Transcript Mineralinės trąšos

Veisiejų TVM
Mineralinės trąšos
I. Krivenokaitė ir R. Juodeškaitė
2012
Turinys
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Makroelementai, mikroelementai
Trąšos
Mineralinių trąšų klasifikacija
Azoto trąšos
Fosforo trąšos
Kalio trąšos
Mikroelementinės trąšos
Svarbu žinoti!
Augalų tręšimas
Gamyba Lietuvoje
“Achema”
“Arvi”
“Lifosa”
Naudoti šaltiniai
Svarbiausi makroelementai augalams
yra azotas, fosforas, kalis. Daugelio
cheminių elementų rezervai dirvožemyje
nedideli, todėl auginant augalus juos būtina
papildyti.
Kai kurių
elementų augalijai
reikia labai nedaug.
Tokie vadinami
mikroelementais.
Makroelementų ir
mikroelementų
trūkumas
kompensuojamas
trąšomis.
Trąšos – viena stipriausių žemdirbystės
priemonių, reguliuojančių medžiagų
apytakos srautus. Jomis bandoma
reguliuoti augalų mitybos procesus, keisti
derliaus kokybę.
Mineralinės
trąšos
Paprastosios
Sudėtinės
karbamidas
CO(NH2)2
kalio salietra
KNO3
Kompleksinės
Nitrofoska
NH4NO3 +
(NH4)2HPO4
+ KCl
Paprastosiose trąšose yra tik vienas
mitybos elementas.
 (Kalio druska KCl; karbamidas CO(NH2)2)
Kalio druska
Sudėtinės trąšos turi du ir
daugiau mitybos elementus. Sudarytos iš
vieno cheminio junginio.
(Amofosas (NH4)2HPO4; kalio salietra
KNO3)
kalio salietra
Kompleksinės turi du ir daugiau
mitybos elementų, sudarytos iš dviejų
ir daugiau cheminių junginių
(Nitrofoska NH4NO3 + (NH4)2HPO4
+ KCl)
Nitrofoska
Azoto trąšos
Pagrindinis šioje grupėje yra amonio nitratas
((amonio salietra, NH4NO3) ir karbamidas
(CO(NH2)2), visame pasaulyje populiariausios
azotinės trąšos, tinkančios
įvairioms lauko, daržo bei
sodo kultūroms tręšti.
Azotinės trąšos lengvai
ištirpsta vandenyje, greitai
įsisavinamos ir
išplaunamos. Azotas
skatina ir sustiprina augalų
antžeminės dalies
vystymąsi.
Trūkstant azoto, augalai tampa blyškūs,
blogai auga, anksti nukrenta lapai.
Didelis azoto trūkumas ir
pakankamas kiekis kukurūzams
Azoto trūkumas ir
pakankamas jo kiekis avižoms
Fosforo trąšos
Fosforo junginiai
skatina šaknų vystymąsi,
didina augalų atsparumą
grybinėms ligoms,
pagreitina žaizdų gijimą.
Dažniausiai naudojamas
superfosfatas.
superfosfatas
Tręšiama rudenį arba
ankstyvą pavasarį.
Šios trąšos tinka visų tipų dirvožemiams.
Trūkstant fosforo, blogai auga ūgliai ir
šaknys, lapai gelsta, augalai vėliau žydi.
Nepakankamai fosforu tręšti kukurūzai
Nepilnai išsivysčiusi miežių varpa (kairėje)
kai trūksta fosforo,
dešinėje normaliai tręštų miežių
Kalio trąšos
Pagrindinis kalio trąšų
šaltinis - gamtinių kalio
druskų telkiniai. Kalis
reguliuoja augalų
maitinimą, didina
atsparumą ligoms, mažina
nitratų susikaupimą. Kalis
paspartina augalų augimą
ir didina jų atsparumą
šalčiui. Lengvai tirpsta
vandenyje, gerai laikosi
dirvoje.
Trūkstant kalio, ant lapų atsiranda negyvų
audinių dėmių, jie gelsta.
Bulvių lapai esant kalio trūkumui
Obelaičių lapai esant
dideliam kalio trūkumui
Mikroelementinės trąšos
Be pagrindinių maitinimo elementų,
reikia mikroelementų - boro,
geležies, mangano, cinko, molibdeno,
vario. Jie dažniausiai būna kompleksinėse
trąšose.
Vario trūkumas kviečiuose
Geležies trūkumas cukriniuose runkeliuose
Mangano trūkumas kviečiuose
Boro
trūkumas
žiediniuose
kopūstuose
Reikiamos
koncentracijos
kompleksinės trąšos
naudojamos
drėkinant, purškiant
ant lapų. Kartu su
jomis galima naudoti
biostimulatorius,
padedančius palaikyti
augalus šalčių ir
sausros, perkėlimo
metu, skatinti augimą
ir augalų vystymąsi.
Žemės ūkis yra neįsivaizduojamas be
mineralinių trąšų naudojimo, todėl
svarbu žinoti, kaip trąšos veikia
dirvožemį ir jame vykstančius biologinius
procesus.
Svarbu žinoti!
Racionalus dirvožemio tręšimas
mineralinėmis trąšomis gerina
mikrobiologines ir biochemines dirvožemio
savybes, didina derlių. Svarbiausias
mineralinių trąšų privalumas tai
panaudojimo paprastumas.
Ilgai tręšiant vien mineralinėmis
trąšomis, kinta dirvožemio mikroorganizmų
rūšių sudėtis, suintensyvėja toksinus
sintetinančių mikrobų aktyvumas,
dirvožemis rūgštėja.
Mineralinės trąšos neįtakoja
šaknų aprūpinimo deguonimi, o jo
augalams reikia 3 kartus daugiau, negu
visų mineralinių elementų kartu
sudėjus.
Dėl to dirvoje smarkiai
sumažėja humuso kiekis,
dirvos struktūra
pablogėja,
augalai pradeda jausti
deguonies badą ir
dėl to sumažėja derlius.
Augalų tręšimas
Atsižvelgiant į augalų poreikį
konkretiems elementams ir dirvos
agrotechnikos lygį parenkami
trąšų deriniai ir kiekiai. Gerai
dirbamos sunkesnės ir puveningos
dirvos tręšiamos daugiau, tačiau
supuolusioje sunkioje dirvoje
augalų šaknys nesugeba įsisavinti
didesnio trąšų kiekio. Lengvesnėse
dirvose tręšiama mažiau, turėtų
būti paskirstymas dalimis tiems
laikotarpiams, kai trąšos geriausiai
sunaudojamos.
Augalai vegetacijos periodu sunaudoja skirtingų
elementų skirtingus kiekius.
Kultūra
Azotas
Fosforas
Kalis
Pomidorai
60-90
90-120
60-90
Burokėliai
60-90
45-60
90-120
Vėlyvieji kopūstai
90-120
60-120
90-120
Agurkai
45-90
60-90
60-90
Morkos
45-60
45-60
60-120
Ankštinės daržovės
0-90
60-90
60-90
Svogūnai
45-60
60-90
60-120
Maisto medžiagų normos ( kg/ha) priesmėlio ir priemolio dirvoms
Gamyba Lietuvoje
Mineralinių trąšų gamyba Lietuvoje per
pastaruosius metus beveik padvigubėjo, bet jų
naudojimas sumažėjo. Mineralinės trąšos
brangios, todėl daugelis apsiriboja minimaliomis
jų normomis, vien tik azotu. Dalis laukų visai
netręšiama. Lyginant su dauguma Vakarų
Europos valstybių, Lietuvoje azoto ir fosforo
trąšų naudojama kelis kartus mažiau, todėl šiuo
metu mūsų šalyje nekyla aplinkos apsaugos
problemų dėl besaikio trąšų naudojimo.
Lietuvoje
gaminamos azoto
(Jonavos
“Achemoje”), fosforo
(Kėdainių “Lifosoje”)
ir kompleksinės
(Marijampolės “Arvi”)
trąšos.
Marijampolės “Arvi”
Kėdainių „Lifosos“ gamykla
Jonavos „Achemos“ gamykla
Lazdijai
AB“Achema” – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių
chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokio
pobūdžio gamykla Baltijos šalyse. Akcinė bendrovė "Achema"
yra įsikūrusi Jonalaukio kaime, Jonavos rajone, šalia Neries ir
Šventosios upių santakos. Pagrindinė įmonės veikla – azoto
trąšų, birių trąšų mišinių, skystų trąšų kambario ir lauko
augalams gamyba ir prekyba. Bendrovėje dirba apie 1.400
žmonių. 2011 m. pagaminta ir realizuota apie 2,6 mln. tonų
trąšų.
UAB "Arvi" Marijampolėje gamina trąšų
mišinius, kompleksines, mikroelementines bei
skystąsias trąšas.
Apie 50 proc. įmonės gaminamų trąšų
eksportuojama į Daniją, Estiją, Latviją, Lenkiją,
Švediją, Vokietiją ir kt. Per metus bendrovė parduoda
daugiau nei 260 000 t įvairių trąšų iš kurių 130 000 t
sudaro trąšos „Derlius“. Tai Lietuvoje itin populiarios
trąšos, jų granulėse sukoncentruotos visos pagrindinės
augalams reikalingos medžiagos (N, P, K, S, Mg, Ca,
Na) ir būtiniausi mikroelementai (B, Zn, Cu ir kt.).
AB „Lifosa" įsikūrusi Kėdainiuose Lietuvos geografiniame centre. Kokybiška
produkcija ir patogi AB „Lifosa" geografinė
padėtis sąlygojo, kad didžiausią
produkcijos dalį bendrovė eksportuoja.
Pagrindinė Kėdainiuose įsikūrusios AB
„Lifosa“ produkcija yra azoto-fosforo trąša
diamonio fosfatas (DAP).
Naudoti šaltiniai
Algirdas Šulčius “Bendroji ir neorganinė
chemija, 12 kl.”. Kaunas: Šviesa, 2010, p. 159.
• http://www.lzuu.lt/nm/lprojektas/dirvozemis/35.htm
• http://rtn.elektronika.lt/mi/ssi/trasos.html
• http://lt.lt.allconstructions.com/portal/categori
es/311/1/0/1/article/12052/mineralines-trasos
•
Ačiū už dėmesį!!!