Transcript II tema - VU Teisės fakultetas

Politinių ir teisinių teorijų istorija
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
II. Politinė ir teisinė mintis senovės Rytuose
II. 1. Politinės ir teisinės idėjos senovės Egipte (III-II
tūkstantmečiai prieš Kr.). Mitų reikšmė politinėms
pažiūroms.
Maat
 Principas: Tiesa, teisė, tvarka, išmintis, tikrumas,
tiesumas. Senovės Egipto teisėjų simbolis.
 Deivė Maat, Saulės dievo Ra duktė
Dvigubos tiesos menė
II. Politinė ir teisinė mintis senovės Rytuose
II. 2. Politinės ir teisinės idėjos senovės Indijoje (II
tūkstantmetis – III a. prieš Kr.). Brahmanizmo
ideologija. Budizmo įtaka politinėms pažiūroms.
Politinės ir teisinės idėjos Arthašastroje.
Kastų sistema
Purušasūkta yra viena iš vėlyvųjų Rigvedos giesmių,
kurioje minimos visos keturios kastos (varnos):
 Brahmanai
 Kšatrijai
 Vaišijai
 Šūdrai
Budos (563-483 m. prieš Kr.) mokymas
Kastų sistemos kritika:
„Nėra keturių kastų, yra tik
viena“.
Raginimas sekti dharma.
Dharma – tai pasaulį
valdantys gamtos
dėsningumai, prigimtinis
įstatymas, Kosmoso dėsnis,
„didžioji darna“.
Politinės ir teisinės idėjos Arthašastroje (apie III
a. pr. Kr.)
 Pasisakoma už kastų (varnų) sistemos išsaugojimą.
 Svarbiausias politikos ir valstybės valdymo principas
yra praktinė nauda (artha).
 Pateisinami prievartiniai valdžios įgyvendinimo
metodai, bausmės (danda): „danda gina tiek šį, tiek
kitą pasaulį“.
 Valdovas raginamas veikti pragmatiškai, panaudoti
visas prieinamas priemones.
 Pagrindžiama teisės šaltinių hierarchija: valdovo
įsakymas, šventasis įstatymas (religijos nurodymas),
teismų sprendimai, papročiai.
II. Politinė ir teisinė mintis senovės Rytuose
II. 3. Politinės ir teisinės idėjos senovės Kinijoje.
 Laozi (Lao Tzu) (VI a. prieš Kr.) politinės idėjos.
 Konfucijaus (VI-V a. prieš Kr.) mokymas.
 Legistų ir jų pagrindinio atstovo Šan Janio (Shang
Yang) (IV a. prieš Kr.) mokymas.
Laozi (Lao Tzu, Lao Dzė) apie 585 – apie 500
prieš Kr.
Kūrinys:
Laozi, kitaip – „Knyga
apie Dao ir De“ (Dao De
Jing).
Lietuvių kalba:
Laozi. Vilnius: Vaga, 1997.
Mokymas apie Dao
 Dao (=Kelias) yra visko, kas egzistuoja visatoje, gimimo
ir raidos šaltinis:
„Yra toksai, kuris į vieną daiktą susiliejęs, anksčiau už
dangų atsiradęs ir už žemę. (...) Jis gali būti laikomas
gimdytoju dangaus ir visko, kas po dangumi. Aš
nežinau, kuo jis vardu. Man tenka jį vadinti Dao“.
 Dao yra savaiminis procesas, paklūstantis prigimties
dėsniams, nekreipiantis įvykių kokia nors linkme.
 Blogio šaltinis – žmogaus kišimasis į natūralųjį vyksmą.
Dao kaip žmonių santykių reguliatorius
 Žmonių
gyvenimas ir politika turi būti pagrįsta
„neveikimu“ (wuwei).
 Neveikimas yra vertybė:
„Prigimtinis kelias yra gebėjimas laimėti nekovojant,
gebėjimas be žodžių atsiliepti (...).“
 Tobula visuomenė nereikalinga civilizacijos, ji egzistuoja
primityvioje kaimo aplinkoje, kur „mažai žemių ir
keletas žmonių“. Taip gyvendami žmonės yra draugiški ir
taikūs. Jų buitis paprasta, kompaktiška ir netrikdoma
jokių permainų. Jiems nereikalingi jokie įtaisai ar
rakandai, nėra jokio reikalo plėtoti susisiekimą ar
kontaktus tarp vienos šalies ir kitos. Nebūna konfliktinių
situacijų ir apmaudo dėl nenusisekusio gyvenimo.
Valstybės valdymas
 Idealiausia
politinė santvarka yra tuomet, kai
žmonės net nenumano egzistuojant valstybines
institucijas ir šalies valdovą, nes nejaučia tų
institucijų spaudimo ar savivalės:
„Geriausias iš geriausių yra tas, kurio nepamena
turį“.
 Valdovas savo kišimusi neturi trukdyti veikti Dao:
„Jei santūrus yra valdovas, atvirumu gyvena
žmonės; jei priekabus yra valdovas, gyvena
žmonės slapumu.“
Pamokymas Konfucijui
„Humaniškumas ir teisingumas, apie kurį tu kalbi,
visai nereikalingi. Dangus ir žemė dėsningai gyvuoja,
saulė ir mėnulis natūraliai šviečia, žvaigždės taip pat
paklūsta natūraliai tvarkai, laukiniai paukščiai ir
žvėrys gyvena savais instinktais, medžiai natūraliai
auga. Tau irgi vertėtų prisilaikyti natūralių Dao ir De
įstatymų. Nebūtina aktyviai skleisti mokymą apie
humaniškumą ir teisingumą. Tai, ką tu darai,
primena žmogų, kuris muša į būgną prisišaukdamas
nelaimes.“
Konfucijus (Kung Fu Tzu), apie 551 – apie 479 m.
prieš Kr.
Kūrinys:
„Lun yu“, liet. „Apmąstymai
ir pašnekesiai“.
Lietuvių kalba:
Konfucijus. Apmąstymai ir
pašnekesiai. Vilnius: Pradai,
1994.
Humanizmas (jen) kaip vertybė
 Humanizmas yra visuomeninio gyvenimo pamatas,
svarbiausias
principas.
visuomenės
narių
bendravimo
 Humanizmo esmė – „nedaryti kitiems to, ko pats
sau nelinkėtum“.
Hierarchijos reikšmė
Kiekvienas turi tenkintis užimama vieta visuomenėje:
„Valdovas privalo būti valdovu, valdininkas –
valdininku, tėvas – tėvu, sūnus – sūnumi.“
Visuomenė padalyta į kilnius ir prastus žmones:
„Kilnus žmogus yra darnus, sklidinas vidinės
ramybės, o paprastas žmogus – tarsi traukulių
tampomas, jis visada jaučia stygių ir baimę.“
Visuomenės kaip didelė šeima
Visuomenė su visomis jos hierarchinėmis struktūromis
traktuojama kaip didelė šeima, kurioje visiems turi
tekti tie patys išgyvenimai:
„Gerbkite tėvus! Pagarbumas tėvams ir broliškas
nuolankumas – šios vertybės veikia politiką. Kas
šias dorybes puoselėja, tas prisideda prie
valstybinės ir visuomeninės tvarkos“.
Valdymas
 Geriausios visuomenės valdymo priemonės – auklėjimas
ir švietimas.
 Valdovas turi auklėti pavaldinius savo pavyzdžiu, tuomet
jis „valdo nevaldydamas“:
„Jums [valdovams] tereikia siekti gėrio, tada ir
žmonės pasidarys geresni. (...) Kilnaus vyro moralė
prilygsta vėjui; paprasto žmogaus moralė panaši į
žolę. Žolė linksta ten, kur pučia vėjas.“
 Valdyti turi gabiausieji ir išmintingiausieji.
 Valdovas turi turėti pasitikėjimą:
„Kai žmonės nepasitiki savo vyriausybe, valstybė
negali gyvuoti“.
Tradicija ir ritualas (li)
Valdant visuomenę reikia vadovautis tradicija ir ritualu.
Įstatymų ir bausmių suabsoliutinti nedera:
„Kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis
tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų
ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jautrumą, o
kai valdoma pagal dorovines nuostatas, kai tvarka
pasiekiama laikantis ritualų ir teisingų elgesio
normų, tada žmonės ne tik nepraranda sąžinės, bet
darosi paklusnūs iš įsitikinimo.“
Legizmo bruožai
 Ritualas (li) v. Įstatymas (fa)
 Įtikinėjimas v. Prievarta
 Griežtos bausmės
 Kolektyvinė atsakomybė
 Plati politinė ir ekonominė reforma
 Aristokratijos nušalinimas
 Ekonominis pagrindas - žemdirbystė
 Valstybės centralizavimas
 Tikslas – karalystės pergalė
Šan Janis (Shang Yan), apie 390 – 338 m. prieš Kr.
Kūrinys:
„Šano srities valdytojo
knyga“.
Šan Janio mokymas
 „Seniau žmonės buvo paprasti ir todėl sąžiningi;





dabar žmonės gudrūs ir todėl nesąžiningi.“
„Gerumas ir žmogiškumas – blogo elgesio motina.“
„Išmintingas kuria įstatymus, o kvailas yra jais
ribojamas; gabus keičia ritualą, o netikęs yra jo
suvaržytas.“
Būtini griežtas bausmes nustatantys įstatymai;
bausmių turi būti daug.
Griežtai bausti ir už nereikšmingus nusižengimus.
Skatinti įtarinėjimą, įskundimus.