Transcript Centesimus annus

Laisvosios ekonomikos šaltiniai ir
tikslai pagal encikliką
Centesimus Annus
Krikščionybės, demokratijos ir rinkos ekonomikos sąsajos:
Lietuvos narystės ES dešimtmečio trajektorijos
Gruodžio 5d., Troškūnų švietimo ir kultūros centras
Kodėl tokia tema?
 2001 m. Katalikų socialinis mokymas apie ekonominį
vystymąsi, Lietuvos atvejis.
 2008 m. The origins and ends of free economy as
portrayed in the encyclical letter Centesimus Annus
Kam studijuoti ekonomiką
teologams?
 Istorija moko, kad žmonių laisvė ir orumas didele
dalimi priklauso nuo ekonomikos sistemos.
 Dažniausiai revoliucijos kyla ne tik dėl politinės
priespaudos, bet ir dėl demoralizuojančios
ekonominės aplinkos.
Aplinka iš kurios iššėjo Lietuva
 Reikia milžiniškų pastangų, kad moraliniu ir ūkiniu
požiūriu būtų atstatytos valstybės, išsivadavusios iš
komunizmo.
 Čia labai ilgai buvo deformuoti net elementariausi
ūkiniai santykiai, su ūkiniu gyvenimu susijusios tokios
svarbiausios dorybės, kaip nuoširdumas, ištikimumas,
darbštumas buvo išrautos su šaknimis. (CA 27).
Ar kapitalizmas yra tas modelis?
 Jeigu „kapitalizmo“ vardu vadinama ekonominė
sistema, kuri pripažįsta verslų, rinkos, privatinės
nuosavybės pagrindinį ir pozityvų vaidmenį, taip pat
atsakomybę už gamybos priemones bei laisvą
žmogaus iniciatyvą ūkinėje veikloje, tai į anksčiau
pateiktą klausimą tikriausiai reikėtų atsakyti teigiamai,
nors gal tikslesni būtų išsireiškimai „verslų
ekonomika“, „rinkos ekonomika“ ar paprasčiausiai
„laisvoji ekonomika“. (CA 42).
Problema
 Teologų ir neteologų pasisakymai aiškinant laisvosios
ekonomikos sampratą enciklikoje Centesimus annus
yra labai įvairūs, kai kurie vienas kitam netgi
prieštarauja.
 Kaip galima išryškinti ir atmesti klaidingas laisvosios
ekonomikos interpretacijas?
Kontekstas
 Vatikano II Susirinkimas: „laiko ženklai“, dialogas su
pasauliu, modernumas, autonomija.
 XIX a. „socialinio klausimo“ iškilimas.
 Rerum novarum: privačios nuosavybės teisė.
 Quadragesimo anno: subsidiarumo principas.
 Gaudium et spes ir Laborem exercens: žmogaus darbo
kūrybiškumas.
 Sollicitudo rei socialis: teisė į ekonominę iniciatyvą.
 Centesimus annus: laisvosios ekonomikos samprata.
Laisvės samprata
 Laisvė – paklusnumas tiesai apie Dievą ir žmogų.
 Karolis Wojtyla: laisvė – veiksnumas (savęs valdymas),
laisvas savęs dovanojimas, asmens transcendencija.
 Centesimus annus apie laisvės realizaciją: darbas,
darbas su kitais, kūrybiškumas, verslumas, laisvoji
ekonomika, moralinė-kultūrinė, politinė visuomenės
sandara.
Moralinės, kultūrinės ir institucinės
laisvosios ekonomikos sąlygos
 Pozityvus požiūris į verslą ir rinką.
 Atsakomybė už gamybos priemones: privati
nuosavybė, dalyvavimo galimybės.
 Laisvas žmogaus kūrybiškumas ekonomikos
sektoriuje: kūrybiškumas ir verslumas.
 Stipri teisinė sistema: įstatymo valdžia, skatinanti
autentišką laisvę ekonomikoje.
Laisvąją ekonomiką lydintys
sunkumai
 Ekonominė vertė, atskirta nuo moralinės vertės –
homo economicus požiūris;
 Konsumerizmas – visuomenės materializmo išraiška;
 Gerovės valstybė: iškreipti žmogaus prigimties tikslai,
mažinamas visuomenės „subjektiškumas“;
 Korupcija: moralinė ir teisinė netvarka bei ekonominio
efektyvumo stabdys.
Gerovės valstybės kritika
 Gerovės valstybėje gali tarpti tingumas ir nenoras
dirbti;
 Gerovės valstybėje gali mažėti žmonių
suinteresuotumas bendruoju gėriu, nes žmonės
perduoda tą atsakomybę valstybei;
 Gerovės valstybėje tai pat plinta socialinė nelygybė;
 Gerovės valstybėje iškyla pavojus piknaudžiavimu
valdžia.
Įstatymo valdžios reikšmė
 Kita valstybės funkcija yra saugoti žmonių teises
ūkinėje srityje ir jomis vadovautis, tačiau čia didžiausia
atsakomybė tenka ne valstybei, o atskiriems
žmonėms ir įvairioms grupėms bei sąjungoms, iš kurių
susideda visuomenė.
 Teisingoje įstatyminėje aplinkoje rinkoje veikia
“moralinės savireguliacijos” mechanizmas, nes etikos
nesilaikantis žmogus rinkoje yra pavojingas nes
suardo pasitikėjimo “grandinę” todėl jo stengiamasi
kuo greičiau atsisakyti.
Laisvoji ekonomika ir moralinė tvarka
1.
Neįvertinti laisvosios ekonomikos teikiamų
galimybių žmogui vystyti pašaukimą kūrybiškumui
reiškia žvelgti į ją tik iš materialistinės
perspektyvos.
2.
Laisvoji ekonomika skirta ne tik materialiajam turtui
kurti, bet ir žmogiškiesiems bei moraliniams
asmens ir visuomenės veiksniams vystyti.
1.
Žmogaus laisvė, kai siekiama laisvai „save atiduoti,
dovanoti“, turi rasti atgarsį ir ekonomikos srityje.
Ką reikia naujai suprasti?
 Pagrindinis ekonomikos tikslas yra žmogus;
 Laisvoji ekonomika yra priemonė efektyviai naudoti
išteklius ir patenkinti žmogaus poreikius;
 Tikslas nėra tik prekės, bet pirmiausia žmogiškų ir
socialinių vertybių puoselėjimas;
10 Pasiūlymų: Ką daryti
1. Ginti žmogaus kilnumą
Tiesos apie žmogaus orumą yra atpažįstamos protu ir
krikščioniškojo apreiškimo pagalba.
2. Skatinti bendrystę
Tai santuokos ir šeimos santykiai, tikėjimo
bendruomenės, draugystė, įvairios žmonių asociacijos,
dalyvavimas valstybės-visuomenės gyvenime,
ekonominiai mainai, kultūrinis gyvenimas.
3. Gerbti socialines institucijas
Kadangi žmogus yra socialus turi būti išvystytos
socialinės institucijos. Jos turi padėti žmogaus
moraliniam tobulėjimui.
4. Suprasti žmogiškojo veikimo
prasmę
Žmogaus asmuo savo prigimtį realizuoja veikdamas.
Žmogus tobulėja tik laisvai rinkdamasis veikti moraliu
būdu. Tik toks veikimas gali vesti žmogų link žmogiškojo
klestėjimo pilnatvės – laimės ir šventumo.
5. Įvertinti nuodėmės tikrovę
Nuolatinis nuodėmės egzistavimas reikalauja, kad mes
būtume labai realistiški ir atsargūs kai yra kalbama apie
utopinius socialinius sprendimus panaikinti visas
socialines ligas kaip neturtas ar neteisingumas
6. Suvokti subsidiarią valdžios rolę
Valdžios pagrindinė atsakomybė yra skatinti bendrąjį
gėrį, per įstatymo tvarką ir tokiu būdu apsaugoti
pagrindines žmonių teises ir pareigas. Tačiau valdžios
rolė nėra uzurpuoti laisvą žmonių veikimą, bet
minimalizuoti tuos konfliktus, kurie gali iškyla susidūrus
skirtingiems interesams.
7. Skurdo mažinimas ne tik pašalpa
Kadangi žmogus yra kūrybingas skurdo problema turi
būti sprendžiama, ne tiek perskirstant turtą, bet
pirmiausia sudarant sąlygas ir galimybes jį kurti.
8. Skatinti laisvę ekonomikoje
Laisvė ekonomikoje reiškia, kad žmogus turi galimybę
laisvai dalyvauti ekonominiuose mainuose. Tačiau
žmogus turi pareigą ekonominiuose mainuose veikti
atsižvelgiat į moralines vertybes.
9. Moralinė vertė svarbesnė už
ekonominę vertę
Ekonominė vertė yra skirtinga nuo moralinės vertės nes
pastaroji yra objektyvi vertė. Moralinė vertė
nepriklauso nuo to kokią jai vertę suteikia konkretus
žmogus. Ji yra universali. Moralinė vertė yra svarbesnė
už ekonominę vertę.
10. Saugoti moralinę kultūrą
Klesti tik tokia visuomenė kur moralinė kultūra yra
paremta transcendentiniu žmogaus prigimties ir tikslo
supratimu. Ši moralinė kultūra veda į visuomenės
santarvę ir tinkamą tvarką.