Transcript VI tema - VU Teisės fakultetas

Politinių ir teisinių teorijų istorija
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos
VI. 1. Renesanso epochos bendra charakteristika:
 Žmogaus kūrybinių galių išaukštinimas;
 Humanizmas;
 Racionalizmas;
 Sekuliarizacija.
VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos
VI. 2. Nikolas Makiavelis
(1469-1527 m.). Stiprios
centralizuotos
valstybės
valdžios idėja. Moralinis
abejingumas. Jo politinis
idealas.
Svarbiausieji Nikolo Makiavelio kūriniai
 VALDOVAS (1513).
 SAMPROTAVIMAI APIE PIRMĄJĄ TITO LIVIJAUS DEKADĄ
(1517).
Lietuvių kalba šie kūriniai išleisti:
 Rinktiniai raštai. Vilnius: Mintis, 1992.
 Valdovas. Vilnius: Vaga, 2009.
Stipraus valdovo poreikis
 Raginimas suvienyti Italiją.
 Tik stiprus valdovas (valdovas despotas) sukurs
valstybę pagedusioje visuomenėje: „Apie žmones
apskritai galima pasakyti, kad jie nedėkingi,
nepastovūs, veidmainiai ir sukti, bailūs pavojaus
akimirką ir savanaudiški tol, kol jiems darote gera,
atsidavę tau, pasirengę atiduoti savo kraują, turtą,
paaukoti savo ir vaikų gyvybę, kai, kaip esu sakęs,
pavojus toli, bet vos tik tau iškyla grėsmė, jie tuoj
pat nusigręžia nuo tavęs“.
Moralinis abejingumas
„Apie žmonių darbus, ypač apie valdovų, nes jų į
teismą nepašauksi, sprendžiama pagal jų rezultatus.
Tegul tik valdovas laimi ir išsaugo savo rankose
valstybę, - ir kiekvienas visas jo priemones laikys
garbingomis ir vertomis pagyrimo“.
Valdžios centralizacija
 Valdovai kaip įmanydami turi vengti priklausomybės
nuo kitų.
 Sprendimus turi priimti vien tik savo nuožiūra.
 Reikia,
kad valdiniams visada ir visomis
aplinkybėmis reikėtų valdovo.
Valdovo politinė etika
 Neprivalo laikytis savo pažado.
 Dorybės nebūtinos, jis tik privalo atrodyti jas turįs.
 Gerus darbus daryti pats, blogus pavesti atlikti kitiems.
 Skriaudas reikia padaryti iš karto, o geradarystes reikia
daryti po truputį.
 Pavaldiniai turi bijoti valdovo.
 Panieka ir neapykanta – du dalykai, kurių labiausiai
turi saugotis valdovas.
 Valdovas neturi kliudyti pavaldinių turto ir žmonų.
Valstybės pagrindas
„Kiekvienos valstybės, tiek senos, tiek naujų ir mišrių,
pagrindas – geri įstatymai ir gera kariuomenė. (...)
Negali būti gerų įstatymų ten, kur nėra geros
kariuomenės, ir atvirkščiai, kur gera kariuomenė, ten
geri ir įstatymai.“
VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos
VI.
3.
Reformacijos
prielaidos.
Martyno
Liuterio (1483-1546 m.) ir
Jono Kalvino (1509-1564
m.)
–
žymiausių
Reformacijos veikėjų –
politinės ir teisinės idėjos.
95 tezės Vitenbergo bažnyčioje
Reformacijos prielaidos
 Nebetenkino
aklas
tikėjimas
Bažnyčia
ir
jos
mokymu.
 Smuko Romos kaip krikščioniškosios Europos
sostinės autoritetas.
 Augo nepasitenkinimas naujais ir vis augančiais
mokesčiais.
Reformacijos prielaidos: padėtis Vokietijoje
 Dėl Vokietijos susiskaldymo ir imperatoriaus valdžios
silpnumo popiežius išnaudojo šalį.
 Įvairios socialinės grupės buvo nusiteikusios prieš
dvasininkus:
 Feodalai
siekė
bažnytinių
žemėvaldų
sekuliarizacijos;
 Miestiečiai reikalavo „pigios bažnyčios“;
 Valstiečius slėgė mokesčiai feodalams ir bažnyčiai.
 Dėl glaudžių ryšių su Italija Vokietijoje sparčiai plito
humanizmo idėjos.
Svarbiausieji Martyno Liuterio darbai
 95 TEZĖS (1517)
 Į KRIKŠČIONIŠKĄJĄ
VOKIEČIŲ TAUTOS BAJORIJĄ
DĖL KRIKŠČIONIŠKOJO
LUOMO REFORMOS (1520)
 APIE PASAULIETINĘ
VALDŽIĄ (1523)
Martyno Liuterio kūriniai lietuvių kalba
95 tezės ir Apie pasaulietinę valdžią In Filosofijos
istorijos chrestomatija. Renesansas. I tomas. Vilnius:
Mintis, 1984.
Apie krikščionio laisvę. Vilnius: Tikėjimo žodis, 1998.
Mokymas apie dvi karalystes (I)
Dievas įsteigė dvi karalystes:
 Dvasinę, kurią sudaro Šventosios dvasios vienijami
ir Kristaus valdomi krikščionys ir dori žmonės [jų yra
mažuma] ; ji veda žmones į dorą ir grindžiama
įtikinėjimu;
 Pasaulietinę, kuri prievarta verčia nekrikščionis ir
piktuosius [jų yra dauguma] saugoti išorinę taiką ir
būti ramius, nori jie to, ar ne.
Mokymas apie dvi karalystes (II)
Abi karalystės viena kitai reikalingos:
 Kur valdo vien tik pasaulietinė valdžia ar įstatymas,
nors jie ir būtų paremti paties Dievo įsakymais, ten
bus tiktai apsimetinėjimas.
 Kur žmones valdo vien tik dvasinė valdžia, piktybė
paleidžiama nuo vadžių ir atveriamas kelias
visokiems plėšikavimams.
Apie valdžią ir įstatymus krikščionims
„Jeigu visas pasaulis susidėtų iš tikrų krikščionių, t.y.
iš tikrų tikinčiųjų, tai jokie kunigaikščiai, karaliai,
valdovai, kalavijai ar įstatymai nebūtų reikalingi nei
naudingi (kam jiems jų reikėtų?); jie turi savo širdyse
Šventąją dvasią. (...) Taigi visi krikščionys per dvasią
ir tikėjimą yra savaime pašaukti daryti gera labiau,
negu juos gali pamokyti visi įstatymai, ir jiems
nereikia jokio įstatymo ir teisės.“
Apie valdžią ir įstatymus netikintiesiems
„Kadangi tikinčiųjų yra nedaug ir tik nedidelė dalis
elgiasi krikščioniškai, nesipriešina blogiui ar net patys
nedaro blogio, Dievas, greta krikščionybės bei savo
karalystės, įsteigė jiems dar ir kitą valdžią ir atidavė
juos kalavijo galiai, kad jie niekaip negalėtų daryti
savo piktybių (...). Lygiai taip pat laukinis plėšrus
žvėris yra surakinamas ir sukaustomas grandinėmis
(...). Kadangi visas pasaulis yra piktas ir iš tūkstančių
pasitaiko vos vienas kitas tikras krikščionis, tai, jei
nebūtų įstatymų, visi vienas kitą suėstų, ir niekas
negalėtų turėti nei žmonos, nei vaikų, negalėtų pramist
ir tarnauti Dievui, o pasaulis pavirstų dykuma“.
Apie pasipriešinimą valdžiai
Priešinimasis valdžiai visomis aplinkybėmis yra
smerktinas. Griežtai pasisako prieš politinį spaudimą,
maištus ir smurtą:
„Aš geriau kentėsiu tai, ką valdovas daro bloga, negu
tai, ką žmonės daro gera.“
Svarbiausias Jono Kalvino darbas
KRIKŠČIONIŲ TIKĖJIMO
PAMOKYMAS (1536)
Valstybės ir bažnyčios santykis
 Išrinktumo ir predestinacijos teorijos.
 Skelbiama bažnyčios viršenybė. Pasaulietinė valdžia turi
teikti bažnyčiai visą įmanomą paramą.
 Valdžios pareiga – padėti bažnyčiai išlaikyti gryną Dievo
garbinimą ir su šaknimis išrauti stabmeldystę,
šventvagystę, piktžodžiavimus bei ereziją:
„Pasaulietinio valdymo tikslas yra, kol mes gyvename
tarp žmonių, remti ir puoselėti išorinį Dievo garbinimą,
ginti gryną doktriną ir bažnyčios padėtį, priderinti savo
gyvenimą prie žmonių visuomenės, pajungti savo elgesį
pilietiniam teisingumui, sukurti tarpusavio darną ir
išsaugoti bendrą taiką ir ramybę.“
Mokymas apie valstybės valdžią
 Pasaulietinė valdžia yra priemonė siekti išganymo.
 Priešintis valdžios pareigūnui – tai priešintis Dievui.
 Teisė bausti aplaidų pareigūną priklauso Dievui, o ne
jo valdiniams.
 Teisė priešintis valdžiai suteikta ne privatiems
asmenims, bet žemesniems pareigūnams arba
„natūraliems“ tautos lyderiams.
VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos
VI. 4. Žano Bodeno (15301596) politinė ir teisinė
doktrina. Valstybės
samprata. Valstybės
valdžios suvereniteto
teorija.
Svarbiausieji kūriniai
 METODAS LENGVAI SUPRASTI ISTORIJĄ (1566).
 ŠEŠIOS KNYGOS APIE VALSTYBĘ (1576).
Valstybės samprata
Valstybė – tai „teisėtas kelių ūkių [šeimų] ir jų bendro
turto valdymas, kurį vykdo aukščiausioji [suvereni]
valdžia“.
 Šeima – tai natūrali bendruomenė, iš kurios kyla visos
kitos bendrijos, taip pat ir valstybė.
 Nuosavybės kyla iš prigimtinės teisės ir priklauso šeimai.
 „Teisėtas“
reiškia „teisingas“ arba „atitinkantis
prigimtinę teisę“.
 Esminis politinės bendruomenės elementas – suvereni
valdžia.
Suverenios valdžios bruožai
 Amžinumas (nuolatinumas), t.y. valdžia neribojama
laiko.
 Absoliutumas (aukščiausioji valdžia), nes jos nevaržo
įstatymai, o pats suverenas yra įstatymų šaltinis.
 Nedalumas.
Suverenios valdžios teisės
 Įstatymų leidyba;
 Skelbti karą ir sudaryti taiką;
 Skirti pareigūnus;
 Būti paskutiniąja teismo instancija;
 Teikti malonę;
 Kaldinti pinigus ir imti mokesčius;
 Etc.
Suverenios valdžios apribojimai
Suverenią valdžią varžo:
 Dievo įstatymai;
 Prigimtiniai įstatymai;
 Leges imperii (valdžios arba konstituciniai
įstatymai).
Valdymo formos
Kriterijus: kieno rankose yra suvereni valdžia.
 Monarchija (luomai turi patariamąją galią)
 Aristokratija (valdovas varžomas luomų nutarimo)
 Demokratija (lemiamą galią spręsti turi koks nors
liaudies organas)
VI. Renesanso epochos politinės ir teisinės idėjos
VI. 5. Atnaujinta idealių valstybės modelių paieška:
Tomo Moro (1478-1535 m.) ir Tomazo Kampanelos
(1568-1639 m.) socialinės utopijos.
Svarbiausias Tomo Moro kūrinys
AUKSO KNYGA, TOKIA PAT
NAUDINGA KAIP IR ĮDOMI
APIE GERIAUSIĄ VALSTYBĖS
SANTVARKĄ IR APIE NAUJĄJĄ
UTOPIJOS SALĄ (1516)
Liet. Utopija. Vilnius: Vaga,
1968;
Vilnius:
Žaltvykslė
2007; Vilnius: Vaga, 2010.
Pirmojo „Utopijos“ leidimo
iliustracija
Anglijos socialinės tvarkos kritika
„Avys, paprastai tokios romios, patenkintos menkučiu
maistu, dabar, sako, pasidarė tokios ėdrios, tokios
nesutramdomos, kad ryja net žmones, naikina ir
niokoja laukus, namus ir miestus.“
„Aš įsitikinęs, kad paskirstyti turtus lygiai ir teisingai
ar gerai sutvarkyti žmonių reikalus galima tiktai
panaikinus privačią nuosavybę. O jeigu ji pasiliks, tai
visą laiką didžiausią ir geriausią žmonių dalį slėgs
žiauri ir neišvengiama skurdo ir vargų našta.“
Utopijos valdymas
 Trisdešimt šeimynų renka pareigūną – filarchą,





kurių yra du šimtai.
Filarchai bei visi kiti pareigūnai renkami vieneriems
metams.
Dešimčiai filarchų vadovauja protofilarchas.
Filarchai slaptu balsavimu iš keturių tautos pasiūlytų
kandidatų išrenka kunigaikštį.
Kunigaikštis eina savo pareigas visą gyvenimą, jeigu
nekyla įtarimas.
Veikia senatas ir tautos susirinkimas.
Ūkis Utopijoje
 Dominuoja bendra nuosavybė
 Visi privalo dirbti žemės ūkio darbus.
 Be žemdirbystės kiekvienas verčiasi kokiu nors savo




amatu.
Filarchai rūpinasi, kad nei vienas nesėdėtų be darbo
ir uoliai verstųsi savo amatu.
Darbo dienos trukmė – 6 valandos.
Laisvas nuo amato laikas dažniausiai skiriamas
mokslui, niekas nedykinėja ir nelėbauja.
Egzistuoja vergovė.
Apie įstatymus Utopijoje
„Įstatymų jų šaly labai nedaug; taip susitvarkiusiems jų
reikia kuo mažiausia. Pirmiausia jie daro priekaištą kitoms
tautoms, kurioms neužtenka begalinių įstatymų ir jų
aiškintojų tomų. Patys utopiečiai laiko didžiausia neteisybe
varžyti žmones įstatymais, kurių yra daugiau, negu
galima perskaityti, arba jie tiek migloti, kad niekas negali
suprasti. Jie atmeta advokatus, kurie gudriai veda bylas ir
suktai aiškina įstatymus. (...) Kiekvienas utopietis yra
teisės žinovas. Kaip jau minėjau, įstatymų jų šaly labai
maža, o pagal juos įstatymas yra tuo teisingesnis, kuo
paprasčiau jis aiškinamas. Be to, visi įstatymai yra
skelbiami, kad primintų kiekvienam jo pareigas; gilesnis
įstatymo aiškinimas yra prieinamas tik labai nedaugeliui,
nes maža tėra žmonių, suvokiančių prasmę; o paprastesnė
ir prieinamesnė įstatymų prasmė yra aiški kiekvienam.“
Svarbiausias Tomazo Kampanelos kūrinys
SAULĖS MIESTAS (1602) (liet. Campanella, Tomasso.
Saulės miestas. Vilnius: Vaga, 1979 (arba 2013))
Saulės miesto valdymas (I)
Saulė
Galia
Išmintis
Meilė
Saulės miesto valdymas (II)
 „O mūsų Saulė, nors ir visiškai neprityręs valdyti, tačiau
niekada nebus nei žiaurus, nei nusikaltėlis, nei tironas
ir, aišku, vien dėl to, kad jis išmintingas.“
 „Niekas nepasiekia garbingos Saulės vietos, tik tas,
kuris žino visų tautų istoriją, jų papročius, religines
apeigas, įstatymus, visas respublikas ir monarchijas,
visus įstatymų leidėjus, išradėjus mokslo bei amatų
srityje, dangaus ir žemės sandarą ir istoriją.“
 Saulė gali užimti šias pareigas tik sulaukęs 35 metų ir
eina jas tol, kol atsiranda kas išmintingiau ir tinkamiau
valdytų.
Saulės miesto valdymas (III)
 Kiti pareigūnai renkami keturių vyriausiųjų valdovų.
 Pareigūnai renkami iš valdžios atstovų pasiūlytų
kandidatūrų.
 Valdžios pareigūnai keičiami priklausomai nuo
liaudies valios, išskyrus keturis vyriausiuosius
valdovus.
 Visi vyriausieji pareigūnai yra kartu ir teisėjai.
Įstatymai ir teismas Saulės mieste
„Įstatymų jie turi nedaug, ir tie patys trumpi, aiškūs,
visi surašyti vario lentoje, pakabintoje prie šventyklos
durų. (...) Teisėjas turi savo vietą, tai yra teisėjo
krėslą, po kolona, ant kurios užrašytas atitinkamas
dorybės apibrėžimas. Teismo metu teisėjas sėdi ten ir
kalba: „Sūnau, tu nusikaltai šiam šventam
geradarystės, taurumo ir taip toliau apibrėžimui.
Skaityk.“ Ir išnagrinėjęs bylą, skiria kaltinamajam
bausmę už jo įvykdytą nusižengimą (...). Kaltinamieji
nuosprendžiai būna tikri vaistai; jie veikiau teikia
malonumą, o ne baudžia.“
Ūkis Saulės mieste
 Nėra privačios nuosavybės: „Jų viskas bendra.“
 Pareigos ir darbai paskirstomi visiems.
 Darbo diena trunka vos keturias valandas.
 Mokytis kokio nors meno ar amato parenkami
tinkamiausi.
 Prekybos beveik nėra, trūkstamos prekės imamos
mainais.
 Vergovės nėra.