Informacija ir informacin ės sistemos

I nformacinės sistemos apibrėžimas  Informacinė sistema (IS) – tai sistema, paverčianti išorinius ir vidinius duomenis informacija, užtikrinanti informacijos kaupimą, saugojimą, apdorojimą ir perdavimą vartotojui reikiamu pavidalu, sudaranti galimybę priimti optimalius sprendimus.

Duomenys  Duomenys yra skaičiai, faktai, vaizdai ar garsai.

Informacija  Informacija – tai duomenys, kurių turinys ir forma tinka tam tikram panaudojimui.

Žinios  Žinios yra instinktų, idėjų, taisyklių ir procedūrų kombinacija, lemianti sprendimus ir veiksmus.

Ryšys tarp duomenų, informacijos ir žinių

Žinių kaupimas

Žinios Duomenys

Duomenų apdorojimas

Informacija

Įvertinimas,

Rezultatai

sprendimai, veiksmai

Informacijos savybės  Atitinka tikslą,  Pakankamai tiksli ir išsami,  Gauta iš šaltinio, kuriuo vartotojas pasitiki,  Perduota laiku reikiamam adresatui,  Pakankamai detalizuota,  Perduota reikiamu ryšio kanalu,  Suprantama vartotojui.

Informacinės sistemos schema

Duomenų saugojimas

Realus pasaulis

Duomenų surinkimas

Duomenys

Duomenų apdorojimas

Apdoroti duomenys

Duomenų perdavimas

Perduoti duomenys

Vartotojai Vartotojo žinių bazė Duomenų įprasminimas

Informacija

Sprendimai, veiksmai

Realus pasaulis

Bendros sistem ų savybės

Sistema  Sistema yra sąveikaujančių objektų grupė, kuri nagrinėjama kaip tam tikra sutvarkyta visuma.

Sistemos savybės  Sistemos dalys yra tam tikru būdu sujungtos ir susijusios tarpusavyje;  dalims turi įtakos buvimas sistemoje, išeinant iš jos dalys keičiasi;  sistema ką nors atlieka;  sistema yra apibrėžiama kaip turinti tam tikrų tikslų.

Kai kurie sistemų bruožai  Sistema, kaip visuma, yra didesnė už atskirų dalių sumą;  sistemos yra hierarchinės;  sistemos dalių negalima keisti nepažeidžiant likusių dalių;  posistemės turi dirbti sistemos labui;  sistemos turi “kietų” ir “minkštų” savybių.

Transformacijos procesas Įeiga

Procesas

Išeiga

Svarbūs ir mažiau svarbūs gamybos elementai Svarbi įeiga – žaliavos, įrengimai, darbas ir kt.

Mažiau svarbi įeiga – socialinės priemonės

Gamybos procesas

Svarbi išeiga – gaminiai Mažiau svarbi išeiga – triukšmas, užteršimas

Sistemos ribos ir aplinka  Sistemos ribos atskiria sistemos ir ne sistemos elementus.

 Sistemos aplinką sudaro išorės elementai, turintys ryšį su sistema.

“Kietos” ir “minkštos” sistemų savybės  “Kietos” savybės yra tos, kurios tiksliai apibrėžtos;  “minkštos” savybės nėra tikslios, jos vertinamos subjektyviai.

“Kietų” ir “minkštų” savybių bruožai  “Kietos” savybės – – – – – – Problemą galima apibrėžti; tikslai, duomenys gali būti objektyviai įvertinti; žinoma kokios reikia informacijos; galima priimti sprendimą; dažniausiai galima taikyti standartinius sprendimų metodus; orientuotos į daiktus.

 “Minkštos” savybės – Sunku apibrėžti; – – – – – tikslai, duomenys – nuomonių ir samprotavimų lygio; neaišku, kas žinoma ir ko reikia; sprendimai neapibrėžti ir neaišku, kokie turi būti; nėra standartinių metodų; orientuotos į žmones.

Organizacijų struktūra ir valdymas

Verslo proceso informacinės charakteristikos  Apibrėžtumo laipsnis;  veiklos diapazonas;   integracija; bendra kultūra;  bendri standartai;  informacijos pasidalijimas;  koordinavimas;  bendradarbiavimas.

Plokščios ir aukštos organizacijų struktūros Vyriausoji vadovybė Skyrių viršininkai Tarnautojai Vyriausoji vadovybė Funkcinė vadovybė Skyrių viršininkai Sekcijų viršininkai Projektų vadovai Vyresnieji specialistai Tarnautojai

Modelis  Modelis yra supaprastina tikrovės abstrakcija.

Verslo modelių klasifikacija

Kompiuteriniai verslo modeliai Optimizaciniai modeliai Variantiniai modeliai Deterministiniai modeliai Tikimybiniai modeliai

Valdymo aprūpinimas informacija

Pagrindinės organizacijos valdymo funkcijos  Planavimas,  Motyvacija,  Organizavimas,  Koordinavimas,  Kontrolė,  Reguliavimas.

Planavimas  Planavimas reiškia numatymą: – ką reikės daryti, – kaip tai padaryti, – kada tai daryti, – kas tai atliks.

Planavimo sunkumai  Planavimas yra intensyvus, daug laiko užimantis sunkus protinis darbas.

 Planavimas išryškina ateities neapibrėžtumą.

 Planavimas sumažina veiksmų laisvę.

 Sudaryti planai ne visada vykdomi.

 Planavimui dažnai pritrūksta reikiamos informacijos.

Planavimo lygiai  Strateginis (  5 metai),  Taktinis (1 – 5 metai),  Operatyvinis (1 – 12 mėn.)  Operacijų (dabartis).

Planavimo informacija   – – – – – Išorinė (ilgalaikiam planavimui) – – – – Rinka ir konkurencija Demografiniai pokyčiai Ekonominės sąlygos Pramonės struktūra – – Socialiniai ir politiniai faktoriai Technologijos pokyčiai.

Vidinė (trumpalaikiam planavimui) Rinkotyros ir realizacijos Gamybos Finansinė Personalo Tyrimų ir projektavimo.

Sprendimų tipai  Pagal procesą sprendimai skirstomi į: – Programuojamus, – Neprogramuojamus.

 Pagal galimas pasekmes sprendimai skirstomi į : – Neabejotinus, – Rizikingus, – Abejotinus.

Sprendimų modeliai  Racionalūs – Griežtas (visiškas racionalumas) – – – Patenkinamas (ribotas racionalumas) Mišrus (pavykęs palyginimas) Psichologinis (pažintiniai tipai)  Grupiniai – Biurokratinis (standartinės procedūros) – – Politinis (politinis rezultatas) Atsitiktinis (nesuderinamos procedūros)

Kontrolės procesas  Kontrolė padeda užtikrinti normalų organizacijos darbą ir efektyvų išteklių panaudojimą siekiant tikslų ir planų įgyvendinimo.

Kontrolės proceso ciklas  Planas arba standartas aprašantis laukiamus rezultatus,  Faktinio rezultato matavimas,  Faktinio rezultato palyginimas su planu,  Nukrypimo nuo plano perdavimas valdymo elementui,  Valdymo elemento veiksmai, kuriais siekiame faktinio rezultato ir plano atitikimo.

Esybi ų - ryšių modeliavimas

Esybės apibrėžimas  Esybėmis vadinamos realaus pasaulio dalykų klasės, t.y. visa tai, ką galima apibūdinti bendriniais daiktavardžiais. Skiriamos fizinės (daiktai, reiškiniai, procesai, subjektai, struktūros ir pan.) ir koncepcinės (sąvokos, idėjos ir pan.) esybės.

Esybių egzemplioriai  Konkrečios esybių realizacijos, (t.y. konkretūs daiktai, reiškiniai, procesai ir pan.) vadinami esybių egzemplioriais. Pvz., ASMUO yra esybė, o konkretus asmuo, tarkime, Petras Petraitis – esybės ASMUO egzempliorius.

Pagrindiniai esybių ryšių analizės etapai  Apibrėžti analizės sritį.

 Nustatyti esybes.

 Nustatyti ryšius tarp esybių.

 Nustatyti raktinius visų esybių atributus.

 Nustatyti visus kiekvienos esybės atributus.

 Normalizuoti visas esybes iki trečios normalinės formos.

Normalizacija

Reliacinio modelio savybės    Modelis gerai suprantamas tiek vartotojų, tiek ir kūrėjų.

Modelis gali būti transformuotas į kitus duomenų modelius.

Modelis nėra orientuotas į kompiuterinę terpę.

 Modelis yra kilęs iš duomenų analizės.

 Skirtingi vartotojai gali naudotis modeliu skirtingais požiūriais.

Reliacinio modelio terminologija   Sąryšis Kortežas   Atributas Sąryšio laipsnis  Sąryšio kardinalumas  Raktiniai atributai   Pirminis raktas Išorinis raktas   Lentelė Eilutė   Stulpelis Sąryšio atributų kiekis  Kortežų skaičius

Normalizacijos apibrėžimas  Normalizacija yra duomenų transformacija į natūraliai sugrupuotą ir gerai suformuotą formą taip, kad vienas faktas būtų vienoje vietoje ir ryšiai tarp faktų būtų tvarkingi.

Normalizacijos procesas  Normalizacijos procesas yra įvairių taisyklių pritaikymas reliaciniam modeliui, siekiant supaprastinti sąryšius ir sudaryti galimybę netrukdomai juos modifikuoti.

Pirma normalinė forma  Reikia užtikrinti, kad visi atributai būtų atominiai (t.y. mažiausios įmanomos komponentės). Kitaip tariant, kiekvieno domeno atribute yra galima tik viena reikšmė, o ne reikšmių rinkinys. Tai dažnai išreiškiama reikalavimu, kad sąryšis negali turėti pasikartojančių grupių.

Antra normalinė forma  Reikia užtikrinti, kad kiekvienas neraktinis atributas būtų funkcionaliai priklausomas nuo visų raktų. Jei taip nėra, reikia atskirti į skirtingus sąryšius tuos atributus, kurie priklauso tik nuo rakto dalies.

Trečia normalinė forma TNF  Reikia užtikrinti, kad visi neraktiniai atributai būtų vienas nuo kito nepriklausomi. Jei taip nėra, reikia sukurti naują sąryšį, kuris neturėtų jokios neraktinių atributų tarpusavio priklausomybės.

Supaprastintas normalizacijos iki TNF apibrėžimas  Sąryšio atributai turi priklausyti nuo rakto, tik nuo viso rakto ir nuo nieko kito.