Nacionalinės pažangos programa - Lietuvos Respublikos valstybės

Download Report

Transcript Nacionalinės pažangos programa - Lietuvos Respublikos valstybės

Nacionalinės pažangos programa – ilgalaikės
valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys,
ES finansinės paramos panaudojimas šiems
prioritetams įgyvendinti 2014–2020 m.
laikotarpiu
Finansų ministerija
2012–09–06
Nacionalinė pažangos programa (NPP):
– pagrindinis vidutinės trukmės strateginio planavimo
dokumentas, skirtas įgyvendinti Lietuvos pažangos
strategiją „Lietuva 2030“;
– apibrėžiamos ilgalaikių
įgyvendinimo kryptys;
valstybės
prioritetų
– rengiama atsižvelgiant Europos Sąjungos politines
nuostatas (strategiją „Europa 2020” ir kt.);
– numatomas ES finansinės paramos panaudojimas
ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti;
– parengimo terminas derinamas su Europos Sąjungos
finansinės paramos programavimo laikotarpiu.
Strateginio planavimo metodikos 6 str.:
NPP – pagrindinis nacionalinis strateginis dokumentas,
nubrėžiantis valstybės žingsnius 2014–2020 m. laikotarpiu
įgyvendinant Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ ir
siekiant sukurti pažangią, modernią ir stiprią valstybę,
pasižyminčia harmoninga trijų „sumanumų“ (visuomenės,
ekonomikos ir valdymo) derme.
NPP prioritetų detalizavimas (I)
2012 m. balandžio 10 d. 2014–2020 m. Europos Sąjungos
struktūrinės paramos komisijos sprendimu įsteigiamos 7
NPP prioritetus detalizuojančios tarpinstitucinės darbo
grupės:
5 vertikaliems prioritetams:
 Visuomenės ugdymas, mokslas ir kultūra (ŠMM);
 Bendruomenių stiprinimas ir socialinės įtraukties didinimas
(SADM);
 Inovacijoms ir investicijoms palanki verslo aplinka (ŪM);
 Integrali ir efektyvi ekonomika (ŪM);
 Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus valdymas
(VRM).
2 horizontaliems prioritetams:
 Kultūra (KM);
 Regioninė plėtra (VRM).
NPP prioritetų detalizavimas (II)
2012 m. balandžio 12 d. – gegužės 11 d. dirbusios NPP
prioritetus detalizuojančios tarpinstitucinės darbo grupės
pateikė pasiūlymus dėl NPP prioritetų:






formuluočių;
tikslų;
uždavinių, pagrindinių veiklų;
rodiklių/vertinimo kriterijų;
horizontalių principų integravimo;
sėkmės prielaidų ir sąlygų.
NPP struktūra
LIETUVA
2030
(NPS)
SUMANUS VALDYMAS
SUMANI VISUOMENĖ
SUMANI EKONOMIKA
Pagrindinės
pokyčių sritys:
2014–2020 m.NPP
PRIORITETAI
TIKSLAI
UŽDAVINIAI (VEIKLOS)
VERTINIMO RODIKLIAI
1.
Tikslams – efekto rodikliai
...
Uždaviniams – rezultato rodikliai
N
1.
...
N
Tikslams – efekto rodikliai
Uždaviniams – rezultato rodikliai
1.
Tikslams – efekto rodikliai
...
Uždaviniams – rezultato
rodikliai
N
1.
...
Tikslams – efekto rodikliai
Uždaviniams – rezultato
rodikliai
N
1.
...
N
Tikslams – efekto rodikliai
Uždaviniams – rezultato
rodikliai
NPP prioritetai (I)
Lietuvos pažangos strategija “Lietuva 2030”
Sumani visuomenė
Sumani ekonomika
Sumanus valdymas
Kultūra
Regioninė plėtra
Visuomenės
ugdymas,
mokslas
ir kultūra
Veikli ir
solidari
visuomenė
Pažangus augimas
Į aukštą
pridėtinę
vertę
orientuota,
integrali
ekonomika
Ekonominiam
augimui
palanki
aplinka
Tvarus augimas
Strategija “Europa 2020”
Visuomenės
poreikius
atitinkantis
ir pažangus
viešasis
valdymas
Integracinis augimas
NPP prioritetai (II)
Sumani visuomenė
Visuomenės ugdymas,
mokslas ir kultūra
Veikli ir solidari visuomenė
Skatinti mokytis visą gyvenimą
Didinti gyventojų gerovę ir
socialinę aprėptį
Stiprinti tapatybę, pilietiškumą,
atsakomybę ir bendradarbiavimą
Diegti socialines inovacijas
Skatinti kūrybiškumą, verslumą
ir lyderystę
Didinti bendruomenių ir
NVO vaidmenį
Skatinti žinių kūrimą, sklaidą ir
panaudojimą
Didinti gyventojų kokybišką
užimtumą
Skatinti sveikatos, gamtinės ir
kultūrinės aplinkos tausojimą
NPP prioritetai (III)
Sumani ekonomika
Į aukštą pridėtinę vertę
orientuota, integrali ekonomika
Ekonominiam augimui
palanki aplinka
Skatinti į globalias rinkas
orientuotus vertės kūrimo tinklus
Užtikrinti augimui palankią
reguliacinę ir mokesčių aplinką
Kurti paskatas inovatyvaus
verslo plėtrai
Sukurti palankias sąlygas verslumui
ir verslo plėtrai
Skatinti verslo produktyvumą ir
darnų vystymąsi
Sukurti tvarią, tolygią ir efektyvią
ekonominę infrastruktūrą
Didinti teritorinę sanglaudą
regionuose
NPP prioritetai (IV)
Sumanus valdymas
Visuomenės poreikius
atitinkantis ir pažangus
viešasis valdymas
Stiprinti strategines kompetencijas
viešojo valdymo institucijose
ir gerinti šių institucijų
veiklos valdymą
Užtikrinti viešojo valdymo procesų
atvirumą ir skatinti visuomenę
aktyviai juose dalyvauti
Gerinti paslaugų kokybę
ir didinti jų prieinamumą
visuomenei
NPP prioritetai (V)
Kultūra – horizontalus nacionalinis prioritetas, kuris
įgyvendinamas siekiant dviejų tikslų:
 Užtikrinti kultūros prieinamumą, įvairovę ir sklaidą
(kultūros paslaugų prieinamumo didinimas; kūrybingumo
skatinimas; kultūrinio tapatumo stiprinimas; kūrybinių ir
kultūrinių industrijų plėtra; kūrybinio ir kultūrinio turinio
skaitmeninimas ir kt.).
 Plėtoti aukštos kokybės paslaugas ir kultūros
viešąją infrastruktūrą (kultūros paveldo išsaugojimas ir jo
pritaikymas visuomenės poreikiams; kultūros įstaigų (muziejų,
bibliotekų ir kt.) infrastruktūros modernizavimas; kultūros
darbuotojų kvalifikacijos didinimas; viešųjų erdvių plėtojimas,
kultūrinės terpės sukūrimas ir kt.).
NPP prioritetai (VI)
Regioninė plėtra
–
horizontalus
nacionalinis
prioritetas, kuris įgyvendinamas siekiant dviejų tikslų:
 Užtikrinti tolygią ir tvarią regionų plėtrą (viešojo
valdymo savivaldybėse gerinimas; viešųjų paslaugų kokybės ir
prieinamumo didinimas; vietos bendruomenėms svarbios bazinės
infrastruktūros modernizavimas; sveiko gyvenimo būdo, sporto,
saviraiškos skatinimas; viešosios turizmo infrastruktūros plėtra ir
kt.).
 Didinti teritorinę sanglaudą regionuose (kaimo vietovių
gyvenamosios aplinkos gerinimas (kompleksinis kaimo vietovių
vystymas ir plėtra); tikslinėms teritorijoms būdingų problemų
sprendimas (pvz., apleistų teritorijų tvarkymas) didinant
konkurencingumą, ekonomikos augimą ir gyvenamosios vietos
patrauklumą ir kt.).
NPP prioritetų svarstymas
NPP prioritetams, jų tikslams iš esmės pritarta:
 2012 m. birželio 12 d. Europos Sąjungos struktūrinės
paramos komisijos posėdyje;
 2012 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos
Vyriausybės pasitarime.
Taip pat plačiai išdiskutuota viešojo NPP
prioritetų aptarimo, vykusio 2012 m.
liepos mėn., metu.
Pagrindiniai NPP aspektai (I)
Formuojami integralūs prioritetai, apimantys įvairias sritis
Kultūra
Švietimas
MTEP, inovacijos
Verslas
Transportas
Turizmas
Aplinka
Energetika
Pagrindiniai NPP aspektai (II)
Nustatomi horizontalūs prioritetai ir principai:
Nustatyti du horizontalūs prioritetai – Kultūra ir Regioninė
plėtra:
– parengti šių prioritetų aprašymai, nustatyti siektini tikslai, uždaviniai,
rodikliai;
– įgyvendinami (integruojami) per vertikalius NPP prioritetus (jų tikslus ir
uždavinius);
– įgyvendinimas užtikrinamas per tarpinstitucinius veiklos planus.
Nustatyti horizontalūs principai – Darnus vystymasis, Lyčių
lygybė ir nediskriminavimas, Jaunimas:
– įgyvendinami (integruojamas) per NPP prioritetus (jų tikslus ir
uždavinius);
– vertinamas projektų atitikimas horizontaliems principams;
– įgyvendinami per konkrečias veiklas, projektus, priemones ir skatinamas
per atrankos kriterijus.
Pagrindiniai NPP aspektai (III)
Apima išankstines sąlygas ir sėkmės prielaidas nustatytiems
prioritetams įgyvendinti:
 tarpinstitucinis koordinavimas;
 reguliacinių ir investicinių priemonių
suderinamumas;
 administracinių gebėjimų stiprinimas;
 pakankama finansinių išteklių koncentracija
poveikiui užtikrinti;
 platesnis kitų finansinių instrumentų
naudojimas.
Pagrindiniai NPP aspektai (IV)
Apjungiami įvairūs plėtrai skirti finansavimo šaltiniai tokie, kaip:







Europos socialinis fondas;
Europos regioninės plėtros fondas;
Sanglaudos fondas;
Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai;
Europos jūrų ir žuvininkystės fondas;
nacionalinio biudžeto lėšos;
kita ES / tarptautinė finansinė parama
(pavyzdžiui, Europos ekonominės erdvės ir
Norvegijos finansinės priemonės ir kt.)
Lietuvos nacionalinių strateginių dokumentų sąsaja
Strategija
„Europa 2020”
Bendrasis
strateginis
dokumentas
Vystymosi ir
investicijų
partnerystės
sutartis
Nacionalinė
reformų
programa
Tarpiniai valstybės
pažangos
strategijos tikslai
iki 2020 m.
Valstybės pažangos
strategija
(Lietuva 2030)
Nacionalinė pažangos programa (2014–2020 m.)
(ESF, ERPF, SF, EŽF, EŽŪFKP ir kitos ES finansinės priemonės bei nacionalinis finansavimas),
nurodomos ilgalaikių valstybės prioritetų įgyvendinimo kryptys, numatomas ES finansinės
paramos panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams įgyvendinti
Europos
teritorinio
bendradarbiavimo
tikslo
Veiksmų
programos
Konvergencijos
tikslo
Veiksmų
programos
Kaimo
plėtros
Veiksmų
programos
Žuvininky
s-tės
Veiksmų
programo
s
Kitų ES
politikų
finansinėmis
priemonėmis
finansuojami
projektai
ES lygmens
transporto,
energetikos,
IT projektai
Kitos biudžetinės
lėšos
Bendrojo
finansavimo lėšos
ES struktūrinės paramos lėšos
Nacionalinio biudžeto ištekliai
Kitos ES lėšos
Privačios lėšos
Tolesnė NPP rengimo eiga
Užduotis
Terminai
NPP viešojo aptarimo metu gautų pastabų vertinimas NPP darbo Iki 2012 m. rugsėjo 7 d.
grupėse
NPP uždavinių finansavimo proporcijų nustatymas NPP darbo
Iki 2012 m. rugsėjo 7 d.
grupėse
NPP rodiklių siektinų reikšmių iki 2020 m. nustatymas NPP darbo Iki 2012 m. rugsėjo 7 d.
grupėse
NPP viešojo aptarimo metu gautų pastabų svarstymas 2012 m. rugsėjo 11 d.
2014–2020 m. ES struktūrinės paramos komisijos posėdyje
NPP prioritetų aprašymo tikslinimas
2012 m. rugsėjo 11 d.–14 d.
NPP stebėsenos sistemos kūrimas
NPP finansinių proporcijų projekto rengimas
Iki 2012 m. rugsėjo 14 d.
Iki 2012 m. rugsėjo 14 d.
NPP prioritetų aprašymo derinimas su institucijomis
Rugsėjo 17 d. – 21 d.
NPP projekto aptarimas 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos 2012 m. rugsėjo 27 d.
komisijos posėdyje
NPP projekto pateikimas LRV
2012 m. spalio 1 sav.
http://www.esparama.lt/2014-2020-laikotarpis
Dėkoju už dėmesį!