Transcript Galimybių studijos pristatymas

Paprojektis NVO vaidmuo stiprinant pilietinę
visuomenę: lyderystė, partnerystė, sanglauda
[TILTAS]
Galimybių studijos
„NVO sektorius Utenos regione:
situacija, problemos, plėtros
perspektyvos” pristatymas
2014 m. sausio 29d.
Utena
NVO veiklos tyrimai:
problematika ir rezultatai
Edmundas Vaitiekus
2
NVO veiklos tyrimai
Iškilus įvairiems klausimams ar atsiradus
problemoms, stengiamės kuo greičiau rasti
atsakymą. Paprastai remiamės savo ar kitų
patirtimi, perskaityta informacija. Kai nerandame
atsakymo savo patirtyje, tuomet ieškome
atsakymo remdamiesi autoritetu – geriausiai,
mūsų nuomone, žinančio ar nusimanančio
nuomone.
 Tačiau kaip gauti iš tiesų patikimą informaciją į
mums rūpimus klausimus?
 Tuomet padės tyrimas. Socialiniai mokslai kalba
apie tyrimus, kaip vieną iš būdų gauti patikimus
atsakymus į mums svarbius klausimus.

3
Kiekybiniai tyrimai

Pagrindinė kiekybinių tyrimų paskirtis –
objekto požymių aiškinimasis ir
prognozavimas, tai yra siekimas
statistiškai pagrįsti objekto esminius
požymius, reiškinių priežastinius
ryšius, objekto funkcionavimo
veiksnius.
4

Tai, ką sužinome, išvados, kurias
padarome, mums leidžia keisti esamą
situaciją, spręsti problemas: numatyti, ką
galima daryti ir valdyti tam, kad situacija
keistųsi (C.M.Charles).
5
NVO tyrimų apžvalga
Nevyriausybinio sektoriaus institucinio
tvarumo, savanorių įtraukimo, indėlio į
šalies ūkio augimą ir galimybių plėtojimo
tyrimas. SADM, 2012
 NVO sektoriaus Lietuvoje esamos
situacijos ir poreikių analizė. Socialinės ir
ekonominės plėtros centras, 2010
 Nevyriausybinių organizacijų žinomumas
ir savanoriška veikla. Vilmorus, 2012

6
Nevyriausybinio sektoriaus institucinio tvarumo, savanorių
įtraukimo, indėlio į šalies ūkio augimą ir galimybių
plėtojimo tyrimas. SADM, 2012
•
TIKSLAI:
• Atlikti situacijos analizę ir apibrėžti
nevyriausybinio sektoriaus situacijos
kiekybinius ir kokybinius vertinimo kriterijus.
• Išanalizuoti savanorių įtraukimą į
nevyriausybinių organizacijų veiklą.
• Ištirti nevyriausybinių organizacijų institucinį
tvarumą.
• Išanalizuoti nevyriausybinių organizacijų
indėlį į šalies ūkio augimą.
7
NVO steigimo dinamika 2002 -2011 m.
10000
9000
8000
7000
6000
5000
4262
3831
4000
2886
3000
3123
2652
2211
1768
2000
1073
1190
227
266
1992
2190
3428
3527
3648
3274
2371
2510
2578
2567
431
467
489
510
1451
1083
1000
476
512
569
408
163
189
0
2002 m.
2003 m.
2004 m.
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
153
2009 m.
130
2010 m.
117
2011 m.
Sodininkų bendrija
Bendrija
Viešoji įstaiga
Visuomeninė organizacija
Asociacija
Labdaros ir paramos fondas
VĮ „Registrų centro“ duomenys
Lėšų pritraukimo problemos
Atsakymų į klausimą „Su kokiomis lėšų pritraukimo problemomis
susiduriate?“ pasiskirstymas, proc., N=404
NVO sektoriaus Lietuvoje esamos situacijos
ir poreikių analizė. Socialinės ir ekonominės
plėtros centras, 2010

Tyrimo tikslas – atlikti detalią ir išsamią
NVO sektoriaus Lietuvoje esamos
situacijos ir poreikių analizę bei
suformuluoti kokybiškas, nuoseklias,
pagrįstas išvadas ir rekomendacijas.
10
11
12
Nevyriausybinių organizacijų žinomumas ir
savanoriška veikla. Vilmorus, 2012
13

Kuo svarbūs NVO veiklos tyrimai ir jų
rezultatai?
14
Tyrimo „NVO sektorius Utenos regione:
situacija, problemos, plėtros perspektyvos”
tikslas –

įvertinti Utenos regiono NVO sektoriaus
veiklos kiekybinius ir kokybinius aspektus,
veiklos galimybes bei NVO veiklos
sklaidos būdus ir jų efektyvumą.
15
NVO tikslai: kiek jie svarbūs?
Bendruomenės narių švietimas
80
Infrastruktūros gerinimas (keliai, vandentiekis ir t.t.)
77
Bendruomenės atstovavimas valdžios institucijose
18
71
Galimybė vietos gyventojams dalyvauti sprendimų priėmimo
procese
Gyventojų dalyvavimo bendruomenės veikloje skatinimas
Vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumo gerinimas
70
Mažiau svarbu
2
20
87
Labai svarbu
3
27
79
Kultūros ir sporto renginių organizavimas
2
29
71
1
5
27
68
Socialinių paslaugų teikimas socialiai pažeidžiamoms
grupėms
19
1
13 0
28
2
Visiškai nesvarbu
16
NVO problemos
Finansavimo stoka
86
Projektų valdymo įgūdžių trūkumas
40
Organizacijos valdymo organų (valdybos/tarybos)
neveiklumas
7
Silpni organizacijos viešieji ryšiai
7
Santykių su kitomis NVO
19
Santykiai su savivaldybe
28
Savanorių trūkumas
Per žema samdomų darbuotojų kvalifikacija
Trūksta valstybinio dėmesio
51
2
1
17
Kas turi spręsti NVO problemas?
Patys NVO nariai
74
Bendruomenė, kurioje
yra Jūsų NVO
62
Savivaldybė
Valstybė
41
2
18
Ko pasigendama NVO veikloje?
Valdžios institucijų
paramos
51
Veiklų įvairovės
17
Informavimo apie NVO
veiklą
6
Aktyvaus bendruomenės
lyderio
6
60
Finansinio stabilumo
Samdomų darbuotojų
14
Bendradarbiavimo su
kitomis NVO
Nieko netrūksta
17
10
19
NVO veiklos perspektyvos

Kaip sudominti NVO veikla daugiau gyventojų?

Platesnis gyventojų susidomėjimas savanoriška
veikla priklauso nuo organizacijos veiklos lauko
ir kartu jos aktyvumo pristatant savo veiklą bei
kviečiant gyventojus susipažinti, prisijungti,
pasiūlant jiems konkrečias naudas (asmeniniai
interesai) ir parodant galimą jų indėlį siekiant
bendruomenės tikslų (kolektyviniai interesai).
◦ Šaltinis: Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo
tyrimas. SADM, 2012
20



Kodėl nevyriausybinės organizacijos svarbios?
Siekiant šalies socialinio ir ekonominio augimo
tikslų, be kitų priemonių labai svarbu pasitelkti ir
esamus ar potencialius vietos bendruomenių
resursus, tinklus, tarpusavio pasitikėjimą, t.y.
socialinį kapitalą. Visgi socialinis kapitalas
nesukuriamas individualiai, o jo gyvybingumas ir
nauda gali padidėti jį intensyviai vartojant, todėl
įvairių formų nevyriausybinės organizacijos
vertinamos kaip svarbus tarpininkas, palengvinantis
bendrų vertybių bei ryšių iškėlimą ir išlaikymą,
socialinio kapitalo stiprinimą.
Šaltinis: Bendruomeninių organizacijų ir bendruomenių centrų veiklos ir galimybių plėtojimo tyrimas.
SADM, 2012
21
Tyrimo „NVO sektorius Utenos regione:
situacija, problemos, plėtros perspektyvos”
rezultatai ... ir iššūkiai regiono NVO
NVO nariai savo organizacijas mato kaip
daugiafunkcines ir vienu metu siekiančias
kelių tikslų;
 pagrindinėmis NVO problemomis laikoma
finansavimo stoka (taip teigia 86%
respondentų) bei savanorių trūkumas;
 labiausiai Utenos regiono NVO pasigenda
finansinio organizacijos stabilumo...
 ...

22
Ačiū už dėmesį
23
Utenos regiono NVO sektoriaus
veiklos kiekybiniai ir kokybiniai
aspektai
Jolita Gečienė
24

Tyrimu buvo siekiama įvertinti Utenos
regiono NVO sektoriaus veiklos kiekybinius
ir kokybinius aspektus, išanalizuoti NVO
sektoriaus plėtros galimybes bei perspektyvas
Utenos regione.
25



Iš viso apklausoje dalyvavo 125
respondentai
21 Utenos regione veikianti NVO
iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos
ir Zarasų rajonų
26
NVO VYKDOMOS VEIKOS

Kiekybinio tyrimo metu nustatyta, jog
NVO Utenos regione veiklos profilis yra
gana platus. NVO veikla apima daugiau
nei vieną sritį, t.y. viena organizacija gali
veikti dviejose, trijose ar net keturiose
srityse.
27
Dažniausiai vykdomos Utenos regiono NVO
veiklos yra renginių organizavimas bei
bendruomenės problemų sprendimas.
28
NVO FINANSAVIMAS
Nevyriausybinių organizacijų
finansavimas Lietuvoje yra apibrėžtas
šiais teisės aktais:
 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos,
 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų,
 Lietuvos Respublikos asociacijų
įstatymais

29
NVO FINANSAVIMO ŠALTINIAI
Pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra 2% gyventojų
pajamų mokesčio, skiriami nevyriausybinei organizacijai
bei NVO nario mokestis.
Nario mokestis
71
2 procentai gyventojų
pajamų mokesčio
79
Savivaldybės finansavimas
(projektai)
66
Valstybės finansavimas
(projektai)
32
ES ir kitų fondų parama
45
Fizinių ir juridinių asmenų
parama, aukos
Mokamų paslaugų
teikimas
50
1
30
SAMDOMI DARBUOTOJAI
Du trečdaliai apklaustų NVO atstovų (67%) teigia, kad jų
organizacijos neturi samdomų darbuotojų, trečdalis
respondentų, atstovaujančių NVO, tokius darbuotojus turi
31
SAVANORIŠKA VEIKLA

Savanoriška veikla apibūdinama kaip savo
noru vykdoma veikla, už kurią
negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra
naudinga bendruomenei (t.y. ne
giminaičiui, kaimynui ar draugui).
32
Savanoriškai veiklai dauguma NVO narių skiria
vidutiniškai 1 dieną per savaitę
6%
2%
3%
10%
1-5 val. per dieną
1 d. per savaitę
49%
2 d. per savaitę
3 d. per savaitę
4 d. per savaitę
5 d. per savaitę
30%
33
NVO NARIŲ TURIMA INFORMACIJA
APIE SAVO ORGANIZACIJĄ
Organizacijų viduje vyksta informacijos sklaida ir NVO nariai
turi pakankamai informacijos apie vykdomas veiklas
34
INFORMACIJOS ŠALTINIAI, IŠ KURIŲ
BENDRUOMENĖS GYVENTOJAI SUŽINO
APIE NVO VEIKLĄ
Informacija apie NVO veiklą bendruomenės gyventojus pasiekia įvairiais
būdais, tačiau svarbiausią vaidmenį vaidina žodiniai informacijos
perdavimo būdai. Pagrindinis informacijos šaltinis yra patys NVO nariai,
tai yra informacija, kuri perduodama „iš lūpų į lūpas“
35
INFORMACIJOS APIE NVO VEIKLĄ
SKLAIDA
Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar bendruomenės
gyventojams pakanka informacijos apie NVO veiklą ir ar
jie patenkinti informacijos apie NVO veiklą sklaida
36
INFORMAVIMO APIE NVO VEIKLĄ
BŪDŲ EFEKTYVUMAS
Labai efektyvūs yra tiesioginiai susitikimai ir
bendruomenėse vykdomi mokymai.
Internetas
16
Mokymai
6
Skelbimai
6
Spauda
Tiesioginiai susitikimai
4
15
13
12
9
Labai neefektyvu
39
49
33
10
14
25
29
12
9
Televizija
5
24
11
2 4
Neefektyvu
13
37
26
38
22
Vidutiniškai efektyvu
31
25
63
Efektyvu
Labai efektyvu
37
Ačiū už dėmesį
38
NVO tyrimo psichologiniai aspektai:
esamos situacijos analizė, poreikiai ir
perspektyvos
Elona Berniūnienė
Grupė

Tai - socialinis darinys, susidedantis iš
tam tikro skaičiaus žmonių, kuriuos sieja
tarpusavio priklausomybė, socialiniai
vaidmenys, ir kuriam būdinga elgesio
normų sistema, reguliuojanti grupės narių
elgesį.
Oficiali grupė

Socialinė bendrija, atliekanti bendrą darbą,
įgyvendinanti jai iškeltus ir visuomenei
reikšmingus uždavinius, turinti jos narių
santykius reglamentuojančias taisykles ir
juridinį statusą, vadinama oficialiąja
grupe.
Organizacija
Grupės sukurtos ūkinei, finansinei veiklai ir
turinčios turto bei valdymo organus,
vadinamos organizacijomis.
Įsijungimas į oficialią grupę ar išėjimas iš jos
formaliai reguliuojamas. Oficialios grupės
negali patenkinti visų savo narių kai kurių
poreikių, pvz. bendravimo, emocinio
artumo, todėl kuriasi neoficialios arba
mažosios grupės.
Neoficiali grupė
Neoficiali grupė susidaro pati, niekas
formaliai jos nekuria, nėra jokių jos narių
santykius reglamentuojančių taisyklių. Jos
susidarymo pagrindas - vertybių, gyvenimo
būdo, tikslų panašumas. Vėliau jos gali būti
įformintos ir įteisintos. Oficialioje grupėje
gali būti keletas neoficialių grupių.
Mikroaplinka
Nuo pat gimimo žmogus yra kokios nors
grupės narys. Pirmoji grupė, į kurią
patenka žmogus- šeima. Vėliau jis
patenka į lopšelio, darželio, žaidimo
grupes, klasę mokykloje ir pan. Pirminės
grupės- tai žmogaus mikroaplinka.
Makroaplinka

Platesnės grupės (nuo gyvenamosios
vietos bendruomenės iki valstybės) makroaplinka. Visgi jų ribos ne visai
aiškios.
Grupėje vyksta asmenybės socializacija,
formuojasi žmogaus pasaulėžiūra,
charakterio ypatumai. Aplinką žmogus
suvokia per grupę.
Skirtingose grupėse žmogus atlieka skirtingus
vaidmenis. Grupė užima tarpinę padėtį tarp
asmenybės ir visuomenės. Ji visada arba
stiprina arba silpnina visuomenės poveikį
asmenybei, kartais net užblokuoja.
Funkcijos
padeda pasiekti tikslus;
 suteikia galimybę patenkinti psichologinius
poreikius (socialinė parama, bendravimas,
identiteto apibrėžimas, savęs įtvirtinimas,
vadovavimas kitiems, konkurencija,
paklusimas);

Funkcijos
padeda suprasti tradicijas, jas perduoti ir
perimti;
 suteikia saugumą.

Bendruomenės privalumai (%)
Draugiški NVO narių santykiai
68
Galimybė dalyvauti bendruomenės veikloje
76
Galimybė išreikšti savo nuomonę
Galimybė gerinti bendruomenės narių ir savo
gyvenimą
Galimybė įtakoti valdžios sprendimus
79
59
26
Galimybė dalyvauti sprendimų priėmimo procese
34
Galimybė dalyvauti įvairiuose mokymuose
69
Galimybė dalyvauti kultūriniuose renginiuose
64
Galimybė panaudoti savo gebėjimus
56
Galimybė gauti pagalbą iš kitų
38
Saugumas
21
Savęs realizavimas
Privalumų nėra
59
10
Savęs vertinimas ir statusas
Grupė suteikia žmogui savo vertės jausmą.
Pripažinimas grupės nariu ir gautas grupės
nario statusas, lyginant su tais, kurie grupei
nepriklauso, didina buvimo grupės nariu
vertę, o kartu kelia ir savo vertės jausmą.
Socialiniai poreikiai
Grupė patenkina socialinius žmogaus
poreikius. Grupės nariai reguliariai
bendrauja tarpusavyje. Daugumai žmonių
tokie reguliarūs santykiai yra pagrindinė
priežastis, dėl kurios jie siekia tapti grupės
nariais.
Galimybės
Tai, ko negali pasiekti vienas žmogus, dažnai
tampa pasiekiama grupei. Tai kiekybės jėga,
per tą patį laiką grupei žmonių leidžianti
padaryti daugiau, nei galėtų atlikti vienas
žmogus.
Tikslo siekimas
Sudėtingų užduočių sėkmingam atlikimui gali
neužtekti vieno žmogaus gebėjimų. Atskiri
žmonės, darydami tai, ką sugeba geriausiai,
gali „sujungti“ bendram tikslui savo
gebėjimus ir įgūdžius bei pasiekti
kokybiškai naują tikslą ar sukurti naują
produktą.
Saugumas
Susijungę į grupę žmonės jaučiasi saugesni ir
stipresni. Grupei lengviau apsiginti nuo
priešų, lengviau įtikinti kitus savo teisumu,
išsikovoti geresnes sąlygas ir t.t. Žmonės
grupėje linkę labiau pasitikėti savimi bei
tampa atsparesni grėsmėms.
Referentinė grupė

Kurios normas, tikslus, elgesio standartų
visumą asmenybė laiko atskaitos tašku
savajam elgesiui vertinti ir lyginti. Tai
reikšmingųjų kitų grupė- žmonių, kurie
mums yra svarbūs, reikšmingi. Jie tampa
svarbiu vertinimo instrumentu. Reikšmingo
kito kognityvinis vaizdas yra lengvai
aktyvuojamas ir pritaikomas naujai
sutiktiems žmonėms vertinti.
Priežastys, nulemiančios priklausymą
referentinei grupei:
Grupės normos, tikslai, standartai: kuo jie
priimtinesni individui, tuo didesnė tikimybė,
kad grupė taps jam referentinė.
 Asmens statusas grupėje: kuo jis aukštesnis,
tuo didesnė tikimybė, kad grupė taps
referentine.
 Grupės prestižas: referentinėmis tampa
aukštesnio prestižo grupės (priklausomai
nuo to, kaip tą prestižą suvokia atskiri
grupės nariai).


Referentinė grupė atlieka ir palyginimo f-ją.
Ji tampa savotišku orientyru išgyvenant
sėkmę ir nesėkmę. Lyginimai yra dvejopo
pobūdžio: su asmenimis, kurių padėtis yra
blogesnė (lygiavimas žemyn), ir su
asmenimis, kurių padėtis yra geresnė
(lygiavimas aukštyn). Lygiavimas aukštyn
sukelia neigiamas emocijas, o lygiavimas
žemyn- teigiamas.
Pozityvūs ryšiai su kitais žmonėmis turi
trejopą poveikį:

Kelia gyvenimo kokybę. Žmogus,
nesijaučiantis vienišas, jaučiasi vertingesnis
(nes žmonės su kuriais jis bendrauja, jam
nuolat tai patvirtina) ir laimingesnis.

Gerina psichinę sveikatą. Turintis artimųjų
žmogus patiria mažiau stresų, jaučiasi
saugesnis (nes tiki, kad sunkią valandą jam
kiti padės). Žmogus jaučiasi kitiems
reikalingas ir tame mato gyvenimo prasmę.

Gerina fizinę sveikatą, nes gera
psichologinė būsena užkerta kelią ligoms.
NVO tarpusavio bendradarbiavimą
gerinantys būdai (%)
Dalyvavimas NVO narių mokymuose
Pageidaujamų mokymų tematika
Psichologijos (motyvacijos, bendravimo, viešo kalbėjimo,
kūrybiškumo, konfliktų sprendimo)
39
Kompiuterinio raštingumo
4
Projektų rašymo ir įgyvendinimo
13
Sveikos gyvensenos
12
Užsienio (anglų kalbos)
Finansinio raštingumo
16
2
Buhalterinės apskaitos
2
Bendradarbiavimo, ryšių stiprinimo su NVO
11
Užimtumo (amatų, kulinarijos)
Verslumo
Kultūrinių, rengnių organizavimo
Neturiu nuomonės
5
2
2
6
Ačiū už dėmesį