Transcript Valdas Verbus, Jūratė Bačelienė "Derybos dėl 2014

Derybos dėl 2014-2020 m.
ES daugiametės finansinės programos
ES sanglaudos politika
LR Užsienio reikalų ministerija
Europos reikalų departamentas
Kaip galėtų atrodyti 2014-2020 m.
ES biudžetas
Sudėtingas derybų kontekstas
• Antieuropietiškos nuotaikos, pesimistiniai ES ekonomikos raidos
scenarijai prioritetą teikiant „Eurozonos“ gelbėjimui
• Sudėtinga tarpinstitucinė sprendimo priėmimo schema [Europos
Komisija, Taryba, Europos Parlamentas, Nacionaliniai parlamentai],
reikalaujanti vienbalsio ES Tarybos sprendimo su Europos
Parlamento pritarimu
• Skirtingi požiūriai ir sunkiai suderinami Valstybių narių interesai
• Nacionaliniai rinkimai (pvz. Parlamento rinkimai Vokietijoje 2013 m.
III ketv.)
Pagrindiniai derybų aspektai
•
Politinį sutarimą dėl Daugiametės finansinės programos būtina pasiekti iki 2012 m.
pabaigos – kodėl?
•
-
Biudžeto apimtis:
Valstybės narės – Neto mokėtojos [DE, FR, NL, UK, SE, AT] siekia bent 10 proc., t.y. 100
mlrd. eurų mažinti EK pasiūlyto ES biudžeto [t.y. 1025 mlrd. eurų mokėjimų asignavimų]
apimtis; Tokiam principui nepritaria Neto gavėjai, taip pat ir Europos Parlamentas, teigdami,
kad pirma turi būti sutarta dėl tinkamo konkrečių politikų finansavimo.
•
-
Didžiausios grėsmės mažinant ES biudžetą:
Nors teigiama, kad mažinimai turi būti proporcingi visose išlaidų kategorijose, ES biudžetą
didžiausia apimtimi siūloma mažinti sanglaudos asignavimų sąskaita [preliminariai
sanglaudos politikos asignavimams pasiūlyta 376 mlrd. eurų], tokiam siūlymui priešinasi ES
„sanglaudos draugų“ grupės šalys, tokiam mažinimui nepritaria ir Europos Parlamentas;
•
-
Biudžeto paskirstymas:
Net ir nemažinant ES biudžeto apimties bus itin sudėtinga sutarti dėl konkrečių politikų
[ypač sanglaudos ir BŽŪP] finansavimo apimčių ir asignavimų paskirstymo tarp Valstybių
narių.
•
-
Kiti aspektai:
Europos Parlamentas ketina nepritarti susitarimui dėl ES biudžeto, jeigu Valstybės narės
nesusitars dėl Bendrijos nuosavų išteklių reformos [ypač finansinių sandorių mokesčio, kuriam
kategoriškai nepritaria JK ir kitos VN]
Lietuvos derybiniai prioritetai
• Sanglaudos politika;
• Bendroji žemės ūkio politika;
• Ignalinos AE uždarymo finansavimas;
• Tinkamas tarpvalstybinių energetikos ir transporto projektų
finansavimas;
• ES paramos sąlygos
[pvz. bendrojo finansavimo lygis ir kt. sąlygos]
ES Sanglaudos politika (1)
• Svarbus vaidmuo įgyvendinant ES2020 strategiją
• 2 tikslai:
- investicijos į ekonominį augimą ir darbo vietų
kūrimą
- Europos teritorinis bendradarbiavimas
• Pagrindinis dėmesys mažiau išsivysčiusiems
regionams
• Svarbu struktūrinės paramos lygio ribojimas (derybų
objektas)
• Programavimas paremtas Bendruoju strateginiu
dokumentu (apims ERDF, ESF, Sanglaudos Fondą,
EŽŪKPF ir EJŽF)
ES Sanglaudos politika (2)
• Didesnis dėmesys Europos regioninio
bendradarbiavimo tikslui (bus remiamos
bendradarbiavimo tarp kaimyninių valstybių
programos, tarpvalstybinio bendradarbiavimo
bei tarpregioninio bendradarbiavimo programos)
• Įgyvendinimo sąlygų nustatymas ir tematinė
koncentracija, siekiant Sanglaudos politikos
efektyvumo
• Numatomas biudžetas: 376 mlrd. eurų
Sanglaudos politikos biudžetas
mlrd. EUR (2011 kainomis)
Sanglaudos fondas*
68.7
Mažiau išsivystę regionai
162.6
Pereinamojo laikotarpio regionai
39.0
Labiau išsivystę regionai
53.1
Teritorinis bendradarbiavimas
11.7
Papildomi asignavimai atokiausiems ir
retai apgyvendintiems regionams
0.9
Iš viso**
336.0
Europos infrastruktūros tinklų priemonė
transportui, energetikai ir IRT
40.0
Iš viso
376.0
*Iš Sanglaudos fondo 10 mlrd. EUR skiriama Europos infrastruktūros tinklų priemonei.
**Įskaitant 2,5 mlrd. EUR pagalbos maistu skurstantiesiems priemonei.
Geografinė paramos apimtis
• Regionų kategorijos:
– Mažiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui
<75% ES vidurkio)
– Pereinamojo laikotarpio (tarpiniai) regionai (BVP
vienam gyventojui tarp 75% ir 90% ES vidurkio)
– Labiau išsivystę regionai (BVP vienam gyventojui >
90% ES vidurkio)
• Safety net: Regionai, kurių BVP vienam gyventojui
2007-2013 <75% 25 ES VN BVP vidurkio, bet >75%
27 ES VN BVP vidurkio, gaus du trečdalius 20072013 gautos paramos.
Tematinė koncentracija
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų skatinimas;
informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo
didinimas ir kokybės gerinimas;
MVĮ, žemės ūkio sektoriaus (EŽŪFKP) bei žuvininkystės ir
akvakultūros sektoriaus (EJRŽF) konkurencingumo didinimas;
perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių
technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas;
prisitaikymo prie klimato kaitos, rizikos prevencijos ir valdymo
skatinimas;
aplinkosauga ir išteklių naudojimo veiksmingumo skatinimas;
tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo
infrastruktūros dalyse šalinimas;
užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas;
socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu;
investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą;
institucinių pajėgumų stiprinimas ir veiksmingas viešasis
administravimas.
ERPF tematinė koncentracija
Mažiau išsivystę
regionai
Pereinamojo
laikotarpio regionai
Labiau išsivystę
regionai
50 proc.
60 proc.
80 proc.
Skirta 4 tematiniams tikslams:
1. Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimui;
2. MVĮ konkurencingumo stiprinimui;
3. Perėjimui prie mažai anglies dioksido išskiriančios ekonomikos;
4. Informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo, naudojimo didinimas ir kokybės
gerinimas
Iš jų 10 proc. – perėjimui prie
mažai anglies dioksido
išskiriančios ekonomikos
Iš jų 20 proc. – perėjimui prie mažai anglies dioksido
išskiriančios ekonomikos
Mažiausiai 5 proc. nacionaliniu lygiu – tvariai miestų plėtrai
ESF tematinė koncentracija
Mažiau išsivystę
regionai
Pereinamojo
laikotarpio regionai
Labiau išsivystę
regionai
60 proc.
70 proc.
80 proc.
Daugiausiai 4 pasirinktiems investavimo prioritetams (ESF regl. 3 str. 1 dalis)
Ne mažiau kaip 25 proc. šiems tematiniams tikslams:
1.
Užimtumo didinimas ir parama darbo jėgos judumui;
2.
Investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą;
3.
Kova su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimas.
20 proc. – kovos su skurdu ir socialinės įtraukties skatinimo tematiniam tikslui
nacionaliniu lygmeniu
Kitos naujovės
• Galimybė įgyvendinti keletą fondų (ERPF, ESF, SaF)
apimančias (angl. multi-fund) veiksmų programas
• Didelės apimties projektai: > 50 mln. EUR
• Bendri veiksmų planai (angl. joint action plans)
• Teritorinės plėtros iniciatyva
– Įgyvendina mažos bendruomenės, kurios apima vietos valdžią,
NVO, ekonominius ir socialinius partnerius.
– Gali būti bendrai finansuojama iš ERPF, ESF, EŽŪFKP ir EJŽF.
• Miestų plėtros forumas
– Skatina bendradarbiavimą tarp miestų ir dalinimąsi urbanistinės
politikos patirtimi
– Miestų sąrašas (300, iš vienos valstybės narės – ne daugiau 20
miestų)
Bendras strateginis dokumentas
Bendras strateginis dokumentas (BSD)
• Rengiamas nacionaliniu lygiu
bendradarbiaujant su
partneriais;
• Taikoma visai BSD fondų
paramai valstybėje narėje;
• Pateikiama EK per 3
mėnesius nuo BSD priėmimo.
Kartu su ja pateikiamos ir
veiksmų programos;
• Sutariama dėl pasirinktų
tematinių tikslų, integruotos
teritorinio vystymosi strategijos,
ex ante sąlygų, ex ante
vertinimo, veiksmų programų
turinio.
BSD nustato:
• bendrą investavimo
Partnerystės sutartis
Veiksmų programa /-os
strategiją visiems
BSD fondams;
• kiekvieno BSD
fondo remtinus
pagrindinius veiksmus
pagal kiekvieną
tematinį tikslą;
• bendradarbiavimo
veiklos prioritetines
sritis.
Pasirengimas Lietuvoje
• Rengiama Nacionalinė pažangos
programa (NPP)
• Jos pagrindu bus rengiama veiksmų
programa ES struktūrinei paramai gauti
• Viešas NPP aptarimas vyko 2012 m.
liepos mėn.
• Artimiausiu metu bus teikiama LRV
Nacionalinė pažangos programa
Sumani visuomenė
Lietuva 2030
NPP prioritetai
(vertikalūs)
NPP prioritetai
(horizontalūs)
Visuomenės
ugdymas, mokslas ir
kultūra
Kultūra
Veikli ir solidari
visuomenė
Ekonominiam
augimui palanki
aplinka
1) Stiprinti visuomenės kultūrinę tapatybę, didinti visuomenės
kūrybingumą, bendruomeniškumą ir pilietiškumą
Regioninė plėtra
Skatinti mokytis visą
gyvenimą
Stiprinti tapatybę,
pilietiškumą,
atsakomybę ir
bendradarbiavimą
Skatinti kūrybiškumą
verslumą ir lyderystę
Skatinti žinių kūrimą,
sklaidą ir panaudojimą
Skatinti sveikatos ir
gamtinės aplinkos
tausojimą
Į aukštą pridėtinę
vertę orientuota,
integrali
ekononomika
Sumanus valdymas
Visuomenės
poreikius atitinkantis
ir pažangus viešasis
valdymas
2) Plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas, užtikrinant jų
įvairovę, inovatyvumą, prieinamumą ir sklaidą
Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą
Siekti geros žmonių sveikatos
Sveikata visiems
NPP prioritetų
tikslai
Sumani ekonomika
Didinti gyventojų
gerovę ir socialinę
aprėptį
Didinti
bendruomenių ir
nevyriausybinių
organizacijų
vaidmenį
Didinti gyventojų
kokybišką užimtumą
Sukurti palankias
sąlygas verslumui ir
darniai verslo plėtrai
Skatinti į globalias
rinkas orientuotus
vertės kūrimo tinklus
Sukurti tvarią ir
efektyvią ekonominę
infrastruktūrą
Skatinti verslo
produktyvumą ir
inovatyvaus verslo
plėtrą
Skatinti darnų išteklių
naudojimą, užtikrinti
ekosistemų stabilumą
Didinti teritorinę
sanglaudą regionuose
Stiprinti strategines
kompetencijas viešojo
valdymo institucijose
ir gerinti šių institucijų
veiklos valdymą
Užtikrinti viešojo
valdymo procesų
atvirumą ir skatinti
visuomenę aktyviai
juose dalyvauti
Gerinti paslaugų
kokybę ir didinti jų
prieinamumą
visuomenei
Sumani visuomenė
Sumani visuomenė
Lietuva 2030
Visuomenės
ugdymas, mokslas
ir kultūra
NPP prioritetai
(vertikalūs)
NPP prioritetų tikslai
NPP prioritetų
uždaviniai
Skatinti mokytis
visą gyvenimą
Gerinti švietimo
kokybę
Didinti švietimo
prieinamumą ir
paslaugų įvairovę
Sukurti sąlygas ir
paskatas
suaugusiųjų
mokymuisi
Užtikrinti
veiksmingą pagalbą
vertinant savo
galimybes ir norus,
renkantis ir valdant
karjerą (mokymosi ir
profesinį kelią) bei
tobulinantis
Stiprinti tapatybę,
pilietiškumą,
atsakomybę ir
bendradarbiavimą
Skatinti
kūrybiškumą
verslumą ir
lyderystę
Stiprinti ir vystyti
Lietuvos piliečių ir
lietuvių kilmės
užsienio gyventojų
nacionalinę
tapatybę
globalizacijos
kontekste
Skatinti kūrybiškumą
Išsaugoti ir
aktualizuoti kultūros
paveldą ir ugdyti
sąmoningumą
Skatinti pilietiškumą
per teisinį ir
ekonominį
sąmoningumą bei
demokratinį
aktyvumą
Skatinti žinių
kūrimą, sklaidą ir
panaudojimą
Skatinti ankstyvą
vaikų ir jaunimo
įsitraukimą į MTEP
veiklas
Skatinti dalyvavimą
kultūrinėje veikloje
Stiprinti lyderystę,
vaikų ir jaunimo
verslumą ir
pasirengimą darbo
rinkai
Veikli ir solidari
visuomenė
Skatinti sveikatos
ir gamtinės
aplinkos
tausojimą
Didinti gyventojų gerovę
ir socialinę aprėptį
Ugdyti sveikos
gyvensenos
savimonę
Siekti vaiko ir šeimos
gerovės
Ugdyti ekologinę
savimonę
Stiprinti MTEP
infrastruktūrą ir
žmogiškąjį kapitalą
Skatinti
bendradarbiavimą
vystant MTEP
Didinti labiausiai nuo darbo
rinkos nutolusių asmenų
paskatas ir galimybes
dalyvauti aktyvios įtraukties
priemonėse
Užtikrinti gyventojų pajamų
apsaugos sistemos finansinį
stabilumą
Skatinti vykdyti
aukščiausio lygio
mokslinius tyrimus
Didinti viešųjų paslaugų
prieinamumą
Skatinti tyrimų metu
įgytų žinių
nekomercinį
panaudojimą
Didinti bendruomenių ir
nevyriausybinių
organizacijų vaidmenį
Gerinti sąlygas
bendruomenių veiklai
Stiprinti nevyriausybinio
sektoriaus vaidmenį
Plėtoti savanorišką veiklą ir
ugdyti visuomenės socialinę
atsakomybę
Didinti gyventojų
kokybišką užimtumą
Skatinti darbo jėgos
paklausą kokybiškoms
darbo vietoms
Didinti dalyvavimą darbo
rinkoje
Užtikrinti darbo rinkos
dinamiką ir įtraukimą į ją
Sumani ekonomika
Sumani ekonomika
Lietuva 2030
NPP prioritetai
(vertikalūs)
NPP prioritetų
tikslai
NPP prioritetų
uždaviniai
Į aukštą pridėtinę vertę
orientuota, integrali
ekononomika
Ekonominiam augimui palanki
aplinka
Sukurti palankias sąlygas
verslumui ir darniai verslo
plėtrai
Sukurti tvarią ir efektyvią
ekonominę infrastruktūrą
Skatinti darnų išteklių
naudojimą, užtikrinti
ekosistemų stabilumą
Užtikrinti augimui palankią
reguliacinę aplinką
Plėtoti modernią transporto
infrastruktūrą ir darnų judumą
Užtikrinti kraštovaizdžio ir
gamtos išteklių nykimo
prevenciją ir atkurti gerą
aplinkos būklę
Skatinti verslumą ir verslo
plėtrą, įskaitant tiesiogines
užsienio investicijas
Kurti pažangią ir saugią
informacinių ir ryšių
technologijų (IRT)
infrastruktūrą ir sprendimus
Diegti darnaus vystymosi
principus versle
Plėtoti energetinę
infrastruktūrą
Plėtoti turizmo infrastruktūrą,
įskaitant kultūros ir gamtos
paveldą
Didinti teritorinę sanglaudą
regionuose
Gyvenamosioms vietovėms
(tikslinėms teritorijoms)
būdingų problemų sprendimas,
didinant konkurencingumą,
ekonominį augimą ir
gyvenamosios vietos
patrauklumą
Skatinti į globalias rinkas
orientuotus vertės kūrimo
tinklus
Skatinti verslo
produktyvumą ir inovatyvaus
verslo plėtrą
Skatinti vertės kūrimo tinklų
kūrimąsi, plėtrą ir integraciją į
tarptautinius tinklus
Skatinti verslo procesų ir
technologinių pajėgumų
tobulinimą
Kurti paskatas mokslo, studijų ir
verslo bendradarbiavimui
Formuoti paklausą
inovacijoms, skatinti naujų
inovatyvių produktų ir
paslaugų kūrimą ir jų
komercializavimą
Užtikrinti darnų energijos
išteklių naudojimą
Gerinti kaimo vietovių
gyvenamąją aplinką
(kompleksinis kaimo vietovių
vystymas ir plėtra)
Tobulinti vandentvarkos,
atliekų ir oro kokybės valdymo
sistemas
Skatinti eksportą
Sumanus valdymas
Sumanus valdymas
Lietuva 2030
Visuomenės
poreikius
atitinkantis ir
pažangus viešasis
valdymas
NPP prioritetai
(vertikalūs)
NPP prioritetų tikslai
NPP prioritetų
uždaviniai
Stiprinti strategines
kompetencijas viešojo valdymo
institucijose ir gerinti šių
institucijų veiklos valdymą
Užtikrinti viešojo valdymo
procesų atvirumą ir skatinti
visuomenę aktyviai juose
dalyvauti
Gerinti paslaugų kokybę ir
didinti jų prieinamumą
visuomenei
Diegti į rezultatus orientuotą ir
įrodymais grįstą valdymą
Užtikrinti viešojo valdymo
institucijų veiklos skaidrumą ir
viešosios informacijos
prieinamumą visuomenei
Gerinti paslaugų kokybę
taikant subsidiarumo principą
ir kuo aktyviau į tai įtraukiant
visuomenę
Sudaryti sąlygas visuomenei
dalyvauti viešojo valdymo
procesuose
Gerinti asmenų aptarnavimą
viešojo valdymo institucijose ir
didinti teikiamų paslaugų
prieinamumą visuomenei
Didinti viešojo valdymo
institucijų veiklos efektyvumą
Stiprinti institucinius
gebėjimus ir didinti valstybės
tarnybos patrauklumą
Užtikrinti saugios, patikimos,
sąveikios valstybės
informacinių išteklių ir bendro
naudojimo informacinių
technologijų infrastruktūros
plėtrą ir optimizuotą valdymą
Kurti visuomenei aktualias
viešąsias ir administracines
elektronines paslaugas, plėtoti
elektronines paslaugas bei
sprendimus sveikatos,
transporto, erdvinių duomenų
tvarkymo ir kitose srityse
Teritorinis bendradarbiavimas
• Didinama parama nuo 9 mlrd. EUR (2007-2013) iki 11,7
mlrd. EUR (2014-2020 m.)
• 3 kategorijos
73 %
21 %
6%
cross-border bendradarbiavimui (8,6 mlrd. EUR)
tarpvalstybiniam bendradarbiavimui (2,4 mlrd. EUR)
tarpregioniniam bendradarbiavimui (0,7 mlrd. EUR)
Iš jų 50 mln. EUR skiriama atokiausių regionų
bendradarbiavimui. ERPF parama atokiausių regionų
bendradarbiavimui negali būti mažesnė nei 150%
2007-2013 lygio.
• Maksimali bendra finansavimo norma - 75 %
Kitos ES programos
•
•
•
•
•
•
•
•
Horizontas 2020
COSME
Socialinių pokyčių ir inovacijų programa
Sveikata augimui
Programa vartotojams
Kūrybinga Europa
Erasmus visiems
Life programa ir kt.