Transcript (I) Valdžia - VU Teisės fakultetas

POLITIKOS TEORIJA IR
POLITINĖS SISTEMOS
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
2013
II TEMA. VALDŽIOS (GALIOS) SAMPRATA
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Valdžios sampratos problematika
Valdžios formos
Valdžios šaltiniai
Politinės valdžios bruožai ir funkcijos
Valstybinė valdžia kaip politinės valdžios forma
Valdžios legitimumo samprata ir tipologija
Valdžios legitimumo ir valdžios legalumo problematika
LITERATŪRA STUDIJOMS:
NOVAGROCKIENĖ, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai.
Vilnius: VU leidykla, 2001.
PRAZAUSKAS, Algimantas; UNIKAITĖ, Ingrida. Politologijos pagrindai.
Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007.
VALDŽIOS SAMPRATA (I)
Valdžia (lot. k. potentia, potestas) – tai rezultatyvus
gebėjimas priversti paklusti kitą individą arba grupę,
nepaisant jų pasipriešinimo.
Max Weber: Valdžia yra tikimybė, kad vienas iš
socialinių santykių veikėjų užims padėtį, leidžiančią
primesti savo valią, nepaisant pasipriešinimo ir
nepriklausomai, iš kur tokia tikimybė kyla. Pagrindinė
politikos priemonė – prievarta.
Talcott Parsons: Valdžia – tai universalus gebėjimas
išsaugoti privalomą įpareigojimų vykdymą sistemoje.
Ralf Dahrendorf: Valdžia – tai galimybė disponuoti
resursais: informacija (žiniomis), jėga, turtu, autoritetu.
VALDŽIOS SAMPRATA (II)
Bihevioristinė: Valdžia - tai ypatingas elgesio tipas,
grindžiamas sugebėjimu paveikti kitų elgesį.
Teleologinė: Valdžia – tai gebėjimas pasiekti norimą
tikslą/rezultatą.
Instrumentinė: Valdžia – tai galimybė panaudoti tam tikras
priemones.
Struktūrinė-organizacinė: Valdžia –
tai
socialinės
organizacijos savybė.
Konfliktinė: Valdžia – tai gebėjimas priimti sprendimus dėl
gėrybių paskirstymo visuomenėje, esant nuolatiniam
konfliktui tarp grupių dėl teisės priimti tokius sprendimus.
VALDŽIOS SANTYKIO PRIELAIDOS
•
•
•
•
Mažiausiai du subjektai
Įsakymas yra sankcionuotas
Įsakymo adresatas privalo paklusti
Egzistuoja atitinkamos normos, legalizuojančios
teisė įsakyti ir nustatančios pareigą paklusti
VALDŽIOS FORMOS
• Jėga:
− a) utilitarinė jėga;
− b) prievarta;
− c) įtikinėjimas/propaganda
• Viršenybė/dominavimas
• Autoritetas
• Patrauklumas
VALDŽIOS ŠALTINIAI
•
•
•
•
•
•
•
•
Jėga
Turtas
Žinios, informacija
Visuomeninė padėtis
Organizacija
Įprotis
Įsitikinimas
Etc.
POLITINĖS VALDŽIOS BRUOŽAI
•
•
•
•
•
Teisėta galimybė panaudoti prievartą
Priimtų sprendimų viršenybė
Viešumas ir visuotinumas
Monocentrizmas
Naudojamų išteklių visuma
POLITINĖS VALDŽIOS FUNKCIJOS
•
•
•
•
Vadovauti (visoms?) visuomenės gyvenimo sritims;
Kontroliuoti politinius ir kitus santykius;
Organizuoti visuomenės politinį gyvenimą;
Sukurti tokią tvarką, kuri labiausiai atitiktų
visuomenei iškilusius uždavinius ir tikslus;
• Reguliuoti individų elgesį;
• Užtikrinti stabilumą ir tvarką visuomenėje.
VALSTYBINĖS VALDŽIOS BRUOŽAI
•
•
•
•
•
Suverenitetas
Monopolinė teisė naudoti prievartą
Teisėkūra
Pagrįsta teise
Specialus valdžios aparatas
VALDŽIOS LEGITIMUMO TIPAI
Max Weber valdžios (viešpatavimo) tipologija:
• Tradicinė valdžia:
→ Grynoji tradicinė valdžia;
→Luominė tradicinė valdžia.
• Charizmatinė (gr. charisma – malonė, dovana)
valdžia
• Racionali (legali) valdžia
VALDŽIOS LEGITIMUMAS IR LEGALUMAS
Legitimi (lot. legitimus – teisėta) yra ta valdžia, kurią
dauguma pripažįsta ir kuriai dauguma savanoriškai
paklūsta.
C.J. Friedrich, K. Deutsch: Legitimumas – tai
politinių veiksmų suderinamumas su atitinkamoje
visuomenėje vyraujančia vertybių sistema.
Legali (lot. lex, legis, legalitas) yra ta valdžia, kuri
yra pagrįsta ir veikia pagal teisę.