Transcript Lytinis švietimas ir lytiškumo ugdymas mokykloje

LYTINIS ŠVIETIMAS IR
LYTIŠKUMO UGDYMAS
BENDROJO UGDYMO MOKYKLOJE
TIKYBOS MOKYTOJŲ MOKSLINĖ-PRAKTINĖ KONFERENCIJA
MARIJAMPOLĖ, 2012-10-04
Alytaus r. Miroslavo vid. m-kla
mok. metod. Eugenija Baltrukevičienė
1
...atsitiko kažkas nesuprantama; nusižudė dvidešimtmetis. Jis
turėjo viską, gyvenimas jam nieko daugiau nebegalėjo duoti.
Su ašaromis akyse vaikino tėvai klausėsi paskutinių savo
berniuko žodžių, kuriuos jis buvo įrašęs į diktofoną:
„Aš iki soties mėgavausi gyvenimu.
Moterys lakstė paskui mane. Aš turėjau pinigų,
automobilį ir viską, ko gali trokšti žmogus.
Aš nežinau, ką man dabar dar galėtų pasiūlyti gyvenimas.
Aš persisotinęs žmonėmis ir šiuo gyvenimu,
todėl noriu tik mirties.”[1]
[1] Žinutė Berlyno laikraštyje
2
Mūsų gyvenimo kontekstai
Lengvabūdiškas požiūris į seksualinę elgseną,
ankstyvas lytinių santykių debiutas,
seksualinis vaikų išnaudojimas ir dažnėjantys nepilnamečių įtraukimo
į prostituciją atvejai, smurtas prieš juos
kelia rimtų fizinių ir psichinių sveikatos problemų.
Susirūpinimą kelia žemas gimstamumo lygis,
didėjantis nepilnų šeimų ir paliktų vaikų skaičius,
pasinaudojimas vaikais kaip ekonominio pasipelnymo šaltiniu,
motinystės ir tėvystės vaidmens nuvertinimas.
Kita vertus, nuniokotos koplytėlės Aukštosios Panemunės
bažnyčios šventoriuje, sudeginta (sudegusi?) Kulautuvos bažnyčia,
Krikščionims brangų veidą niekinantis spektaklis – vien tik šios savaitės iššūkiai.
Ar yra kas bendra tarp šių dalykų?
3
Nevaržoma laisvė, kuo ji virsta?
Mūsų gyvenimo kontekstai
1. Kai vieną ar kitą šalį ištinka ekonominė krizė, apie tai labai daug kalbama
ir stengiamasi iš jos išlipti, tačiau mažai kas pripažįsta, kad kuo toliau,
tuo labiau grimztame į dvasinę krizę, į žmonių tarpusavio santykių,
šeimos krizę, kuri yra daug baisesnė už ekonominę.
2. Dvasinė krizė susijusi su vertybėmis (dar tiksliau dorybėmis), kurios
nepuoselėjamos nyksta. Dorybėms praktikuoti reikia pastangų, tačiau
visiems garsiai šaukiant apie laisves, pamirštama atsakomybės bei valios
ugdymas. Ekonominė situacija ir tėvų abejingumas auklėjimą nustumia į
paskutinę vietą. Lytinio švietimo apologetai reikalauja paauglių „seksualinės
saviraiškos laisvės“ ir daliai net vyresnių rimtų žmonių ima atrodyti, kad tai
norma. Juk „negalima drausti, nes tuo tik paskatinsime“ arba
„šiais laikais visi taip gyvena“. O paaugliams tik to ir reikia. Tik ar jie dėl to
laimingi? Kodėl nepajėgia sukurti turėdami visas laisves ir pasirinkimo
galimybes nepajėgia
sukurti tvirtų šeimų?
4
Anot B. Obelenienės, K. Pukelio, šeimos eroziją lemia
„socialinės bei kultūrinės informacijos antplūdis, skleidžiantis
iškreiptas tradicinės šeimos gyvenimo stiliaus atžvilgiu
vertybes ir elgseną” ir reprodukcinė idelogija, atspindinti
„biologinį požiūrį į žmogų”, kuri „prisidengusi sveikos
gyvensenos vardu, aktyviai skinasi kelią į mokyklas”[1].,
„seksualizuota masinė kultūra” ir lytinis švietimas trukdo
plisti ir jaunų žmonių susivaldymo tradicijai[2].
[1] Obelenienė B., Pukelis K. (2004). Lytinis švietimas Lietuvoje ir pasaulinė reprodukcinė ideologija//Soter Nr. 13(41).P.109-125
[2] Obelenienė B., Pukelis K., Vaitoška G. (2007). Lytinio susivaldymo svarba ir jo vaidmuo asmens emocinei brandai//Sveikatos mokslai Nr. 2(49). P.746-757
5
B. Obelenienės[1] atliktas tyrimas rodo, kad tėvai neskiria lytinio ir lytiškumo ugdymo nuo
lytinio švietimo proceso, prioritetus skirdami lytiniam švietimui, nes „nėra susipažinę su
lytinio švietimo turiniu ir metodais”.
V. Daudaravičienės (2001) atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei trečdalis apklaustų
pedagogų nemato skirtumo tarp lytinio ugdymo, lytiškumo ugdymo ir lytinio švietimo, o
pateikę atsakymą, jog skirtumas yra, ne visai teisingai apibūdindavo skirtumus.
[1]
Obelenienė B., Pukelis K. (2004). Lytinis švietimas Lietuvoje ir pasaulinė reprodukcinė ideologija//Soter Nr. 13(41). P. P.109-125.
6
LYTIŠKUMAS – tai savitas asmens buvimo būdas,
savęs, kitos lyties asmens, aplinkinio pasaulio
suvokimas ir išreiškimas visomis (fizine, psichine ir dvasine)
žmogaus gyvenimo plotmėmis.
7
Žmogaus lytiškumas pirmiausia skirtas bendrystei
ir tobuliausiai jos išraiškai – meilei.
Gyvūnų lyčių skirtingumas (išskyrus žmogų) prasideda ir baigiasi
biologiniu prasmingumu: gyvuliai yra dvilyčiai tik todėl, kad
gausintų savo rūšį.
Tačiau žmogaus lytiškumo prasmė – tobulėjimas, kurį gali suteikti tik
bendrystė su kitos lyties asmeniu.
Moteriškumas ir vyriškumas yra viena kitą papildančios
dalys, būtinos žmogiškajai pilnatvei pasiekti.
8
Brandaus lytiškumo ugdymas
įmanomas tik tada, kai jis suvokiamas
kaip neatskiriama dorinio ugdymo dalis;
ja siekiama ugdyti vientisą, nesuskaidytą asmenybę.
9
Lytinis švietimas
Tai procesas, nukreiptas
„į žinias, kurios padėtų
išvengti ankstyvų lytinių
santykių padarinių:
lytiškai plintančių ligų,
AIDS/ŽIV ir paauglių
nėštumų”.
10
Jo tikslas – išmokyti
jaunimą naudotis
išorinėmis
priemonėmis, kurios
padėtų sumažinti
rizikingos lytinės
elgsenos padarinius.
Lytiniu švietimu formuojamas norimas vartotojo elgesys, kuris naudingas tik
kontraceptinių priemonių industrijai.
Kalbant apie draugystę, šeimą ir toleranciją, ugdomas požiūris, jog galiu rinktis ką
tik noriu ir kada noriu, jei tik mano pasirinkimas nekenkia kitam. Vyresnėse
klasėse, kai jau suformuotas požiūris, jog svarbiausia esu „aš“ ir „mano
saviraiška“, pradedama kalbėti apie tinkamas priemones elgesio žalai sumažinti
arba „saugiam seksui“ praktikuoti: prezervatyvus, kontraceptinius medikamentus,
abortus ir t.t. Štai tokią žinią perduoda lytinio švietimo programos: draugystė
galima tik tuomet, kai yra nauda, laisvė – galimybė daryti tai, ko šiuo metu norisi,
saviraiška – savų seksualinių instinktų tenkinimas, o atsakomybė – žalos
sumažinimo priemonių tinkamas panaudojimas)[1] .
[1] Toma Bružaitė, Lytinis švietimas: apie ištrintas ribas, Delfi.lt
11
H. J. Gamas, atsakingas už lytinio švietimo direktyvas
Vokietijoje, yra pasakęs: „Mes turime seksualiai stimuliuoti
mokinius, kad socialistiškai pertvarkytume visuomenę ir iš
esmės panaikintume paklusnumą autoritetui, įskaitant ir vaikų
meilę tėvams.”
Paauglys, pradėjęs ankstyvus lytinius santykius –
kaip vaikas už vairo automagistralėje...
jei jis neišmoks valdyti lytinio potraukio,
nesubręs emociškai.. (B. Obelenienė)
12
Procentai
40
33,4
35
30,7
30
25
20
14
15
11,2
10
5
7,5
3,2
0
13 m.
14 m.
15 m.
16 m.
17 m.
≥18 m.
Amžius, metais
Lytiškai aktyvių paauglių pirmųjų lytinių santykių
pasiskirstymas pagal amžių
Lytinio švietimo apologetai dažnai remiasi iškreipta statistika, neva teigiančia, kad
dauguma paauglių „vis tiek yra lytiškai aktyvūs“. Iš tiesų, atlikta 1065 16-19 metų
amžiaus vaikinų ir merginų anoniminė anketinė apklausa rodo, kad 36,1 % yra turėję
lytinių santykių.
Stasė Ustilaitė, Vida Juškelienė, Algirdas Petronis Paauglių lytinės elgsenos ir psichoemocinės būsenos sąsaja.
13
Tyčia, ar ne šias sąvokas painioja net tie žmonės,
kurie turėtų geriausiai jas skirti.
•http://www.youtube.com/watch?v=F23Dw9kIbiU 6-8 minutė
14
Suvokimo, kad asmens lytiškumas
yra neatsiejama jo dorinės saviraiškos dalis,
negalima pasiekti, iš pradžių suteikiant moksleiviui
informaciją apie lyties fiziologiją ir „saugaus sekso” metodus,
o paskui dar primenant, kad patartina laikytis dorovės principų.
„Ugdymas, o ne švietimas išskleidžia vaiko prigimtines galias
ir padaro jas tinkamas priimti švietimą.
Kol vaiko prigimties galios nepakankamai išsiskleidusios,
pvz., nesutvirtėjusi valia, švietimas ugdymo požiūriu gali būti net žalingas,
ypač tai taikoma lytiniam švietimui”,
nes vaiko norai dažnai prieštarauja jo interesams.
(Narbekovas, Obelenienė, Pukelis, 2008).
15
Lytiškumo ugdymas
Tai specializuotas procesas,
kuriuo siekiama padėti
ugdytiniui suvokti, priimti
kaip asmeninį gėrį ne tik
savo lytį, bet ir kitą kaip
lygiavertį sau ir išreikšti savo
specializuotą lytiškumą
kūryba ir darnia skirtingų
lyčių asmenų bendryste.
16
Jo tikslas – padėti
ugdytiniui sėkmingai
pasiekti lytinį tapatumą ir
darnius santykius tarp
skirtingų lyčių asmenų.
Lytinis ugdymas
Tai pedagoginės veiklos
procesas, nukreiptas į
prigimtinių jaunosios kartos
fizinių lytinių galių (lytinio
potraukio) suvaldymą valios
pastangomis, kad jos būtų
įasmeninamos, priimamos kaip
gėris bei perkeičiamos į asmens
dvasines, kūrybines galias.
17
Lytinio ugdymo tikslas –
padėti ugdytiniui suvaldyti
lytinį potraukį ir išsiugdyti
skaistumą.
Lytinio ir
lytiškumo
ugdymo
principai
1.Žmogaus
prigimties
vienovės
principas
18
2.Žmogaus
unikalumo
ir nelygstamos
vertės principas
3.Ugdytinio
orumo
išsaugojimo
principas
4.Lygiavertiškumo
ir pagarbos
tarp skirtingų
lyčių asmenų
principas
5.Šeimos
ugdytojų
pagrindinio
vaidmens
pripažinimo
principas
Lytiškumo ugdymas turi būti grindžiamas
žmogaus prigimties (kūniškojo ir dvasinio pradų)
nedalomos vienovės principu.
Anot A. Narbekovo, K. Meiliaus [1], „žmogus nėra
sutapatinamas tik su kūnu,
kas būtų būdinga grynai materialistinei sampratai,
nei sutapatinamas su siela,
kas būdinga daugeliui Rytų religijų.
Žmoguje susitinka du pradai:
medžiaginis (kūnas) ir dvasinis (siela),
kurie yra vienas su kitu labai glaudžiai susiję. <…>.
Žmogus tiesiog yra kūniškas asmuo”.
[1] Biotechnologijos: pagalba ar iššūkis šeimai kaip institucijai? 2002, p.3
19
Lytinis ir lytiškumo ugdymas turi būti grindžiamas žmogaus,
kaip vienintelio protingo ir laisvo, unikalumo samprata, žmogaus orumu,
kurį nusako tai, jog asmuo gali būti tik tikslas, o ne priemonė kitam,
pagarba žmogaus gyvybei.
Lytinis švietimas, paremtas dualistine samprata apie žmogų,
naujos gyvybės atsiradimą traktuoja tik kaip biologinę funkciją,
atskirą nuo asmens (Narbekovas, 2003).
Tai rodo vartotojišką požiūrį į kitą asmenį.
„Kada lytinis potraukis yra realizuojamas per lytinį aktą, panaudojant kitą
asmenį tik kaip priemonę lytinio potraukio patenkinimui, tuomet yra
pažeidžiamas ne tik to asmens lytiškumas, bet pats asmuo”.
(Narbekovas, 2003, p. 9).
20
Informacijos apie lytiškumą pateikimo
taisyklės
Informacija lytiniais
klausimais visada susijusi
su intensyvaus fizinio
gėrio sritimi, todėl ją
pateikiant turi būti
atsižvelgiama į ugdytinio
amžių, subrendimą ir jo
unikalumą (dvasines
vertybes, įsitikinimus,
lytį). Šis principas
reikalauja atsižvelgti į
informacijos apie
lytiškumą pateikimo
taisykles:
21


Kiekvienas vaikas yra unikalus ir
nepakartojamas asmuo, todėl jo ugdymas turi
būti individualizuotas pagal jo poreikį
(asmeniškai, meilės ir pasitikėjimo aplinkoje,
geriau pasakyti mažiau nei per daug). Labai
asmeniškus lytiškumo aspektus geriausia
aptarti individualiai arba atskirose mergaičių ir
berniukų grupėse, intymios detalės neturi būti
aptariamos visos klasės aplinkoje.
Visa informacija (tiek vaizdinė, tiek žodinė)
lytiniais klausimais pateikiama laikantis
vaizduotės higienos. Erotinio ir vaizduotę
dirginančio pobūdžio medžiaga neturi būti
naudojama nei dirbant su vaikais ir bet kokio
kito amžiaus jaunuoliais, nei individualiame ar
grupiniame darbe.
Svarbu apsaugoti delikačiausią ir jautriausią
žmogaus lytinį organą – smegenis!

Informacija lytiniais
klausimais visada susijusi
su intensyvaus fizinio
gėrio sritimi, todėl ją
pateikiant turi būti
atsižvelgiama į ugdytinio
amžių, subrendimą ir jo
unikalumą (dvasines
vertybes, įsitikinimus,
lytį). Šis principas
reikalauja atsižvelgti į
informacijos apie
lytiškumą pateikimo
taisykles:
22

Pateikiant informaciją būtina išsaugoti ir
skatinti vaikui būdingą drovumą ir privatumo
jausmą. Tai reiškia, kad nė vienas neturi būti
raginamas ar, tuo labiau, verčiamas daryti tai,
kas peržengtų kuklumo ribas ar pažeistų paties
mokinio jautrumą bei privatumą. Drovumas turi
būti pripažįstamas kaip natūrali apsauginė
reakcija ir svarbiausia prielaida skaistumui
išsaugoti.
Padėti džiugiai priimti savo kūno pokyčius
santuokos, motinystės ir tėvystės perspektyvoje.
Tai reiškia, kad informacija apie žmogaus
dauginimosi funkciją ir vaisingumo galią turi
būti pateikiama neatsiejamame meilės ir
skaistumo sąsajos, vedybinės kūno prasmės
kontekste. Meilė čia suprantama kaip „skirtingų
lyčių asmenų bendrystę kuriantis santykis,
išreiškiamas pirmiausia sugebėjimu prisiimti
atsakomybę, neatsiejamą nuo pareigos kitam
asmeniui, pagarbos, ištikimybės ir rūpesčio”.
Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje (2008)[1] akcentuojamas glaudus „šeimos,
mokyklos ir visuomenės bendradarbiavimas, padedant šeimai ugdyti asmenį, pajėgų
suvokti pasaulį, savarankiškai ir kartu su kitais spręsti savo ir visuomenės gyvenimo
problemas”.
Mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo svarba pabrėžiama ir pagrindiniuose švietimo
sistemą reglamentuojančiuose įstatymuose: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo
pakeitimo įstatyme (2003)[2], Valstybinėje švietimo strategijoje 2003-2012[3], Lietuvos
bendrojo lavinimo mokyklos pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose
(2008)[4].
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje (2007)[5] taip pat nurodoma
glaudaus mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo būtinybė, įtraukiant tėvus į lytiškumo
ugdymo programą.
Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“//Valstybės
Žinios, 2008, Nr. 69-2624.
[2] Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas 2003 m. birželio 17 d. Nr. IX-1630// Valstybės Žinios, 2003, Nr.63-2853.
[3] <http://www.smm.lt/strategija/vss.htm>.
[4] Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. ISAK-2433 „Dėl pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų
programų patvirtinimo”//Valstybės Žinios, 2008, Nr. 99-384.
[5] Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. ISAK-179 „Dėl Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo
programos patvirtinimo“ //Valstybės Žinios, 2007, Nr. 19-740.
[1]
23
Lytiškumo ugdymas grindžiamas šeimos ugdytojų pagrindinio vaidmens
pripažinimo principu.
Tėvai yra svarbiausieji lytinio ir lytiškumo ugdymo veikėjai, todėl juos privalu
supažindinti su lytinio ir lytiškumo ugdymo turiniu mokykloje.
LR Konstitucijos 26 straipsnis: „…Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi
vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus”.
Tiek pedagogų, tiek medikų pagalba tėvams „nesiderina su informacijos,
prisidengiant vaiko gyvenimo privatumu ar konfidencialumu, slėpimu nuo tėvų”
(Obelenienė, Pukelis, 2004, p. 120).
PSO teigimu, „kiekviena valstybė privalo garantuoti, kad jauniems žmonėms
būtų pasiekiamos, konfidencialios, nemokamos ir be tėvų sutikimo jaunimui
palankios paslaugos (Ustilaitė ir kt., 2009, p. 109). (nuo 14 metų)
24
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje (2007) teigiama,
kad „lytiškumo ugdymas neturėtų būti patikimas kitų žinybų
specialistams, visuomeninėms organizacijoms ar asmenims,
neturintiems mokytojo kvalifikacijos”. K. Pukelio (1998) teigimu,
„tokiam pokalbiui reikalinga aukšta mokytojo pedagoginė (ne
medicininė, psichologinė ar pan.) kompetencija”, todėl „pedagogų
ugdomasis vaidmuo – pirmaeilis institucijoje, t.y. mokykloje.
Sveikatos priežiūros specialistams čia turėtų tekti antraeilis vaidmuo”.
Be to ne visi mokytojai gali būti lytiškumo ugdytojais, nes tie, kurie
šviečia (ugdo) kitus lytiniais klausimais, turi turėti „tikslų ir
pilnatvišką požiūrį į lytiškumo reikšmę bei vertę ir darnią to
integraciją į savo paties asmenybę. Jų gebėjimas yra ne tiek teorinio
žinojimo vaisius, kiek emocinio brandumo rezultatas”.
25
PROGRAMOS PASKIRTIS

Ugdomoji paskirtis – rengti jaunus žmones
gyvenimui, santuokai, suteikti žinių apie šeimą,
pateikti visuminę lytiškumo sampratą, ugdyti
brandžią ir dorovingą asmenybę, gerbiančią
žmogaus gyvybę nuo pradėjimo momento,
gebančią kurti brandžius tarpasmeninius
santykius, puoselėti lytinę sveikatą ir pasipriešinti
neigiamai aplinkos įtakai.

Prevencinė paskirtis – vykdyti ankstyvų lytinių
santykių ir su jais susijusių problemų, lytinio
išnaudojimo ir priekabiavimo, diskriminacijos dėl
lyties prevenciją.
26
PROGRAMOS TIKSLAS IR
UŽDAVINIAI
Programos tikslas – ugdyti brandžią asmenybę ir rengti
mokinius šeimos gyvenimui.
27
PROGRAMOS UŽDAVINIAI











ugdyti savarankiškos ir gyvybingos, kartų kaitą užtikrinančios šeimos, pagrįstos
narių savitarpio pagarba, įsipareigojimu ir atsakomybe, pagrindus;
stiprinti atsakomybę ir pagarbą žmogaus gyvybei nuo jos pradėjimo iki natūralios
mirties;
įtvirtinti lyčių lygybės ir lygiavertiškumo nuostatas;
ugdyti dorovingą, brandžią, savarankišką, masinės kultūros įtakas kritiškai
vertinančią asmenybę;
pateikti visuminę lytiškumo sampratą, apimančią biologinius, socialinius,
psichologinius, kultūrinius ir dvasinius aspektus;
ugdyti pagarbą ir pakantumą (toleranciją) žmogui nepriklausomai nuo lyties,
amžiaus, rasės, religinių pažiūrų, etniškumo, įsitikinimų, neįgalumo, seksualinės
orientacijos;
ugdyti atsakomybę už savo elgseną ir jos pasekmes, gebėjimą pasipriešinti neigiamai
įtakai;
stiprinti bendražmogiškumo, bendruomeniškumo ir pilietiškumo nuostatas,
užuojautą ir pasirengimą padėti aplinkiniams;
spręsti vaiko problemas skatinant mokykloje pagalbą teikiantį dialogą;
laiduoti pasirengimą brandiems tarpasmeniniams santykiams, santuokai,
pasitikėjimą ir pagarbą savo ir kito asmenybei;
28
suteikti tėvams
(įtėviams), globėjams ar rūpintojams žinių ir įgūdžių, reikalingų
visaverčiam bendravimui su vaikais.
Iššūkiai ir pavojai





Žodžių prasmės keitimas.
Jaunimui palankios paslaugos, bendraamžiai-bendraamžiams,
investuotos didžiulės lėšos (projektas buvo tik anglų kalba).
Gender Loops (vien Vilniuje buvo apmokyta 320 vaikų
darželių auklėtojų).
Neo Gender Loops (su vadovėliais „Tą dieną, kai Rikė buvo
Rasmusas“ ir „Tą dieną, kai Frederikas buvo Frida“, berniukai
skatinimi žaisti šeimą, vaidinant ne tėtį bet mamą, rengtis
rožiniai drabužėliais, naudoti kosmetiką ir pan.), mergaitės
mokomos rodyti fizinę jėgą, stumdyti berniukus).
Europos tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto
šeimoje prevencijos bei kovos su juo 2012.
29
„Novatoriški“
konvencijos bruožai
„Tai yra pirmoji tarptautinė sutartis,
kurioje yra apibrėžiama lytis.
Tai reiškia, kad dabar yra pripažįstama,
kad moterys ir vyrai nėra tik biologiškai nulemtos
moteriškos ar vyriškos lyties,
tačiau tai pat yra socialiai sukurta lyties kategorija,
kuri priskiria moterims ir vyrams tam tikrus
vaidmenis bei elgesį. Tyrimų rezultatai rodo,
jog tam tikri vaidmenys bei elgesys
gali prisidėti prie to,
kad smurtas prieš moteris taptų priimtinu“.
30
Ko konvencija
reikalauja iš valstybių?




31
keisti požiūrį, lyčių vaidmenis bei stereotipus,
dėl kurių yra toleruojamas smurtas prieš
moteris;
apmokyti profesionalus dirbti su aukomis;
mokymo medžiagą lygių galimybių klausimais
įtraukti į visų švietimo lygių mokymo
programas;
bendradarbiauti su NVO, žiniasklaida bei
privačiuoju sektoriumi
Lietuvos vyriausybė yra spaudžiama pasirašyti naująją Europos Tarybos konvenciją.
Žinomas psichoterapeutas Gintautas Vaitoška straipsnyje
„Ką apie lyčių lygybę pasakytų F.Dostojevskis?” teigia:
„Pavadinimas aiškus, problemų kyla dėl turinio. Ten rašoma,
kad turi būti uždrausta diskriminacija ne tik dėl lytinės orientacijos,
tačiau ir dėl biologinės lyties, socialinės lyties bei lytinės tapatybės.
Regis, bus taip kaip Niujorke: vienas mokytojas po vasaros
mokyklon sugrįžo pasidažęs, apsirengęs moterimi ir mokiniams paaiškino,
kad dabar jie turi kreiptis į jį „panele“. Tokia jo „socialinė lytis“ („gender“),
o mokinių tėvams nebuvo suteikta teisė savo vaikus perkelti į kitą klasę.
Atrodo, kad kai priimsime šią konvenciją, nesutikę pono Jonaičio
pavadinti panele Jonaityte, būsime persekiojami už diskriminaciją.”
www.delfi.lt
32
Prancūzijoje šiuo metu daug kalbama apie homoseksualių asmenų
santuokos pripažinimą, kurį palaiko šalies prezidentas ir svari politikų dalis
„Tos pačios lyties asmenų santuokos
neverčia priimti Europos sąjungos teisė arba tarptautinės sutartys.”
„Diskriminacija ir neapykanta dėl asmens lytinės orientacijos nėra toleruotina.
Asmens priėmimas nereiškia jo veiksmų pateisinimo, tačiau nuostatą,
kad asmuo, Dievo vaikas, yra didesnis už savo veiksmus.”
(Prancūzijos vyskupų konferencijos Šeimos
ir visuomenės tarybos parengta darbinė nota)
http://lt.radiovaticana.va/Articolo.asp?c=625466, 2012-09-28
33
Vilties ženklai
Kovo 15 d. Europos žmogaus teisių teismas paskelbė nuosprendį
dviejų moterų Gas ir Dubois byloje prieš Prancūziją (nr. 25951/07),
kuriame teigiama, jog Prancūzijos sprendimas, lesbietei neleisti įsivaikinti
jos gyvenimo draugės vaiko bei leidimas tik heteroseksualioms poroms
pasinaudoti dirbtiniu apvaisinimu naudojant donoro ląsteles,
neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Konvencijai ir nėra diskriminuojantis.
http://lt.radiovaticana.va/articolo.asp?c=572391, 2012-09-15
34
Į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreipėsi dvi Austrijoje gyvenančios moterys,
panorusios likti anonimiškos, kurios savo ir vienos iš jų nepilnamečio sūnaus vardu
pareiškė pretenziją, kad esą Austrijos teismo sprendimas neleisti vienai iš jų perimti
vaiko tėčio teises, yra diskriminacinis lytinės orientacijos požiūriu ir pažeidžia jų teises.
Vaiko tėvai išsituokę. Vaikas turi savo tėčio pavardę, reguliariai su juo susitinka,
tėvas moka motinai alimentus.
Kaip atkreipė dėmesį Austrijos teismas, tėtis nesutinka atsisakyti savo teisių,
taip pat nėra pateikta ir įrodymų, kad pats vaikas pageidauja būti įvaikintas.
2012 metų spalio 3 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismo
Didžioji kolegija nagrinėjo šią bylą.
35
O ką mano tėvai?
36
Tėvų apklausos rezultatai
Ar dalyvautumėte seminare paauglių lytiškumo klausimais,
organizuojamame mokykloje ar kitoje įstaigoje

Taip
22,7%

Tai priklausytų nuo aplinkybių
70, 4 %

Tai manęs nedomina
6,9 %
(Obelenienė, 2004)
37
Tėvų nuomonė apie pristatytą temą
„Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo
svarba, ugdant mokinių lytiškumą”
•Pristatytos temos aktualumas.
•Girdėtos temos naujumas/įdomumas
38
Pristatytos temos aktualumo įvertinimas
62%
38%
aktualu
0%
39
labai aktualu
neaktualu
Temos naujumo/įdomumo
įvertinimas
19%
10%
Daug kas girdėta, bet
buvo ir naujų dalykų
Viskas nauja
Viskas žinoma
71%
40
Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimo
ugdant mokinių lytiškumą reikalingumo
įvertinimas
5%
Reikalingas
Nereikalingas
95%
41
Ką daryti?






Neprarasti vilties ir daryti, ką galime (rinkti parašus, skleisti teisingą
informaciją, netgi prisipažįstant, kad sunku).
Nekęsti nuodėmės, bet mylėti nusidėjėlį.
Savo pavyzdžiu liudyti tikėjimo ir moralės svarbą.
Nešti tikėjimo žinią (naujoji evangelizacija!). Patirtis rodo, kad be
tikėjimo dorovę išsaugo tik viena karta.
Melstis, pasitikint Dievo gailestingumu, Marijos Širdies Meilės
liepsna, adoruoti Švč. Sakramentą.
Tikėti, kad Dievui nėra negalimų dalykų.
42
Nebijokite ir nedrebėkite dėl šios didžiulės kariaunos,
nes mūšis yra Dievo, o ne jūsų. (2 Krn 20,15)
XII a. pirklio sūnus Pranciškus, kuris leido vėjais tėvo sukauptus turtus,
rengėsi ryškiai ir savotiškai, nepraleisdavo pramogų, tapo garsiu šventuoju,
kurį šiandien minime.
Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą,
bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti
paveldėti palaiminimo. (1 Pt 3,9)
43