Samprotavimo rašinio kūrimas kaip savianalizė, provokacija ir

Download Report

Transcript Samprotavimo rašinio kūrimas kaip savianalizė, provokacija ir

SAMPROTAVIMO RAŠINIO
KŪRIMAS KAIP SAVIANALIZĖ,
PROVOKACIJA IR
KULTŪRINIS ŽAIDIMAS
Lektorė Onutė Baumilienė
2012
1
Ištrauka iš programos Bendrųjų nuostatų, Literatūrinio (kultūrinio) ugdymo turinio apimties:
2
Ištrauka iš programos Bendrųjų nuostatų, Literatūrinio (kultūrinio) ugdymo turinio apimties:
3
Rašytojų kūrybos traktuotė kaip
D
C
kultūrinis žaidimas
A savianalizė
J. Kunčino „Tūla“
D. Kalinauskaitės „Niekada nežinai“
...
A. Marčėno „Eilinė“
G. Grajausko „Kaulinė dūdelė“
...
B provokacija
Ch. L. Borcheso „Smėlio knyga“
M. Ivaškevičiaus „Madagaskaras“
...
4
Samprotaujamojo rašinio traktuotė kaip
D
C
A
kultūrinis žaidimas
savianalizė
B
provokacija
5
Savianalizė, kurią siūlo nepriklausomybės laikų literatūra
Aspektai
J. Kunčino romanas ,,Tūla”
D. Kalinauskaitės apsakymas
,,Išregistruoti vaiduoklį”
Asmenybės dvilypumas
(skausmo apraiškos)
Žmogus ir šikšnosparnis, kur
pastarasis simbolizuoja kūniškąją
(gamtiškąją) individo dalį
Plaukikė ir ,,dušmanė”
Individo skilimo
priežastys
Atsakas į neišsipildžiusią meilę
Atsakas į namų praradimą
Išeitis
Neieškoma – herojus išlieka pasyvus
Suvokimas, kad reikės prarasti
dalį savęs
Kontekstai
H. Hesės romanas ,,Stepių vilkas”
(žmogus ir vilkas), asmeninė patirtis
Asmeninė patirtis
Sąsajos su senąja
literatūra
M. K. Sarbievijaus odė ,,Publijui Munacijui”, K. Donelaičio ,,Metų”
fragmentas – Pričkus tramdo verkiančius būrus
Galimos rašinių temos
Kodėl individui dažnai būna sunku?
Ar ko nors moko skausmingi individo praradimai?
Išvada: sukrėstas individas išgyvena skausmą dėl įvairių
priežasčių, tačiau analizuodamas save (veiksmus, išgyvenimus)
6
turi galimybę atsitiesti.
Provokacijos, kurias siūlo nepriklausomybės laikų literatūra
provocare - ,,iškviesti", ,,pažadinti", ,,sukurstyti", ,,sugundyti" etc.
provocatio - ,,kurstymas", ,,iššūkis" etc.
Aspektai
M. Ivaškevičiaus pjesė
,,Madagaskaras”
Ch. L. Borcheso apsakymas
,,Smėlio knyga”
Kas kelia nuostabą,
juoką?
1. Mėginimai apsaugoti tėvynę.
2. Pakitusi kalba
3. Lietuvio būdas
4. Neišsilavinimas, neverslumas...
1. Knyga gali pražudyti
2. Nuo pažinimo reikia saugotis
Ką provokacijos tikrina?
Nuo sentimentų ir iliuzijų išgrynina, apvalo vertybes.
Ką provokacijos
atskleidžia?
Baimę keistis, baimę suvokti kitokias tiesas.
Išeitys
Reikia apmąstyti potraumines istorijos
patirtis; suprasti vertinimų, požiūrių
reliatyvumą
Kontekstai
Just. Marcinkevičiaus poetinė drama
,,Mažvydas”
Galima rašinio tema
Ar individo ir tautos brandai prasmingos kultūrinės provokacijos?
J. V. Gėtės filosofinė drama
,,Faustas”; kultūrinė patirtis
(performansai)
7
Pavyzdys Nr. 2
Just. Marcinkevičiaus ,,Mažvydo" ir M. Ivaškevičiaus ,,Madagaskaro" lyginimas
8
Kultūriniai žaidimai, kuriuos siūlo nepriklausomybės laikų literatūra
Aspektai
A. Marčėno eilėraščiai
,,Second Hand”, ,,Maxima”
G. Grajausko eilėraštis
,,Kaitra”
Senoji kultūra, kuri
dar prisimenama
kaip labai netolima
Agrarinė (linų ar medvilnės
auginimas, vilnų karšimas)
Numanoma agrarinė
Naujoji kultūra
Vartotojų, globali
Miesto
Individo vieta ir
būsenos
Susitaikymas, savo vietos
ieškojimas
Ribinė būsena
Išeitis
Išeitis dalinė, nes nuo vartojimo ar
globalios kultūros nepabėgsi:
kūryba kaip savasties išsaugojimas
arba populiariajai kultūrai
Nėra išeities, lieka tik
bejėgiškai stebėti savo būtį
Kontekstai
„Wir sind ein okkupiertes Land“ (J. Kunčino ,,Tūla”), M.
Ivaškevičiaus ,,Madagaskaras”…
Galimos rašinių
temos
Ko individą moko kultūriniai žaidimai?
9
Pavyzdys Nr. 3
A. Marčėnas. Second Hand
negi dabar čia pradėsiu nuo sėjamo lino
AGRARINĖ KULTŪRA
negi tuoj imsiu ir vaižganto kančią išbūsiu
negi auginsiu avis karšiu vilną ar medvilnę rinksiu
kas pasakykite megzti ar austi dar moka VARTOTOJŲ / GLOBALI KULTŪRA
net jei ir audinį kokį turėčiau
rietimą angliškos vilnos prieš karą senelio taupytą
net jei ir kinišką šilką kuris ir už liepsną lengvesnis
net jei ir ką čia kalbu iš liepsnos vien tik smalkės
ką gi jokių juk nėra galimybių pačiam pasisiūti
talentų tai jau tikrai neturiu už naujus sumokėti ANTIKINĖ KULTŪRA
tais kuriuos pirkotės brangiai ar gavot už nieką
jūsų dėvėtais drabužiais dangstau savo sielą
savo virpančią sielą tiesiog man jos būna taip gaila
dangstau ją o ji drabužėlių nešiotų nenori
nenori ir baigta verkšlendama spardos ir daužos
drabužiai ant popieriaus gulas o ji toliau virpa
10
Galimi samprotaujamojo rašinio kūrimo etapai
I. Paruošiamieji darbai
1. Temos pasirinkimas
2. Pavadinimo analizė: temos ir krypties aiškinimasis
3. Pabaigos apmatų kūrimas (vertybių ar jų trūkumo
įvardijimas)
4. Dėstymo autorių, tekstų (kontekstų) pasirinkimas
5. Dėstymo teiginių formulavimas
6. Įžangos numatymas: rašymo plano pristatymas
ir problemos formulavimas
II. Rašymo darbai
III. Koregavimo darbai
11
Kas yra savianalizė?
Tai savo elgesio ir jausmų apmąstymas
Kodėl taip pasielgiau? Ką jaučiu?
Kaip man elgtis nuolan kintančiame
pasaulyje?
Kokios mano galimybės? Kaip geriausiai galiu
save realizuoti?
Savianalizė psichologiškai susijusi su empatija,
pamėgdžiojimu ar neigimu
Savianalizė – tai prielaida aktualizuoti kūrinius
12
Su kokiomis samprotaujamojo
rašinio dalimis susijusi savianalizė?
Galimi samprotaujamojo rašinio kūrimo etapai
I. Paruošiamieji darbai
1. Temos pasirinkimas
2. Pavadinimo analizė: temos ir krypties aiškinimasis
3. Pabaigos apmatų kūrimas (vertybių ar jų trūkumo įvardijimas )
4. Dėstymo autorių, tekstų (kontekstų) pasirinkimas
5. Dėstymo teiginių formulavimas
6. Įžangos numatymas: rašymo plano pristatymas
ir problemos formulavimas
II. Rašymo darbai
III. Koregavimo darbai
Vadinasi, su visomis.
13
Literatūrinė (kultūrinė) provokacija – prielaida kritiškai
mąstyti
Kultūriniai žaidimai – prielaida analitiniam mąstymui
formuotis, rodo jauno žmogaus kultūrinę brandą
Kaip tai susiję su samprotaujamuoju rašiniu?
a) padeda pasirinkti kontekstus,
b) moko argumentuoti, parinkti kontrargumentus,
c) leidžia plačiau pažvelgti į problemą, jos sprendimo
būdus...
14
Pavyzdys.
I. Paruošiamieji darbai
1. Temos pasirinkimas: Ar svarbu suvokti ir įprasminti tapatybę?
2. Pavadinimo analizė:
a) temos nustatymas - tapatybės suvokimas (1) ir įprasminimas (2);
b) krypties pasirinkimas - svarbus ar ne tapatybės suvokimas ir įprasminimas.
3. Pabaigos apmatų kūrimas:
Tapatybės suvokimas ir įprasminimas yra svarbi asmenybės savasties dalis, nes tik suvokus,
kam priklausai ir kas esi, atsikratoma baimių, išsivaduojama nuo priklausomybių. Tik laisva
nuo fobijų asmenybė gali suteikti prasmę savo tapatybei, nebijodama apsispręsti
įsipareigoti bendruomenei ir (ar) sau.
4. Dėstymo autorių, tekstų (kontekstų) pasirinkimas:
Rekomenduojami autoriai: K. Donelaitis, Maironis, Just. Marcinkevičius.
Siūlomi tekstai ir kontekstai, susiję su Just. Marcinkevičiumi (t. y. reikalingi rašiniui):
a) drama ,,Mažvydas";
b) eilėraščiai, pavyzdžiui, ,,Du eilėraščiai", ,,Lopšinė gimtinei ir motinai", ,,Diena atrištom
akim";
c) Marcinkevičiaus mintys apie knygos svarbą:
http://www.youtube.com/watch?v=zcJw_yK_h7Q
d) Marcinkevičiaus kalbos, pasakytos Lietuvos Mokslų Akademijos salėje Visuomeniniame
diskusių forume „Tauta, Valstybė, Piliečiai" 2010 m. lapkričio 23 d., pabaiga:
http://www.youtube.com/watch?v=-9KK_XtYc_k
15
Pavyzdys (tęsinys).
4. Dėstymo autorių, tekstų (kontekstų) pasirinkimas (tęsinys):
a) Just. Marcinkevičiaus drama ,,Mažvydas", eilėraščiai, viešoji kalba;
b) M. Ivaškevičiaus pjesė ,,Madagaskaras" / J. Kunčino ,,Tūla";
c) A. Marčėno eilėraščiai ,,Second Hand", ,,Maxima" / D. Kalinauskaitės
,,Išregistruoti vaiduoklį".
5. Dėstymo teiginių formulavimas:
a) Kolektyvinė tapatybė svarbi tautai išlikti, vidinei jos laisvei išsaugoti net ir
nelaisvės sąlygomis;
b) Kolektyvinės tapatybės sureikšminimas neretai atima iš žmogaus
galimybę siekti individualios laimės;
c) Globaliame pasaulyje, nuvertėjus kolektyvinei tapatybei, jungiantis
tautoms ir kultūroms, individo tapatybės išskirtinumas suvokiamas kaip
laimės prielaida.
6. Įžangos numatymas - rašymo plano pristatymas ir problemos formulavimas:
Susiformavus ryšiams su vieta, laiku, supančiais žmonėmis, tapatybė
įsisąmoninama kaip tam tikras tų ryšių patvarumas. Tapatinimasis su objektais ar
subjektais ne tik priverčia įvertinti jungiančių saitų patvarumą, bet ir nuspręsti, kurie ryšiai
tvirtesni, kurie ne tokie reikšmingi. Nuo jungčių tvirtumo priklauso buvimo prasmių
ieškojimas ar jų kūrimas, pasireiškiantis dažniausiai dvejopomis tapatybės formomis:
bendruomenine ir individualia. Taigi tapatybės pobūdis priklauso nuo individo
įsipareigojimo – vienu atveju bendruomenei, kitu – sau. Kas lemia vienokį ar kitokį
individo įsipareigojimą, tapatumą vieniems ar kitiems dalykams? Kodėl svarbu suvokti
16
savo tapatybę? Apskritai ar iš viso svarbu? Jei taip, kokie tapatybės įprasminimo būdai?