Transcript ES Baltijos jūros regiono strategija

Europos Sąjungos Baltijos jūros regiono
strategijos vaidmuo 2014–2020 m.
Europos Sąjungos struktūrinės paramos
panaudojimo laikotarpiu
Loreta Maskaliovienė
Finansų ministerija
2012 m. rugsėjo 27 d.
ES Baltijos jūros regiono strategija (ES BJRS) ES
struktūrinės paramos kontekste
Europos Komisijos komunikatas dėl ES Baltijos
jūros regiono strategijos 2009 m. birželio 10 d. p.
11):
Europos socialinis fondas, Europos regioninės
plėtros fondas ir Sanglaudos fondas – vieni iš
pagrindinių ES BJRS finansavimo šaltinių.
2009 m. spalio 29–30 d. Europos Vadovų Tarybos
išvados (35 punktas):
ES BJRS gali prisidėti prie ekonominės regiono sėkmės
ir socialinės bei teritorinės sanglaudos didinimo.
ES struktūrinės paramos indėlis įgyvendinant
ES BJRS
Savo prigimtimi filosofinis
klausimas
Nėra “VIENO” ir
“VIENINTELIO” teisingo
atsakymo
ES BJRS vaidmuo 2014–2020 m. (I)
2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės pasitarimo protokolinis
sprendimas Nr. 50:
 atkartojama, kad ES BJRS įgyvendinimas yra paremtas
efektyvesniu egzistuojančių finansinių priemonių panaudojimu;
 raginama rengiant naujojo laikotarpio (2014–2020 m.)
programavimo dokumentus užtikrinti jų glaudžią sąsają su ES
BJRS tikslais ir jos veiksmų plane numatytomis prioritetinėmis
sritimis;
 raginama numatyti ES BJRS skirtus projektų atrankos kriterijus
visų programų lygiu ir suteikti prioritetą projektams, kurie
prisideda prie ES BJRS įgyvendinimo, jeigu projektas atitinka ir
kitus projektams keliamus reikalavimus.
ES BJRS vaidmuo 2014–2020 m. (II)
2011 m. birželio 22 d. EK ataskaita dėl ES BJRS
įgyvendinimo:
 pripažįstama, kad siekiant sėkmingo ES BJRS įgyvendinimo labai
svarbu turimą finansavimą suderinti su Strategija;
 rekomenduojama ES sanglaudos politiką ir kitas finansines
priemones suderinti su ES BJRS tikslais.
2011 m. spalio 6 d. EK pateiktame Reglamento dėl
2014–2020 m. perspektyvos ERPF, ESF, SF, EŽŪFKP ir
EJŽF projekte numatyta, kad:
 Bendrajame strateginiame dokumente (11 str.) ir Partnerystės
sutartyje (14 str.) nustatant prioritetines sritis bendradarbiavimui,
kur tinkama, turėtų būti atsižvelgiama į makroregionines
strategijas;
 veiksmų programose (87 str.), kur tinkama, – nurodytos
planuojamų
intervencijų
indėlis
įgyvendinant
makroregionines strategijas.
ES BJRS vaidmuo 2014–2020 m. (II)
2011 m. lapkričio 8 d. Lietuvos 2014–2020 m.
Europos Sąjungos struktūrinės paramos komisijos
posėdis
svarstytas ES BJRS ir ES finansinių priemonių sąryšis
2014–2020 m. laikotarpiu ir nuspręsta:
 ES struktūrinės paramos panaudojimo dokumentai
rengiami atsižvelgiant į ES BJRS tikslus ir prioritetus;
 nustatomas ES BJRS skirtas prioritetinis projektų atrankos
kriterijus;
 esamos ES finansinių priemonių stebėsenos sistemos
pritaikomos prie ES BJRS.
Nacionaliniai prioritetai 2014–2020 m.
laikotarpiu: Nacionalinė pažangos programa
Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030”
Sumani visuomenė
Sumani ekonomika
Sumanus valdymas
Kultūra
Regioninė plėtra
Visuomenės
ugdymas,
mokslas
ir kultūra
Veikli ir
solidari
visuomenė
Pažangus augimas
Į aukštą
pridėtinę
vertę
orientuota,
integrali
ekonomika
Ekonominiam
augimui
palanki
aplinka
Tvarus augimas
Strategija “Europa 2020”
Visuomenės
poreikius
atitinkantis
ir pažangus
viešasis
valdymas
Integracinis augimas
Nacionaliniai prioritetai 2014–2020 m.
laikotarpiu ir ES BJRS
ES Baltijos jūros regiono strategija
Tikslai:
 Apsaugoti jūrą; sujungti regioną; ir padidinti regiono gerovę.
Pagrindinės prioritetinės kryptys:
 aplinkos kokybės gerinimas;
 kliūčių vidaus rinkai šalinimas;
 inovacijų ir MTEP skatinimas;
 energetinio saugumo ir efektyvumo didinimas;
 susisiekimo gerinimas;
 turizmo, verslumo skatinimas;
 kova su organizuotu nusikalstamumu;
 tvaraus žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės skatinimas ir kt.
Galimos bendradarbiavimo sritys įgyvendinant
nacionalinius prioritetus (I)
NPP
prioritetas
Tikslai
Visuomenės
Skatinti
mokytis
ugdymas,
gyvenimą
mokslas
ir
kultūra
Galimos
bendradarbiavimo
sritys ES BJRS kontekste
visą Tarptautinio akademinio (studentų,
dėstytojų) mobilumo skatinimas;
stažuotės; kvalifikacijos kėlimas;
bendradarbiavimo
tarp
regiono
mokslo institucijų skatinimas.
Stiprinti
tapatybę,
pilietiškumą, atsakomybę
ir bendradarbiavimą
–
Skatinti
kūrybiškumą, Kūryba
paremtų
verslumą ir lyderystę
plėtojimas.
partnerysčių
Skatinti žinių kūrimą, Mokslininkų ir tyrėjų tarptautinio
sklaidą ir panaudojimą
bendradarbiavimo skatinimas.
Skatinti
sveikatos
ir Gerosios
patirties
gamtinės
aplinkos perėmimas.
tausojimą
/
praktikos
Galimos bendradarbiavimo sritys įgyvendinant
nacionalinius prioritetus (II)
NPP
prioritetas
Veikli
solidari
visuomenė
Tikslai
Galimos
bendradarbiavimo
sritys ES BJRS kontekste
ir Didinti gyventojų gerovę Gerosios patirties
ir socialinę aprėptį
perėmimas.
/
praktikos
Didinti bendruomenių ir Gerosios patirties
NVO vaidmenį
perėmimas .
/
praktikos
Didinti
gyventojų Darbo jėgos mobilumo skatinimas.
kokybišką užimtumą
Galimos bendradarbiavimo sritys įgyvendinant
nacionalinius prioritetus (III)
NPP
prioritetas
Tikslai
Į
aukštą
pridėtinę vertę
orientuota,
integrali
ekonomika
Skatinti į globalias
rinkas orientuotus
vertės
kūrimo
tinklus
Galimos bendradarbiavimo sritys
ES BJRS kontekste
Klasterių kūrimas ir plėtra; mokslo
verslo institucijų bendradarbiavimo
partnerystės skatinimas; naujų
inovatyvių
produktų
kūrimas
gamyba.
Kurti
paskatas Gerosios
patirties
inovatyvaus verslo perėmimas.
plėtrai
/
ir
/
/
/
praktikos
Skatinti
verslo Eksporto
skatinimas;
tarptautinis
produktyvumą
verslo įmonių bendradarbiavimas.
Galimos bendradarbiavimo sritys įgyvendinant
nacionalinius prioritetus (IV)
NPP
prioritetas
Tikslai
Galimos
bendradarbiavimo
sritys ES BJRS kontekste
Ekonominiam
Sukurti
palankias Gerosios patirties / praktikos
augimui palanki sąlygas verslumui
ir perėmimas;
“žaliosios”
rinkos
aplinka
darniai verslo plėtrai
vystymosi skatinimas.
Sukurti
tvarią
ir Susisiekimo gerinimas, transporto
efektyvią
ekonominę jungtys (pvz., Rail Baltica projekto
infrastruktūrą
įgyvendinimas); energetinių jungčių
plėtra; turizmo skatinimas.
Racionaliai
naudoti Energijos vartojimo efektyvumo
gamtos išteklius
didinimas; atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimas; vandens telkinių
valymas;
biologinės
įvairovės
išsaugojimas .
Didinti
teritorinę Aplinkos kokybės gerinimas; miestų
sanglaudą regionuose
plėtra.
Galimos bendradarbiavimo sritys įgyvendinant
nacionalinius prioritetus (V)
NPP
prioritetas
Tikslai
Visuomenės
Stiprinti
strategines
poreikius
kompetencijas
viešojo
atitinkantis ir valdymo
institucijose
ir
pažangus
gerinti šių institucijų veiklos
viešasis
valdymą
valdymas
Užtikrinti viešojo valdymo
procesų atvirumą ir skatinti
visuomenę aktyviai
juose
dalyvauti
Galimos
bendradarbiavimo sritys
ES BJRS kontekste
Gerosios patirties / praktikos
dalyba
/
perėmimas;
kvalifikacijos kėlimas.
Gerosios patirties / praktikos
perėmimas.
Gerinti paslaugų kokybę ir Gerosios patirties / praktikos
didinti
jų
prieinamumą perėmimas.
visuomenėje
...pabaigai, bet ne mažiau svarbu...
Siekiant ES BJRS sėkmės svarbu ne tik finansinių
priemonių susiejimas su Strategija, bet ir REALUS:
 politinis įsipareigojimas;
 efektyvus ES BJRS įgyvendinimo koordinavimas;
 ES BJRS žinomumo ir jos teikiamos naudos didinimas.
Dėkoju už dėmesį!