Transcript Samprotavimo turinio ir struktūros vertinimas

Samprotavimo
turinio ir sandaros
vertinimas
Po saule nieko nauja! Koh
Zita Nauckūnaitė, VPU
Baltupiai, 2009 02 02–23
Vertinama
1.Tema, pagrindinė mintis ir ją plėtojantys
teiginiai:
0 1 2 3 4
2. Teiginių pagrindimas – argumentavimas:
0 1 2 3 4 5
3. Teksto sandara ir vientisumas: 0 1 2 3 4
Zita Nauckūnaitė
2
1.Tema, pagrindinė mintis ir ją
plėtojantys teiginiai
1.1. Temos suvokimas
1.2. Tezė / pagrindinė mintis
1.3. Teiginių aiškumas
Zita Nauckūnaitė
3
1.1. Temos suvokimas
Sąvokų
analizė
Rene Magritte. Elective Affinities
Zita Nauckūnaitė
4
1.1. Temos suvokimas
Pagrindinių temos sąvokų analizė
Nustatomos temos ribos
„Ar menas daro žmogų geresnį?“
1) menas – pamatinė sąvoka,
nurodanti temos apimtį;
2) daro geresnį – sąvoka, nurodanti
samprotavimo kryptį;
3) žmogų – orientacinė sąvoka,
nurodanti tikslą.
Zita Nauckūnaitė
5
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Menas – tai, ką sukūrė žmogus estetiniam
tikslui:
grožinė literatūra;
muzika;
vaizduojamasis
menas
(architektūra,
skulptūra, tapyba...);
vaidybinis menas (teatras, šokis, filmas...)
Tai atitiks pamatinę meno sąvoką – „4 / 3“
Zita Nauckūnaitė
6
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje –
Zita Nauckūnaitė
7
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
Zita Nauckūnaitė
8
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
mokinys pats kuria eilėraščius, piešia,
muzikuoja –
Zita Nauckūnaitė
9
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
mokinys pats kuria eilėraščius, piešia,
muzikuoja – „1“
Zita Nauckūnaitė
10
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
mokinys pats kuria eilėraščius, piešia,
muzikuoja – „1“
tik liaudies menas –
Zita Nauckūnaitė
11
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
mokinys pats kuria eilėraščius, piešia,
muzikuoja – „1“
tik liaudies menas – „2“
Zita Nauckūnaitė
12
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
mokinys pats kuria eilėraščius, piešia,
muzikuoja – „1“
tik liaudies menas – „2“
menas gyvenamoje aplinkoje (interjero dizainas,
servetėlių nėrimas, gėlių kompozicijos...) –
Zita Nauckūnaitė
13
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
mokinys pats kuria eilėraščius, piešia,
muzikuoja – „1“
tik liaudies menas – „2“
menas gyvenamoje aplinkoje (interjero dizainas,
servetėlių nėrimas, gėlių kompozicijos...) – „1/2“
Zita Nauckūnaitė
14
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
mokinys pats kuria eilėraščius, piešia, muzikuoja – „1“
tik liaudies menas – „2“
menas gyvenamoje aplinkoje (interjero dizainas, servetėlių
nėrimas, gėlių kompozicijos...) – „2“
menas perkeltine prasme (karo, žudymo menas, visažisto
menas, elgesio menas...) –
Zita Nauckūnaitė
15
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Menas“
Kas kiek atitiks pamatinę meno sąvoką?
menas, natūraliai randamas gamtoje – „0“
mokinys pats kuria eilėraščius, piešia, muzikuoja – „1“
tik liaudies menas – „2“
menas gyvenamoje aplinkoje (interjero dizainas, servetėlių
nėrimas, gėlių kompozicijos...) – „1/2“
menas perkeltine prasme (karo, žudymo menas, visažisto
menas, elgesio menas...) – „0“
Zita Nauckūnaitė
16
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Geresnis“ – turintis daugiau „gero“...
Sąvoka „geras“ neskaidi – neapibūdinama.
Gerumą galima atpažinti tik iš jo raiškos –
iš žmogaus santykio
su savimi,
su aplinka,
su kitais žmonėmis
Zita Nauckūnaitė
17
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis –
turi estetinį-etinį poveikį.
Rašinyje turi atsispindėti meno poveikis:
teigiamas ir neigiamas estetinis-etinis
poveikis –
Zita Nauckūnaitė
18
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis –
turi estetinį-etinį poveikį.
Rašinyje turi atsispindėti meno poveikis:
teigiamas ir neigiamas estetinis-etinis
poveikis – „4 “
Zita Nauckūnaitė
19
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis –
turi estetinį-etinį poveikį.
Rašinyje turi atsispindėti meno poveikis:
teigiamas ir neigiamas estetinis-etinis
poveikis – „4“
teigiamas arba neigiamas estetinis-etinis
poveikis –
Zita Nauckūnaitė
20
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis –
turi estetinį-etinį poveikį.
Rašinyje turi atsispindėti meno poveikis:
teigiamas ir neigiamas estetinis-etinis
poveikis – „4“
teigiamas arba neigiamas estetinis-etinis
poveikis – „4 / 3“
Zita Nauckūnaitė
21
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis –
turi estetinį-etinį poveikį.
Rašinyje turi atsispindėti meno poveikis:
teigiamas ir neigiamas estetinis-etinis
poveikis – „4“
teigiamas arba neigiamas estetinis-etinis
poveikis – „4 / 3“
menas jokio etinio poveikio neturi – „menas
menui“–
Zita Nauckūnaitė
22
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis –
turi estetinį-etinį poveikį.
Rašinyje turi atsispindėti meno poveikis:
teigiamas ir neigiamas estetinis-etinis
poveikis – „4“
teigiamas arba neigiamas estetinis-etinis
poveikis – „4 / 3“
menas jokio etinio poveikio neturi – „menas
menui“– „3“
Zita Nauckūnaitė
23
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis –
turi estetinį-etinį poveikį.
Jeigu rašinyje atsispindi
kitoks, bet ne estetinis ir etinis meno
poveikis –
jokiu rakursu neanalizuojamas meno
poveikis –
Zita Nauckūnaitė
24
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Daro geresnį“
„Daro“ – veikia, kad žmogus taptų geresnis –
turi estetinį-etinį poveikį.
Jeigu rašinyje atsispindi
kitoks, bet ne estetinis ir etinis meno
poveikis – „1“
jokiu rakursu neanalizuojamas meno
poveikis – „0“
Zita Nauckūnaitė
25
1.1. Temos suvokimas. Sąvokų analizė. Temos ribos.
„Žmogus“
Kokiam žmogui menas gali turėti estetinį-etinį
poveikį?
kaip menas veikia kūrėją ir kaip vartotoją?
arba
kaip menas veikia mane ir /ar kitus žmones?
kaip menas veikia gerą, jautrų žmogų ir
kaip „blogą“ ?
Zita Nauckūnaitė
26
1.2. Tezė. Argumentacijos procesas
Tezė – svarbiausias viso argumentacijos proceso
elementas; ji – galutinis visų pastangų tikslas.
Argumentas yra ta argumentacijos dalis, kuri
pagrindžia tezę.
Demonstracija, arba įrodymo būdas yra tezės
pagrindimo būdas
Bubelis R., Jakimenko V. Logika. I dalis. Vilnius, 2004
Zita Nauckūnaitė
27
1.2. Tezė / pagrindinė mintis
Tezė –
įrodomasis teiginys,
pagrindinė mintis,
išvada
Zita Nauckūnaitė
28
1.2. Tezė. Tezių
rūšys
1. Pagal hierarchiją –
svarbiausia ir antrarūšės
Zita Nauckūnaitė
29
1.2. Tezė. Tezių rūšys
2. Pagal turinį –
paprastos ir sudėtinės
Teze gali tapti kiekvienas teiginys
arba teiginių sistema
Zita Nauckūnaitė
30
1.2. Tezė. Tezių
rūšys
3. Pagal informacijos pobūdį –
faktologinės,
vertybinės,
normatyvinės
(ir jų kombinacijos)
Zita Nauckūnaitė
31
1.2. Tezė. Tezių
rūšys
4. Pagal apimtį –
priskiriančios ypatybę
visai reiškinių klasei,
reiškinių grupei,
atskiram reiškiniui
Zita Nauckūnaitė
32
1.2. Tezė. Tezių
rūšys
5. Pagal modalumą –
tvirtinančios
būtinybę,
tikrumą,
tikėtinumą
ir pan.
Zita Nauckūnaitė
33
1.2. Tezė. Tezių
rūšys
6. Pagal ekspresyvumą –
neutralios ir ekspresyvios
Zita Nauckūnaitė
34
1.2. Tezė. Tezių
rūšys
7. Pagal formulavimo akivaizdumą –
eksplicitinės ir implicitinės
Zita Nauckūnaitė
35
1.3. Teiginių aiškumas
Zita Nauckūnaitė
36
2. Argumentavimas
Išmintingo žmogaus širdis veda jį į
dešinę, o kvailojo į kairę. Koh
Zita Nauckūnaitė
37
Argumentavimo klaidos
1) įrodymo tezės klaidos
2) argumentų taisyklės pažeidimai
3) įrodymo būdo klaidos
4) loginės klaidos
Petrauskaitė A. Logika: trumpas logikos kursas. Vilnius, 2001.
Zita Nauckūnaitė
38
Įrodymo tezės taisyklė
1. Tezė turi būti logiškai apibrėžta, aiški ir
tiksliai suformuluota, t. y. reikia aiškiai
žinoti, ką norime įrodyti.
2. Tezė turi išlikti ta pati įrodymo procese.
Zita Nauckūnaitė
39
1. Įrodymo tezės klaidos
Įrodoma ne pasakytoji tezė, bet visiškai kita.
Įrodinėjama ne iš esmės, bet remiantis
citatomis (autoritetais)
citatos neįrodo, jos gali būti tik pagalbinis
argumentas, kai tezė jau iš esmės įrodyta
Loginis argumentavimas pakeičiamas
emociniu, t.y. daromas poveikis žmonių
jausmams
emocinis argumentavimas publicistiniame
tekste būtinas, bet tik įrodymo tiesos ribose
Zita Nauckūnaitė
40
Argumentų taisyklė
Argumentai turi būti teisingi ir
pakankamas pagrindas tezei įrodyti
Argumentų teisingumas turi būti įrodytas
atskirai (nuo tezės)
Zita Nauckūnaitė
41
2. Argumentų taisyklės pažeidimai
Klaidingų argumentų pateikimas vadinamas
pagrindine klaida (lot. error fundamentalis)
Per daug argumentų tezės neįrodo, t. y. kas
per daug įrodo, tas nieko neįrodo
Argumentų turi pakakti tezės teisingumui
nustatyti, tačiau jie neturi būti per daug
platūs ir bendri
Zita Nauckūnaitė
42
Įrodymo būdo taisyklė
Įrodymas turi būti logiškas,
t. y. tezė iš argumentų turi būti išvedama
laikantis logikos reikalavimų
Zita Nauckūnaitė
43
3. Įrodymo būdo klaidos
„Neseka“ (lot. non seguitur) –
kai tezė iš argumentų
logiškai neišplaukia,
o tik dirbtinai išvedama
Zita Nauckūnaitė
44
3. Įrodymo būdo klaidos
Bereikšmiai teiginiai
bandoma atskirti sąvokas, nenurodant konkrečių
skirtumų
„Pornografija ir erotika skiriasi, bet neįmanoma
pasakyti, kuo konkrečiai“
vartojami neapibrėžti ar nežinomi terminai
„Tifukai mėgsta lankšliauti ant stogo“
priskiriamos kažkokios savybės objektams, kurie
tokio tipo savybių turėti negali
„ Bespalvės žalios idėjos aršiai miega “ – gramatiškai
teisingi sakiniai gali būti nesąmoningi (N. Chomskis)
Zita Nauckūnaitė
45
3. Įrodymo būdo klaidos
Bereikšmiai teiginiai
Negramatiški sakiniai – beprasmiškas
kratinys
Teiginiai, kuriuose tas pats dalykas ir
paneigiamas, ir patvirtinamas
„Aš jokiu būdu nesu antisemitas, aš tik
nekenčiu žydų“
Zita Nauckūnaitė
46
4. Loginės klaidos
Paralogizmas – loginė klaida, padaryta
netyčia, dėl nepakankamos mąstymo kultūros
arba apsirikimo
Sofizmas
–
sąmoningai
klaidingas
samprotavimas, kuris pateikiamas kaip teisingas
(jis sudaromas nevienareikšmiškai vartojant
sąvokas ir teiginius)
Zita Nauckūnaitė
47
Argumentacijos klasifikavimas
pagal jos struktūrą
1. Apmąstymas – argumentų
reikšmingumas nuolat auga.
2. Rikiavimas – medžiaga išdėstoma
planingai (priežastis – padarinys).
3. Veiksmų numatymas – adresantas
„užduoda“ recipientui operacijų algoritmą
– kaip jis turi skaityti: kurį reiškinį žiūrėti detaliau, ką
su kuo palyginti ir pan.
Charaudeau P. Langage et discours: Éléments de sémiolinguistique (théorie et
pratique). – Paris: Classiques Hachette, 1983.
Zita Nauckūnaitė
48
Kiti požiūriai? Polemika?
Zita Nauckūnaitė
49
Kiti požiūriai? Prieštaravimas
Prieštaravimas yra tiesos kriterijus,
o prieštaravimo nebuvimas –
suklydimo kriterijus
V. G. Hėgelio maksima
Zita Nauckūnaitė
50
Kiti požiūriai? Prieštaravimas
Tvirtas dalyko pažinimas reiškia
vienalaikį jo priešybės pažinimą
H. G. Gadameris
Nėra vienareikšmiškumo; yra už ir
prieš
Dž. S. Milis
Zita Nauckūnaitė
51
Kiti požiūriai? Prieštaravimas
Jeigu bet kas egzistuojantis
neturi savyje prieštaravimo,
tai tas bet kas nėra gyva vienovė ir ilgainiui žūva
V. G. Hėgelis
Vilkas bėga – vilkas tunka
Siekdamas išlikti vietoje, turi iš visų jėgų
bėgti pirmyn
Zita Nauckūnaitė
52
Aforizmai – priešpriešos
Geriáusia yra gẽra priešas
Prancūzų patarlė
Kokia šios patarlės
moralinė, socialinė ir kultūrinė svarba?
Zita Nauckūnaitė
53
Uždavinys –
suderinti priešybes
Laimė – tai nepaprastas dalykas: labai sunku
ją rasti savyje ir visai neįmanoma – kitur
[Nikola-Sebastjenas de Šamforas (1740–1794), prancūzų
rašytojas]
Žmogaus laimei nėra nieko reikalingesnio už
kitą žmogų
[Polis Anri Holbachas (1723–1789), prancūzų filosofas]
Zita Nauckūnaitė
54
Akis žiūrėdama nepasisotina,
ausis girdėdama neprisipildo. Koh
Zita Nauckūnaitė
55