Transcript TVT paskaita II dalis - VU Teisės fakultetas

Doc. dr. Dainius Žalimas
II dalis. Šiuolaikinės Lietuvos valstybės
tarptautinio teisinio statuso pagrindai
Molotovo-Ribbentropo pakto įvertinimas tarptautinės teisės
požiūriu
(3 slaptieji SSRS ir Vokietijos Reicho protokolai:
1) 1939 08 23 – šalių interesų ribos vykdant teritorinius ir politinius pertvarkymus Europoje;
2) 1939 09 28 – šalių interesų ribos pakeitimas įtraukiant beveik visą Lietuvą į SSRS interesų sferą ir Lietuvos
pasidalijimas SSRS imantis “specialiųjų priemonių savo interesams ginti”;
3) 1941 01 10 – SSRS perka iš Vokietijos už 31,5 mln. markių anksčiau pastarajai priskirtą Lietuvos teritorijos dalį
(Suvalkijos “trikampį”))
• Niekinis pakto pobūdis – negalioja nuo sudarymo momento (VFR tai
pripažino 1989 09 01, SSRS – 1989 12 24 LDS nutarimu; EŽTT – 2006 03
16 DK sprendimas Ždanoka v. Latvija byloje):
- prieštaravimas tuomet galiojusioms bendrosios tarptautinės teisės
normoms (pagarba kitų valstybių suverenitetui ir agresijos draudimas):
- šiuolaikinės TT požiūriu – jus cogens normai (1969 m. Vienos konvencijos 53
str.: niekinė yra pagal turinį jus cogens normai prieštaraujanti sutartis)
- 1932 m. Stimsono doktrina: nepripažįstama sutartis, prieštaraujanti BriandoKelloggo paktui ir pažeidžianti trečiosios šalies suverenitetą bei nepriklausomybę;
- ankstesnių sutarčių draudžiamųjų nuostatų pažeidimas ir jų pagrindų
griovimas (TS Statutas, Briando-Kellogo paktas, 1920 m. Taikos ir 1926 m.
Nepuolimo sutartys, kt.)
- sutartis be objekto (trečiųjų šalių teritorija nepriklausė pakto šalims)
• Pasekmė – SSRS neįgijo jokio teisinio pagrindo Lietuvos teritorijai
prisijungti ir 1939-1940 m. veiksmams prieš Lietuvos Respubliką (pacta tertiis
nec nocent nec procunt)
1940 06 15 SSRS agresijos aktas prieš Lietuvos Respubliką
• Briando-Kelloggo pakto 1 str. (agresyvaus karo draudimas) ir
Stimsono doktrinos taikymas
• Sutartys dėl agresijos apibrėžimo – Briando-Kelloggo pakto
draudžiamos agresijos apibrėžimas: 1933 07 03 Londono konvencija
(10 Europos valstybių, įskaitant SSRS) ir 1933 07 05 LR-SSRS Konvencija
užpuolimo sąvokai apibrėžti
- 1933 07 05 LR-SSRS Konvencijos užpuolimo sąvokai
apibrėžti II str. 2 p.: agresijos aktas – “įsibrovimas ginkluotomis
jėgomis, net ir karo nepaskelbus, į kitos valstybės teritoriją”
• Niekinis Lietuvos sutikimo su agresija pobūdis –
Niurnbergo principų universalumas: pagrindinis veiksnys –
karinė galia ir agresoriaus metodai (Austrija, Čekoslovakija)
Agresijos tąsa – LR teritorijos okupacija (1940 06 15) ir aneksija
(1940 08 03): neteisėta aneksija nekeičia okupuotos teritorijos statuso
(2004 m. TTT konsultacinė išvada Palestinos byloje)
1940-1993 – tęstinis SSRS (nuo 1992 – RF) įsipareigojimo nesiimti agresijos
pažeidimas (1940-1941, 1944-1990 – okupacija, 1990-1993 – neteisėtas
kariuomenės buvimas)
1974 m. JT GA Agresijos apibrėžimas: ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas, okupacija
ir aneksija – agresijos aktai
• Kitų TT principų pažeidimas (suverenumas, nesikišimas, apsisprendimas, kt.)
Principo ex injuria jus non oritur taikymas
• SSRS suvereniteto teisių (teisinio titulo) į LR teritoriją
paneigimas – LR teritorija nebuvo SSRS dalis:
- marionetinis “liaudies vyriausybės”, “liaudies seimo” ir LSSR (LTSR)
pobūdis: LSSR – neteisėta kitos valstybės (SSRS) struktūra okupuotoje LR
teritorijoje (neteisėtas sukūrimas, gyventojų paramos nebuvimas, kitos šalies
pareigūnų vadovavimas);
KT 2013 02 22 nutarimas: laikotarpiu iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės
atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. vienintelės Lietuvos valstybės institucijos buvo
užsienyje veikusios Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės
įstaigos arba tarnyba Lietuvos valstybei buvo įmanoma tik okupuotoje Lietuvos
Respublikos teritorijoje tam tikrą laiką veikusiose organizuotos ginkluotos kovos su
okupacija, inter alia Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio, struktūrose (LLKS kaip
Lietuvos valstybės struktūra, LLKS Taryba ir Prezidiumas – vyriausybė, Tarybos
Prezidiumo pirmininkas – kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas
(2009 03 12 LR Seimo deklaracija dėl J. Žemaičio pripažinimo valstybės vadovu))
- secesijos netaikymas atkuriant LR nepriklausomybę 1990 metais
• Įgyjamosios senaties netaikymas aneksijai, kaip agresijos
aktui
• Aneksijos nepripažinimo pareiga (Stimsono doktrina) – LR
tęstinumo pripažinimas
• LR tęstinumas – valstybės, kaip TT subjekto, tolesnis
egzistavimas nepaisant teritorijos okupacijos ir vyriausybės
nebuvimo
Lietuvos Respublikos tęstinumas ir
identitetas (tapatumas)
• Pačios Lietuvos valstybės valia
- Tautos pasipriešinimas okupacijai ir siekis atkurti
nepriklausomybę (1941 m. sukilimas ir Laikinoji Vyriausybė, 1944-1953
m. partizaninis karas prieš SSRS ir 1949 02 16 LLKS Tarybos deklaracija,
1983-1988 m. LLL, 1988-1990 m. Sąjūdis ir 1989 02 16 Sąjūdžio Seimo
deklaracija)
- Lietuvos diplomatinės tarnybos veikla užsienyje
- LR teisės aktai ir teismų praktika (identitetui konstatuoti)
• Tarptautinis pripažinimas – tolesnis LR
pripažinimas:
- LR tarptautinių sutarčių galiojimas ir jų veikimo suspendavimas okupacijos
laikotarpiu
- LR pilietybės pripažinimas
- LR teisės taikymas ir sovietų nacionalizacijos nepripažinimas užsienio
teismuose
- valstybinės nuosavybės teisių išsaugojimas
- narystės tarptautinėse organizacijose pratęsimas ir atkūrimas
Lietuvos Respublikos tęstinumas ir
identitetas (tapatumas)
Chronologinė schema
1918 02 16
Valstybės identitetas (tapatumas)
Valstybės tęstinumas
Atkūrusi
II SSRS okupacija
1989 02 16
1949 02 16
1944-1945
Nacių Vokietijos
okupacija
1941 06 22-28
I sovietinė okupacija
1940 06 15
Nepriklausoma LR
1990 03 11
nepriklausomybę
LR
Lietuvos Respublikos nepriklausomybės
atkūrimo tarptautiniai teisiniai pagrindai
• Valstybės tęstinumas – esamos valstybės
nepriklausomybės atkūrimas:
- restitutio ad integrum principas;
- atsižvelgimas į dinaminį tęstinumo aspektą: protingumo ir teisės
efektyvumo principai
• Tautų laisvo apsisprendimo teisė – subsidiari
reikšmė valstybės tęstinumui įtvirtinti:
- Tautos apsisprendimas patvirtinti anksčiau pasirinktą
valstybinį statusą (atkurti valstybės nepriklausomybę): 1990 02
24 rinkimai, 1991 01 13 pasipriešinimas agresijai, 1991 02 09 plebiscitas;
- Aukščiausiosios Tarybos įgaliojimai atlikti Atkuriamojo Seimo
funkcijas (būti LR, o ne LSSR institucija)
1990 03 11 Akto nuostatų aiškinimas KT 2013 02 22 nutarime
– iš 1990 m. kovo 11 d. Akto nuostatų „yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos
panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra
nepriklausoma valstybė“ matyti, jog Lietuvos Respublikos nepriklausomybės
atkūrimas buvo grindžiamas Lietuvos valstybės tęstinumu, kuris reiškia, kad 1940 m.
birželio 15 d. prieš Lietuvos Respubliką pradėta SSRS agresija (inter alia Lietuvos
Respublikos teritorijos okupacija ir aneksija) nepanaikino Lietuvos valstybės, kaip
tarptautinės teisės subjekto, ir jos suverenių galių; dėl Lietuvos Respublikos
teritorijos okupacijos ir valstybės institucijų sunaikinimo buvo sustabdytas Lietuvos
valstybės suverenių galių, inter alia jos tarptautinių teisių ir įsipareigojimų, vykdymas;
1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS įvykdyta Lietuvos Respublikos teritorijos aneksija, kaip
agresijos tęsinys, buvo niekinis aktas, todėl Lietuvos Respublikos teritorija
tarptautinės teisės požiūriu buvo okupuota kitos valstybės ir niekada nebuvo teisėta
SSRS dalis;
– iš 1990 m. kovo 11 d. Akto nuostatų „Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d.
Nepriklausomybės aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija dėl
atstatytos Lietuvos demokratinės valstybės niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir
yra Lietuvos Valstybės konstitucinis pamatas“ matyti, kad konstatuojamas ne tik
Lietuvos valstybės tęstinumas, bet ir jos tapatumas: atkūrusi nepriklausomybę,
Lietuvos Respublika tarptautinės ir konstitucinės teisės požiūriu yra Lietuvos
valstybei, prieš kurią 1940 m. birželio 15 d. buvo pradėta SSRS agresija, tapatus
teisės subjektas; tokį konstitucinį Lietuvos valstybės tapatumą patvirtina inter alia
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12
dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“;
– iš 1990 m. kovo 11 d. Akto nuostatos, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje neveikia
jokios kitos valstybės konstitucija, matyti, kad bet kurios kitos valstybės (inter alia
SSRS) konstitucijos galiojimo įvedimas, inter alia tokios konstitucijos nustatytų
pareigų primetimas Lietuvos Respublikos piliečiams, buvo neteisėtas
Atkūrusi nepriklausomybę LR ir teisių perėmimas
LR nėra SSRS teisių perėmėja
- doktrininis valstybių teisių perėmimo ir valstybės tęstinumo
sąvokų nesuderinamumas
- nėra būtinos teisių perėmimui sąlygos – suvereniteto (teisinio
titulo) Lietuvos teritorijai pasikeitimo (Lietuva niekada nebuvo SSRS
dalis ir nuo jos neatsiskyrė)
- valstybių ir tarptautinė praktika
1992 03 16 BVT: Baltijos valstybės nėra SSRS teisių perėmėjos ir už jos skolas neatsako
1993 10 31 BA kreipimasis į JT Generalinį Sekretorių: Baltijos valstybės nėra SSRS, kuri buvo
okupavusi jas 50 metų, teisių ir įsipareigojimų perėmėjos, įskaitant mokesčius tarptautinėms
organizacijoms
1995 06 23 LR pareiškimas JT (ir 2009 05 14 LRS pareiškimas): LR neperėmė SSRS
tarptautinių sutarčių
1998 09 09 EŽTK Jasinskij v. Lietuva: LR neperėmė SSRS skolų
- visas sovietų Lietuvoje valdytas turtas priklauso Lietuvos
jurisdikcijai (ex injuria jus non oritur – SSRS nuosavybės teisių neigimas)
Atkurtos LR nepriklausomybės pripažinimas
Vyriausybės, o ne valstybės pripažinimas
- LR, kaip valstybė, pripažinta 1918-1923 metais ir šis
pripažinimas niekada neatšauktas (aneksijos nepripažinimo politika
1940-1990 m.)
1990 03 12 Prancūzijos užsienio reikalų ministras R.Dumas: „Prancūzija niekada nepripažino
1940 metų Lietuvos aneksijos ir ... 1922 metais Lietuvai suteiktas pripažinimas tebegalioja;
nepaisant suvereniteto praradimo, Baltijos valstybės, kaip tarptautinės teisės subjektai,
išgyveno aneksiją, todėl jokio papildomo pripažinimo akto joms nereikia“
199108 23 Belgijos užsienio reikalų ministras: “Belgija nesuteikia naujo pripažinimo Baltijos
valstybėms, nes jos buvo pripažintos 1920-aisiais”
- LR neturėjo vyriausybės 1940-1990 m. (su trumpomis išimtimis:
Laikinoji Vyriausybė, LLKS Taryba, bet tarptautiniu mastu nepripažintos) –
nutrūkęs valstybės valdžios tęstinumas
- poreikis pripažinti naują LR Vyriausybę (AT-AS ir jos suformuotas
LR institucijas), kaip galinčią atstovauti tą pačią, jau anksčiau pripažintą,
Lietuvos valstybę (tuo pačiu – LR identiteto pripažinimas)
1991 02 11 Islandijos Altingo rezoliucija: visiškai galioja 1922 m. LR nepriklausomybės
pripažinimas
1991 07 29 LR-RSFSR Tarpvalstybinių santykių pagrindų 1 str.: LR pripažįstama suverenia
valstybe ir TT subjektu pagal jos valstybinį statusą, apibrėžtą pamatiniuose 1990 03 11 aktuose
1991 02 28 LR-DK Bendras protokolas dėl bendradarbiavimo: “Danija, pripažinusi Lietuvą 1921
m., niekada nepripažino jos inkorporacijos teisėta”
LR sienų atkūrimas ir nustatymas
2 principų derinimas:
- valstybės tęstinumas (tarpukario sutarčių dėl
sienų pratęsimas)
- sienų neliečiamybė, kaip uti possidetis juris (Kovo
11 Aktas – Helsinkio principų pripažinimas) – de facto
administracinių ribų įtvirtinimas
Su Latvija: sienos atkūrimas pgl. 1993 m. Sutartį dėl valstybės sienos atstatymo
(pgl. 1921 ir 1930 m. sutartis), dalis – nustatymas (pgl. 1991 09 17 ribą); jūroje – dar
Latvija neratifikavo
Su Rusija: sienos nustatymas 1997 m. sutartimi, de facto didžia dalimi
vadovaujantis 1928 m. LR-Vokietijos sutartimi
Su Lenkija: esamos ir pažymėtos sienos įteisinimas (nustatymas) 1996 m. sutartimi,
de facto pagal 1945 m. Lenkijos – SSRS sutartį
Su Baltarusija: sienos nustatymas pagal de facto administracinę liniją 1995 m.
sutartimi (1939 10 27 LR-SSRS protokolas tinka tik iš dalies)
Su Švedija: IEZ ir KŠ riba pagal šalių būsimą sutartį, bet pagal de facto liniją
LR suverenitetas Klaipėdos kraštui
• Klaipėda atiteko Lietuvai cesijos būdu:
- 1919 m. Versalio taikos sutartis (99 str.): Vokietija visiems laikams atsisakė
suvereniteto (teisinio titulo) Klaipėdai ir įsipareigojo pripažinti visus Antantės
sprendimus
- 1923 01 15 Klaipėdos sukilimas, 1923 02 16 Antantės Ambasadorių konferencijos
nutarimas ir 1924 05 08 Klaipėdos konvencija – Klaipėda perduota Lietuvai;
- 1928 m. LR-Vokietijos sutartis valstybės sienos dalykams tvarkyti (sienos
nustatymas pripažįstant Klaipėdą Lietuvai)
• Klaipėdos netekimas – Vokietijos agresijos aktas:
- 1939 03 20 ultimatumas ir 1939 03 22 sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo;
- 1939 03 23 Vokietija užima Klaipėdą;
- niekinė sutartis – sudaryta grasinant jėga (Vienos konvencijos 52 str.)
- 1946 m. Niurnbergo tribunolas: Klaipėdos atplėšimas – Versalio sutarties 99 str.
sunkus pažeidimas
• Ex injuria jus non oritur – suverenitetas (teisinis titulas) Klaipėdai nesikeičia:
- Vokietija pagal niekinę sutartį teisinio titulo neįgijo, Lietuva – neprarado (1944-1945
m. sovietai okupavo visą Lietuvą, įskaitant Klaipėdą);
- teisėtomis pripažintos Vokietijos sienos 1937 12 31 (iki agresijų prieš kitas
valstybes): 1945 06 05 Sąjungininkų pareiškimas dėl okupacijos zonų Vokietijoje ir
“Didžiojo Berlyno” okupacijos
LR suverenitetas Vilniaus kraštui
• 1920 07 12 LR-RSFSR taikos sutartis – teisinis titulas į
Vilnių perleistas Lietuvai, o ne Lenkijai
• Vilniaus užgrobimas 1920 10 09 – neteisėtas aktas:
- Lenkija neturėjo teisinio titulo tai teritorijai;
- 1920 10 07 Suvalkų (paliaubų) sutarties objekto ir tikslų
pažeidimas
• Ex injuria jus non oritur: LR neprarado teisinio titulo į Vilnių,
Lenkija – neįgijo
• 1939 10 10 Vilniaus krašto perleidimo sutartis – dalinis
1920 07 12 Taikos sutarties įgyvendinimas (Lietuvai
grąžinamas Lenkijos neteisėtai atplėštas Vilniaus kraštas)
• 1994 04 26 LR-Lenkijos draugiškų santykių ir gero
kaimyninio bendradarbiavimo sutartis: preambulėje
patvirtinamas šalių “dabartinių teritorijų su sostinėmis Vilniumi ir
Varšuva vientisumas dabar ir ateityje, nepriklausomai nuo jų
sienų formavimosi proceso praeityje”
LR pilietybės atkūrimas
• LR piliečių korpuso atkūrimas – pilietybės tęstinumo principas:
- SSRS pilietybė niekinė (LR KT 1994 04 13, 2006 11 13 ir 2013 02 22
nutarimai):
- agresijos ir niekinės aneksijos pasekmė: ex injuria jus non oritur;
- specialus draudimas okupuojančiai valstybei primesti savo pilietybę
okupuotos teritorijos gyventojams: 1907 m. IV Hagos konvencijos priedo 45 str.
(draudžiama versti prisiekti ištikimybę) ir 1949 m. IV Ženevos konvencijos 51 str.
(draudimas imti okupuotos teritorijos gyventojus į okupuojančios šalies kariuomenę)
- LR piliečiai yra asmenys, iki 1940 06 15 turėję LR pilietybę, ir jų palikuonys
(1989 ir 1991 m. Pilietybės įstatymų 1 str. 1 p., LR KT 1994 04 13 ir 2013 02 22
nutarimai: ex officio (pagal turėtą teisę) yra piliečiai)
KT 2013 02 22 nutarimas:
- iš Lietuvos valstybės tęstinumo kyla Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumas,
kuris inter alia suponuoja tai, kad tarptautinės ir Lietuvos konstitucinės teisės požiūriu
SSRS pilietybės primetimas Lietuvos Respublikos piliečiams 1940 m., kaip SSRS
agresijos pasekmė, buvo niekinis aktas; taigi šis aktas nebuvo teisinis pagrindas
prarasti Lietuvos Respublikos pilietybę. Vadinasi, sovietų okupacijos metais Lietuvos
Respublikos piliečių (1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusių
asmenų ir jų palikuonių) nesaistė ir neteisėtai jiems primestos su SSRS pilietybe
susijusios prievolės, inter alia okupuotoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta
SSRS visuotinė karinė prievolė;
- Lietuvos Respublikos piliečių korpusas buvo apibrėžtas inter alia vadovaujantis
Lietuvos Respublikos pilietybės tęstinumo principu, pagal kurį Lietuvos Respublikos
piliečiais buvo pripažįstami asmenys, kurie 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos
Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys
LR pilietybės suteikimas SSRS piliečiams
• Buvusių SSRS piliečių, 1989 11 03 gyvenusių Lietuvoje,
natūralizacija:
- nėra LR pareigos suteikti jiems pilietybę:
- asmenys, nesusiję teisiniais ryšiais su LR, ir atvykę į LR be jos
sutikimo (1994 04 13, 2006 11 13 ir 2013 02 22 KT nutarimai: persikėlėliai, atvykę iš
už Lietuvos ribų, paprastai turėję SSRS pilietybę ir, atkūrus nepriklausomą Lietuvos
valstybę, čia tapę užsieniečiais) ;
- jie perkelti į Lietuvą pažeidžiant TT (1949 m. IV Ženevos konvencijos 49
str. draudžia okupuojančiai valstybei kelti savo gyventojus į okupuotą teritoriją,
Palestinos byla – žydų naujakurių gyvenviečių steigimo Palestinoje neteisėtumas);
- supaprastinta natūralizacija (faktinė optacija – KT 1994 04 13
nutarimas): galimybė pasirinkti LR pilietybę atsisakant SSRS be įprastinių kitų
natūralizacijos sąlygų
KT 2013 02 22 nutarimas:
- 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 punkte nurodyti asmenys
(nuolat LR gyvenę SSRS piliečiai) buvo laikomi tik potencialiais Lietuvos Respublikos
piliečiais, t. y. galinčiais įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, jei apsispręstų dėl jos
per 2 metus ir kartu atsisakytų kitos valstybės, inter alia SSRS, pilietybės;
- 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 2 punkte nurodyti asmenys
(okupacijos metu LR gimę SSRS piliečių vaikai) galėjo per 2 metus priimti LR
pilietybę pasiimdami pasą