Transcript (BŽŪP): graži pradžia, miglota ateitis.

Bendroji žemės ūkio politika
(BŽŪP): graži pradžia, miglota
ateitis.
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
Žemės ūkio politikos skyrius
Artiom Volkov
2
Europos Sąjungos Bendrosios žemės
ūkio politikos raida
Produktyvumas
Konkurencingumas
Tvarumas
Ankstyvieji
metai
Apsirūpinimas
maistu.
Produktyvumo
didinimas.
Rinkos
stabilizavimas.
Pajamų
palaikymas.
1992 m. reforma
Sumažintas
perteklius.
Aplinka.
Pajamų
stabilizavimas.
Biudžeto
stabilizavimas.
Vienas ramstis
Darbotvarkė 2000
Reformų
proceso
tęsimas.
Konkurencingu
- mas.
Kaimo plėtra.
2003 m.
reforma
Orientacija į
rinkos poreikius.
Vartotojų
interesai.
Kaimo plėtra.
Aplinka.
Supaprastinimas.
Suderinamumas
su PPO.
Du ramsčiai
Šaltinis: modifikuota iš European Commission Agriculture and Rural Development, 2009
2008 m.
Sveikatingumo
patikra
2003 m.
reformos
sustiprinimas.
Naujieji
iššūkiai.
Rizikos
valdymas.
3
ES biudžeto lėšų, skirtų bendrajai žemės ūkio
politikai įgyvendinti, paskirstymo raida
Šaltinis: European Commission Agriculture and Rural Development, 2010
4
BŽŪP šiandien: takoskyra tarp BŽŪP ramsčių
I ramstis
II ramstis
Rinkos politika
Kaimo plėtros
politika
Pajamų rėmimas
Viešosios prekės
Maisto
gamyba
Aplinkosaugos
funkcija
gamyba
Šaltinis: modifikuota iš European Commission Agriculture and Rural Development, 2009
Kaimo
funkcija
5
Tiesioginių išmokų finansavimas
Lietuvoje 2004–2010 metais, mln. Lt
1400.0
1200.0
285.5
1000.0
360.7
425.9
800.0
279.1
600.0
402.1
258.8
192.5
810.7
400.0
200.0
0.0
409.6
2004
467.6
2005
669.7
551.6
542.0
2006
2007
Nacionalinio biudžeto lėšos
Šaltinis: sudaryta LAEI remiantis NMA duomenimis, 2011.
918.3
2008
2009
ES biudžeto lėšos
2010
6
Lėšos skirtos SAPARD, BPD 2004 -2006,
KPP 2004 - 2006 ir KPP 2007-2013* m.
programoms Lietuvoje, mln. Lt
577.50
609.78
SAPARD
3440.21
1661.36
BPD 2004 - 2006
KPP 2004 - 2006
KPP 2007-2013*
Šaltinis: sudaryta LAEI remiantis NMA ir ES struktūrinės paramos duomenimis, 2011.
* KPP 2007-2013, pateikti duomenys dėl išmokėtų lėšų iki 2011 m. (imt.)
7
Tiesioginių išmokų ir visų subsidijų dalys pajamose
iš žemės ūkio veiklos (2007-2009 m. vidurkis), ES27, proc.
Šaltinis: European Commission, DG Agriculture and Rural Development, based on EAGGF/EAGF Financial reports (direct payments)
and Eurostat data (agricultural factor income and subsidies), 2011
8
Realios pajamos iš žemės ūkio veiklos
Lietuvoje (2010 m. kainomis), 20032010 metais, mln. Lt
1400.0
1311.3
1228.2
1200.0
1139.9
1000.0
936.5
1135.5
889.4
885.3
800.0
600.0
526.9
400.0
200.0
0.0
2003
2004
2005
2006
2007
2008
Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantis Eurostat‘o ir Statistikos Departamento duomenimis , 2011.
2009
2010
9
Namų ūkių vidutinės disponuojamos pajamos,
tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėn.
Lietuvoje, Lt
1800
1631
1692
1600
1440
1369
1400
1290
1228
1200
800
600
531
508
330
1004
924
691
636
400
986
970 943
1000
467
356
200
0
2003
2005
Žemdirbiai
2007
2009
Miestiečiai
Šaltinis: apskaičiuota LAEI, naudojant Statistikos departamento duomenis, 2010.
2011
Kaimo gyventojai
2013
10
Pridėtinės vertės,
sukurtos žemės
ūkyje, dalis nuo
bendros pridėtinės
vertės 2005 ir 2010
m., proc.
Liuksemburgas
Jungtinė Karalystė
Belgija
2010
Vokietija
2005
Švedija
Danija
Airija
Austrija
ES-27
Nyderlandai
Italija
Prancūzija
Malta
Slovėnija
Kipras
Portugalija
Suomija
Čekija
Ispanija
Estija
Slovakija
Latvija
Vengrija
Lenkija
Graikija
Lietuva
Bulgarija
Rumunija
0
1
2
3
4
Šaltinis: sudaryta LAEI pagal Eurostato duomenis, 2011
5
6
7
8
9
10
11
Pridėtinės vertės (be subsidijų), sukurtos žemės ūkyje ir BVP dinamika
Lietuvoje, 2003 – 2010 m., indeksas
0.5
0.45
0.4
0.35
BVP
0.3
0.25
0.2
PVž.ū.
0.15
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantis Statistikos Departamento duomenimis, 2011.
Lietuvos PV žemės ūkyje ir BVP pokyčių dinamika, 2004 -2010 m., proc.
25%
PVž.ū.
BVP
15%
5%
-5%
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
-15%
-25%
-35%
-18%
-31%
Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantis Statistikos Departamento duomenimis, 2011.
12
Ūkių struktūra pagal dydį ir valdomą žemės
ūkio naudmenų plotą 2005-2010 m., proc.
Šalis
iki 5 ha
2005 m.
5-9,9 ha
2010 m.
2005 m.
10-49,9 ha
2010 m.
2005 m.
50-99,9 ha
2010 m.
2005 m.
daugiau nei 100 ha
2010 m.
2005 m.
2010 m.
Dalis
ŽŪN,
dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis dalis tenkanti
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
%
% 1% ūkių,
%
ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN ūkių ŽŪN
Danija
3,4
0,1
7,3
0,1
18,0
2,5
19,1
2,2
46,5
21,7
40,3
15,4
17,5
23,9
14,1
16,1
14,6
51,8
19,2
66,2
3,4
Estija
45,3
3,8
n.d.
n.d.
20,1
4,8
n.d.
n.d.
26,5
18,2
n.d.
n.d.
3,4
7,8
n.d.
n.d.
4,8
65,4
8,6
73,1
8,5
Latvija
47,3
7,7
33,6
3,9
23,6
12,7
27,4
9,1
25,7
36,8
32,7
29,7
2,0
10,2
3,2
10,3
1,5
32,7
3,0
46,9
15,6
Lietuva
51,4
13,1
58,7
11,4
26,0
16,6
20,0
10,1
20,3
33,5
17,0
25,0
1,4
8,4
2,4
12,0
1,0
28,4
1,9
41,6
21,9
Lenkija
70,7
17,6
n.d.
n.d.
14,9
17,9
n.d.
n.d.
13,5
41,0
n.d.
n.d.
0,5
6,1
n.d.
n.d.
0,3
17,4
n.d.
n.d.
n.d.
Suomija
9,3
0,8
n.d.
n.d.
12,4
2,9
n.d.
n.d.
59,6
47,7
n.d.
n.d.
15,0
31,7
n.d.
n.d.
3,8
16,8
n.d.
n.d.
n.d.
Švedija
14,8
1,1
12,8
1,0
17,7
3,1
21,8
3,6
42,7
24,4
41,4
22,4
14,4
24,1
12,8
20,9
10,4
47,3
11,2
52,0
4,6
Vokietija
22,6
1,3
9,1
0,3
14,4
2,4
15,9
2,1
41,3
23,6
46,6
21,0
13,9
22,3
17,3
21,8
7,8
50,4
11,2
54,9
4,9
Šaltinis: sudaryta LAEI pagal Žemės ūkio surašymų duomenis, 2011
13
BŽŪP rytoj: kodėl būtinos permainos? (I)
I ramstis
 Tiesioginės išmokos:
 Iš TI daugiausiai naudos turi dideli ūkiai
 TI paskirstymo mechanizmai remiasi praeities rodikliais – remiami tie, kurie
tuo metu nebūtinai gamina, bet vis tiek gauna paramą kaip žemės ūkio
subjektai (atsietos tiesioginės išmokos)
 Skirtingi TI paskirstymo kriterijai, taikomi senosioms ir naujosioms ES
šalims narėms (skirtingi atskaitos laikotarpiai ir gamybiniai rezultatai)
 TI kapitalizuojasi gamybos priemonių arba teikimo grandinės kainose
 Trūksta efektyvaus rinkos apsaugos mechanizmo (angl. – safetynet)
14
BŽŪP rytoj: kodėl būtinos permainos? (II)
II ramstis
 Nepakankamai aiški žemės ūkio ir kaimo plėtros paramos
priemonių takoskyra
 Nauji iššūkiai
 Kaimo vystymo priemonių subalansavimas siekiant:
 kaimo gyvybingumo išlaikymo
 gyvenimo kokybės kaime gerinimo
 užimtumo didinimo
15
BŽŪP reformos po 2013 m. kriterijai
 Apsirūpinimas maistu
 konkurencinga žemės ūkio plėtra
 rizikos valdymas
 rinkos iškraipymų minimizavimas
 Maisto sauga ir kokybė
 vartotojų poreikių tenkinimas
 kokybės programų reglamentavimo harmonizavimas
 Aplinkos apsauga
 tikslingas prioritetinių viešųjų gėrybių kūrimas
 klimato kaitos prevencinių priemonių diegimas
 Socialinė apsauga
 tvarus kaimo vystymasis
 darbo vietų išsaugojimas/kūrimas




Gyvenimo kokybės kaime gerinimas
Inovacijų diegimas
Paramos administravimo supaprastinimas, kaštų mažinimas
Žemės ūkio, regioninės ir sanglaudos politikos priemonių darna
16
BŽŪP aplinka: politinės diskusijos dalyviai
Tyrimai
Maisto
pramonė
NVO
Ūkininkų
organizacijos
Įvertinimas
ES narių pozicijos
Lobistinė veikla
Prekybos
įmonės
Europos Parlamentas
Europos Komisija
Išankstinis
politikos
numatymas
Oficialūs
pasiūlymai
BŽŪP/BIUDŽETAS
Mandatas
PPO
EBPO
Europos Sąjungos
Taryba
Nuomonė
Ekonominis ir
socialinis komitetai
Regionų komitetai
Nuomonė
ES narių pozicijos
Ministrų Taryba
Šaltinis: J. Berthelot et al. (2011)
Nuomonė
Galutinis
sprendimas
Bendras
sprendimas
17
Komunikato COM(2011) 500 final bei Europos Komisijos ir Europos
Parlamento reglamento projekto pasiūlymai dėl BŽŪP po 2013 m.
I ramstis. Tiesioginės išmokos.
 Valstybės narės, kurių tiesioginės išmokos už 1 ŽŪN ha yra mažesnės nei 90 proc.
ES-27 vidurkis, per 2014-2020 m. laikotarpį, vienu trečdaliu galės sumažinti atotrūkį
tarp jų dabartinio lygio ir 90 proc. ES-27 vidutinio tiesioginių išmokų dydžio.
 Dalį tiesioginių išmokų susieti su “žalinimo komponentu”, t.y. 30 proc. nuo TI bus
siejama su papildomais (be kompleksinio paramos susiejimo) aplinkosauginiais
reikalavimais.
 Tiesioginės išmokos bus mokamos tik aktyviems ūkininkams.
 Viršutinės tiesioginių išmokų ribos nustatymas:
- ūkiams, kurių gaunamos TI nuo 150 000 EUR iki 200 000 EUR – TI mažinamos 20%;
nuo 200 000 EUR iki 250 000 EUR –40%; nuo 250 000 EUR iki 300 000 EUR –70%;
virš 300 000 EUR – TI nemokamos (apskaičiuojant TI viršutinę ribą yra eliminuojamas
“žalinimo” išmokos dydis ir ankstesniais metais deklaruotas darbo užmokestis (įskaitant
mokesčius ir socialinį draudimą)).
- Sukauptos lėšos perkeliamos II BŽŪP ramsčio priemonėms finansuoti.
18
Planuojama tiesioginių išmokų sudėtis po 2013 m.
 bazinė išmoka (43-48%);
 privaloma ”žalinimo” išmoka (30%) :
• sėjomaina; daugiametės ganyklos; žemės tausojimo tikslai (pūdymas, apsauginės
juostos ir kt.)
 išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su specifinėmis gamtinėmis kliūtimis
(iki 5%);
 (privaloma) išmokos jauniesiems ūkininkams (iki 2%);
 su gamyba susietos išmokos (iki 5-10%).
 Taip pat siūloma atskira schema smulkiesiems ūkininkams (iki 10%).
o Speciali smulkiųjų ūkininkų schema būtų skirta ūkininkams, kurių tiesioginių išmokų
suma per metus yra mažesnė nei 100 EUR arba dirbamos žemės plotas sudaro mažiau
nei 1 ha.
o Išmokų dydis nustatomas vienu iš 2 būdų:
• suteikiant iki 15 % nuo vidutinio nacionalinio tiesioginių išmokų lygio vienam gavėjui;
• vidutinę nacionalinę išmoką 1 ŽŪN ha padauginus iš ne daugiau kaip 3 ha ploto.
o Nustatyta išmoka turi būti tarp 500 EUR ir 1000 EUR.
o Schemos finansavimui – iki 10 % nuo tiesioginių išmokų voko.
19
Rinkos reguliavimo priemonės (EK reglamento projektas)
Rinkos reguliavimo priemonės bus taikomos kaip stabilumo garantas esant rinkos
iškraipymams ir kainų svyravimams tam tikruose žemės ūkio sektoriuose bei sprendžiant
problemas dėl gyvulių ligų ir visuomenės sveikatos.
 Intervencijos ir privataus saugojimo priemonės 2014-2020 m. bus
finansuojamos iš kritinių situacijų rezervo (3,9 mlrd. eurų), kuris nėra BŽŪP
dalis ir nepriklauso daugiametei finansinei programai.
- Intervencija bus taikoma kaip rinkų stabilumo garantas (safety-net).
- Parama privačiam saugojimui bus taikoma baltajam cukrui, alyvuogių aliejui,
šviežiai ir šaldytai jautienai, sviestui, kiaulienai, avienai ir ožkienai.
- Specialiosios paramos priemonės (pvz.: “Vaisiai mokykloms”).
- Išskirtinės paramos priemonės gyvulių ligų plitimo ir vartotojų pasitikėjimo
mažėjimo atveju.
- Maisto teikimo grandinės tobulinimas
• stiprinamos gamintojų organizacijų derybinės galios, skatinamas žemės ūkio
produktų pardavimas vietinėse rinkose, tiesioginiai pardavimai ir kt.
20
II ramstis. Kaimo plėtros priemonės po 2013m. (EK
reglamento projektas)
 KPP rėmimas tarp ES šalių narių bus paskirstomas remiantis:
objektyviais kriterijais, susijusiais su pagrindiniais kaimo plėtros tikslais:
a.
•
•
•
žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas;
natūralių gamtinių išteklių tvarus valdymas;
darni teritorinė plėtra.
atliktais veiklos rezultatais (angl. past performance).
 Bus suformuotas veiklos rezultatų rezervas
b.
• 5 proc. KPP skirtų lėšų turi būti rezervuota ir skiriama šalims narėms tik tuo atveju, jei yra
sėkmingai įgyvendinami KP programos tikslai ir ES prioritetai pagal numatytus bendrus
rodiklius.
 2007-2013 m. KPP ašių struktūra bus panaikinta, tačiau ne mažiau kaip 5 proc.
EŽŪFKP turi būti skirta LEADER.
 Naujai peržiūrėtas vietovių su gamtinėmis kliūtimis rėmimas;
 Nauja pajamų stabilizavimo priemonė.
21
Išvados ir rekomendacijos (I)
 BŽŪP įgyvendinimas Lietuvoje turėjo didelę įtaką pajamų iš žemės
ūkio veiklos bei ūkio struktūros pokyčiams.
 BŽŪP negebėjo spręsti pagrindinių problemų, susijusių su kaimiškų
regionų depopuliacija, užimtumu kaime, smulkių ir šeimos ūkių
rėmimu.
 Paramos pagal BŽŪP priemones mažas lankstumas (silpna
diferenciacija) turėjo polinkį didinti stambių ūkių koncentraciją bei
mažinti pridėtinę vertę.
 Trūksta racionalių, objektyvių politinių sprendimų bei aktualių
mokslinių tyrimų įgyvendinant BŽŪP Lietuvoje.
 Pirmu atveju didelę įtaką turi stambių ūkininkų interesai, negebėjimas
įvertinti pasekmių valstybės mastu bei politinės valios stoka.
 Antru atveju trūksta finansinių išteklių, kuriais būtų motyvuojami
specialistai ir ekspertai reaguoti į aktualiausias problemas, diskusijas,
pokyčius žemės ūkio sektoriuje ES mastu. Tokiu būdu gebėti laiku
numatyti neigiamas pasekmes, o ne kovoti su padariniais.
22
Išvados ir rekomendacijos (II)
 Todėl pasiruošimas naujam BŽŪP laikotarpiui (2014-2020)
reikalauja ypatingo dėmesio iš įvairių specialistų, siekiant užtikrinti
darnų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus vystymąsi ateityje.
▫ Prognozuojant vieno aktualiausių šių dienų klausimo – suvienodintų
tiesioginių išmokų ES mastu pasekmes bei įvertinus tai, kad apie 30
proc. ūkininkų pajamų sudaro tiesioginės išmokos, 2015 metais esant
tokiam rėmimo lygiui žemdirbių vidutinės disponuojamos pajamos būtų
apie 50 proc. didesnės nei kaimo gyventojų pajamos bei 15 proc.
didesnės nei miestiečių pajamos. Tokiu būdu gali iškilti grėsmė, kad
tokie pajamų skirtumai galėtų pagilinti socialinę atskirtį kaime bei
paaštrinti socialinį konfliktą.
▫ Taip pat svarbu pažymėti, kad „aukso vertės“ hektarai Lietuvoje nulemtų
ir staigų žemės kainos šuolį. Ir netgi, jeigu tiesioginės išmokos nebūtų
kapitalizuotos gamybos priemonių kainose ar tiekimo grandinėje,
padidėjusi žemės kaina atliktų kapitalizacijos funkciją.
▫ O tai tik vienas iš daugelio ateities BŽŪP klausimų... Laikas susimąstyti!
23
Dėkoju
už Jūsų dėmesį!
Artiom Volkov
Jaunesnysis mokslo darbuotojas
Žemės ūkio politikos skyrius
Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Vilnius
e-paštas: [email protected]
Tel.: (+370) 262 50 75
mob. tel.: (+370) 678 13621
www.laei.lt
24
2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha,
remiantis ES Tarybos generalinio sekretoriato (16348/10 COM(2010) 672 final) pasiūlymu, eurai 1 ŽŪN ha
600
500
400
300
268
200
100
0
Šaltinis: LAEI skaičiavimai, remiantis ES Tarybos generalinio sekretoriato duomenimis, 2011.
176
25
I Alternatyvus TI pasiskirstymo tarp ES šalių narių modelis, 30 proc. susiejimas su
“žalinimo” kriterijais. 2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha
Gamtos išteklių tausojimas ir tolygus
gamybos pasiskirstymas ES
„Žalinimo“ komponentas
Bendroji
išmokos dalis
2007-2013 m. TI
kriterijai
KRITERIJAI
I
II
III
1%
2%
3%
4%
5%
5%
5%
2%
4%
6%
8%
10%
10%
10%
3%
6%
9%
12%
15%
15%
15%
METAI
2014
2015
2016
2017
2018
2019
2020
Žalinimo komponentas
Pievos/ganyklos
(I)
Sąlyginiai gyvuliai 1
ŽŪN ha (II)
Trąšos 1
ŽŪN ha (III)
500
450
400
350
266
300
250
196
200
150
100
50
0
Šaltinis: parengta LAEI, 2011
94%
88%
82%
76%
70%
70%
70%
26
II Alternatyvus TI pasiskirstymo tarp ES šalių narių modelis.
2020 m. ES-27 tiesioginių išmokų pasiskirstymas 1 ŽŪN ha
 kiekvienais metais, pradedant nuo 2014 m. šalys narės, kurių tiesioginės išmokos yra
mažesnis nei ES-27 vidurkis, per 2014-2020 m. laikotarpį, kasmet mažintų atotrūkį
tarp jų esamo lygio ir ES-27 vidutinio TI dydžio, vidutiniškai 60 proc. per metus.
350
300
268
TI didėja
TI mažėja
TI(ES), kai
TI(ES) <
AVG(ES-27)
TI(ES), kai
TI(ES) >
AVG(ES-27)
SKIRTU
MAS
METAI
AVG(ES-27)
- TI(ES)
TI(ES) AVG(ES-27)
2014
2015
2016
2017
2018
2019
2020
vidurkis
30 %
40 %
50 %
60 %
70 %
80 %
90 %
60 %
30 %
40 %
50 %
60 %
70 %
80 %
90 %
60 %
256
250
200
150
100
50
Šaltinis: LAEI skaičiavimai, 2011.
Latvija
Estija
Lietuva
Rumunija
Slovakija
Portugalija
Lenkija
Jungtinė Karalystė
Ispanija
Bulgarija
Švedija
Suomija
Čekija
Vengrija
Austrija
ES - 27
Airija
Liuksemburgas
Prancūzija
Vokietija
Slovėnija
Danija
Kipras
Graikija
Italija
Belgija
Nyderlandai
Malta
0
27
Aktyvus ūkininkas?!
Aktyvūs ūkininkai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos
sudaro ne mažiau kaip 5% nuo visų ekonominių veiklų pajamų, neįskaitant paramos
gaunamos pagal BŽŪP (ribojimas nebus taikomas ūkininkams ankstesniais metais
gavusiems mažiau nei 5000 EUR tiesioginių išmokų).
Siekiant labiau skatinti žemės ūkio veiklą ir apsisaugoti nuo “sofos ūkininkų”, LAEI
pateikė pasiūlymus dėl aktyvaus ūkininko apibrėžimo:
1)
2)
Tiesioginės išmokos gali būti mokamos tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims,
kurių žemės ūkio valdose pagaminta standartinė produkcija 1 ŽŪN ha būtų didesnė nei
ES šalies narės reikalavimai (susieti su praeito laikotarpio produktyvumo lygiu)
tiesioginėms išmokoms gauti. (Lietuvos atv.: 650-700 Lt/ha)
Tiesioginės išmokos turi būti mokamos tik tiems fiziniams ir juridiniams asmenims,
kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudarys ne mažiau kaip 25 proc. nuo visų
ekonominių veiklų pajamų, neįskaitant paramos gaunamos pagal BŽŪP.
–
Šis ribojimas neturi būti taikomas ūkininkams ankstesniais metais gavusiems
mažiau nei Avg(Pms)xDPt-1 tiesioginių išmokų, kur: Avg(Pms) – vidutinis šalies narės
žemės ūkio valdos plotas; DPt-1 – praeitų metų tiesioginių išmokų už 1 ŽŪN ha dydis.

Pvz. (Lietuva 2014): 16x493,75=7900 (Lt).
numatomas 2013 m.
vidutinis ūkio dydis
numatomas 2013 m.
TI už 1 ŽŪN ha: 143
EUR/ha.