Transcript Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai projekte nustatytų 2014 – 2020 m. laikotarpio prioritetų ir nuostatų pristatymas Kaimo plėtros departamentas Kompensacijų.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos
kaimo plėtrai projekte nustatytų 2014 – 2020 m.
laikotarpio prioritetų ir nuostatų pristatymas
Kaimo plėtros departamentas
Kompensacijų ir investicijų skyrius
Vyr. specialistas Jonas Pupius
1
2014-2020 M. ES KAIMO PLĖTROS
PRIORITETAI
 Skatinti žinių perdavimą ir inovacijas žemės ir miškų ūkyje;
 didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių
perspektyvumą;
 skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje;
 atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias
ekosistemas;
 skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai
atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio,
maisto ir miškininkystės sektoriuose;
 skatinti socialinę integraciją, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo
vietovėse.
2
Parama kaimo jaunimui 2014 – 2020 metų
laikotarpiu
1.Jaunųjų ūkininkų paramos schema pagal BŽŪP I
ramstį (papildomos tiesioginės išmokos);
2.Parama pagal kaimo plėtros priemones.
3
Jaunųjų ūkininkų paramos schema (I ramstis)
•
Papildoma išmoka Pradedantiesiems jauniesiems ūkininkams mokama tokiu atveju, kai jie yra
jaunesni nei 40 metų ir žemės ūkio valdą kuria pirmą kartą arba jau buvo įkūrę per 5 metus
iki pirmosios paraiškos pagal Bazinės išmokos schemai pateikimą;
•
Išmoka bus mokama 5 metus. Laikotarpis sumažinamas metų, praėjusių nuo įsikūrimo iki
pirmosios paraiškos pateikimo, skaičiumi;
•
Išmoka bus lygi 25 proc. vidutinės teisių į išmokas vertės, padaugintos iš teisių į išmokas
skaičiaus;
•
Maksimalus hektarų skaičius, už kurį bus mokama ši papildoma išmoka, yra 25 ha, t. y. jeigu
jaunasis ūkininkas turi 100 ha, tai jam ši papildoma išmoka bus mokama tik už 25 ha;
•
Lietuvoje yra virš 22 tūkst. ūkininkų, kuriems yra mažiau nei 40 metų.;
•
Jaunųjų ūkininkų schemai galima skirti iki 2 proc. TI voko.
4
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS (III antraštinė dalis)
Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15
str.);
2.
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir
ūkininkų pavadavimo paslaugos (16 str.);
3.
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos
(17 str.);
4.
Investicijos į materialųjį turtą (18 str.);
5.
Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto
žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir
atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19
str.);
6.
Ūkio ir verslo plėtra (20 str.);
6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui;
6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas;
6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas.
7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo
vietovėse (21 str.);
8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų
gyvybingumo gerinimą (22 str.);
8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.);
8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24 str.);
8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių
įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.);
1.
8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų
atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.);
8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir
į miško produktų perdirbimą ir prekybą (27 str.).
9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.);
10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.);
11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.);
12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva
susijusios išmokos (31 str.);
13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar
kitokių specifinių kliūčių (32 str.);
13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų
specifinių kliūčių, nustatymas (33 str.);
14. Gyvūnų gerovė (34 str.);
15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų
išsaugojimas (35 str.);
16. Bendradarbiavimas (36 str.);
17. Rizikos valdymas (37 str.);
18. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.);
19. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų
ir su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.);
20. Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.);
21. LEADER programa (II antraštinė dalis, 2
5
skirsnis)
INVESTICIJOS Į MATERIALŲJĮ TURTĄ (18 STR.)
Parama skiriama materialiosioms ir (arba) nematerialiosioms investicijoms, kurios:
1.
gerina bendrus žemės ūkio valdos rezultatus (žemės ūkio valdų modernizavimas);
2.
susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede išvardytų produktų arba
medvilnės perdirbimu, pardavimu ir (arba) plėtojimu (žemės ūkio produktų
perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas);
3.
susijusios su žemės ūkio plėtros ir pritaikymo infrastruktūra, įskaitant prieigą prie
ūkių ir miško žemės, žemės konsolidaciją ir gerinimą, energijos tiekimą ir
vandentvarką;
4.
pelno nesiekiančios investicijos, susijusios su agrarinės ir miškų aplinkos įsipareigojimų
įvykdymu, rūšių ir buveinių biologinės įvairovės būklės išsaugojimu, taip pat
investicijos, kuriomis didinamas „Natura 2000“ tinklas arba kitas didelės gamtinės
vertės plotas.
6
INVESTICIJOS Į MATERIALŲJĮ TURTĄ (18 STR.) (2)
Didžiausias paramos intensyvumas proc.
Taikymo sąlygos
Žemės ūkio
sektoriui
Žemės ūkio produktų
perdirbimui ir pridėtinės vertės
didinimui
XXX
50
50
Mažiau išsivysčiusiems
regionams
50+ max 20
XXX
Besikuriantiems jauniesiems
ūkininkams
50+ max 20
XXX
kolektyvinėms investicijoms ir
integruotiems projektams
50+max 20
XXX
vietovėms, kuriose esama
gamtinių ar kitų specifinių kliūčių
50+max 20
50+ max 20
Kai parama skiriama pagal
Europos inovacijų partnerystę
Didžiausia kompleksinė parama negali viršyti 90 proc.
7
ŪKIO IR VERSLO PLĖTRA (20 STR.)
 Parama skiriama :
1.Verslo kūrimosi skatinimui (įkūrimui):
Jauniesiems ūkininkams (jaunųjų ūkininkų įsikūrimas) parama 70 000 EUR;
Ne žemės ūkio veikloms kaimo vietovėse (ūkininkams arba šeimos ūkio nariams, labai
mažoms ir mažoms ne žemės ūkio veikla užsiimančioms įmonėms kaimo vietovėse);
Mažų ūkių plėtrai.
2. Investicijoms į ne žemės ūkio veiklą (labai mažoms ir mažoms ne žemės ūkio veiklos
įmonėms kaimo vietovėse ir ūkininkams arba jų šeimos ūkio nariams (perėjimas prie ne
žemės ūkio veiklos, parama verslo kūrimui ir plėtrai, kaimo turizmo veiklos skatinimas);
3. Mažų valdų perleidimui kitiems ūkininkams (ūkininkams, kurie paraiškos pateikimo metu
jau dalyvauja smulkiųjų ūkininkų schemoje (TI) ne mažiau kaip 1 metus ir kurie įsipareigoja
visą savo valdą ir atitinkamas teises į išmokas visam laikui perleisti kitam ūkininkui).
8
LEADER PROGRAMA (II ANTRAŠTINĖ DALIS, 2 SKIRSNIS)
LEADER strategijų tikslas – siekti vieno ar kelių BSD tikslų įgyvendinimo, t. y. nebūtina
strategijų skirti konkrečioms priemonėms įgyvendinti.
Iššūkiai:
• Galimybė kurti ir įgyvendinti strategijas, finansuojamas iš kelių ES fondų
(EŽŪFKP, EŽF, ESF, ERPF, SF)
• Galimybė įtraukti miesto bendruomenes į vietos veiklos grupių (VVG) veiklą.
 Remiamos veiklos:
•strategijų parengimas (pvz. mokymai, studijos, tyrimai, reikalingi strategijai parengti);
•strategijų įgyvendinimas;
•strategijų administravimas, veiklos viešinimas – iki 25 proc. strategijai įgyvendinti
skirtų lėšų (avansas iki 50 proc.);
•bendradarbiavimas (teritorinis ir tarptautinis).
9
NACIONALINIS KAIMO TINKLAS (55 STR.)
 Nacionalinio kaimo tinklo tikslas – suburti kaimo plėtroje dalyvaujančias organizacijas
ir institucijas.
 Partnerystė tarp kompetentingų regioninės, vietos, miesto ir kitų valdžios institucijų,
ekonominių ir socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų (aplinkos apsaugos
organizacijos,
nevyriausybinės
organizacijos,
atsakingos
skatinti
lygybę
ir
nediskriminavimą) – nacionalinio kaimo tinklo dalis.
Tinklo veikla siekiama:
• padidinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant kaimo plėtros politiką;
• pagerinti valstybių narių nacionalinių kaimo plėtros programų kokybę;
• informuoti visuomenę ir potencialius paramos gavėjus apie kaimo plėtros politiką;
• skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose.
10
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !
Daugiau informacijos apie Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programą galite rasti
ŽŪM tinklalapyje:
www.zum.lt >
11