Transcript Kainų indeksas

Makroekonomika
Makroekonomikos
rodikliai
Kas yra makroekonomika?
Makroekonomika – ekonomikos disciplina, nagrinėjanti ekonominę
sistemą kaip visumą arba sustambintus jos sektorius.
Makroekonomika yra nacionalinės (ar pasaulio) ekonomikos
struktūros ir dinamikos bei politikos, kurią vyriausybės naudoja,
kad mėginti įtakoti šią ekonominę dinamiką studija.
Ką daro makroekonomistai
•
•
•
•
Makroekonominė analizė.
Makroekonominiai tyrimai (ekonomikos teorijos kūrimas).
Makroekonominis prognozavimas.
Duomenų kūrimas.
Pagrindiniai makroekonomikos
klausimai
•
•
•
•
•
Kas lemia šalies ilgo laikotarpio ekonominį augimą?
Kas lemia šalies ekonominės veiklos svyravimus?
Kas lemia nedarbą?
Kas lemia kainų didėjimą?
Kaip buvimas pasaulinės ekonominės sistemos dalimi veikia
šalių ekonomikas?
• Ar gali vyriausybės politikos būti naudojamos pagerinti šalies
ekonominius rezultatus?
Ekonominis augimas
Ekonominis augimas- visada kylanti prekių ir paslaugų gamyba
Ekonominio augimo svarba.
Išsivysčiusios- siekiama dar aukštesnio gyvenimo lygio ir
geresnių ekonominių sąlygų šalies viduje;
Besivystančios- kuo greičiau pasivyti išsivysčiusias šalis;
Neišsivysčiusios- išbristi iš skurdo ir esamos ekonominės
padėties.
Ekonominio augimo svarbos
elementai
• Aukštesnis gyvenimo lygis.
• Pagalba skurstantiems visuomenės sluoksniams.
• Parama skurstančioms šalims.
Ilgo laikotarpio ekonominio
augimo priežastys
 Gyventojų skaičiaus didėjimas;
 Kapitalo kiekio didėjimas;
 Vidutinio darbo našumo didėjimas;
Veiksnių įtaka ekonominiam
augimui
E. Denisonas įvertino šių veiksnių įtaką JAV ekonominiam augimui 1929-1976
metais nacionalinėms pajamoms didėjant vidutiniškai po 2,98 % per metus
Makroekonomikos rodikliai
• Šalies gamybos apimtis;
• Nedarbo lygis;
• Bendrasis kainų (infliacijos) lygis.
Šalies gamybos apimtis
• Kaip įvertinti? – sudedama visų galutinių prekių ir paslaugų ,
pagamintų per metus, rinkos kainas.
Bendrasis vidaus produktas (gross domestic)– visų galutinių prekių ir
paslaugų, pagamintų šalyje per metus, naudojant šalies ekonomikos
išteklius, rinkos kainų suma.
Galutinės prekės. Pvz.: Miltai
Bendrasis nacionalinis produktas (gross national product)– visų
galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų šalies piliečių per metus
rinkos kainų suma.
Kuo skiriasi BVP nuo BNP?
BNP=BVP+NIF
NIF – grynosios gamybos veiksnių pajamos.
Bendrojo vidaus
produkto kitimas
BVP kitimas 2010-2013 m.
To meto kainomis, pašalinus
sezono ir darbo dienų įtaką:
2008 m – 111553,6 mln. Lt
2013 m – 119620,9 mln. Lt
Palyginamomis kainomis, pašalinus sezono ir
darbo dienų įtaką:
2008 m – 88016.3mln. Lt
2013 m – 86715,5 mln. Lt
• Gamybos veiksniai (GV):
Darbas
Gamtiniai ištekliai
Kapitalas.
• Gamybos veiksniai (GV):
NIF -Gamybos veiksnių grynųjų pajamų
srautas;
IFD –šalies piliečių gamybos veiksnių
pajamų, gaunamų užsienyje, suma;
IFF- užsienio piliečių gamybos veiksnių
pajamų, gaunamų šalyje, suma;
WF - užsienyje dirbančių šalies piliečių
piniginiai pervedimai savo šeimoms
tėvynėje;
WD – šalyje dirbančių šalies piliečių
piniginiai pervedimai savo šeimoms
užsienyje;
IF/D- palūkanų pajamos iš/į užsienį;
RF/D – nuomos pajamos iš/į užsienį;
PF/D pelno pajamos iš/į užsienį.
BNP=BVP+NIF
NIF IF D IF F
IFD W F i F RF P F ;
IFF W D i D RD P D
Makroekonomikos rodikliai
• Darbo jėga – visi sulaukę darbingo amžiaus (16 m.) užimti
gyventojai ir bedarbiai.
• Užimti gyventojai – tai dirbantys visų nuosavybės formų
įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant dirbančius ūkininkų
ūkiuose bei atliekantys karinę tarnybą.
• Bedarbiai –nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys,
kurie nesimoko pagal dieninę ar nuolatinę mokymo formą,
įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravo teritorinėje darbo biržoje
kaip darbo ieškantys asmenys ir yra pasirengę dalyvauti aktyvios
darbo rinkos politikos priemonėse.
• Nedarbo lygis - yra bedarbių skaičius padalintas iš bendrosios
darbo jėgos (skaičiaus žmonių, kurie arba dirba ar ieško darbo).
Makroekonomikos rodikliai
• Nedarbo lygis - yra bedarbių skaičius padalintas iš
bendrosios darbo jėgos (skaičiaus žmonių, kurie arba dirba
ar ieško darbo).
Ur
U
U
E
Ur- nedarbo lygis; U- bedarbiai; E – užimti gyventojai
U+E = darbo jėga
• Užimtumo lygis – rodiklis, išreiškiamas pasirinktos
amžiaus grupės užimtų gyventojų ir to paties amžiaus
visų gyventojų skaičiaus santykiu.
Formulė?
Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas
2009
2010
2011
Vyrai ir moterys
Iš viso pagal amžių
Aktyvumo lygis, %
57,7
58,1
57,4
Bedarbiai, tūkst.
225,1
291,1
226,1
Darbo jėga, tūkst.
1 640,9
1 634,8
1 482,5
Nedarbo lygis, %
13,7
17,8
Užimtieji, tūkst.
1 415,9
1 343,7
Užimtumo lygis, %
49,8
47,848,7
15,3
1 256,5
Užimtumo – bedarbystės
kitimas
2013 metų gruodį nedarbo lygis Lietuvoje, atsižvelgus į sezoninius svyravimus,
siekė 11,4 proc.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbas Lietuvoje sumažėjo
nuo 13 proc. Iki 11,4 proc.
Kainų lygis
• Bazinis kainų lygis – pasirinktų kurių nors metų prekių kainų
lygis.
• Bendrasis kainų lygis – vidutinis kainų lygis.
• Kainų indeksas – kainų pokyčių esamuoju laikotarpiu
rodiklis, apskaičiuojamas kaip bazinio ir lyginamojo santykis:
P
P1
P0
P esamųjų metų indeksas,
P0 – bazinių metų kainos ( su kuo
lyginame)
P1- esamų metų kainos ( kas
lyginama)
Kainų lygis: Kainų indeksas
Galima:
• Nustatyti įmonių ekonominių procesų pokyčius;
• Įvertinti įvairių veiksnių įtaką ekonominių procesų
pokyčiuose;
• Palyginti ekonominius procesus ne tik su praėjusiu
laikotarpiu, bet ir su kita valstybe;
• Galima atlikti lyginamąją kitimo analizę.
Kainų lygis
• Vartotojų kainų indeksas -Santykinis rodiklis, kuriuo išreiškiamas vartojimo
prekių ir paslaugų, kurias namų ūkiai perka vartojimo poreikiams tenkinti,
bendrasis kainų pokytis per tam tikrą laikotarpį.
Vartotojų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal vartotojų kainų indeksą | 12
paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamais ankstesniais 12 mėnesių |
proc.
Vartotojų kainų indeksas yra:
 Pagrindinis instrumentas pensijoms, darbo užmokesčiui, pašalpoms
indeksuoti kompensuojant kainų padidėjimą.
 Priemonė baudoms, mokesčiams, žalos ir nuostolių atlyginimo tarifams
indeksuoti.
 Priemonė įvairiems rodikliams perskaičiuoti palyginamosiomis kainomis,
analitiniams ir prognozavimo tikslams.
Kainų lygis
• Suderintas vartotojų kainų indeksas -Vartotojų kainų indeksas,
apskaičiuojamas pagal Europos Sąjungos mastu suderintą
metodologiją.
• Pensininkų vartotojų kainų indeksas -Vartotojų kainų indeksas, kuriuo
išreiškiamas vartojimo prekių ir paslaugų, kurias pensininkų namų ūkiai
perka vartojimo reikmėms, bendrasis kainų pokytis per tam tikrą
laikotarpį.
Kokie dar gali būti?
http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles38
Kainų lygis
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis
Skurdo rizikos riba
sąlyginis pajamų dydis, už kurį mažesnes disponuojamąsias
pajamas gaunantys namų ūkiai priskiriami prie skurstančiųjų.
2005
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Vienas
gyvenantis
asmuo
335
437
566
720
831
701
691
749
Namų ū-kis,
susidedantis
iš dviejų
suaugusių
asmenų ir
dviejų vaikų
iki 14 metų
746
918
1188
1512
1746
1472
1452
1572
Kainų lygis
• Infliacija – prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio
pastovus didėjimas, pasireiškiantis piniginio vieneto
perkamosios galios smukimu.
• Defliacija - prekių ir paslaugų bendrojo kainų lygio
pastovus mažėjimas, pasireiškiantis piniginio vieneto
perkamosios galios kilimu.
• Stagfliacija – situacija, kai tuo pačiu metu yra aukšta
infliacija bei aukštas nedarbo lygis.
Kainų lygis
Infliacijos priežastys:
• netikėtas kainų augimas, kuris mažina vartojimą;
• vartojimo augimas, kuris kelia kainas;
• deficitinis valstybės biudžetas;
• valstybės bankuose esančių rezervinių pinigų
reguliavimas (nustačius mažesnį privalomą bankuose
laikomų pinigų rezervą padidėja pinigų multiplikacija
ūkyje atsiranda „papildomi“ pinigai ir padidina infliaciją)
Kainų lygis
Infliacijos priežastys:
• importuojamų prekių, o ypač žaliavų kainų augimas;
• ilgalaikis neigiamas mokėjimo balansas (smunka
nacionalinės valiutos kursas, todėl didėja importuojamų
prekių ir paslaugų kainos);
• ūkio recesija (smunkant darbo našumui auga produkcijos
kaina);
• ūkio monopolizacija ar oligopolizacija (monopolistai ar
oligopolistai vaikydamiesi pelno net ir nesusitarę gali
pakelti kainas).
Kainų lygis
Infliacijos neigiami padariniai yra:
• Perkamosios galios kritimas –mažėja rinka ir sunkiau
parduoti prekes. Sumažėjęs prekių pirkimas smukdo ūkį.
• Nuvertėja indėliai– esant didesnei infliacijai žmonės linkę
nelaikyti pinigų, o juos greičiau išleisti, ar pakeisti į kitą
valiutą, taip dar labiau didindami infliaciją. Taip pat
atsisako jų kaupimo ir pasidaro sunkiau gauti ilgalaikių
paskolų, tuo pačiu žlugdomas brangių daiktų pirkimas
išsimokėtinai.
• Prekiautojai, tikintys, kad pirkėjai mažiau gaudosi
kainose, jas užkelia daug aukščiau negu jos turėtų būti net
esant didesnei infliacijai. Tokių būdu krenta pragyvenimo
lygis.
Kainų lygis
Infliacijos neigiami padariniai yra:
• Ateities nežinojimas – žmonės nežino ateities ir todėl gali
nutraukinėti savo ūkinę veiklą.
• Esant hiperinfliacijai ar tiesiog didelei infliacijai žmonės
gali atsisakyti savo nacionalinės valiutos ir net jei nesant
ignoruoti savo valstybės pinigus, o naudotis kitų valstybių
pinigais. Tokiu atveju viena valstybė negalės vykdyti
dalies savo pinigų politikos ir dengti kitos valstybės
atspausdintus pinigus, tuo tarpu ir infliaciją savo
prekėmis.
Infliacija
Nedidelės infliacijos teigiami padariniai yra:
• Esant infliacijai žmonės iš dalies atsisako besaikio pinigų
kaupimo ir juos investuoja, išleidžia ar padeda bent į
banką.
•
• Valstybė, vykdydama pinigų emisiją (spausdindama
pinigus), turi papildomų lėšų savo išlaidoms padengti.
• Kartais išaugus infliacijai lengviau atiduoti skolas (ypač
jei skolos perskaičiavimas nenumatytas sutartyje).
• Krentant nacionalinei valiutai šalies ūkis darosi
konkurencingesnis su kitų valstybių ūkiais.
Infliacija
• Šliaužianti infliacija – ilgai trunkanti, neaukštų ir gana
pastovių tempų infliacija. Jos numatymas nesudėtingas –
paprastos ekstropoliacijos būdu, prie jos galima
prisitaikyti.
• Šuoliuojanti infliacija – kainų lygio kilimas dideliais
tempais, kurie rodo tendenciją dar didėti.
JAV ekonomistų nuomone, 3–7 % metinis kainų lygio
kilimas yra šliaužianti infliacija,
o 25–30 % jau šuoliuojanti infliacija.
Tuo tarpu Lotynų Amerikos šalims, kur metiniai infliacijos
tempai išreiškiami dviženkliais skaičiais, kainų kilimas
per metus 25-30 % yra šliaužianti infliacija. Daug ką
lemia bendras ūkio kontekstas.
Infliacija
• Ūkio istorijoje žinomi ir hiperinfliacijos atvejai – kai
kainų kilimo sparta viršija 50 proc. per mėnesį, o per
metus siekia 13 000 procentų. Hiperinfliacijos reiškinys
dažniausiai yra susijęs su dideliais šalies politinio ir
ekonominio gyvenimo pokyčiais, pavyzdžiui, karais,
pokario sunkumais. Esant hiperinfliacijai, prekės brangsta
beveik kasdien, pinigų cirkuliacija vyksta pašėlusiu
tempu, kyla ūkio suirutė. Hiperinfliacija kilo Vokietijoje,
Vengrijoje, Rusijoje po Pirmojo pasaulinio karo, o 1989
m. ji pasireiškė Lenkijoje.
Kainų indeksas ir BVP
• Realusis BVP –visų galutinių prekių ir paslaugų,
pagamintų per metus suma, apskaičiuota bazinių metų
(sugretintomis ) kainomis.
• Nominalusis BVP - visų galutinių prekių ir paslaugų,
pagamintų per metus suma, apskaičiuota faktiškomis (
einamųjų metų) kainomis.
• BVP defliatorius arba BVP kainų indeksas – rodiklis
parodantis vidutinišką visų šalies prekių ir paslaugų kainų
kitimą. ( Nominalus BVP/Realusis BVP).
BVP apskaičiuojamas
• Gamybos metodą- sumuojama galutinė prekių ir
paslaugų vertė;
• Išlaidų apskaitos metodą - sumuojamos visų sektorių
išlaidos;
• Pajamų apskaitos metodas – sumuojamos visų sektorių
pajamos.
Į BVP neįeina:
• Šešėlinė ekonomika – nusikalstama veikla, kai nemokami
mokesčiai.
• Negamybiniai sandėriai – naudotų daiktų perpardavimas;
• Transferinia išmokėjimai (pašalpos, pensijos, palūkanos
už vertybinius popierius), pajamos už vertybinių popierių
pardavimą/pirkimą.
Išlaidų metodas
Namų ūkiovartotojų piniginių išlaidų
galutinėms prekėms ir
paslaugoms pirkti
Išlaidų rūšys
Investicijos
išlaidos naujoms įmonėms
Statyti, įrenginiams pirkti,
gatavų prekių atsargoms
papildyti
Bendros privačiosinvesticijos
neatsižvelgiant į jų paskirtį
Vyriausybės išlaidos
Valstybės finansuojamų
įstaigų išlaidos
Valstybės investicijos
Užsienio sektoriaus
išlaidos
Eksportas
Šalyje pagamintos prekės
ir parduotos užsienyje
Atstatomosios investicijos –
investicijos atstatančios nusidėvėjusias
darbo priemones
Grynosiso privačios vidaus investicijos
Investicijos naujoms papildomoms
darbo priemonėms.
Importas
Užsienyje pagamintos
prekės parduotos šalyje.
Pajamų metodas
Pajamos
Darbo užmokestis
Išmokos darbuotojams
už jų jėgos, kaip
Gamybos veiksnio
panaudojimą
Nuoma
Žemės ir kito
nekilnojamo
turto nuomos pajamos
Palūkanos
Pajamos už
paskolintus pinigus.
Tai pinigų skolinimosi
kaina
Pelnas
Pajamos liekančios
padengus įmonės
kaštus
Šiuo atveju dar pridedama: amortizacija ( kapitalo nusidevėjimo
išlaidos) ir netiesiginiai mokesčiai (PVM, akcizai, muitai ir panašiai)
Ar skirsis BVP apskaičiuotas pajamų ir išlaidų metodu?
Kitai paskaitai
• Fiskalinė politika:
Ekonominis augimas;
Ekonominės politikos tikslai;
Valstybės pajamos ir išlaidos;
Mokesčių sistema;
Valstybės biudžeto lygis;
Ekonominio augimo cikliškumas;
Fiskalinės politikos uždaviniai;