Integruota pamoka 1944

Download Report

Transcript Integruota pamoka 1944

Ginkluotas pasipriešinimas 1944 – 1953 m.
Integruota istorijos ir geografijos pamoka
Pamokos tema:
Antrosios sovietinės okupacijos pradžia ir pirmųjų partizanų
būrių kūrimas
Pamokos tikslas:
Aptarti Lietuvos padėtį baigiantis Antrąjam pasauliniam karui,
išsiaiškinti kuriose vietovėse ir kodėl kūrėsi pirmieji partizanų
būriai.
Darbo metodai:
Surašo mokytojas tuos, kuriuos naudoja pamokoje
Internetinė svetainė www.partizanai.com
Motyvacinis tikslas sužadinti susidomėjimą būsima tema
Išankstinis orientyras:
“Mes ir patys labai gerai supratome, jos esame per silpni, kad
galėtume vieni bolševizmui atsispirti. Vis dėlto ne visi
sutikome su tuo, kad mus kaip gyvulius vestų skerdyklą.”
Adolfas Ramanauskas – Vanagas
Klausimai diskusijai:
Kodėl prieš sovietinę okupacija lietuviai ėmėsi ginklo?
Ar 1944 m. buvo vilčių, kad sovietinė okupacija ilgai netruks? Kodė?
Kodėl autorius kalba apie tai, kad “vieni esame per silpni”? Kokios pagalbos
tikimasi?
Užduotys:
Įvardykite pagrindinius teritorinius skirtumus matomus žemėlapiuose?
Prisiminkite kokia sutartimi buvo nustatyta Lietuvos valstybės rytinė siena pavaizduota 1938 m.
žemėlapyje?
Į kurią Lietuvos valstybės teritorijos dalį anksčiausiai įžengė Raudonoji armija? Kodėl?
Kuri Lietuvos dalis buvo pasiekta vėliausiai?
Prie kokios valstybės sienos priartėjo Raudonoji armija 1944 m.?
Pelikso Šinkūno žemėlapis išleistas Lietuvos poligrafijos
įmonėje. Kaunas, Spaudos fondas 1938 m.
Naudodamiesi geografijos atlasais
nustatykite kur galėjo būti po nuotrauka
užrašyta “Pilėnų tėvūnija”?
Partizaninio karo, kaip ir kiekvieno
istorinio laikmečio pradžią turėjo
žymėti priežastys, nulėmusios
būtent šios kovos formos
pasirinkimą, o pabaigą - siekiamo
tikslo įgyvendinimas ar jo
atsisakymas. Tačiau šiuo atveju
įvyko kitaip: tikslas nebuvo
pasiektas, bet jo atsisakyta irgi
nebuvo. Visi, pakilę už šį tikslą, arba
žuvo kovoje, arba buvo eliminuoti iš
visuomenės gyvenimo. Rezultatas
buvo atidėtas pusei šimtmečio kitoms kartoms ir kitokiai istorinei
situacijai
Klausimas: Pagalvokite kodėl “rezultatas
buvo atidėtas pusei šimtmečio - kitoms
kartoms ir kitokiai istorinei situacijai”?
Rezistencinės kovos priežastys
•
•
•
•
•
ankstesnė sovietinės okupacijos patirtis parodė, kad su sovietine valdžia neįmanoma sugyventi
tiems, kurie siekė savo tautai nepriklausomybės, gerovės, bent šiek tiek sąžinės laisvės;
vokiečių okupacijos metais visame krašte išplitęs pasipriešinimo sąjūdis skatino panašią veiklą
tęsti prieš komunistus;
Lietuvoje vyravo įsitikinimas, išryškėjęs dar vokiečių okupacijos metais ir pogrindžio spaudos
palaikomas, kad antroji bolševikų okupacija ilgai netruks, nes Vakarai ilgainiui įvykdys Atlanto
chartijos pažadus sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims;
dėl Raudonosios armijos ir sovietinio saugumo siautėjimo atsirado reikalas apginti gyventojus
nuo plėšikavimo ir prievartavimo;
daugelis vyrų pasitraukė į mišką, norėdami išvengti suėmimo ar mobilizacijos į sovietinę
kariuomenę.
Išskirkite kaip jums atrodo pačią svarbiausią
priežastį ir argumentuokite, kodėl pasirinkote
būtent ją?
Kokių tikslų siekė partizanai?
Jie turėjo vieną pagrindinį tikslą — nepriklausomos valstybės
atkūrimą. Šis tikslas nepasikeitė nuo pat okupacijų pradžios
1940 m., jis deklaruojamas Lietuvos Laisvės Armijos (LLA)
programoje, o vėliau — visuose partizanų dokumentuose,
pradedant pirmaisiais statutais ir baigiant vieningos
partizaninės vadovybės — Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio
(LLKS) Tarybos Deklaracija.
Partizaninių kovų etapai
•
•
•
•
•
Partizaninio karo laikotarpį suskirstyti periodais galima pagal įvairius kriterijus.
Svarbiausi iš jų, nulemiantys šio istorinio proceso periodizaciją, būtų šie
— vyriausios vadovybės kūrimas;
— kovos strategija ir taktika;
— organizacinių struktūrų kaita;
— okupacinių-represinių organų taikyti slopinimo metodai
Pagal šių kriterijų visumą partizaninį karą sąlyginai būtų galima skirstyti į tris
periodus: 1944m-1946m. vasara; 1946m.-1948m. ruduo; 1948m. pabaiga1953m. gegužis.
Vietovės, kuriose kūrėsi pirmieji partizanų būriai
Jau 1944 m. rugpjūtį Zarasų, Trakų, Ukmergės, Panevėžio, Alytaus apskrityse
susikūrė stambesni ginkluotų partizanų junginiai.
Pirmieji partizanų būriai susikūrė Antazavės miškuose. Partizanų būriai kūrėsi
Švenčionių miškuose, Labanoro, Žaliojoje giriose. Jau lapkričio mėnesį
partizanai su NKVD daliniais susikovė prie Ginučių piliakalnio, netrukus
puolė Alantos mėstelį.
Didesni partizanų būriai nuo 1944 m. telkėsi Biržų apskrityje.
Naudodamiesi atlasais raskite šias įvardintas vietoves.
Literatūra“: Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai, Nijolė Gaškaitė psl. 33
Kokias dabartines Lietuvos apskritis apima tuo metu sukurtos
partizanų apygardos ?
Biržų apskritis
Zarasai. Antazavė
Kodėl partizanai savo ginkluotų būrių kūrimui pasirinko
tokias vietoves? Argumentuokite savo atsakymą.
Trakai
Namų darbai
Pamokoje buvo aptarta kaip ir kokiose vietovėse kūrėsi pirmieji partizanų būriai.
Mokiniai galėtų parengti pasakojimą kaip ir kokiu tikslu Lietuvoje buvo kuriamos
Sovietų Sąjungos represinės struktūros.
Planas:
• kokie buvo sukurti sovietų represinai organai Lietuvoje,
• kokia svarbiausia jų žduotis Lietuvoje,
• kokie žmonės sudarė šias represines struktūras,
• kokios nuolaidos buvo taikomos stojantiesiems į represines struktūras,
• kodėl į savo represines struktūtas sovietiniai okupantai stengdavosi įtraukti vietinius
gyventojus,
• kodėl kai kurie gyventojai sutikdavo dirbti
šiose represinėse struktūrose.