Transcript Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo

PARAMA KAIMO PLĖTRAI: NAUJI PARAMOS
ASPEKTAI
2014-2020 M.
KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS MIŠKŲ SEKTORIAUS,
NATURA 2000, MAŽIAU PALANKIŲ ŪKININKAUTI
VIETOVIU IR AGRARINĖS APLINKOSAUGOS
PRIEMONĖS
Žemės ūkio ministerijos
Kaimo plėtros departamento
Kompensacijų ir investicijų skyriaus
vyriausiasis specialistas
GEDIMINAS MAŽEIKA
2013
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
TIKSLAI (4 str.)
Parama kaimo plėtrai, kaip BŽŪP dalis, padeda siekti šių tikslų:
1. žemės ūkio konkurencingumo,
2. tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų,
3. subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros.
2
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
PRIORITETAI (5 str.)
2007 – 2013 m. laikotarpiu –
politikos
įgyvendinimo
kryptys:
I kryptis „Žemės, maisto ūkio ir
miškininkystės
sektoriaus
konkurencingumo didinimas“;
II
kryptis
„Aplinkos ir
kraštovaizdžio gerinimas“;
III kryptis „Gyvenimo kokybė
kaimo vietovėse ir kaimo
ekonomikos įvairinimas“;
IV kryptis „LEADER metodo
įgyvendinimas“ ;
2014 – 2020 m. laikotarpiu – Sąjungos kaimo plėtros
prioritetai:
1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje,
miškininkystėje ir kaimo vietovėse;
2. didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir
ūkių perspektyvumą;
3. skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą
žemės ūkyje;
4. atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir
miškininkystės priklausančias ekosistemas;
5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie
klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės
sektoriuose;
6. skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę
plėtrą kaimo vietovėse.
V kryptis „Techninė pagalba“.
3
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
IV-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
4. Atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias
ekosistemas, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) biologinės įvairovės gerinimui, įskaitant „Natura 2000“ teritorijose,
didelės gamtinės vertės ūkininkavimui ir Europos kraštovaizdžių
būklei,
b) vandentvarkos gerinimui,
c)
dirvožemio valdymo gerinimui.
4
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
V-ASIS PRIORITETAS (5 str.)
5. Skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios
mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir
miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims:
a) vandens naudojimo žemės ūkyje veiksmingumo didinimui,
b) energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje
efektyvumui didinimui,
c)
atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų,
liekanų ir kitų ne maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo
palengvinimui bioekonomikos tikslais,
d) žemės ūkyje išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui,
e)
anglies dioksido
skatinimui.
sekvestracijos
žemės
ūkyje
ir
miškininkystėje
5
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS (III antraštinė dalis)
Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15 str.);
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų
pavadavimo paslaugos (16 str.);
3.
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos
(17 str.);
4.
Investicijos į materialųjį turtą (18 str.);
5.
Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto
žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir
atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19
str.);
6.
Ūkio ir verslo plėtra (20 str.);
6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui;
6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas;
6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas.
7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas kaimo
vietovėse (21 str.);
8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų
gyvybingumo gerinimą (22 str.);
8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.);
8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24 str.);
8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių
įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.);
1.
2.
8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų
atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.);
8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir
į miško produktų perdirbimą ir rinkodarą (27 str.).
9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.);
10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.);
11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.);
12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva
susijusios išmokos (31 str.);
13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar
kitokių specifinių kliūčių (32 str.);
13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų
specifinių kliūčių, nustatymas (33 str.);
14. Gyvūnų gerovė (34 str.);
15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų
išsaugojimas (35 str.);
16. Bendradarbiavimas (36 str.);
17. Rizikos valdymas (37 str.);
18. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.);
19. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų
ir su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.);
20. Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.);
21. LEADER programa (II antraštinė dalis, 2 skirsnis)
6
INVESTICIJOS Į MIŠKO PLOTŲ PLĖTRĄ
IR MIŠKŲ GYVYBINGUMO GERINIMĄ (22 STR.)
PARAMA SKIRIAMA
• Miško įveisimui ir miškingų plotų kūrimui (23 str.);
• Agrarinės miškininkystės sistemų kūrimui (24 str.);
• Miškų gaisrų, stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjų antplūdžius ir ligų protrūkius,
katastrofinių įvykių ir klimato sąlygų daromos žalos miškams prevencijai ir
atlyginimui (25 str.);
• Investicijoms,
kuriomis
didinamas
miškų
ekosistemų
atsparumas,
aplinkosauginė vertė ir klimato kaitos švelninimo potencialas (26 str.);
• Investicijoms į naujas miškininkystės technologijas ir miško produktų
perdirbimą bei rinkodarą (27 str.);
7
MIŠKO ĮVEISIMAS IR MIŠKINGŲ PLOTŲ KŪRIMAS
(23 STR.)
Parama teikiama privatiems žemės savininkams ir nuomininkams,
savivaldybėms ir jų asociacijoms veisiantiems mišką tiek žemės
ūkio paskirties, tiek ne žemės ūkio paskirties žemėse.
Teikiamos pagal želdinių rūšinę sudėtį nustatyto dydžio kompensacinės
išmokos:
• Vienkartinė miško įveisimo išmoka
• Įveisto miško priežiūros ir apsaugos išmokos (10 metų po miško
įveisimo)
8
AGRARINĖS MIŠKININKYSTĖS SISTEMŲ KŪRIMAS
(24 STR.)
Parama teikiama privatiems žemės savininkams ir nuomininkams,
savivaldybėms ir jų asociacijoms.
Teikiamos pagal želdinių rūšinę sudėtį nustatyto dydžio kompensacinės
išmokos:
• Vienkartinė įkūrimo išmoka
• Priežiūros išmokos (3 metai)
9
MIŠKŲ GAISRŲ, STICHINIŲ NELAIMIŲ IR KATASTROFINIŲ
ĮVYKIŲ ŽALOS PREVENCIJAIR ATLYGINIMAS
(25 STR.)
Parama teikiama privačių, pusiau viešų ir viešųjų miškų savininkams,
savivaldybėms, valstybiniams miškams ir jų asociacijoms.
Finansuojamos šios sąnaudos:
• Apsauginės infrastruktūros kūrimas
•
Vietos lygmens mažos apimties gaisrų arba kitų stichinių nelaimių prevencijos veiklos
• Miškų gaisrų, kenkėjų ir ligų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangos diegimas ir
gerinimas
• Gaisrų ir kitų stichinių nelaimių, įskaitant kenkėjus bei ligas, katastrofinių įvykių ir su
klimato kaita susijusių įvykių paveikto miško potencialo atkūrimo
10
INVESTICIJOS, KURIOMIS DIDINAMAS MIŠKŲ EKOSISTEMŲ
ATSPARUMAS IR APLINKOSAUGOS VERTĖ
(26 STR.)
Parama teikiama fiziniams asmenims, privačių miškų
savininkams, privatine teise reglamentuojamoms ir pusiau
viešoms įstaigoms, savivaldybėms ir jų asociacijoms.
Investicijomis siekiama įgyvendinti prisiimtus aplinkosaugos
tikslų arba ekosistemų funkcijų užtikrinimo įsipareigojimus arba
įsipareigojimus, kuriais padidinama atitinkamos vietovės miškų ir
miškingų plotų visuomeninė vertė arba didinamas ekosistemų
klimato kaitos švelninimo potencialas.
11
INVESTICIJOS Į NAUJAS MIŠKININKYSTĖS
TECHNOLOGIJAS IR Į MIŠKO PRODUKTŲ PERDIRBIMĄ IR
RINKODARĄ
(27 STR.)
Parama teikiama privačių miškų savininkų, savivaldybių bei jų
asociacijų ir MVĮ investicijoms kuriomis didinamas miškininkystės
potencialas arba kurios yra susijusios su perdirbimu ir rinkodara,
kuriais sukuriama pridėtinė miško produktų vertė.
Su ekonominės miškų vertės didinimu susijusios investicijos turi būti
miško valdos lygmens, į jas gali būti įtrauktos investicijos į
dirvožemiui ir ištekliams nekenkiančią medyno kirtimo įrangą ir
technologijas.
Parama investicijoms, susijusioms su medienos kaip žaliavos arba
energijos šaltinio naudojimu, skiriama tik darbams iki pramoninio
perdirbimo atlikti
12
MIŠKŲ APLINKOSAUGOS IR KLIMATO PASLAUGOS IR
MIŠKŲ IŠSAUGOJIMAS
(35 STR.)
Parama teikiama privačių miškų savininkams, savivaldybėms ir jų
asociacijoms, kurios savanoriškai penkerius–septynerius metus
imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis miško
aplinkosaugos įsipareigojimus.
Išmokomis padengiami tik tie įsipareigojimai, kurie viršija
atitinkamus privalomus reikalavimus, nustatytus nacionaliniais
miškininkystės teisės aktais arba kitais susijusiais nacionaliniais
teisės aktais.
13
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS ĮGYVENDINIMUI
NUMATOMOS PRIEMONĖS:
INVESTICIJOS Į MIŠKO PLOTŲ PLĖTRĄ IR MIŠKŲ
GYVYBINGUMO GERINIMĄ
INTENSYVUMAS
Miškų įveisimas ir miškingų plotų
Iki 100 %
atkūrimas
Agrarinės
sukūrimas
miškininkystės
sistemų
80 %
Investicijos į naujas miškininkystės
technologijas ir į miškininkystės 50 %
produktų perdirbimą rinkodarą
Miškų aplinkosaugos paslaugos ir
Iki 200 EUR
miškų išsaugojimo veikla
Vienkartinė įveisimo išmoka ir iki 10 metų kasmetinės įveisto miško
priežiūros ir apsaugos išmokos už ha.
paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų į agrarinės
miškininkystės sistemų sukūrimą sumos
paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių investicijų sumos
per metus už 1 ha
14
AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS
(29 STR.) (1)
1. Valstybės narės paramą pagal šią priemonę skiria savo teritorijose
atsižvelgdamos į savo specifinius nacionalinius, regioninius arba vietos
poreikius ir prioritetus. Šią priemonę privaloma įtraukti į kaimo plėtros
programas.
2. Agrarinės aplinkosaugos ir klimato išmokos skiriamos ūkininkams, jų
grupėms arba ūkininkų ir kitų žemės valdytojų grupėms, kurie savanoriškai
įsipareigoja žemės ūkio paskirties žemėje, tačiau tuo neapsiribojant, atlikti
veiksmus pagal vieną ar kelis agrarinės aplinkosaugos ir klimato srities
įsipareigojimus, kuriuos nustato valstybės narės. Tinkamai pagrįstais
atvejais, kai siekiama aplinkosaugos tikslų, agrarinės aplinkosaugos ir
klimato išmokos gali būti skiriamos ir kitiems žemės valdytojams arba jų
grupėms.
15
AGRARINĖ APLINKOSAUGA IR KLIMATAS
(29 STR.) (2)
3. Valstybės narės stengiasi užtikrinti, kad asmenims, įsipareigojusiems
įgyvendinti veiksmus pagal šią priemonę, būtų suteiktos tokiems
veiksmams įgyvendinti būtinos žinios ir informacija, pavyzdžiui, teikiamos
su įsipareigojimais susijusios ekspertų rekomendacijos.
4. Įsipareigojimai pagal šią priemonę prisiimami penkerių–septynerių metų
laikotarpiui.
5. Parama gali būti skiriama genetinių išteklių išsaugojimo žemės ūkyje
veiksmams (pvz. veisti vietos veisles, kurioms gresia išnykimas, arba
išsaugoti augalų genetinius išteklus.)
16
IŠMOKOS, SUSIJUSIOS SU NATURA 2000 IR
VANDENS PAGRINDŲ DIREKTYVA (31 STR.)
Parama skiriama kasmet:
•ūkininkams ir jų grupėms, privačių miškų valdytojams arba jų asociacijoms;
•už vieną žemės ūkio paskirties žemės ha arba už kiekvieną miško ha;
•patirtų papildomų išlaidų ir prarastų pajamų kompensavimui dėl ūkininkavimo
praktikos apribojimų įgyvendinant direktyvas: Paukščių, Buveinių ir Bendrąją
vandens politikos direktyvą (BVPD);
Išmokų dydžiai:
•50 EUR/ha – su BVPD susijusios išmokos per metus;
•Iki 500 EUR/ha – per metus pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu.
17
IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR
KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (32 STR.) (1)
Išmokų paskirtis – kompensuoti dėl kliūčių žemės ūkio gamybai atitinkamoje vietovėje
ūkininkų patirtas papildomas išlaidas ir prarastas pajamas.
 Apskaičiuotos išmokos intensyvumas turi tenkinti mažiausios ir didžiausios išmokų
dydžių, nustatytų reglamento I priede, ribinio intervalo reikšmes:
Suma, EUR
Siūlomas lygis
Mažiausia išmoka dėl kliūties
Didžiausia išmoka vietovėms, kuriose yra kitų
kliūčių
25
250
už 1 ha žemės ūkio
naudmenų
už 1 ha žemės ūkio
naudmenų
18
IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR
KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (32 STR.) (2)
 Išmokos mažinamos, kai viršijamas vienos valdos ploto ribinis dydis, nustatytas
nacionalinėje kaimo plėtros programoje.
 MPŪV, nepraėjusioms gamtinių trūkumų turinčių vietovių atrankos, bus taikomas 4 metų
pereinamasis laikotarpis:
Išmokų dydis
Laikotarpis
Paramos lygis
2014 m.
80 %
2015 m.
60 %
2016 m.
40 %
2017 m.
20 %
Bazė
2013 metais gautos paramos dydis.
19
IŠMOKOS UŽ VIETOVES, KURIOSE ESAMA GAMTINIŲ AR
KITOKIŲ SPECIFINIŲ KLIŪČIŲ (33 STR.) (3)
 Gamtinių trūkumų turinčių vietovių rūšys – kalnuotos vietovės (Lietuvoje NĖRA), vietovės, kuriose yra
gamtinių trūkumų (išskyrus kalnuotas vietoves), kitos vietovės, kurioms įtakos turi konkrečios kliūtys.
 Gamtinių trūkumų turinčių vietovių atranka – 2 etapais:
I. biofizinių (gamtinių) kriterijų vertinimas: žema temperatūra, karštis, drenažas, tekstūra ir
akmenuotumas, šaknų gylis, cheminės savybės, dirvožemio drėgmės balansas, paviršiaus nuolydis
(Lietuvos aktualūs 5 biofiziniai kriterijai);
II. ekonominių kriterijų vertinimas („fine-tuninig“).
 Ekonominių kriterijų vertinimas bus atliekamas tik tose vietovėse, kur yra nustatyti biofiziniai (gamtiniai)
trūkumai.
 Biofizinių trūkumų turinčių teritorijų plotas turi sudaryti ne mažiau kaip 66 proc. žemės ūkio naudmenų
ploto.
Gamtinių trūkumų turinčių žemės ūkio naudmenų plotui priskiriamos tik tos teritorijos, kurios praeis
abu atrankos etapus.
 Vertinama teritorija – LAU2 lygio vietos administracinis vienetas (seniūnija).
20
2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKAI ĮGYVENDINTI
SKIRTOS FINANSINĖS NUOSTATOS
Ne mažiau kaip 25 proc. kaimo plėtros programai skirto bendro EŽŪFKP įnašo turi būti skirta klimato kaitos
švelninimui bei prisitaikymui prie jos ir žemės valdymui pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato, ekologinio
ūkininkavimo ir išmokomų vietovėms, kuriose esama gamtinių ar kitokių specifinių kliūčių, priemones.
21
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !
22