Transcript Odisėja
Homeras “Odisėja” Paruošė: Indrė Bilvinaitė, 1G Homeras Homeras – pirmuoju Europos poetu tituluojamas žmogus, kaip spėjama gyvenęs VIII ar IX a. pr. Kr. Aklo, seno ir išmintingo dainiaus paveikslą graikai perdavė ir kitoms tautoms, deja, apie paties Homero gyvenimą, jo asmenybę nežinoma nieko tikslaus. Tiesa, iš Homero vardo galime spėti keletą dalykų, mat šis gali turėti keletą reikšmių. Viena iš jų – “įkaitas” – galbūt yra užuomina į jo socialinę padėtį. Kita reikšmė – “aklas”, tad galbūt todėl plačiai pasklidęs įsitikinimas, kad žymusis dainius buvo praradęs regėjimą, nors jokių tikslių žinių apie tai neišlikę. Garsiausi Homero kūriniai yra epai “Iliada” ir “Odisėja” – vieni svarbiausių mitologinių šaltinių, išlikusių iki mūsų dienų. XVIII a. buvo suabejota ar šių kūrinių autorius yra Homeras ar tai - sakytinės kūrybos rezultatas. Kai kurie mokslininkai netgi abejoja paties poeto egzistavimu. Tokios abejonės vadinamos “Homero klausimu”. Kaip yra iš tiesų – sunku pasakyti, nes laiko dulkės apklojo tiek šio žmogaus gyvenimo detales, tiek žinias apie šiuos du epus. Kas yra epas? Epas – vienas seniausių graikų poezijos žanrų, pasakojantis apie herojų keliones, kovas, žmonių bei dievų tarpusavio santykius. Vėliau epas įgijo platesnę reiškmę ir dabar yra vartojamas apibūdinant ne vien graikų literatūros kūrinius, bet ir kitus dažniausiai eiliuotus didelės apimties kūrinius arba kūrinių ciklus. Epui būdingas pakilus stilius, tipiški veikėjai, ramus ir išsamus pasakojimas. Epuose ryškiai atsispindi mitologijos pradas ir įtaka, kur herojai buvo vaizduojami kaip pusdieviai, tarpininkai tarp žmonių ir dievų pasaulio. Manoma, kad epas atsirado, kai indvidualus kūrėjas į vieną visumą surinko jau sukurtas epines sakmes, todėl sakoma, kad epas – tai kolektyvinės ir indvidualios kūrybos rezultatas. Pagrindiniai epo bruožai: • Patetiškas (jausmingas) stilius; • Kreipiniai į dievus ir mūzas; • Nuoseklus, rišlus bei išsamus pasakojimas; • Schemiški ir ramūs personažų paveikslai. “Odisėja” “Odisėja” – epinė poema, dažniausiai priskiriama Homerui, manoma, parašyta VIII a. pr. Kr. Tai tarsi “Iliados” tęsinys, kuriame pasakojama kaip Trojos karo didvyris Odisėjas grįžta į savo tėvynę Itakę, kokių nuotykių patiria toje kelionėje. Nors šie ‘Odisėja” chronologiškai tarytum pratęsia “iliada’, šiuose kūriniuose yra nemažai skirtumų, iš kurių ryškiausias – aprašomi įvykiai. Jeigu “Iliadoje’ labiau gilinamasi į Trojos karą, tai “Odisėjoje” apie jį nekalbama, o didžiausias dėmesys skiriamas odisėjui ir jo nuotikiams bei vragams patirtiems sunkioje kelionėje namo. “Odisėja” sudaryta iš 12 109 daktilinio hegzametro eilučių, padalinta į 24 giesmes. “Odisėjos” sandara “Odisėjoje’ galime išskirti 3 svarbiausias dalis, tris keliones, kurios yra nuosekliai išdėstytos viena po kitos. Pirmoji – “Telemachija”, mat čia pagrindinis veikėjas yra Odisėjo sūnus telemachas išbykęs iš Itakės į Spartą ir Pilą (Filosą) ieškoti žinių apie dingusį tėvą. Antroji dažniausiai vadinama “Odisėjas pas fajakus”, kur narsusis didvyris Odisėjas vaišingai priimtas karaliaus Alkinojo rūmuose pasakoja apie savo nuotykius. Trečiojoje dalyje – “Odisėjo sugįžimas ir kerštas” – pasakojama, kaip neatpažintas odisėjas grįžta į Itakę ir su sūnumi bei kiauliaganiu Eumariju išžudo jaunikius besiperšančius jo žmonai gražuolei Penelopei bei siaubiančius Odisėjo turtus. Šios 3 dalys viena su kita yra glaudžiai susijusios, jų išdėstymas laiko ir chronologine prasme labai nuoseklus. Pavyzdžiui, odisėjas nori grįžti į tėvynę, o jo ieškoti išvyksta sūnus Telemachas. Į tėvynę jie grįžta bemaž tuo pačiu metu ir finalinėse scenose veikia jau kartu, o nebe atskirai. Homeras labai įdomiai grupuoja ir antrosios dalies epizodus. Apie Odisėjo nuotykius išgristame tiesiogiai ir paties Odisėjo lūpų. Taip geriau ir labiau įsigiliname į juos, kadangi viskas perteikiama labai glaustai, vengiama nukrypimų į šąlį. Taigi matome, kad poema yra padaryta iš dviejų laiko planų: poemos veiksmo plano ir praeities plano, apie kurį pasakoja pats veikėjas. Toks komponavimo būdas plačiai paplitęs jau vėlesnių laikų literatūroje. Kokie yra pagrindiniai “Odisėjos” pasaulio bruožai? “Odisėjoje” labai ryškiai išskiriami keletas esminių bruožų. Tai: Karališkoji aplinka. Iš pasakojimo sužinome, kad pagrindinių veikėjų rūmai labai panašūs į Mikėnų kultūrai būdingus architektūrinius pastatus, kurių pagrindinė dalis – didžiulė salė su židiniu. Nuolatos pabrėžiamas jų grožis, prabanga, turtingumas. Vaišingumas. Kad ir kur beatsidurtų veikėjas dažnai pabrėžiamas jį priimančių šeimininkų vaišingumas, prasidedantis gaivinančia vonia, paskui vaišėmis ir galiausiai pokalbiu bei susipažinimu. Taip stengtasi parodyti antikinio vaišingumo supratimą. Neretai svečių garbei surengiamos varžytuvės, pakviečiamas dainius. Vaišingumo papročiai išties griežti, todėl visi, net ir neturtingiausi, stengiasi svečiui atiduoti tai, ką turi geriausio. Religiniai motyvai. Didžiulį vaišingumą galima paaiškinti graikų požiūriu į žmogaus likimą; būdamas mirtingas žmogus gali greitai patekti į vargus ir nepriteklius, todėl jam gali tekti belstis į svetimas duris prašant pagalbos. Taip pat, neretai senoviniuose tekstuose minima, kad dievai į žemę nusileisdavo elgetų pavidalu ir būtent todėl užklydusiems svečiams ar prašantiems vaišingumo buvo skiriamas didžiausias dėmesys, neretai palydimas maldomis ir aukojimu dievams. Odisėjo paveikslas Kadangi Odisėjas yra pagrindinis “Odisėjos” veikėjas apie jį derėtų pakalbėti plačiau. Narsuolis neatsiejamas nuo savo globėjos – “šviesakės dievaitės’ Atėnės – išminties, karo ir mokslo deivės, kuri kartas nuo karto pasirodydama vis kitu pavidalu padeda ir pataria Odisėjui. Taigi visas pasakojimas yra skirtas Odisėjui – kiti veikėjai su juo tiesiogiai ar netiesiogiai susiję ir mažiau minimi. Odisėjas – labai įvairiapusiškas herojus. Jis labai protingas, išmintingas, drąsus ir išradingas, Juk būtent jis sugalvoja klastingąjį planą su Trojos arkliu, būtent jis apgauna galingąjį kiklopą Polifemą. Tačiau šis gudrumas atskleidžia dar viena odisėjo savybę – didžiulį atsargumą. Odisėjas neretai slepia savo tapatybę, išgalvoja įvairias istorijas, norėdamas sugraudinti klausytoją, jis nesibodi meluoti net ir pačiai deivei atėnei. Ir vis dėlto Odisėjas labai narsus, drąsus ir užgrūdintas karys, puikias išmanantis karo taktiką, tačiau be galo rūstus – jis be gailesčio išžudo jaunikius ir baudžia jam nepaklususius tarnus. Taip pat Odisėjas puikiai įvaldęs pasakojimo meną. Jis sugeba suintriguoti, sudominti veikėją, papasakoti neįtikimiausius išgalvotus dalykus taip tarytum jie būtų tikri. Taigi “Odisėjoje’ šis herojus vaizduojamas labai įvairiapusiškai ir įdomiai. Trumpas kitų veikėjų apibūdinimas Telemachas – Odisėjo sūnus, drąsus ir protingas jaunuolis. Poemoje pabrėžiamas jo grožis, didingumas, kančia dėl tėvo dingimo. Penelopė – Odisėjo žmona. Nepaprasto grožio ir labai protinga moteris. Net ir dingus Odisėjui ji laikosi ištikimybės ir visaip gudrauja, nenorėdama ištekėti už jai besiperšančių didžiūnų. Atėnė – išminties, karo ir mokslo deivė. Labai protinga ir išmintga, padedanti ir patarianti Odisėjui bei jo sūnui. Atėnė tarsi neatsiejama nuo jos globojamo Odisėjo, vis pasukanti pasakojimą teisinga linkme. Kirkė – klastinga ir gudri buvo Kirkė. Tačiau Odisėjas vienintelis sugebėjo ją apgauti, už ką ji ėmė gerbti didvyri ir net papasakojo jam kad jis turi apsilankyti Hado karalystėje ir ten pasiteirauti Tėbų aiškiaregio Teiresijo apie savo likimą. Ji taip pat papasakojo jam, kaip nusigauti į požemio karalystę ir išmokė aukoti aukas ir kviesti mirusių šešėlius.