Transcript METODAI PAMOKOSE

Mokymosi žaidimai, kartais vadinami
“manipuliacijomis”.
Mokiniams duodami kortelių rinkiniai. Kortelėse gali
būti tekstas, schemos, formulės, kompiuterio
programos, nuotraukos, piešiniai ar jų deriniai.
Mokiniai turi tas korteles surūšiuoti, sujungti,
sugrupuoti, išdėlioti eilės tvarka tokiu būdu, kaip
aiškinama toliau, arba tinkamai jas sudėlioti į grafinę
tvarkyklę ar pavadinti schemos dalis.
KUBAS
Iškerpama išklotinė ir išlankstomas kubas, kiekvienoje jo sienelėje užrašant vieną
iš nurodymų (Neeld, 1986; Tomkins, 1990):

Aprašyk (spalvas, formą ir dydį).

Palygink (į ką panašus arba nepanašus).

Susiek (kas verčia taip manyti?).

Išanalizuok (sandara, struktūra arba kaip padarytas).

Pritaikyk (paskirtis, panaudojo galimybės).

Argumentuok už ar prieš (priežastys, pagrindžiančios tavo požiūrį).
Dalyviai pasirenka temą ir, stengdamiesi greitai bei laisvai
rašyti, užpildo kiekvieną kubo sienelę.
PENKIAEILIO METODAS
Penkiaeilis – tai glausta informacijos ir faktų išraiška, kuria apibūdinama viena
ar kita tema. Šis metodas parankus sudėtingai informacijai jungti;
moksleivių supratingumui įvertinti ir yra puiki kūrybinės išraiškos priemonė.
Penkiaeilio kūrimo orientyrai:

1. Pirmoji eilutė – temos apibūdinimas vienu žodžiu (paprastai
daiktavardžiu).

2. Antroji eilutė – temos apibūdinimas dviem žodžiais (dviem
būdvardžiais).



3. Trečioji eilutė – trys žodžiai, išreiškiantys temos veiksmą
(paprastai veiksmažodinės formos).
4. Ketvirtoji eilutė – keturių žodžių frazė, išreiškianti įspūdį ta tema.
5. Penktoji eilutė – sinonimiškas žodis, pakartojantis temos esmę.
ŽENKLAI
Mokytojo komentarai neretai būna pernelyg
sureikšminami, kur kas geriau, jei diskusiją jis palaikys ne
 žodžiais, o tam tikrais gestais ar ženklais. Nustebusi mokytojo
 veido išraiška gali paskatinti dalyvį pagrįsti savo nuomonę.
 Iškeltos tarsi svarstyklės rankos paragins dalyvius pasirinkti,
 ar jie pritaria vienam teiginiui, ar kitam. Draugiškas žvilgsnis
padrąsins dalyvį, parinkti tinkamus žodžius savo idėjai
apibūdinti.
ŽINAU – NORIU ŽINOTI – IŠMOKAU
Šis metodas, susidedantis iš klausimų
 „Ką mes žinome?“, „Ką norime sužinoti?“ ir „Ką mes
išmokome?“ (Ogle.,1986), gali būti naudojamas per
vieną pamoką arba pritaikomas
tyrinėjimams,trunkantiems kelias dienas.
 Padaliję lentą (arba didelį popieriaus lapą) į tris
plačias skiltis:
 „Žinau“, „Noriu žinoti“, „Išmokau“, tokias pat lenteles
moksleivių paprašome nusibraižyti ir savo
sąsiuviniuose.
SUMAIŠYTAS EILIŠKUMAS
Pasirengimas nagrinėti tekstą gali būti ir kitoks:
 ant atskirų popieriaus lapų lektorius užrašo penkis ar šešis
atskirus
įvykius iš tekste pateikiamos nuoseklios įvykių sekos arba
priežasčių ir
pasekmių grandinės.
 Lapai sumaišomi ir išdėliojami ant lentos atbrailos
(arba jų kopijos išdalijamos dalyviams).
 Paprašoma atstatyti tikslią įvykių eigą: lapai lentos atbrailoje
sudėliojami tokia seka, kokia, dalyvių manymu, derėtų.
 Vėliau, skaitant tekstą, dalyvių paprašoma palyginti, ar jų
nustatyta įvykių ar faktų seka yra tokia pati (prasmės suvokimo
pakopoje).
Šį metodą galima taikyti ir apmąstymo pakopoje.
„TINKLO NĖRIMAS“
Šio metodo esmė tokia: lapo viduryje užrašius
žodį ar frazę, aplink „neriamas tinklas“: rašoma
viskas, kas su tuo žodžiu ar fraze asocijuojasi.
Vėliau, kiekvieno nuožiūra, tarp tų asociacijų
ieškoma ryšių.
 Pabaigus darbą prašoma nurodyti vietas, kur
trūksta informacijos, o prie neaiškių
vietųgalima padėti klaustukus.

„PROTO MANKŠTA POROMIS“
Šio metodo esmė ta, kad du dalyviai tarpusavyje
vardija, ką žino (tariasi žiną) duotąja tema. Galima kelti ir
klausimus.
Šiai veiklai paprastai skiriama apie penkias minutes.
Metodas naudingas žmonėms, nelinkusiems dalytis
savo mintimis su didele grupe, be to, bendraujant
poromis, vienu metu gali kalbėti gerokai daugiau
žmonių nei diskutuojant visa grupe.
„BURBULŲ DIALOGO ARBA SAKINIŲ
PABAIGIMO METODAS“
Tai veikla, padedanti atskleisti dalyvių suvokimą bei
nuostatas vienu ar kitu klausimu.
Burbulų dialogas ypač tinka kalbant apie įsitikinimus ir
jausmus. Dalyviams padalijamos nebaigtų sakinių,
užrašytų burbuluose, kopijos, šiuos sakinius jie turės
pabaigti.
Burbulų dialogui geriausiai tinka prieštaringi
teiginiai, kad, dalyvių nuomonės išsiskirtų. Reikia
pabaigti sakinius burbuluose, įrašydami tai, ką, jų
nuomone, tie žmonės galėtų kalbėti.
„MINČIŲ EŽYS“
Tikslas – išsiaiškinti ir taikyti mokinių žinias prieš naujų
sąvokų pateikimą. Mokiniai verčiami mąstyti, savo
teiginius pagrįsti argumentais, įvairiais faktais; mokosi
laisvai reikšti mintis, diskutuoti… „Ežio“ metodas ypač
tinkamas geografijos, fizikos, chemijos pamokoms.
Mokytojas lentoje nubrėžia patį „ežį“ – sąvoką ir 1–2
pagrindinius „spyglius” – klausimus mokiniams.
Kiekvienam naujam atsakymui mokiniai brėžia naujus
spyglius ir mąsto toliau…
„LEDLAUŽIO“ SITUACIJOS TAIKYMAS
Taikymas ugdymo procese turi būti kūrybiškas.
Pvz., žaidimas „Neregys“ tiks ir literatūros, ir geografijos,
ir etikos pamokoms. „Neregį“ (vaiką su užrištomis
akimis) veda kitas. Jiems reikia nugalėti įvairias
kliūtis: lipti, apeiti, pasilenkti ir pan. Viskas priklauso
nuo draugo: ar „neregys“ pasitikėjo draugu ar ne, ką
jis patyrė, jautė ir pan. Žaidimą reikia aptarti. Išvada:
žmogaus gyvenime daug lemia šalia esantis draugas…
DETEKTYVAS
 Mokinys
(komanda) pasirenka objektą ir
pasako pirmąją jo raidę
 Mokiniai
(komanda) klausinėja apie tą daiktą,
pvz: “ Kokios jis spalvos?” ir t.t.
Laikas, mikrofonas, rašyti klausimus, vaizduoti spėjimo schemą ir
t.t.
AKVARIUMAS
Šis metodas kilo iš nuveiktų darbų aptarimo, t.y. kas
teigiama ir kas kritikuotina, kas naujo, kiek
naudingas buvo dienos darbas. Į „akvariumą
kviečiami šie žmonės: lektorius, ministerijos atstovas,
kursų vadovas, švietimo sk. vedėjas, direktorius,
mokytojas.

Taisyklės tokios: kalba tik „akvariumo” dalyviai, o
„akvariumui“ nepriklausantys neturi teisės replikuoti ir
ginčytis.
“SKRYBELĖS”
Formuliukai
“MINČIŲ ŽEMĖLAPIS”
Minčių žemėlapis teikia šių galimybių:
1. Aiškiai nustatyti temą ir potemes.
2. Akivaizdžiai parodyti kiekvieno elemento vietą.
3. Greitai įvertinti situaciją.
4. Išvengti ilgo aiškinimo, nagrinėjimo, sunkaus mokymosi ir
mechaniško įsiminimo
Holistinis minčių žemėlapis.
Aplinkosaugos
klausimai
Kainos
klausimai
Transportas
Paprastumas
klientui
Infrastruktūros
klausimai
 Atomistinis

minčių žemėlapis.
Mintys išdėstytos schema. Pvz:
Transportas
Oro
Sausumos
Vandens
Valtis
Lėktuvai
Raketos
Mašinos
Motociklai
Laivas
“SĄVOKŲ ŽEMĖLAPIS”
Taisyklių schemos
 Bendra
taisyklė rašoma viršuje, po to
skaidoma.
Pvz:
Dalumo požymiai
Dalumo
iš 3-jų
Dalumo
iš 9-nių
Dalumo
iš 10-ties
Dalumo
iš 5-kių
 Venno
schema:
Žinomo matematiko ir filosofo Johno Venno
(1834-1953m.) schema.

Pagal šią schemą pateikiami pavyzdžiai ir
nepavyzdžiai.
Refleksas
Rankos
atitraukimas
nuo kažkokio
darbo
Nerefleksas
Saugus judesys
VENNO SCHEMA
Taikant šį metodą žemesnėse klasėse reikėtų suteikti
mokiniams didesnę paramą, pvz., pirmiausia
„minčių lietaus“ metodu sudaryti savybių sąrašą ar
taikant „minčių žemėlapio“ metodą sugrupuoti
žodžius pagal reiškiamas vidines ar išorines
savybes.
Iššūkis
Kiekvieną veiklą galima paversti žaidimu, jei ją
pateiksime kaip iššūkį:
“Ar galite be filtravimo atskirti šiuos
chemikalus?”
“Netikiu, kad Lietuvos žemėlapyje surasite 5
miestų pavadinimus, prasidedančius raide
“K”!”
“Lažinuosi, kad neišvardinsite po 5 vaisius ir
daržoves”.
SVARBUS ĮVYKIS
Yra du svarbaus įvykio metodo panaudojimo
būdai:
1) kai mokiniai turi aprašyti savo gyvenimo įvykį
pagal mokytojo nurodymus;
2) mokytojo užrašyti svarbūs įvykiai pateikiami
klasei nagrinėti ir aptarti.
,,SŪKURYS”
Mokinių grupės gauna skirtingas užduotis ir
skirtingų spalvų rašiklius.
Per skirtą laiką jie atlieka užduotis ir pagal laikrodžio
rodyklę grupės keičiasi lapais.
Gavę kitų grupių atliktas užduotis, mokiniai jas
vertina (+, -, !,?) , taiso klaidas, papildo. Lapais
keičiamasi tol, kol kiekviena grupė gauna savo
lapą ir pasirengia pristatyti užduotį, įvertinusi kitų
grupių taisymus, pastabas.
Metodas geras tuo, kad aiškiai matyti (iš skirtingų
spalvų rašiklių), kurios grupės koks indėlis
vertinant atliktą darbą.
,,DURSTINYS”
Grupės bendras tikslas – visi turi gerai išmokti kiekvieną pagrindinės
temos aspektą.
1.
2.
3.
Mokymąsi taikant durstinio metodą schema
DURSTINIO schema
Pagrindinės grupės
1.
Tema A
2. Tema B
Temos dalių pasirinkimas
Tema C
3.
Ekspertų grupės
4.
Pagrindinės grupės
Neue Medien: Mit Projekten arbeiten
ALIAS
Žaidėjai turi savo komandai apibūdinti ir
paaiškinti žodį kortelėje jo nepasakant. Tai
reikia atlikti kaip įmanoma greičiau (kol
išbyrės smėlio laikrodžio smėlis)
LABIRINTAS
Teisingas atsakymas (jis pateiktas) paaiškėja tik
teisingai atlikus visas užduotis. Jei mokinio
atsakymas nesutampa su teisingu atsakymu,
ieškoma klaidos, kviečiama „greitoji pagalba“.
PAGRĮSKITE ARBA PANEIKITE




Kietuose kūnuose dalelių trauka
silpniausia.
Tomas Moras buvo nubaustas
mirties bausme.
Kuo aukštesnė temperatūra, tuo
sparčiau vyksta difuzija.
Širdies susitraukimo sparta
priklauso nuo raumenų
poreikio.
“LEDLAUŽIAI”
“Ledlaužiai” – įvairios ilgesnės ar trumpesnės užduotys,
kurių metu dalyviai aktyviai veikia pagal pateiktas
instrukcijas.
Naudojimo tikslai:
kurti emocinį nusiteikimą;
 perteikti medžiagą.
turi būti susijęs su mokymu;

tuo trumpesnis, kuo trumpesni mokymai;
• parenkamas atsižvelgiant į grupės ypatumus – turi dalyvauti visi.
•
MNEMONIKA
 Kad
įsimintumėte vaivorykštės spalvas- Raudoną,
Oranžinę, Geltoną, Žalią, Žydrą, Mėlyną, Violetinę –
 Galite įsiminti tokį sakinį:
 Rašytojui Oželiui Giminės Žadėjo Žymaus Menininko
Vardą.
Oksidacija- redukcija. OPERA
 Tai mnemai. Sukurkite savo mnemų.
 Mokiniams tai patinka.
 Tik neprašykite jų ištarti, nes galite patirti šoką. . .
PASIDALINKIME
PROJEKTINIS DARBAS
Projektai – darbo ir mokymo būdas, skatinantis mokinius sieti mokymąsi su
tikrove, ieškant sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje,
paruošti mokinius gyvenimui, išmokyti kūrybiškai taikyti žinias praktikoje.
Dirbama mažose grupėse pagal projekto schemą.
PATIRTIS
PROBLEMA
DARBO PLANAVIMAS IR EIGA
SPRENDIMAI IR IŠLAIDOS
IŠVADA
Ne visi mokymo požiūriu metodai yra
vienodai vertingi. Tačiau koks
geriausias, galima pasakyti tik tada,
kai įvertini mokinių savybes
(amžių, gabumus, motyvaciją,
ankstesnį mokymąsi ir jo rezultatus) ir
mokymo tikslus. Vieni metodai geriau
padeda išmokyti vienus mokinius, kiti
– kitus. Negana to, kiekvieną mokymo
metodą pritaikyti praktikoje
galima labai įvairiai.
Mokytis ir naudoti
 ,,
NIEKO VERTAS TAVO ŽINOJIMAS, JEIGU
JO NĖRA TAVO GYVENIME“
 (ŽINAU, ŽINAI, BET KĄ DARAI SU TUO
GYVENIME? KAIP JĮ NAUDOJI?)
 ( Mokymesi labai svarbus
besimokančiojo dalyvavimas, aktyvumas)
Debono batai:
 Kareiviški
– žmogui būdingas formalumas,
taisyklės, įstatymai.
 Sportiniai
– reikalauja daugiau informacijos ir
aiškumo
 Rudi
kasdieniniai – būdinga paprasta, efektyvi
veikla, patvirtintos vertybės.
 Šlepetės
– rūpestis, užuojauta, jautrumas.
 Oranžiniai guminiai – žmogus mėgstantis
iššūkius, griežtus ir greitus sprendimus.
 Karališki
–
reikalingi ritualai, simboliai, tinkamas
elgesys, vaidmenų pasidalijimas.