Transcript NVO sektoriaus atsakomybė sprendžiant socialines

NVO vaidmuo stiprinant pilietinę visuomenę: lyderystė,
partnerystė, sanglauda [TILTAS]
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo sesija:
„Ar NVO sektorius šiandien galėtų imtis
didesnės atsakomybės sprendžiant
socialines problemas ?“
2014 m. liepos 15 d.
Anykščiai
Jolita Gečienė
Nevyriausybinės organizacijos laikomos visuomenės
politinio ir socialinio gyvenimo indikatoriumi,
atspindinčiu visuomenės raidos ypatumus bei
problemas tam tikru laikotarpiu, lanksčiai
reaguojančiu į kintančius visuomenės poreikius.
NVO veikla skirta atlikti daugelį funkcijų, tiesiogiai
teikiant gyventojams finansines, švietimo, socialines ir
kt. paslaugas.
Nevyriausybinių organizacijų sektorius tampa vis
įtakingesne jėga ne tik atstovaujant visuomenės,
atskirų jos socialinių grupių interesams, bet ir galinga
ekonomine jėga, turinčia akivaizdžią įtaką šalies
vidaus produkto apimčiai, darbo vietų kūrimui ar
inovacijų plėtrai.
Tradicinė nevyriausybinių organizacijų samprata,
susiformavusi XVIII a. – jų atsiradimo ir plėtros
laikotarpiu, patiria didelius pokyčius šiuolaikinėse
visuomenėse.
Nors visuotinai pripažįstami šių organizacijų veiklos
principai, tokie kaip nepriklausomybė nuo valdžios,
savarankiškumas, pabrėžiamas ne pelno siekimas, jų
laikymasis praktikoje, ypač dalyvaujant
konkurencinėje kovoje dėl paslaugų teikimo
užsakymų, tampa vis sudėtingesnis.
Valdžios ir NVO santykiai keičiasi: su nevyriausybinėmis
organizacijomis bendradarbiaujama ne dėl jų išskirtinės
pasaulėžiūros, idėjų, misijos patrauklumo, o dėl to, kad
NVO laikomos lygiavertėmis socialinių paslaugų rinkos
dalyvėmis ir turi konkuruoti su kitais paslaugų teikėjais.
Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių
nevyriausybinės organizacijos visame pasaulyje tampa
svarbios socialinės apsaugos srityje, yra gerovės
valstybės krizė, pastaraisiais dviem dešimtmečiais
pastebima beveik visose pasaulio dalyse.
NVO VEIKLOS SRITYS
•
•
•
•
•
•
•
•
Gyventojų telkimas bendrai veiklai ir
bendruomeniškumo ugdymas;
Bendruomenės ekonominių, socialinių, aplinkosaugos ir
kitų problemų sprendimas;
Vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas;
Gyventojų švietimas, mokymų organizavimas,
informacijos sklaida;
Kultūros ir sportinių renginių organizavimas.
Aplinkos tvarkymas ir priežiūra.
Sveikatinimo veikla.
Kitos bendruomenei aktualios veiklos.
NVO VEIKLA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITYJE
Esant vidiniam ir išoriniam spaudimui taupyti socialinės
apsaugos sričiai skiriamas išlaidas, mažinti administracinį
aparatą, lanksčiau reaguoti į gyventojų poreikius, valstybė
ieško būdų kaip daugiau NVO įtraukti į socialinių paslaugų
teikimą.
Socialinių paslaugų teikimas bendruomenės iniciatyva
laikomas aukštesne bendruomenių raidos pakopa, kuomet
nebeapsiribojama kultūrine ar laisvalaikio organizavimo
veikla.
NVO sektoriaus vaidmens išplėtimas socialinių paslaugų
srityje argumentuojamas išaugusia valstybinės globos
finansavimo našta, pastangomis teikti paslaugas pigiau,
skatinant paslaugų teikėjų konkurenciją, paslaugų pasiūlos
plėtra didinant pasirinkimo galimybes klientams.
Tačiau NVO reikšmės augimas pastaraisiais dešimtmečiais
nereiškia grįžimo į XIX a., kai NVO teikė pagalbą vargšams
nepatirdama valstybės įsikišimo ir reglamentavimo.
Dabartiniu metu skatindama ir kurdama mišrią socialinių
paslaugų rinką, kurioje savo paslaugas gali siūlyti tiek
valstybinės, tiek privačios ar NVO įstaigos, valstybė siekia
kiek įmanoma labiau standartizuoti ir reglamentuoti šią
veiklą.
Vadinasi, mišrioje socialinių paslaugų rinkoje, viena
vertus, auga nevyriausybinių organizacijų galimybės
gauti valstybės paramą socialinėms paslaugoms teikti,
kita vertus, tai reiškia ir valstybės galią kontroliuoti ir
daryti įtaką paslaugų teikimo procesui.
Ši padėtis verčia naujai pažvelgti į vieną esminį NVO
sampratos aspektą – kiek šiomis aplinkybėmis išlaikoma
NVO nepriklausomybė nuo valdžios, savarankiškumas,
kaip pamatiniai dalykai šios institucijos sampratoje?
Tiek valdžios sektorius, tiek nevyriausybinės
organizacijos jaučia atsakomybę už socialinę visos
visuomenės ir atskirų jos narių gerovę, tačiau toji
atsakomybė ir jos realizavimo būdai skiriasi.
Suprantama, kad mūsų dienomis pagrindinė
atsakomybė už piliečių gerovę priklauso valstybei, tuo
tarpu nevyriausybinės organizacijos ją papildo
SOCIALINES PASLAUGAS TEIKIANČIO VIEŠOJO
SEKTORIAUS POŽYMIAI:
Kalbant apie socialinių paslaugų teikimą nevyriausybinės
organizacijos, palyginti su valdžios sektoriumi, turi nemažai
pranašumų. Tai matyti iš tam tikrų socialines paslaugas
teikiančio viešojo sektoriaus požymių:
- viena vertus, politinė įtaka viešosioms paslaugoms, jų
politinis reguliavimas gali lemti, kad mažiau dėmesio skiriama
į klientą orientuotoms paslaugoms, pačiam žmogui, jo norams
ir poreikiams.
Su šiuo aspektu glaudžiai susijęs antrasis:
- sudėtingas biurokratinis mechanizmas priimant
sprendimus naudoti viešosioms reikmėms skirtas lėšas
daugeliu atvejų priklauso nuo to, kad naudojami
mokestiniai pinigai, todėl ar viešąsias paslaugas teikia
viešojo sektoriaus įstaiga, ar valstybės dotacijas ar
subsidijas gaunanti nevyriausybinė organizacija, ar
kontraktuojama privati įmonė, visais atvejais būtinas
skaidrumas.
Galiausiai:
-
piliečiai – viešųjų paslaugų gavėjai – drauge yra ir rinkėjai,
nuo kurių pasitenkinimo valdžios sprendimais priklausys
rinkimų rezultatai. Piliečiai turi teisę rinkti valdžią ir iš jos
reikalauti įvairių garantijų.
-
-
Tuo tarpu NVO, teikdamos paslaugas esant
poreikiui, ar privataus sektoriaus įstaigos,
teikdamos paslaugas už atitinkamą užmokestį,
beveik nesidomi savo klientų pilietybe – šiuo atveju
jų teikiamos paslaugos praranda politinę reikšmę.
Privačios įmonės ir NVO nėra taip gyvybiškai
suinteresuotos teikti paslaugas vien piliečiams – jos,
skirtingai negu valdžios sektorius, nėra įpareigotos
įstatymų rūpintis visais piliečiais ir nepriklauso nuo
jų politinės valios.
Išskiriami ir kiti aspektai, kodėl nevyriausybinės organizacijos
pripažįstamos kaip labiau tinkami socialinių paslaugų teikėjai
daugeliui socialinių grupių:
-
-
-
Socialinių paslaugų sritis problematiška ir sudėtinga, o
NVO yra lanksčios ir geba laiku reaguoti į poreikius.
Bode (2003) išskiria dvi NVO lankstumo formas:
1) NVO sugeba suderinti visuomenės teikiamus
išteklius socialinėms problemoms spręsti su
individualiais atskiro žmogaus poreikiais,
2) NVO sėkmingai veikia nuolat kintančioje aplinkoje,
randa tinkamus sprendimus atsiliepdamos į išorės
iššūkius.
Socialinių paslaugų teikimas vadovaujasi tomis pačiomis
vertybėmis, kurios yra svarbios NVO sektoriui: lygybė,
savigalba, dalyvavimas ir pan. Jos yra daug svaresnės ir
universalesnės negu privataus sektoriaus varomoji jėga –
pelno siekimas arba viešojo sektoriaus motyvas
užsitikrinti politinės valdžios tęstinumą.
Todėl nevyriausybinių organizacijų balsas visuomenėje
geriau išgirstamas.
- Socialinių paslaugų teikimas, rūpinimasis nelaimių,
negalių ištiktaisiais yra ta veiklos sritis, kuri noriai
remiama, į ją mielai įsitraukia savanoriai. Savanoriams bei
rėmėjams nevyriausybinės organizacijos yra daug
patrauklesnės negu pelno ar viešasis sektorius, todėl
socialines paslaugas teikiančios nevyriausybinės
organizacijos nesunkiai gali pasitelkti alternatyvius savo
veiklos finansavimo šaltinius.
- Nevyriausybinės organizacijos kuriasi ir veikia
skatinamos iniciatyvos „iš apačios“, iš arti mato
socialines problemas, jų priežastis ir galimus
sprendimo būdus.
NVO ir valdžios sektoriaus santykio ir bendradarbiavimo
teikiant socialines paslaugas negalima vertinti vienareikšmiškai.
Jis yra nuolat kintantis, priklausantis nuo įvairių vidaus ir
išorės sąlygų.
Demokratinėse valstybėse ir nevyriausybinis, ir valdžios
sektorius savo funkcijas supranta kaip papildančias
nepakankamą kitų sektorių veiklą: valdžios sektoriaus
įsipareigojimas organizuoti, teikti ir finansuoti
socialines paslaugas grindžiamas tuo, kad rinka, šeima
ir nevyriausybinis sektorius nėra pajėgūs patenkinti
viso socialinių paslaugų poreikio (subsidiarumo
principas), tuo tarpu NVO motyvai teikti socialines
paslaugas lygiai taip pat veikiami valdžios ir rinkos
sektoriaus nepakankamumo ir ribotumo šioje veiklos
srityje.
DISKUSIJAI:
Kaip vyksta bendradarbiavimas jūsų NVO tarp
bendruomenės narių ir veikiančių institucijų – seniūnijos,
socialinių darbuotojų, mokyklos, medicinos darbuotojų,
bažnyčios, kitų organizacijų organizuojant socialinę veiklą?
Ką reiktų tobulinti, siekiant užtikrinti efektyvią socialinę
pagalbą ?
Konkretūs pasiūlymai ir jų aptarimas.
SOCIALINĖ VEIKLA
BENDRUOMENĖJE
Renginiai, šventės, susitikimai su specialistais ir pan.
Labdaringa, paramos veikla;
Pagalba senyvo amžiaus, neįgaliems ir kitiems
bendruomenės nariams;
Vaikų priežiūra;
Informacijos socialinės paramos klausimais teikimas;
Pagalba gyventojams vykstant į įvairias įstaigas bei
atstovavimas jose;
Bendravimas, pokalbiai, įvairi savipagalbos veikla;
Socialinių paslaugų teikimas.
Kita bendruomeniška pagalba.
SOCIALINĖ VEIKLA = SOCIALINĖS PASLAUGOS?
Socialinės paslaugos – tai yra paslaugos, kuriomis
suteikiama pagalba asmeniui (šeimai), dėl amžiaus,
neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai
neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar
galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos)
gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.
Socialinių paslaugų teikimo tikslas - sudaryti sąlygas
asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir
galimybes savarankiškai spręsti savo socialines
problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip
pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Socialinių paslaugų įstatymas
Bendruomenės narių vieni kitiems teikiamos
paslaugos/pagalba gali ne visada tiksliai atitikti
Socialinių paslaugų kataloge aprašytas paslaugas,
tačiau jų pobūdis iš esmės atitiktų socialinių paslaugų
tikslą - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar
stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti
savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su
visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį.
Akivaizdu, jeigu tokias paslaugas teiktų bendruomeninė
organizacija kaip juridinis asmuo, jai būtų keliami kur
kas didesni formalūs reikalavimai (darbuotojų
išsilavinimui, patalpoms ir t.t.).
Kita vertus, įvykdžiusi šias sąlygas bendruomeninė
organizacija greičiau taptų socialinių paslaugų centru su
kiek kitomis (nors ir dalinai persidengiančiomis)
funkcijomis lyginant su tradicine bendruomenine
organizacija.
REIKALAVIMAI TEIKIANT SOCIALINES PASLAUGAS
•
•
•
Turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus;
Veiklą organizuoti vadovaujantis teisės aktais,
susijusiais su socialinių paslaugų organizavimu;
Užtikrinti nuolatinį socialinių paslaugų teikimą.
BENDRUOMENĖS GALIMYBĖS TEIKTI SOCIALINES
PASLAUGAS
•
•
•
•
Organizacijos struktūra pagal teisės aktų nustatytus
reikalavimus;
Specialistų komanda (socialiniai darbuotojai, soc.
darbuotojų padėjėjai, socialiniai pedagogai ir pan.;
Užtikrintas finansavimas (projektai, paslaugų
pardavimas, labdaros lėšos, asmenų mokėjimai, ir pan.)
Nuolat vykdoma veikla.
DISKUSIJAI:
Kokių socialinių paslaugų reikia bendruomenės
nariams labiausiai?
Kokias socialines paslaugas ir kokioms paslaugų
gavėjų grupėms NVO galėtų teikti?
Konkretūs pasiūlymai, jų įgyvendinimo galimybės,
numatomi rezultatai, galimos problemos bei
sunkumai.
BENDRUOMENĖS PASIRINKIMAS:
SOCIALINĖ VEIKLA AR SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMAS?
Bendruomenės pasirinkimas
Kas svarbu bendruomenės nariams?
Kokios pagalbos reikia?
Kas bendruomenėje ją gali teikti?
Kokių ir kiek išteklių – žmogiškųjų, finansinių ir kitų
reiks?
Kokia forma geriausiai ir efektyviausiai bendruomenė
gali prisidėti prie socialinės gerovės?
Bendruomenės socialinės veiklos principai
Supratimas, o ne vertinimas;
Pagarba, o ne teisimas;
Palaikymas, o ne smerkimas;
Pagalba, o ne atsiribojimas;
Atsakomybė už šalia esantį;
Sugebėjimas susitarti ir priimti geriausią
sprendimą;
Padėti kitam, kai gali ir tikėtis pagalbos, kai tau
reikia.
TIKRAS ŽMOGAUS MATAS YRA, KAIP JIS BENDRAUJA SU
ŽMOGUMI, KURIS JAM NĖRA NAUDINGAS AR GERAS
Bendruomenės parama socialiai pažeidžiamiems nariams
Formalios ir neformalios priemonės, kurias galima
panaudoti, kad bendruomenė padėtų socialiai
pažeidžiamiems nariams sėkmingai funkcionuoti,
integruotis į visuomenę, užtikrinti šeimoje augančių vaikų
teises, socialinę gerovę ir saugią aplinką, vadovaujantis
teisės aktais ir bendradarbiaujant su savivaldybės
institucijų specialistais, nevyriausybinėmis
organizacijomis ir/ar kitais socialiniais partneriais.
Bendruomenės paramos galimybės
Dalyvauti organizuojant ir teikiant socialinę paramą
bendruomenės nariams:
Piniginę socialinę paramą;
Teikiant socialines paslaugas;
Padedant vykdyti neįgaliųjų socialinę integraciją;
Užtikrinant vaiko teisių apsaugą.
Ugdyti tolerantišką ir saugią aplinką bendruomenėje.
JEI JŪS TEISIATE ŽMONES, JUMS NĖRA LAIKO MYLĖTI JUOS.
(MOTINA TERESA)
PRAKTINIAI UŽSIĖMIMAI
ATPAŽINIMAS
• Dalyviai suskirstomi į mažas grupeles.
Kiekvienai grupelei išdalinama juodai balta nuotrauka.
• Kiekviena komanda turi panagrinėti nuotrauką ir iškelti
kiek galima daugiau klausimų.
• Tuomet kiekviena komanda turi sugalvoti istoriją,
susijusią su ta nuotrauka ir atpažinti nuotraukoje esančių
personažų socialinę padėtį.
Dalyviai skatinami pagalvoti apie šiuos klausimus:
Kas yra šie žmonės/šis žmogus?
Ką jie veikia?
Apie ką jie galvoja?
Ką jie jaučia?
Ko jie nori?
Ar jie gali būti socialinės pagalbos teikėjai ?
Ar jie gali būti socialinės pagalbos gavėjai ?
• Refleksijoje klausiama dalyvių: kaip jie jautėsi nagrinėdami
nuotrauką kartu? Apie ką kalbėjosi? Ar mano, kad jų sukurta
istorija atspindi tiesą? Kodėl taip arba ne?
• Tai gali veikti kaip analogija mąstant apie tai, ką mes
galime/ko negalime žinoti apie kiekvieną dirbdami su jais,
suteikdami socialinę pagalbą.
• Kaip noriai mes leidžiame tai istorijai vystytis pačiai? Kaip
galime atpažinti kada reikalinga socialinė pagalba ?
AČIŪ UŽ DĖMESĮ