Transcript Interesų grupių veiklos būdai

POLITIKOS TEORIJA IR
POLITINĖS SISTEMOS
DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS
2012
IX TEMA. INTERESŲ GRUPĖS IR JŲ VAIDMUO
1.
2.
3.
4.
•
•
•
•
•
•
•
Interesų grupės samprata
Interesų grupių funkcijos
Interesų grupių klasifikacija
Lobizmo samprata. Lobistinės veiklos metodai
LITERATŪRA STUDIJOMS:
GELEŽEVIČIUS, Rimgaudas. Interesų grupės ir lobizmas. Vilnius: Lietuvos teisės
universiteto Leidybos centras, 2004.
KRUPAVIČIUS, Algis; LUKOŠAITIS, Alvidas (sudarytojai). Lietuvos politinė sistema:
sąranga ir raida. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika, 2004.
MAČIUS, Ramūnas (atsakingasis redaktorius). Lobistinė veikla: vadovas
nevyriausybinėms organizacijoms. Vilnius, 2009.
MATAKAS, Juozas (sudarytojas). Šiuolaikinė valstybė. Kaunas: Technologija, 1999.
NOVAGROCKIENĖ, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų konspektai. Vilnius: VU
leidykla, 2001.
PRAZAUSKAS, Algimantas; UNIKAITĖ, Ingrida. Politologijos pagrindai. Kaunas, Vytauto
Didžiojo universitetas, 2007.
ZEIGLER, Harmon. Politinė bendruomenė: įvadas į politinių sistemų ir visuomenių
lyginamąją analizę. Kaunas: Littera Universitati Vytauti Magni 1993.
APIE INTERESŲ GRUPES XIX AMŽIUJE
Alexis de Tocqueville: Bet kokio amžiaus, bet kokios
padėties, bet kokio mąstymo amerikiečiai nuolatos
buriasi į sąjungas. Jie turi ne tik prekybinių ir
pramoninių sąjungų, kurių veikloje aktyviai dalyvauja,
bet ir tūkstančius kitų: religinių, dorovinių, rimtų,
lėkštų, visiems prieinamų ir uždarų, milžiniškų ir
negausių. (...) Visur, kiekvieno vajaus priešaky, kur
prancūzai skiria vietą vyriausybei, o anglai – kokiam
didikui, Jungtinėse Valstijose jūs rasite kokį nors
komitetą.
Šaltinis: Apie demokratiją Amerikoje, 1996.
INTERESŲ GRUPĖS ŠIANDIEN
K. L. Schlozman: Interesų grupės, tie miriadai
organizacijų – nuo verslo ir specialistų asociacijų,
profesinių sąjungų, aplinkosaugos ir vartotojų grupių
iki atskirų ir labai skirtingų problemų kaip abortai ir
branduolinė energetika grupių – susieja individus su
viešosiomis institucijomis ir siekia paveikti viešąją
politiką, taigi yra kiekvienos veiklios demokratijos
bruožas.
Cituota pagal Lietuvos politinė sistema, 2004.
INTERESŲ GRUPĖS SAMPRATA
G. Wilson: Interesų grupės – tai organizacijos, kurios turi
tam tikrą autonomiją nuo valdžios ar politinių partijų ir
siekia daryti įtaką viešajai politikai.
D. Simpson: Interesų grupė – tai organizacija, siekianti
daryti įtaką palyginti siaurai viešosios politikos sferai,
tačiau pati nesiekianti valdyti.
K. Janda: Interesų grupė – tai organizuota individų,
turinčių tuos pačius tikslus ir siekiančių daryti įtaką įvairių
lygių valdžios politikai, struktūra.
INTERESŲ GRUPIŲ POŽYMIAI
• Vienija bendrus interesus arba tikslus turinčius
individus ir jiems atstovauja;
• Tai organizuotos struktūros (pvz., profsąjungos,
asociacijos, organizacijos);
• Siekia daryti poveikį įvairiems valstybės valdžios
priimamiems sprendimams;
• Nesiekia politinės valdžios.
INTERESŲ GRUPĖS V. POLITINĖS PARTIJOS
• Skirtingi tikslų įgyvendinimo būdai;
• Interesų grupės geriau atstovauja viešajai nuomonei
ir ją pateikia valdžios institucijoms;
• Politinės partijos atsako visuomenei už savo
vykdomą politiką;
• Partijos atviros visoms visuomenės grupėms;
• Partijų programos ir veikla apima plačius
nacionalinių interesų aspektus.
INTERESŲ GRUPIŲ FUNKCIJOS
•
•
•
•
•
Atstovavimas interesams;
Dalyvavimo politikoje skatinimas;
Švietimas;
Politinės dienotvarkės formavimas;
Programų monitoringas.
ATSTOVAVIMO INTERESAMS REŽIMAI
Ph. Schmitter išskiriami režimai (tipai):
• Spaudimo režimas;
• Atstovavimo režimas;
• Susitarimo režimas.
INTERESŲ GRUPĖS IR VALSTYBĖS
INSTITUCIJOS: SĄVEIKOS MODELIAI
Pliuralizmas. Šio modelio pamatas – galios
išskaidymas visuomenėje.
Korporatyvizmas. Šis modelis įsitvirtina valstybėse,
kurioms būdinga galios koncentracija.
INTERESŲ GRUPIŲ VEIKLOS BŪDAI (I)
Almond
Demonstracijos ir
prievarta (spontaniška ir
sąmoninga)
Asmeniniai ryšiai
Tiesioginis
atstovavimas
Hague, Harrop, Breslin
Tiesioginė sąveika su
valdžios institucijomis
Netiesioginė įtaka per
politines partijas
Netiesioginė įtaka per
viešąją nuomonę
Lowi, Ginsberg
Viešos kampanijos
Lobizmas, veikla per
rinkimus
Ryšiai su valdžios
institucijomis
Teismų panaudojimas
Visuomenės
informavimo priemonės
Politinės partijos,
valdžios institucijos
Korupcija
INTERESŲ GRUPIŲ VEIKLOS BŪDAI (II)
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Lobizmas;
Informacijos kontrolė;
Rinkiminė veikla;
Ekonominės galios panaudojimas;
Vieša informacinė kampanija;
Prievarta ir dezorganizacija;
Bylinėjimasis.
INTERESŲ GRUPIŲ ĮTAKOS STRATEGIJOS
Tiesioginė strategija
Administracinė
strategija
Netiesioginė strategija
Parlamentinė
strategija
Žiniasklaidos
strategija
Mobilizacinė
strategija
Kontaktai su
ministrais
Kontaktai su
parlamento nariais
Kontaktai su
žurnalistais,
dalyvavimas TV ar
radijo laidose
Konferencijos,
seminarai, apskrito
stalo diskusijos
Kontaktai su
valstybės
tarnautojais
Kontaktai su
parlamentinių partijų
atstovais
Atliktų tyrimų
viešinimas, spaudos
konferencijos
Vieši kreipimaisi,
peticijos
Dalyvavimas
vykdomosios
valdžios darbo
grupėse
Darbas teisėkūros
darbo grupėse
Straipsnių,
komentarų rašymas
aktualiais klausimais
Mitingai,
demonstracijos,
streikai
INTERESŲ GRUPIŲ TIPAI (I)
•
•
•
•
•
•
•
Specialistų asociacijos;
Verslo, prekybos ir pramonės grupės;
Profesinės sąjungos;
Žemės ūkio organizacijos;
Vieno intereso grupės;
Viešųjų interesų grupės;
Socialinės paramos sąjungos.
INTERESŲ GRUPIŲ TIPAI (II)
J. Blondel išskiriami interesų grupių tipai:
• Tradicinės (kasta, tautinė mažuma ir pan.);
• Institucinės (policija, armija, valstybės valdininkija
etc.);
• Ginamosios (funkcinės) (profesinės sąjungos ir
darbdavių organizacijos);
• Artikuliacinės (ekologinės, negimusios gyvybės ir
pan.).
INTERESŲ GRUPIŲ TIPAI (III)
G. Almondo išskiriami interesų grupių tipai:
1. Anoniminės grupės (atsiranda spontaniškai);
2. Neasocijuotos grupės (pvz., neorganizuotos tautinės
grupės, vairuotojai ir pan.);
3. Institucinės grupės (pvz., valstybės tarnautojai,
kariuomenė, bažnyčia);
4. Asocijuotos grupės (pvz., NVO, profsąjungos, verslo
organizacijos ir pan.).
LOBIZMO SAMPRATA
Lobizmas (angl. lobby – kuluarai, prieangis) istoriškai – tai
veiksmai, kuriais siekiama paveikti parlamentarų balsavimą.
Šiandien lobizmas suprantamas plačiau – tai teisėti
veiksmai, kuriais interesų grupės pavedimu atliekantis
asmuo siekia paveikti viešąją politiką grupės naudai.
Lobistinės veiklos įstatymas (2000 m.): Lobistinė veikla –
tai fizinio ar juridinio asmens atlygintini ar neatlygintini
veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką, kad lobistinės
veiklos užsakovo interesais būtų keičiami, papildomi ar
pripažįstami netekusiais galios teisės aktai, priimami ar
nepriimami nauji teisės aktai.
LOBISTINĖS VEIKLOS METODAI
•
•
•
•
Palankios atmosferos sukūrimas;
Politinės valdžios veiksmų ir politinių procesų;
Komunikacija su sprendimų priėmėjais;
Koalicijų kūrimas.
LOBISTINĖS VEIKLOS MODELIAI
• Profesionalūs lobistai;
• Verslo kompanijose ar asociacijose dirbantys
lobistai;
• Savanoriškumo pagrindu veikiantys lobistai;
• Komitetai (angl. caucus).