Transcript Iššūkis tėvams ir pedagogams. Šviesti ar ugdyti?

IŠŠŪKIS TĖVAMS IR
PEDAGOGAMS:
ŠVIESTI AR UGDYTI?
doc. dr. S. Ustilaitė
SĄVOKOS
•
•
•
•
LYTIŠKUMO UGDYMAS
LYTINIS UGDYMAS
LYTINIS AUKLĖJIMAS
LYTINIS ŠVIETIMAS
• Klaidingas sąvokų aiškinimas gali būti netinkamos mokytojų
veiklos priežastis
Ugdymas
“asmenybę kuriantis žmonių bendravimas sąveikaujant su
aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis <...> (L. Jovaiša)
UGDYMO FUNKCIJOS
• žmogaus tapsmo veiksnys, grindžiamas mokymu,
lavinimu, auklėjimu, formavimu, švietimu ir kitais
ugdymo kriterijais.
• švietimas - viena iš ugdymo funkcijų, tenkinanti
individo ir visuomenės informacinius poreikius.
Pagrindinės švietimo funkcijos – mokymas ir
lavinimas.
• Švietimas labiau visuomenės lygmenį apibūdinanti
kategorija, o ugdymas – individo lygmenį
pabrėžianti samprata (“asmenybės kūrimas”,
“rengimas gyvenimui”, “jaunos kartos brandinimas”).
UGDYMO IR ŠVIETIMO PROCESO
SKIRTUMAI (K. Pukelis, 1995)
• Ugdymas yra nukreiptas į vaiko prigimtį, ugdymo objektas –
vaiko prigimtis. Būtina ne tik perteikti informaciją, bet ir gauti
grįžtamąjį ryšį.Ugdymas išskleidžia vaiko prigimtines galias ir
padaro jas tinkamas priimti švietimą.
• Švietimas – tai pirmiausia žinios, procesas, tenkinantis
informacinius asmens ir visuomenės poreikius. Švietimas
remiasi beveik vien dėstymu ir apsiriboja žinių perdavimu.
Norint šviesti, reikia tam tikrų dvasinių ir fizinių galių,
duodančių galimybę perteikiamas žinias suvokti ir įsisavinti.
• Šviesti gali bet kuris intelektualas ar eruditas, ugdyti – tik
asmenybė giliausia pedagogine prasme. Labai svarbios
mokytojo asmenybės savybės.
UGDYMAS – DAUGIAMATIS PROCESAS (1)
• Ugdymas – susitikimas (tikslas lemia turinį, būdus ir
metodus, priemones)
• Ugdymas – įtaka (ugdytinio santykis su tuo, kas (tėvai,
mokytojai) jį veikia, yra atsirenkamojo pobūdžio. Ugdytinis
taip pat veikia-abipusis vienas kito veikimas
• Ugdymas – pedagoginė situacija (pedagoginių situacijų
grandinė, kur kiekviena grandis remiasi pirmesniosios
rezultatais)
• Ugdymas – sąveika (sąveika neįmanoma be autoriteto ir
noro tobulinti iš ugdytojo pusės, pasitikėjimo ir noro
tobulėti – iš ugdytinio). Stiprinant sąveiką su paaugliu
svarbu: gerbti, įžvelgti unikalumą, rodytį dėmesį, mokėti
klausytis, pripažinti savo silpnybes, kalbėtis sąžiningai,
leisti jiems diskutuoti, reikšti mintis)
UGDYMAS – DAUGIAMATIS PROCESAS (2)
• Ugdymas – kūryba
• Ugdymas – saviraiška (ugdymo kaip saviraiškos
galutinė paskirtis – pagelbėti individui atrasti savo
gyvenimo tikslą, pasirinkti prasmingo gyvenimo kryptį,
turinį bei stilių)
• Ugdymas – prasmės atradimas
• Ugdymas – vertybių internalizavimas
(internalizuota vertybė yra ta, kuri tampa vidine elgesio
determinante, arba vidine paskata)
Ugdymas - daugiamatis procesas (3)
1. Žinios ir supratimas
2. Šeimos, bendraamžių, masinės informacijos
priemonių, technologijų, kultūros įtakos
suvokimas
3. Kritiškas informacijos, priemonių ir paslaugų
vertinimas
4. Tarpasmeniniai bendravimo įgūdžių taikymas
5. Sprendimų priėmimo įgūdžių taikymas
6. Asmeninių tikslų iškėlimas
7. Elgesys
8. Elgesio propagavimas
SKIRTUMAI TIKSLŲ ASPEKTU
• Lytinio ugdymo tikslas – valios ugdymas, siekiant
parengti jauną žmogų lytinių instinktų prabudimo fazei
(lytinio potraukio suvaldymas, dorinės valios ugdymas)
• Lytiškumo ugdymo tikslas – jaunos dar nesubrendusios
asmenybės lytinio tapatumo ir darnių santykių tarp
skirtingų lyčių asmenų ugdymas
• Lytinio švietimo tikslas – sumažinti paauglių nėštumų ir
LPI plitimą bei mažinti rizikingų lytinių santykių skaičių,
didinant kontraceptinių priemonių naudojimą, padėti
žmonėms pasiekti kiek galima daugiau lytinio
pasitenkinimo ir malonumo.
LYTINIO IR LYTIŠKUMO UGDYMO
REZULTATAS – ATSAKINGAS LYTINIS
ELGESYS
• Savo ir kitos lyties asmens vertės
suvokimas, pagarba kitos lyties asmeniui,
į kitą asmenį žiūrime kaip į tikslą, o ne
priemonę
• Lytinio potraukio suvaldymas, t.y.
savikontrolė
• Gebėjimas laisvai apsispręsti
• Atsakomybė sau, kuri pasireiškia
savigarba
LYTINIO ŠVIETIMO REZULTATAS – “saugus”
lytinis elgesys
• Žinios, kurios padeda išvengti ankstyvų lytinių
santykių padarinių: lytiškai plintančių infekcijų,
tarp jų ŽIV/AIDS ir paauglių nėštumų
• Sumažėjęs drovėjimasis ir nerimas, susijęs
su lytiškumo klausimais;
• Padidėjęs kontracepcijos priemonių vartojimas
• Neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu
SKIRTINGOS SAMPRATOS
•
•
•
•
•
•
•
•
Žmogaus lytiškumo atžvilgiu
Lytinio potraukio valdymo
Lytinių santykių prasmės
Šeimos sampratos
Embrionas motinos įsčiose
Hormoninė kontracepcijos
Drovumo
.............
Žmogaus lytiškumo samprata
• Žmogaus būtis – du skirtingi
žmogaus buvimo būdai
• Lytinis tapatumas – savitas
lyties suvokimas bei raiška,
t.y. vyriškumas ir
moteriškumas
• Žmogaus lytiškumo prasmė
tobulėjimas, kurį gali suteikti
tik bendrystė su kitos lyties
asmeniu.
• Moteriškumas ir vyriškumas
viena kitą papildančios dalys
• Veikiamas ir biologinių
(prigimtinių) ir sociokultūrinių
veiksnių
• Socialinės aplinkos sąlygotas
reiškinys, priklausantis nuo
ekonominių, kultūrinių,
socialinių, politinių permainų
visuomenėje
• Kultūra, pasitelkdama kalbą,
menus, filosofiją, buitines
nuostatas, žiniasklaidą,
mokyklą, bažnyčią, mus moko
būti vyrais ir moterimis
LYTINIO TAPATUMO ELEMENTAI IR
PROBLEMINIAI KLAUSIMAI
(B. Obelenienė, 2007)
• Lyties tapatumas
• Kas aš: mergaitė ar berniukas?
• Lytinio vaidmens tapatumas
• Kuo būti?
• Psichoseksualinė orientacija ir
lytinė intencija
• Koks santykio su kitu asmeniu
tikslas?
• Santykių tarp skirtingų lyčių
asmenų modelis
• Koks santykis su kitos lyties
asmeniu?
UGDYMAS
• Grindžiamas skirtingų lyčių asmenų pagarba
vienas kitam, kurią paaugliai gali išsiugdyti,
jeigu ugdymo procese aiškinant lyčių skirtumus
nebus žeminamas nė vienas asmuo, vyriškumas
ir moteriškumas bus atskleidžiamas ir
įtvirtinamas tik skirtingų lyčių asmenų
papildomumu bei remiantis lygiavertiškumo ir
lygybės nuostatomis.
LYTINIS POTRAUKIS
• Rūšies išsaugojimo, arba
lytinio instinkto dėka gyvybė
nenutrūksta
• Skirtingai nuo gyvūnų, žmogus
gali valdyti lytinį instinktą
protu
• Lytinio potraukio suvaldymo
pagrindinė sąlyga - skaistumas
• Sugebėjimas valdyti lytinį
potraukį yra monogamijos ir
santuokinės ištikimybės sąlyga
• Lytinio potraukio slopinimas
kenkia psichikos sveikatai
• Prieš vedant reikia vienas kitą
“išbandyti” gyvenant kartu
nesusituokus
UGDYMAS
Grindžiamas skaistumo, susilaikymo nuo lytinių
santykių vertybinėmis nuostatomis.
Seksualinė abstinencija vertinama, kaip
emocionaliai sveikas pasirinkimas, kuris leidžia
paaugliams autentiškai suvokti priešingos lyties
asmenį, vengiant vartotojiško požiūrio,
išsiugdyti savigarbą, bendravimo įgūdžius,
apsaugo nuo LPI, abortų, emocinių problemų,
sąmoningo ar nesąmoningo išnaudojimo
LYTINIAI SANTYKIAI
• Saugūs tiek fiziškai, tiek
emociškai ir moraliai
priimtini tik santuokoje.
• Kitą vertiname dėl jo
paties, o ne dėl to, ką jis
turi ar kuo gali būti
mums naudingas.
• Santykius laikome mūsų
pačių ir kitų asmenų
tobulėjimo ir pilnatvės
pagrindu.
• Nebūtinai susiję su
santuoka. Svarbu, kad jie
būtų „saugūs“, o tai
užtikrina kontraceptinių
priemonių naudojimas.
• Visos lytinių santykių
formos pateikiamos kaip
lygiavertės ir vienodai
doroviškai priimtinos
UGDYMAS
Grindžiamas siekiu mažinti ankstyvų lytinių
santykių skaičių, vėlinti lytinių santykių
pradžią, didinti atsakomybę už lytinį elgesį
Svarbiausias vidinis paauglio uždavinys yra
susiformuoti asmens tapatybę, atsakant į
klausimus: kas aš esu? Kokia bus mano
profesija? Koks esu kaip vaikinas ar mergina?
Paauglys “ieško savęs” ir nėra pasirengęs
intymumui. Kol nėra susiformavusi lytinė
tapatybė – lytiniai santykiai pasižymi
egocentriškumu, tarpusavio konkurencija ir
konfliktiškumu
ŠEIMA
• Žmonių grupė, susijusi
kraujo, įvaikinimo arba
santuokos ryšiais. Santuoka
sudaryta tik su skirtingos
lyties asmeniu.
• Šeimą gali sudaryti tėvai ir
jų vaikai, du sutuoktiniai be
vaikų, vienas tėvas arba
viena motina ir vaikas arba
vaikai; vaikai bet kuriais iš
paminėtų atvejų gali būti ir
pačių tėvų biologiškai, ir
įvaikinti.
• Grupė fizinių asmenų
(dviejų ar daugiau), kuriuos
sieja turtiniai ir asmeniniai
neturtiniai teisiniai
santykiai, atsirandantys
santuokos, bendro gyvenimo
neįregistravus santuokos,
kraujo giminystės,
įvaikinimo ar kitokios vaikų
priežiūros ir auklėjimo
teisinės formos pagrindu.
UGDYMAS
Lytiškumo ugdymo esmė – rengti jaunus žmones
gyvenimui šeimoje. Tradicinė šeima, grindžiama
darnia santuoka, yra pateikiama, kaip
pagrindinė vertybė, sudaranti palankias sąlygas
sėkmingam vaiko, o ateityje ir tautos
vystymuisi
EMBRIONAS MOTERS ĮSČIOSE
• Žmogus, individualus
asmuo nuo prasidėjimo
momento
• Ląstelių sankaupa,
prasidėjimo produktas,
nėštumo audinys
• Žmogus turi būti ginamas
tik nuo gimimo; iki to
momento jis tėra tik moters
kūno dalis ir ši,
pasinaudodama savo teise į
privatų gyvenimą, turi teisę
priimti sprendimus dėl jos
organizme esančio vaisiaus
gyvavimo tolimesnės eigos
UGDYMAS
• Grindžiamas pagarba žmogaus gyvybei nuo
pradėjimo momento
• Kiekviena gyvybė yra besąlygiška vertybė
ŠVIETIMAS
Sutapatinamas nėštumas ir LPI.
Neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu susijusi su
nepagarba moteriai ir gyvybei.
“Nepatartinas”, “neplanuotas”, “nepageidaujamas” –
šios nuostatos nėštumo atžvilgiu, prisideda prie
sampratos, kad nėštumas yra blogis, kurio reikia
vengti ir gali padaryti įtaką motinystės identiteto
formavimuisi mergaitės sąmonėje.
HORMONINĖ KONTRACEPCIJA
• Negali būti priimtina
alternatyva seksualinei
abstinencijai
(susilaikymui)
• Slopina natūralius
vaisingumo procesus,
ypač paauglystėje
• Kenkia paauglių ir
suaugusių moterų
sveikatai
• Viena iš apsisaugojimo
nuo nepageidaujamo
nėštumo priemonių tiems
paaugliams, kurie gyvena
lytinį gyvenimą
UGDYMAS
• Lytiškumo ugdymas yra pirminė prevencija –
skirta lytinių santykių neturintiems paaugliams
ir siekiama juos atitolinti
• Skatinimas vartoti kontraceptines priemones ir
jų dalijimas sudaro prielaidas vaikams
susiformuoti klaidingą “veiksmo be padarinių”
nuostatą, kuri juos paskatina daryti lytinius
eksperimentus (Švedas, 2007)
Lytinio ugdymo ir lytinio švietimo skirtumai
ugdytojų aspektu
• Lytinis ugdymas yra tėvų
teisė ir pareiga ir šiam
auklėjimui tėvai turi
vadovauti tiek namuose,
tiek parinkdami ir
kontroliuodami ugydmo
institucijas
• Mokytojai vykdo lytinį
ugdymą ir lytiškumo
ugdymą, o ne lytinį
švietimą
• Atsitiktiniai ugdymo
veikėjai – NVO ir
sveikatos įstaigose
rengiami švietėjai
Šeima – pagrindinis lytinio ugdymo ir
lytiškumo ugdymo veiksnys
• Atsižvelgia į vaiko individualias savybes
• Vaikui suteikiama moteriškumo ir vyriškumo
samprata
• Vykdomi visi pagrindiniai ugdymo uždaviniai
• Pats gyvenimas šeimoje ugdo ir auklėja
(pavyzdys)
LYTINIS ŠVIETIMAS
• Lytinio švietimo turinys ir taikomos priemonės
prieštarauja lytinio ir lytiškumo ugdymo
principams (integralumo, prieinamumo,
individualumo, holistiškumo, lytinio potraukio
nedirginimo)
• Dominuoja reprodukcinės sveikatos samprata,
nederanti su visumine sveikatos samprata.
Reprodukcinės sveikatos rodikliai: LPI atvejų ir
nėštumo dažnumo tarp nepilnamečių
sumažėjimas; prezervatyvų naudojimas,
kontraceptinių piliulių vartojimas
• Dominuoja neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu
• Dominuoja kontraceptikų idealizavimas
UGDYMAS VYKSTA DABARTYJE, BET
SAVO TIKSLAIS JIS VISĄ LAIKĄ YRA
NUKREIPTAS Į ATEITĮ (K. Pukelis, 2008)
AČIŪ UŽ DĖMESĮ