Transcript lietuvių kalba

EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS
REGIONO STRATEGIJA
IR LIETUVOS KAIMO PLĖTROS POLITIKA:
KAIMO PLĖTROS PRIEMONIŲ IR MAKROREGIONINIŲ TIKLSŲ
SUDERINAMUMO GAIRĖS 2014-2020 METŲ LAIKOTARPIUI
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kaimo plėtros departamento
Alternatyviosios veiklos skyriaus vyr. specialistė,
projekto “Stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį” vadovė
dr. Živilė Šukytė
2012 m. rugsėjo 27 d.
PRISTATYMO STRUKTŪRA
I. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įsitraukimas į
Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimą:
veiksmas „Stiprinti bendrą kaimo plėtros programų poveikį“.
II. Europos Sąjungos kaimo plėtros politikos gairės 2014-2020
metų laikotarpiui.
III. Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono strategija ir Lietuvos
kaimo plėtros politika: galimos sinergijos naujojoje Lietuvos kaimo
plėtros 2014-2020 metų programoje, atsižvelgiant į Nacionalinės
pažangos programos prioritetus.
2
I DALIS.
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO
MINISTERIJOS ĮSITRAUKIMAS Į EUROPOS
SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS REGIONO
STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMĄ:
VEIKSMAS
„STIPRINTI BENDRĄ KAIMO PLĖTROS PROGRAMŲ
POVEIKĮ“.
3
I. VEIKSMO VIETA EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS
JŪROS REGIONO STRATEGIJOS VEIKSMŲ PLANO
KONTEKSTE
PRIORITETINĖ SRITIS AGRI:
Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės tvarumo stiprinimas
Veiksmai:
Plėtoti
tvarias
medienos
strategijas
Stiprinti
bendrą
kaimo
plėtros
programų
poveikį
Plėtoti miško,
gyvūnų ir
augalų
genetinių
resursų
tvaraus
naudojimo ir
veisimo
strategijas
Gyvulių
sveikatos
ir ligų
kontrolė
Stiprinti
koordinavimą ir
bendradarbiavimą
tarp VN ir
tarpininkų
organizuojant
žuvininkystės
vadybos Baltijos
jūroje procesus
Stiprinti
bendrą
Europos
žuvininkystės
fondo
programų
poveikį
Maistinių
atliekų
perdirbimas
Tematiniai pavyzdiniai projektai
4
I. VEIKSMO „STIPRINTI BENDRĄ KAIMO PLĖTROS
PROGRAMŲ POVEIKĮ“ TIKSLAI IR JŲ PASIEKIMUI
BŪTINOS PRIELAIDOS
Tikslai:
• labiau į regiono poreikius orientuotų priemonių kūrimo ir įgyvendinimo siekimas
per glaudesnį Baltijos jūros regiono veikėjų – skirtingų institucijų atstovų,
viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus dalyvių – bendradarbiavimą;
• sąsajų tarp nacionalinių kaimo plėtros programų, sprendžiant panašaus pobūdžio
problemas ar iššūkius, formavimas.
Tikslams pasiekti būtinos prielaidos:
• socialinio dialogo ir bendradarbiavimo tinklo tarp Baltijos jūros regiono
kaimo plėtros sektoriuje dalyvaujančių veikėjų – skirtingų institucijų atstovų,
viešojo, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus dalyvių – sukūrimas;
• siekis / prielaidos nacionalinėse kaimo plėtros programose įdiegti bendras
regioninio pobūdžio iniciatyvas, skatinančias regioninį bendradarbiavimą ir
nacionalinių valstybių ribas peržengiančių inovacijų regione diegimą.
5
I. VEIKSMO „STIPRINTI BENDRĄ KAIMO PLĖTROS
PROGRAMŲ POVEIKĮ“ ĮGYVENDINIMO RODIKLIAI IR
TERMINAI
Įgyvendinimo rodiklis:
• Sukurti glaudesnio bendradarbiavimo tarp Europos Sąjungos Baltijos jūros
regiono valstybių institucijų ir platesnio rato viešojo sektoriaus, socialinių ir
nevyriausybinių partnerių tinklą ir stiprinti socialinį dialogą kaimo plėtros
klausimais (bent vienas susitikimas per metus).
Veiksmo įgyvendinimo terminas:
• Pasiekimų peržiūra iki 2014 metų pabaigos (toliau tęsiant glaudesnį
bendradarbiavimą).
6
II DALIS.
EUROPOS SĄJUNGOS KAIMO PLĖTROS
POLITIKOS GAIRĖS 2014-2020 METŲ
LAIKOTARPIUI
7
II. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
TIKSLAI
Parama kaimo plėtrai, kaip BŽŪP dalis, padeda siekti šių tikslų:
1. žemės ūkio konkurencingumo didinimo,
2. tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato politikos tikslų,
3. subalansuotos teritorinės kaimo vietovių plėtros.
8
II. 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS POLITIKOS
PRIORITETAI
Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetai 2014 – 2020 m. laikotarpiui:
1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse;
2. didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą;
3. skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje;
4. atkurti, išsaugoti ir pagerinti nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančias ekosistemas;
5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo
anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės
sektoriuose;
6. skatinti socialinę įtraukti, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.
+
Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono valstybių narių nacionalinėse kaimo plėtros
programose, kaip ir kituose strateginiuose dokumentuose, rengiamuose 2014 – 2020 m.
laikotarpiui (nacionalinėse pažangos programose ir pan.), turi būti atspindėti Europos
Sąjungos Baltijos jūros regiono prioritetai ir tikslai, išryškinta regioninė dimensija.
9
II. GALIMOS 2014 – 2020 M. KAIMO PLĖTROS PRIEMONĖS
Žinių perdavimas ir informavimo veikla (15
str.);
2.
Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų
pavadavimo paslaugos (16 str.);
3.
Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės schemos
(17 str.);
4.
Investicijos į materialųjį turtą (18 str.);
5.
Stichinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveikto
žemės ūkio gamybos potencialo atkūrimas ir
atitinkamų prevencinių priemonių diegimas (19
str.);
6.
Ūkio ir verslo plėtra (20 str.);
6.1. Parama verslo kūrimo skatinimui;
6.2. Investicijos į ne žemės ūkio veiklas;
6.2. Išmokos perleidžiantiems smulkias valdas.
7. Pagrindinės paslaugos ir kaimų atnaujinimas
kaimo vietovėse (21 str.);
8. Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų
gyvybingumo gerinimą (22 str.);
8.1. Miško įveisimas ir miškingų plotų kūrimas (23 str.);
8.2. Agrarinės miškininkystės sistemų sukūrimas (24 str.);
8.3. Miškų gaisrų, stichinių nelaimių ir katastrofinių
įvykių žalos prevencija ir atlyginimas (25 str.);
1.
8.4. Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų
atsparumas ir aplinkosauginė vertė (26 str.);
8.5. Investicijos į naujas miškininkystės technologijas ir į
miško produktų perdirbimą ir prekybą (27 str.).
9. Gamintojų grupių įsikūrimas (28 str.);
10. Agrarinė aplinkosauga ir klimatas (29 str.);
11. Ekologinis ūkininkavimas (30 str.);
12. Su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva
susijusios išmokos (31 str.);
13. Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitokių
specifinių kliūčių (32 str.);
13.1. Vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių
kliūčių, nustatymas (33 str.);
14. Gyvūnų gerovė (34 str.);
15. Miškų aplinkosaugos ir klimato paslaugos ir miškų
išsaugojimas (35 str.);
16. Bendradarbiavimas (36 str.);
17. Rizikos valdymas (37 str.);
17.1. Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimas (38 str.);
17.2. Tarpusavio pagalbos fondai gyvūnų bei augalų ligų ir
su aplinka susijusių įvykių atvejais (39 str.);
17.3. Pajamų stabilizavimo priemonė (40 str.);
18. LEADER programa (II antraštinė dalis, 2 skirsnis).
+ Europos inovacijų partnerystės (EIP) tinklas (53 str.);
+ Nacionalinis kaimo tinklas (55 str.).
10
II. ŽINIŲ PERDAVIMAS IR INFORMAVIMO VEIKLA
Sektoriai: žemės ūkis, miškininkystė, maisto sektorius.
Mokymo formos: mokymo kursai, praktiniai seminarai, parodomieji bandymai, trumpalaikiai
apsikeitimai ūkio valdymo klausimais, pažintiniai (mokomieji) vizitai ūkininkų ūkiuose, coaching’as ir kt.
Tikslinės grupės: minėtuose sektoriuose veikiantys asmenys, žemės valdytojai ir kaimo vietovėse
veikiančios mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ).
Paramos gavėjai: mokymą ir žinių sklaidą vykdančios organizacijos, turinčios reikiamų įgūdžių,
patyrimą ir kvalifikuotus darbuotojus (lektorius).
 Tinkamos finansuoti išlaidos:
 mokymo organizavimo ir vykdymo išlaidos;
 parodomųjų bandymų investicinės sąnaudos;
 kelionės, apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai, ūkininkų pavadavimo išlaidos;
 + visos šios iniciatyvos, kurioms skiriama parama, galėtų būti įgyvendinamos ir regiono
lygmenyje.
11
II. PAGRINDINĖS PASLAUGOS IR KAIMŲ ATNAUJINIMAS
KAIMO VIETOVĖSE
Parama skiriama:
• kaimo vietovių savivaldybių ir jų pagrindinių paslaugų plėtros planų ir su
„Natura 2000“ teritorijomis ir kitomis didelės gamtinės vertės vietovėmis
susijusių apsaugos ir valdymo planų rengimui ir atnaujinimui;
• investicijoms į visų rūšių mažos apimties infrastruktūros kūrimą (įsk.
atsinaujinančios energijos išteklius), gerinimą arba plėtimą;
• plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai;
• investicijoms į paslaugų infrastruktūrą kaimo vietovėse;
• investicijoms į pramogų infrastruktūrą;
• studijoms ir investicijoms, susijusioms su kaimų ir kaimo kraštovaizdžių
kultūrinio ir gamtos paveldo išlaikymu, atkūrimu ir atnaujinimu;
• investicijoms, nukreiptoms pertvarkyti netoli kaimo gyvenviečių esančius
pastatus ar patalpas, taip siekiant pagerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse.
 Remiamos viešojo pobūdžio investicijos ir projektai.
12
II. BENDRADARBIAVIMAS
Veiklos sritys:
1. ES veikiančių žemės ūkio, maisto ir miškų subjektų, įskaitant ir tarpšakines organizacijas,
bendradarbiavimas įgyvendinant kaimo plėtros politikos tikslus;
2. Naujai suformuotų klasterių ir tinklų kūrimas;
3. EIP veiklos grupių kūrimas ir veikla.
Remiamos veiklos:
• bandomieji projektai;
• naujų produktų, praktikos, procesų ir technologijų žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose
plėtra (parama teikiama ne tik grupėms, bet ir individualiems subjektams) ;
• smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimas organizuojant bendrus darbo procesus, dalijantis įrenginiais
ir ištekliais;
• bendradarbiavimas kuriant logistikos platformas;
• vietos lygmens rinkų veiklos skatinimas ir aktyvinimas;
• horizontalus ir vertikalus bendradarbiavimas įgyvendinant bendrus klimato kaitos, aplinkosaugos,
miškų valdymo, bioenergijos ir pan. projektus;
• viešųjų ir privačių sektorių partnerystė įgyvendinant vietos plėtros strategijas.
Tinkamos finansuoti išlaidos: galimybių studijų, kolektyvinių teritorinių vietos plėtros projektų (įskaitant
mokymus, naujų tinklų kūrimą ir pan.) parengimas, einamosios bendradarbiavimo sąnaudos, vietos plėtros
strategijų, verslo planų parengimo ir kt. išlaidos.
+ prioritetas galėtų būti teikiamas bendradarbiavimui Europos Sąjungos Baltijos jūros regione skatinti.
13
II. LEADER PROGRAMA
LEADER strategijų tikslas – siekti vieno ar kelių BSD tikslų įgyvendinimo, t. y.
nebūtina strategijų skirti konkrečioms priemonėms įgyvendinti.
Iššūkiai:
• Galimybė kurti ir įgyvendinti strategijas, finansuojamas iš kelių ES fondų
(EŽŪFKP, EŽF, ESF, ERPF, SF)
• Galimybė įtraukti miesto bendruomenes į vietos veiklos grupių (VVG) veiklą.
 Remiamos veiklos:
•strategijų parengimas (pvz. mokymai, studijos, tyrimai, reikalingi strategijai
parengti);
•strategijų įgyvendinimas;
•strategijų administravimas, veiklos viešinimas – iki 25 proc. strategijai
įgyvendinti skirtų lėšų (avansas iki 50 proc.);
•bendradarbiavimas (teritorinis ir tarptautinis) + prioritetas galėtų būti teikiamas
regioninį bendradarbiavimą Baltijos jūros regione skatinantiems projektams.
14
II. EUROPOS INOVACIJŲ PARTNERYSTĖS TINKLAS
Tikslai:
• skatinti efektyviai išteklius naudojantį, našų, netaršų,
klimatui palankų ir atsparų žemės ūkio sektorių;
• padėti užtikrinti nuolatinį maisto, pašarų ir biologinių
medžiagų tiekimą;
• tobulinti procesus, kuriais siekiama išsaugoti aplinką,
prisitaikyti prie klimato kaitos ir ją sušvelninti;
• pažangiausias mokslinių tyrimų žinias ir technologijas
padaryti prieinamas ūkininkams, įmonėms ir konsultantams,
susiejant mokslinius tyrimus ir ūkininkavimo praktiką.
Uždaviniai:
• padėti ir teikti informaciją EIP klausimais veiklos grupėms,
ūkininkams, konsultantams ir mokslininkams;
inicijuoti diskusijas;
• atrinkti ir pranešti su EIP susijusius mokslinių tyrimų
rezultatus ir kitą informaciją;
• rinkti, stiprinti ir skleisti su inovacijomis susijusią gerąją
patirtį;
• organizuoti konferencijas bei seminarus ir skleisti
informaciją EIP srityje.
+ prioritetai galėtų būti teikiami regioniniam
bendradarbiavimui ir Baltijos jūros regiono poreikių
analizei
 EIP vykdoma teikiant paramą per EIP veiklos
grupes, kurios įgyvendina inovacinius veiksmus,
pasinaudodamos priemonėmis, finansuojamomis
pagal kaimo plėtros programas.
Ūkininkai, įmonės
(verslas)
Kiti žemės ūkio ir
kaimo plėtros
subjektai
Konsultantai
Mokslininkai
15
II. NACIONALINIS KAIMO TINKLAS
 Nacionalinio kaimo tinklo tikslas – suburti kaimo plėtroje dalyvaujančias organizacijas
ir institucijas.
 Partnerystė tarp kompetentingų regioninės, vietos, miesto ir kitų valdžios institucijų,
ekonominių ir socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų (aplinkos apsaugos
organizacijos,
nevyriausybinės
organizacijos,
atsakingos
skatinti
lygybę
ir
nediskriminavimą) – nacionalinio kaimo tinklo dalis.
Tinklo veikla siekiama:
• padidinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą įgyvendinant kaimo plėtros politiką;
• pagerinti valstybių narių nacionalinių kaimo plėtros programų kokybę;
• informuoti visuomenę ir potencialius paramos gavėjus apie kaimo plėtros politiką;
• skatinti inovacijas žemės ūkio ir kaimo plėtros sektoriuose;
+ galėtų būti papildomas siekis – skatinti regioninį bendradarbiavimą, Baltijos jūros
regione įgyvendinant Europos Sąjungos kaimo plėtros politikos tikslus arba skatinti
nacionalinių kaimo tinklų bendradarbiavimą Nordic-Baltic susitikimuose.
16
III DALIS.
EUROPOS SĄJUNGOS BALTIJOS JŪROS
REGIONO STRATEGIJA IR LIETUVOS KAIMO
PLĖTROS POLITIKA:
GALIMOS SINERGIJOS NAUJOJOJE LIETUVOS
KAIMO PLĖTROS 2014-2020 METŲ PROGRAMOJE,
ATSIŽVELGIANT Į NACIONALINĖS PAŽANGOS
PROGRAMOS PRIORITETUS
17
III. GALIMOS SINERGIJOS NAUJOJOJE LIETUVOS KAIMO
PLĖTROS 2014-2020 METŲ PROGRAMOJE, ATSIŽVELGIANT Į
NACIONALINĖS PAŽANGOS PROGRAMOS PRIORITETUS (1)
Nacionalinės
Nacionalinės pažangos
Galimos Lietuvos kaimo
pažangos
programos vertikalieji
plėtros 2014–2020 metų
programos projekto
tikslai
programos ir iniciatyvų
vertikalieji
Baltijos jūros regione
prioritetai
skatinimo sinergijos
1. Skatinti į globalias
- EIP tinklas
rinkas orientuotus vertės
kūrimo tinklus
I. Į aukštą pridėtinę
- Priemonė
vertę orientuota, 2. Kurti paskatas
integrali ekonomika inovatyvaus verslo plėtrai „Bendradarbiavimas“.
3. Skatinti verslo
produktyvumą ir darnų
vystymąsi
Regioninio
bendradarbiavimo
galimybės
Prioritetus galima tekti
regioniniam
bendradarbiavimui
ir
Baltijos
jūros
regiono
poreikių analizei
Prioritetą
galima
teikti
bendradarbiavimui Europos
Sąjungos Baltijos jūros
regione skatinti
Netiesioginė sinergija
18
III. GALIMOS SINERGIJOS NAUJOJOJE LIETUVOS KAIMO
PLĖTROS 2014-2020 METŲ PROGRAMOJE, ATSIŽVELGIANT Į
NACIONALINĖS PAŽANGOS PROGRAMOS PRIORITETUS (2)
Nacionalinės
pažangos
programos
projekto
vertikalieji
prioritetai
Nacionalinės
pažangos
programos
vertikalieji tikslai
1. Užtikrinti augimui
palankią reguliacinę
ir mokesčių aplinką
2. Sukurti palankias
sąlygas verslumui ir
II. Ekonominiam verslo plėtrai
augimui palanki 3. Sukurti tvarią,
aplinka
tolygią ir efektyvią
ekonominę
infrastruktūrą
4. Didinti teritorinę
sanglaudą regionuose
Galimos Lietuvos kaimo plėtros
2014–2020 metų programos
priemonių ir iniciatyvų Baltijos
jūros regione skatinimo sinergijos
Regioninio bendradarbiavimo
galimybės:
Netiesioginė sinergija
Netiesioginė sinergija
- Priemonė „Pagrindinės paslaugos
ir kaimų atnaujinimas kaimo
vietovėse“;
- kitos priemonės, susijusios su
atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo skatinimu regione.
- plačiajuosčio interneto plėtra
kaimo vietovėse sujungia regioną;
- atsinaujinančių energijos išteklių
naudojimo skatinimas prisideda
prie
regiono
energetinės
nepriklausomybės stiprinimo.
Netiesioginė sinergija
19
III. GALIMOS SINERGIJOS NAUJOJOJE LIETUVOS KAIMO
PLĖTROS 2014-2020 METŲ PROGRAMOJE, ATSIŽVELGIANT Į
NACIONALINĖS PAŽANGOS PROGRAMOS PRIORITETUS (3)
Nacionalinės
pažangos
programos
projekto
vertikalieji
prioritetai
Nacionalinės pažangos Galimos Lietuvos kaimo plėtros
programos vertikalieji
2014–2020 metų programos
tikslai
priemonių ir iniciatyvų Baltijos
jūros regione skatinimo
sinergijos
Regioninio bendradarbiavimo
galimybės:
1. Skatinti mokytis visą - Priemonė „Žinių perdavimas - iniciatyvos, kurioms skiriama
gyvenimą
ir informavimo veikla“
parama, galėtų būti įgyvendinamos
ne tik nacionaliniame, bet ir
Baltijos jūros regiono lygmenyje
III. Visuomenės 2. Stiprinti tapatybę,
ugdymas,
pilietiškumą, atsakomybę
Netiesioginė sinergija
mokslas ir
ir bendradarbiavimą
kultūra
3. Skatinti kūrybiškumą,
Netiesioginė sinergija
verslumą ir lyderystę
4. Skatinti žinių kūrimą,
Netiesioginė sinergija
sklaidą ir panaudojimą
5. Skatinti sveikatos ir - kitos priemonės, susijusios su - tiesioginis poveikis regionui,
gamtinės
aplinkos agrarine
aplinkosauga, tampri sąsaja su Europos Sąjungos
tausojimą
saugomomis
teritorijomis, Baltijos jūros regiono strategijos
bioįvairove, „žalinimu“ ir pan. įgyvendinimu.
20
III. GALIMOS SINERGIJOS NAUJOJOJE LIETUVOS KAIMO
PLĖTROS 2014-2020 METŲ PROGRAMOJE, ATSIŽVELGIANT Į
NACIONALINĖS PAŽANGOS PROGRAMOS PRIORITETUS (4)
Nacionalinės
pažangos
programos
projekto
vertikalieji
prioritetai
Nacionalinės
pažangos
programos
vertikalieji tikslai
1.
Didinti
gyventojų gerovę
ir socialinę aprėptį
IV. Veikli ir
solidari
visuomenė
Galimos Lietuvos kaimo
plėtros 2014–2020 metų
programos ir iniciatyvų
Baltijos jūros regione
skatinimo sinergijos
Regioninio bendradarbiavimo galimybės:
Netiesioginė sinergija
2.
Diegti
socialines
Netiesioginė sinergija
inovacijas
3.
Didinti - LEADER programa;
bendruomenių ir - Nacionalinis kaimo
nevyriausybinių
tinklas.
organizacijų
vaidmenį
- pagal LEADER programą įgyvendinant teritorinio ir
tarptautinio bendradarbiavimo projektus, prioritetas galėtų
būti teikiamas regioninį bendradarbiavimą Baltijos jūros
regione skatinantiems projektams;
- įgyvendinant nacionaliniam kaimo tinklui priskirtas
funkcijas, didesnis dėmesys galėtų būti skiriamas regioninio
bendradarbiavimo skatinimui ir kaimo plėtros politikos
įgyvendinimo ne tik nacionaliniame, bet ir Baltijos jūros
regione stebėsenai ir (arba) nacionalinių kaimo tinklų
bendradarbiavimui Nordic-Baltic susitikimų metu.
21
III. GALIMOS SINERGIJOS NAUJOJOJE LIETUVOS KAIMO
PLĖTROS 2014-2020 METŲ PROGRAMOJE, ATSIŽVELGIANT Į
NACIONALINĖS PAŽANGOS PROGRAMOS PRIORITETUS (5)
Nacionalinės
pažangos
programos
projekto
vertikalieji
prioritetai
V. Visuomenės
poreikius
atitinkantis ir
pažangus viešasis
valdymas
Nacionalinės pažangos
programos vertikalieji
tikslai
1. Stiprinti strategines
kompetencijas viešojo
valdymo institucijose ir
gerinti šių institucijų
veiklos valdymą
2. Užtikrinti viešojo
valdymo
procesų
atvirumą ir skatinti
visuomenę
aktyviai
juose dalyvauti
3. Gerinti paslaugų
kokybę ir didinti jų
prieinamumą
visuomenei
Galimos Lietuvos kaimo
plėtros 2014–2020 metų
programos ir iniciatyvų
Baltijos jūros regione
skatinimo sinergijos
Regioninio bendradarbiavimo
galimybės:
Ne kaimo plėtros politikos
kompetencija
Ne kaimo plėtros politikos
kompetencija
Ne kaimo plėtros politikos
kompetencija
22
AČIŪ UŽ DĖMESĮ !
23