Transcript K*rybi*kumas ir k*rybinio m*stymo ugdymas

Virginija Mitrulevičienė
Vilniaus Gabijos gimnazijos
anglų k. vyr. mokytoja


tai gebėjimas kurti naujus dalykus
tai procesas, o ne rezultatas

tai laisvas,lankstus, nešabloniškas mąstymas

sprendimų ir vertinimų savarankiškumas

tai viena iš svarbiausių visų mokinių savybių






smalsūs ir pastabūs
pakantūs neapibrėžtumui
lankstūs
originaliai mąstantys
nepriklausomi
atkaklūs





nebijoti naujovių
daryti tai, kas neįprasta
išmokti kasdien dėl ko nors nustebti
nusiteikti patirti džiaugsmą
suprasti, kas patinka, o kas ne
 Tikrasis
vaiko kūrybiškumas išryškėja apie
dešimtuosius gyvenimo metus.
 Lietuvoje
prarastas kūrybiškumui amžius
gali būti ir 18-20 metų amžiaus tarpsnis.
 Kūrybiniai gebėjimai didėja maždaug iki
keturiasdešimties metų.
Psichologiniam klimatui būtinos šios savybės:





teigiamas požiūris į veiklumą, iniciatyvą,
išradingumą
kitoniškumo toleravimas
asmens autonomijos gerbimas
laisvė eksperimentuoti
žaismingumas, humoras
Fizinės aplinkos savybės:




vizualių detalių gausa
natūralios gamtos vaizdai
natūralios apdailos medžiagos
šiltų spalvų vyravimas arba malonūs
kontrastai






probleminio mąstymo ugdymas
laisvo minčių asocijavimo metodas
pasakojimų ir pasakų panaudojimas ir
kūrimas
kūrybiškumo ugdymas piešiant
kūrybinė veikla gamtoje
žaidimas žodžiais
Pagrindinės minčių lietaus taisyklės:
 siekiama idėjų gausos
 negalima kritikuoti kitų iškeltų idėjų
 visoms idėjoms – taip
 visas idėjas būtina užrašyti
 galima derinti ir panaudoti kitų idėjas
 puikios idėjos gimsta iš pačių
absurdiškiausių minčių
 jei rimtai ketini būti kūrybiškas, tiesiog leisk
sau galvoti žaismingai



Diskusijų metu yra sprendžiamos pasirinktos
problemos.
Mokiniai jas spręsdami daro atradimus, nes
turi patys suformuluoti savo idėjas, principus
ir sprendimus.
Tokie atradimai padeda pritaikyti įgytas žinias
naujiems dalykams, moko aiškiai reikšti
mintis, lavinti iškalbą.
Vaikai turi galimybę:






susipažinti su tiriamojo darbo elementais;
ugdyti mąstymą
įgyti bendradarbiavimo įgūdžių
dalyvauti ilgalaikėje juos dominančioje
veikloje
sieti mokymąsi su tikrove
ieškoti sąsajų tarp daiktų ir reiškinių




Svajotojo kėdėje sugalvojami patys fantastiškiausi dalykai
– tai, kas įmanoma ir neįmanoma. Sėdint šioje kėdėje
galima beveik viskas – tik negalima galvoti apie problemą
rimtai.
Realisto kėdėje įjungiamas sveikas protas. Būdamas
pragmatiškas turite išsirinkti trumpiausią ir tiksliausią
kelią.
Kritiko kėdėje reikia negailestingai sukritikuoti idėjas;
patikrinti, ar jose yra kas nors vertingo,ar jas galima
panaudoti, ar jos priimtinos
Taikant šį metodą, labai svarbu per ilgai neužsibūti vienoje
kėdėje.
pasakų ir pasakojimų „mišrainė“
 pagal atsitiktine tvarka išdėliotus paveikslus
 pagal pasiūlytą pradžią
 kūrimas laisvai pasirinkta tema
 kūrimas „apvertus“temą, kai geri veikėjai tampa
blogais, o blogi gerais
 „sušiuolaikinimas“. Pavyzdžiui, „Senelė gyvena
mūsų dienomis, ko gi ji prašys burtininko?“
 pratęsimas, klausiant, kas buvo toliau






ugdys kūrybinį mąstymą
išlaisvins mintis ir pajus vaizduotės bei
mąstymo erdvumą
laisvai improvizuos
lavins humoro jausmą
gebės pajusti sąmojaus ir paradokso žavesį
Kiekvieną veiklą galima paversti žaidimu, jei ją
pateiksime kaip iššūkį:
 “Ar galite išvardinti 10 miestų, prasidedančių
raide “K”!”
 “Netikiu, kad per tris minutes parašysite 30
būdvardžių!”
 “Lažinuosi, kad neišvardinsite po 10 vaisių ir
daržovių” !”



Šio metodo esmė ta, kad du dalyviai
tarpusavyje vardija, ką žino (tariasi žiną)
duotąja tema.
Šiai veiklai paprastai skiriama apie penkias
minutes.
Metodas naudingas žmonėms, nelinkusiems
dalytis savo mintimis su didele grupe.
Penkiaeilio kūrimo orientyrai:





1. Pirmoji eilutė – temos apibūdinimas vienu
žodžiu (paprastai daiktavardžiu).
2. Antroji eilutė – temos apibūdinimas dviem
žodžiais (dviem būdvardžiais).
3. Trečioji eilutė – trys žodžiai, išreiškiantys temos
veiksmą (paprastai veiksmažodinės formos).
4. Ketvirtoji eilutė – keturių žodžių frazė,
išreiškianti įspūdį ta tema.
5. Penktoji eilutė – sinonimiškas žodis,
pakartojantis temos esmę.



nėra absoliučiai tobulų metodų tinkančių
visiems mokiniams
parenkant metodą pamokai - atsižvelgti į
klasės mokinių gebėjimų lygį, individualias
savybes, psichologinę atmosferą klasėje ir
darbo tempą
kokybė priklauso nuo produktyvios mokinių
veiklos





skatinti kūrybiškai , o ne stereotipiškai spręsti
kylančias problemas
skatinti mokinius kelti įvairius, net ir „kvailus“
klausimus
lavinti lankstų, nešablonišką mąstymą
ugdyti savarankiškumą ir skatinti mokinių
iniciatyvą
ugdyti pažintinį ir ypač emocinį jautrumą








vengti autoritarinio mokymo stiliaus
leisti laisvai reikšti savo nuomonę
netaikyti sankcijų kūrybiškų mokinių atžvilgiu
suvokti kūrybiškumo vertę
suteikti kuo daugiau erdvės veikti
nelyginti vaiką su kitais vaikais
nepriminti laiko trūkumo
nevertinti per dažnai


MOKYTOJAS yra įsimylėjęs savo dalyką, net
nešmėkšteli mintis, kad jam tai – darbas.
Mokytojas niekada nerėkia ir net neparodo
nepasitenkinimo. jeigu mums vis dar
neaišku, todėl niekada nebijom klausti.
Mokytojas pasakoja žaismingai, su
vaizdingais ir mums įdomiais
pavyzdžiais,moka įžvelgti ko mes norim.


Mokytojas skatina laisvai, nevadovėliškai
mąstyti, viską daryti savaip, moko mus
pristatyti savo nuomonę, savo darbus, vertinti
save.
Mokytojas sugalvoja kaip mums pritaikyti
naujas žinias, ir niekada negalvoja, kad reikia
šiandien paruošti tik jo vieno pamoką, todėl
užduoda tik tai, kas tikrai mums reikalinga.

Mokytojas niekada nekalba monotonišku,
migdančiu balsu ir moka bendrauti su mumis
kaip lygus su lygiu, pajuokauja, atrodo, kad
kalba kaip su draugu,tada mes ...pradedam
savimi pasitikėti, įveikiame baimę
apsijuokti,laisviau mąstom, nebijom savaip
pasakyti, padaryti, geriau išmokstam ir
mokomės ne dėl pažymio.
„ Jei vaikas laukiamas mokykloje ir priimamas
toks, koks yra (savo išvaizda ir vidumi),
skatinamas įsitraukti į intelektualią veiklą ir
reikšti net ir fantastiškiausias mintis, jis
jaučiasi esąs reikalingas ir gali kurti.“
L.Ruseckienė





Amabile T. M. Creativity in Context: Update to
the social psychology of creativity (2nd ed.).
Boulder: Westview Press, 1996.
Craft A. ir kt. Creativity in Education. London,
New York: Continuum, 2001.
Dacey J. S., Lennon K. H. Understanding
Creativity. The Interplay of Biological,
Psychological and Social Factors. San Francisko:
Jossey-Bass, 1998.
Encyclopedia of Creativity. San Diego: Academic
Press, 1999.
Kaufman J. C., Sternberg R. J. The International
Handbook of Creativity
Ačiū už dėmesį!