždaviniai:
• padėti ir teikti informaciją EIP klausimais veiklos
grupėms, ūkininkams, konsultantams ir mokslininkams;
inicijuoti diskusijas;
• atrinkti ir pranešti su EIP susijusius mokslinių tyrimų
rezultatus ir kitą informaciją;
• rinkti, stiprinti ir skleisti su inovacijomis susijusią
gerąją patirtį;
• organizuoti konferencijas bei seminarus ir skleisti
informaciją EIP srityje.
 EIP vykdoma teikiant paramą per EIP veiklos
grupes, kurios įgyvendina inovacinius veiksmus,
pasinaudodamos priemonėmis, finansuojamomis
pagal kaimo plėtros programas.
Ūkininkai, įmonės
(verslas)
Kiti žemės ūkio ir
kaimo plėtros
subjektai
Konsultantai
Mokslininkai
34
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI
SKIRTI TINKLAI:
NACIONALINIS KAIMO TINKLAS (55 STR.)
Kiekviena valstybė narė įsteigs nacionalinį kaimo tinklą, kuriuo sieks – suburti kaimo
plėtroje dalyvaujančias organizacijas ir institucijas.
 Partnerystė tarp kompetentingų regioninės, vietos, miesto ir kitų valdžios institucijų,
ekonominių ir socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų (aplinkos apsaugos
organizacijos,
nevyriausybinės
organizacijos,
atsakingos
skatinti
lygybę
ir
nediskriminavimą) – nacionalinio kaimo tinklo dalis.
Tinklo veikla siekiama:
• padidinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant kaimo plėtros politiką;
• pagerinti valstybių narių nacionalinių kaimo plėtros programų kokybę;
• informuoti visuomenę ir potencialius paramos gavėjus apie kaimo plėtros politiką;
• skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose.
35
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI
SKIRTI TINKLAI:
VIETOS INOVACINIO BENDRADARBIAVIMO KAIMO
VIETOVĖSE APDOVANOJIMAS (IV skyrius, 56 STR.)
Apdovanojimas už inovatyvius ir vietos bendradarbiavimo projektus kaimo vietovėse skiriamas
projektams, kuriuos vykdo bent du ūkio subjektai, įsikūrę skirtingose ES valstybėse narėse ir
įgyvendinantys inovacinius, vietos lygmens projektus.
 Europos Komisija kasmet skelbia kvietimą teikti paraiškas. Kvietimas teikti paraiškas yra
skirtas tiek VVG, tiek pavieniams ūkio subjektams, bendradarbiaujantiems įgyvendinant
konkretų projektą, vykdomą ne ilgiau kaip dvejus metus.
 Paraiškos teikiamos nacionaliniam kaimo tinklui.
 Kiekvienais metais nacionalinis kaimo tinklas atrenka ne daugiau kaip 10 paraiškų ir jas
perduoda Europos Komisijai, kuri atrenka 50 laimėjusių projektų.
 Didžiausia apdovanojimo suma vienam projektui neturi viršyti 100 000 EUR.
36
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI
SKIRTOS FINANSINĖS NUOSTATOS
 EŽŪFKP įnašo dydis negali viršyti 85 proc. reikalavimus atitinkančių viešųjų išlaidų mažiau
išsivysčiusiuose regionuose;
 Ne mažiau kaip 5 proc. viso kaimo plėtros programai numatyto EŽŪFKP įnašo skiriama LEADER
programai;
Ne mažiau kaip 25 proc. kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo turi būti skirta klimato
kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato,
ekologinio ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių,
priemones.
 EŽŪFKP lėšomis finansuojamos išlaidos negali būti bendrai finansuojamos struktūrinių fondų,
Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos Sąjungos finansinės priemonės įnašu;
 Reikalavimus finansavimui gauti atitinka tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo
kompetentingai institucijai, išskyrus bendrąsias sąnaudas.
37
SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ ĮGYVENDINANT 2014 – 2020 M.
KAIMO PLĖTROS POLITIKĄ
 Valdančioji institucija (Ministerija) privalo užtikrinti informacijos apie nacionalinės kaimo
plėtros programą teikimą, įskaitant per nacionalinį kaimo tinklą, galimiems paramos gavėjams,
profesinėms organizacijoms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, vyrų ir moterų lygybę
skatinančioms įstaigoms ir atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant
aplinkosaugos organizacijas, apie tos programos siūlomas galimybes ir apie taisykles programos
finansavimui gauti, taip pat informacijos apie Sąjungos vaidmenį vykdant programą teikimą Sąjungos
įnašo gavėjams ir plačiajai visuomenei.
38
BŽŪP PO 2013 – TVARKARAŠTIS
Viešos
konsultacijos
Konferencija
Komunikatas
dėl BŽŪP po
2013
2011 (n-3)
Teisinių
pasiūlymų
pristatymas /
publikavimas
Derybos,
prasidėsiančios
EP ir ES
Taryboje
2012 (n-2)
Derybos su
EP ir ES
Taryba dėl
teisinių
pasiūlymų
2013 (n-1)
Programinių
dokumentų
projektų
rengimas
2014 (n)
Naujos
politikos
įgyvendinimas
2010 (n-4)
39
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !
40