Transcript Socialinio darbo su klientų grupe metodas

8. Tema. Socialinio darbo metodai
8.1. Konsultavimo metodas
8.2. Socialinio darbo su klientų grupe metodas
8.3. Socialinio darbo tinklo metodas
(L. Gvaldaitė, B. Švedaitė (2005). Socialinio darbo metodai. Vilnius:
Vilniaus universitetas.
Lekt. J.Sadauskas
Konsultavimo metodas. PVZ.,

“Artūras, jau trejetą metų Vaikų dienos centrą lankantis
trylikametis, priėjęs prie darbuotojų kambario ir pro atviras
duris pamatęs, jog kambaryje nieko nėra, tik jo labiausiai
mėgstamas socialinis darbuotojas, įeina ir nepaprastai
įsitempęs sako: mano brolis leidžiasi narkotikus, aš nežinau ką
daryti...”

“pas mokyklos socialinę pedagogę ateina septintoko mama ir
ašarodama pasakoja: jos sūnų pagavo vagiant radiją iš
mašinos, o jos vyras, sūnaus patėvis, tai sužinojęs berniuką
labai primušė, jis kol kas net negalįs pasirodyti mokykloje...”

“Į savivaldybės socialinės paramos skyrių kreipiasi moteris: ji
nebeturi kuo maitinti savo du mažamečius vaikus, šeima yra
paėmusi iš banko didelę paskolą, o vyras prieš pusmetį
prarado darbą, nes vėl labai geria...”
KONSULTAVIMO METODAS:





Socialiniai darbuotojų konsultacijos apima platų
klausimų spektrą;
Konsultavimas gali būti spontaniškas – tą pačią
minutę kai žmogus kreipiasi;
Socialinio darbuotojo konsultacija g.b.
nepastebima, nes sunku atskirti kada
pasikalbėjimas virto rimtu konsultavimo
procesu;
Tuo socialinio darbuotojo konsultavimas skiriasi
nuo gydytojo, teisininko, psichologų
konsultacijų;
Tačiau socialiniai darbuotojai taip pat gali
konsultuoti kabinete, jei klientas iš anksto
užsirašė;
KONSULTAVIMO METODAS:




Gebėti konsultuoti – esminė socialinio
darbuotojo kompetencija;
Konsultavimu siekiama asmens situacijos
pokyčio, veiksmingo problemų sprendimo;
Konsultavimas visų pirma yra intervencijos
procesas, kurį įgyvendinant privalu vadovautis
konsultavimo metodinės koncepcijos suvokimu:
Konsultavimas – bendroji socialinė paslauga
(Lietuvis socialinių paslaugų katalogas, 2000)
KONSULTAVIMO METODAS:
 Konsultavimas – tai visuomet socialinio darbuotojo
ir kliento (ų) pokalbis, tarpasmeninė sąveika;
 Socialinio darbuotojo konsultavimas būna dviejų
rūšių:
 FUNKCIONALUSIS – įmanomas visur, kur susitinka
socialinis darbuotojas ir klientas;
 Tai dažniausia socialinio konsultavimo forma, nes
klientai gali sulaukti pagalbos tuo metu, kai jos
labiausiai reikia;
 Kai klientui sunku peržengti oficialios institucijos
slenkstį (skambinti iš anksto, tartis dėl konsultacijos
su specialistu);
KONSULTAVIMO METODAS:





INSTITUCINIS konsultavimas – kai socialinio darbo
institucija užsiima vien konsultavimo veikla t.y. –
specializuojasi teikti konsultacijas tam tikrų
problemų srityje;
Pvz. Konsultacinės tarnybos auklėjimo klausimais,
migrantų konsultavimas, įsiskolinimo klausimais ir
kt.
Reikalingos specializuotos žinios;
Taigi – konsultavimas g. b. bendrojo pobūdžio bei
specialusis;
Tai viena kitą papildančios konsultavimo sritys
KONSULTAVIMO METODAS: atkreipti dėmesį:





Stengtis, kad pati institucijos konsultavimo
aplinka būtų kuo mažiau oficiali;
Konsultavimo tarnybos turėtų būti steigiamos
vadinamuosiuose socialinių problemų
židiniuose (stoties rajonas, skurdžiai gyvenančių
mikrorajonas);
Medikai, psichologai ignoruoja – esą socialiniai
darbuotojai gali suteikti kvalifikuotą
konsultavimą;
Socialinio darbuotojo konsultavimas pasižymi
eklektine prieiga;
Socialinio darbo konsultavimo specifika –
sudėtingos žmogaus gyvenimo situacijos,
kurios gali apimti elementarios buities kliento
problemas, žmogaus vidinį pasaulį
KONSULTAVIMO METODAS:

Socialinis konsultavimas iš esmės yra
bendrojo pobūdžio (reikalingas platus
specialisto žvilgsnis, aprėpiantis visą
žmogaus gyvenimišką realybę), todėl ir
taikytinos įvairios, kuo platesnės
galimybės, o ne tik viena konkreti, tačiau
siauro pobūdžio konsultavimo technika;
KONSULTAVIMO METODAS:
Taikomos technikos konsultavime:
 Aktyvus klausymasis;
 Empatija;
 Konfrontacijos;
 Refleksijos;
 Analizės;
 Diagnozavimo, interpretacijos;
 Atspindėjimo;
KONSULTAVIMO METODAS:
Taikomos technikos konsultavime:
 Ateities planavimą;
 Informavimą ir patarimus;
 Nukreipimai specializuotai terapinei,
medicininei ar teisinei pagalbai;
 Gebėjimas bendrauti su klientais,
nepasižyminčiais turtinga kalbine
išraiška, savianalizės gebėjimais;
KONSULTAVIMO METODAS: svarbu;




Socialinis konsultavimas – nėra terapija ar
psichologinis konsultavimas;
Socialinis konsultavimas apsiriboja gyvenimiškų
socialinių problemų sprendimu;
Socialiniai darbuotojai priima sprendimus, kurias
kliento problemas verta patikėti teisininkams,
medikams, psichologams;
Socialiniai darbuotojai turėtų leisti į konsultavimo
procesą su klientu tik tais atvejais, jei įmanoma,
kad jų problemos tikrai išsprendžiamos
pasitelkus socialinio darbo galimybes;
KONSULTAVIMO METODAS: svarbu



Konsultavimas prasmingas tais atvejais, jei
jaučiama, kad klientas yra daugiau ar mažiau
pajėgus pats išspręsti savo problemas;
Jei klientas dėl protinių, psichinių ar kitų
sunkumų nėra pajėgus dalyvauti
konsultavimo procese, - reikalingos kitos
pagalbos formos;
Konsultavimas komunikacinis vyksmaspokalbis ar keletas pokalbių, kurių metu
klientas su socialiniu darbuotoju analizuoja
probleminę situaciją, todėl svarbus kliento
gebėjimas bendrauti;
KONSULTAVIMO METODAS: svarbu





Konsultuojant svarbus klausimas – kas yra
konsultuojamasis?
Psichologas, medikas konsultuoja tą asmenį,
kuris kreipiasi pagalbos, o kaip socialinis
darbuotojas?
Ieškantis pagalbos yra neretai “simptomo
nešėjas”, kai:
Konsultacija reikalinga visai kitam žmogui ar
žmonių grupei (vaiko tėvai);
Socialinis konsultavimas dažnai neapsiriboja
vieno asmens konsultavimu;
KONSULTAVIMO METODAS:



Socialinis darbuotojas imasi dirbti su visa
socialine sistema;
Socialinis konsultavimas, ypač funkcionalus,
gali vykti neįprastoje – nekonsultacinėje
aplinkoje: stovint tarpduryje, geriant arbatą,
autobusų stotelėje, gaminat maistą – tai
svarbu kliento krizinių situacijų metu;
konsultavimo neformalumas turi trūkumų –
tuo pat metu yra labai komplikuotas
KONSULTAVIMO METODAS:




Institucinio konsultavimo atveju labiau ryškūs
konsultuojamojo ir konsultuojančio vaidmenys;
Jei socialinis darbuotojas konsultuoja tarpduryje
klientui gali būti neaišku kada pasibaigė paprastas
“plepėjimas” ir prasidėjo konsultavimas, kuriuo metu
būtinas jo aktyvus dalyvavimas ir sąmoningas noras
spręsti problemas;
Neįpareigojant aplinka gali mažinti ne kliento, bet ir
socialinio darbuotojo įsipareigojimus, jei jis
sąmoningai neanalizuoja susiklosčiusios situacijos;
Reikalingas kontraktas
KONSULTAVIMO METODAS: kontraktas






Sudaryti kontraktą –reiškia susitarti dėl
bendro darbo sąlygų;
Įvardijama problema;
Susitariama dėl pokalbių trukmės ir laiko;
Kaip socialinis turėtų elgtis, jei klientas
neateina numatytu laiku;
Įsipareigojimai;
Konsultavimas gali būti vienkartinis ir
ilgai trunkantis, tačiau ne begalinis, nors
problemos gali nesibaigti – jos
gyvenimiškos;
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE
METODAS




Laikomas klasikiniu socialinio darbo
metodu, šalia individualaus darbo ir
bendruomeninio socialinio darbo;
Metodas įgyjamas praktinio mokymosi
dėka;
Vadovauti grupėms, dirbti su jomis
negalima išmokti iš knygų ar klausantis
paskaitų;
Veikiausiai ne kiekvienas socialinis
darbuotojas gali taikyti šį metodą;
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS:
problemos
Lietuvoje sudėtinga išmokti šios metodikos, nes:
 Aukštosiose mokyklose vyrauja teorinis mokymas;
 Metodo mokymuisi reikalingi dėstytojai
profesionalai;
 Mokymuisi reikalingos tinkamos auditorijos, mažos
studentų grupės, didelis skaičius praktinių
užsiėmimų, svarbiausia – neformali aplinka (neturėtų
būti vartinama įskaita ar pažymiu)’
 Santykis tarp dėstytojo ir studento – neformalus;
 Akademinė aplinka, deja, priešinasi esminiams
darbo grupėje metodo principams
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE
METODAS: problemos




Lietuvoje maža darbo su grupėmis patirties,
dirbti grupėje neišmokstama vid. mokyklose,
universitetuose, retai taikoma profesinėje
veikloje;
Darbas su grupe neatsiejamas nuo demokratinių
tradicijų, vertybių, laikysenos - Lietuvos
visuomenė dar tuo nėra “persismelkusi”;
Darbo su grupe metodus bando taikyti tik
nevyriausybinės jaunimo organizacijos lyderiai –
neformalioje erdvėje;
Metodas labiau plinta nevyriausybinėse
organizacijose;
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS:

A)
B)
Tai socialinio darbo intervencijos forma, kurią
įgyvendinti pasitelkiamas grupės procesas,
kuriame slypi poveikio asmeniui galimybė;
Grupės procesas socialiai pažeistam, gali būti
naudingas:
Grupė gali suteikti asmeniui viltį – vilties
atgavimas – reikšmingas ypač savipagalbos
grupėse – anoniminių alkoholikų, narkomanų ir kt.
Grupė gali parodyti, kad asmuo nėra vienas su
savo problemas – nes problemos verčia žmogų
izoliuotis, net nuo artimiausių žmonių;
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS
C) grupėje galima gauti naudingos
informacijos ir patarimų – grupėje pataria
ne vien grupės vadovas, bet ir išgyvenę
problemą;
D) Grupėje asmuo gali ne tik imti, bet ir
duoti. Padėti kitam gali būti svarbesnė
patirtis nei ją gauti. Kai žmogus, pats turintis
problemų, padeda kitam, jis pradeda suvokti
ir savojo gyvenimo bei veiklos prasmę,
jaučiasi reikalingas;
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS
E) Teigiami santykiai grupėje gali koreguoti jos
narių neigiamas patirtis kitoje aplinkoje – ypač
šeimoje – socialinio darbuotojo vadovaujama grupė
daugeliu atveju yra panaši į šeimą – grupės nariams
yra būdingas artumas, jie gali išreikšti savo emocijas
– tai gali būti vėliau perkelta į šeimos aplinką;
F) Grupėje galima ugdyti savo bendravimo
įgūdžius – grupės nariai turi unikalią galimybę
mokytis iš čia pat atsirandančių santykių, kuriuos jie
patys kuria. Grupės nariui g.b. svarbi patirtis,
leidžianti mokytis kitokio socialinio elgesio nei iki šiol
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE
METODAS
G) Grupės nariai ir vadovai gali tapti vieni kitiems
pavyzdžiu (ne vien vadovas). Iš savo klientų mokosi
ir socialiniai darbuotojai;
H) Grupėje galimas stiprus emocinis išgyvenimas,
teikiantis palengvėjimą – atviros narių emocijos ir
išgyvenimai nėra slopinami. Jausmų išliejimas gali
atnešti palengvėjimą, net tam tikrą dvasinį
apsivalymą;
I) Grupė gali padėti susitaikyti su nepakeičiamais
gyvenimo įvykiais – mirtis, neišgydoma liga. Tačiau
grupės nariai pratinami prie minties, kad jų būvimas
grupėje nėra amžinas. Grupės procesui pasibaigus
–nariai turės spręsti problemas patys
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS




Labiausiai žmonės į grupes traukia ne
susitikimų temos, pramoga, tikslai, o
santykiai – t.y. galimybė būti suprastam,
patirti draugiškumą;
Jei grupėje nėra draugiškų santykių –
nariai ilgainiui ims vengti susitikimų;
Grupės vadovo uždavinys – padėti
plėtotis grupiniams draugiškam ryšiui;
Jokia socialinio darbo grupė klientams
nėra privaloma, todėl nepatyrus šiltų
santykių – grupė subyrės;
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE
METODAS





Grupės, kurios užmezga stiprų ryšį, žymiai
dažniau konfliktuoja, ginčijasi, aiškinasi
santykius;
Grupėje elgiasi natūraliai – tokie, kokie yra;
Stiprus ryšys reiškia, kad santykiai yra tikri,
nesumeluoti, ne dirbtiniai;
Jei grupėje ryšys stiprus – konfliktai nėra
pavojingi – atveria mokymosi galimybę;
Mokymasis vadinamas tarpasmeniniu
mokymusi - nesąmoningai
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE
METODAS



Tarpasmeniniams mokymuisi vien intensyvių
santykių patirties nepakanka;
Esmė – kognityvinis suvokimas – žmogus
išmoksta ne tada, kai jis kažką reikšmingo
patiria, išgyvena, tačiau tuomet, kai savo
patirtį suvokia ir įvardija;
tarpasmeniniam mokymuisi reikalingos dvi
esminės sąlygos: a) intensyvi asmeninė
patirtis; b) tokios patirties refleksija,
sąmoningas įvardijimas
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS
Ar tai pati geriausias poveikio priemonė?
SOCIALINIO DARBO SRITYS, KURIOSE METODAS
TAIKOMAS DAŽNIAUSIAI:
 Savipagalbos grupės – darbe su priklausomais
asmenimis būtent grupė, joje vykstantys procesai
itin veiksmingi, veiksmingesni nei individualus
darbas (psichologinis, terapinis);


Tačiau šios grupėms gali vadovauti asmuo, kuris
pats turi priklausomybę, o kitas savipagalbos grupes
gali burti vesti socialiniai darbuotojai (neįgalius
vaikus auginančių tėvų grupė, vėžiu sergančių
pacientų grupė, klientų artimųjų grupė ir kt.);
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE
METODAS






Socialinio darbo grupės stacionariose socialinio
darbo institucijose:
Tai vaikų globos namai, moterų krizių centrai,
senelių namai ir pan.
Sudėtinga tai, kad žmonės gyvena kartu ir grupės
narių negali pasirinkti;
Turi remtis tik savanoriškumo principu;
Grupės narių elgseną gali įtakoti institucijos aplinka;
Tačiau socialiniai darbuotojai nuolat aptarinėja
institucijoje gyvenančių asmenų problemas ir
poreikius;
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE
METODAS





Darbas su grupe vaikų dienos centruose
ir kitose dienos globos įstaigose:
Grupes burti lengviau – klientai negyvena
kartu;
Tikslas – formuoti socialinius įgūdžius;
Buriamos diskusijų grupės įv. Aktualiomis
temomis;
Buriamos dienos centrą lankančių tvaikų
tėvų grupės;
SOCIALINIO DARBO SU KLIENTŲ GRUPE METODAS








Patiriminio ugdymo grupės:
Remiasi veiklos – patyrimo pedagogika;
Kai dirbama su grupe, pasitelkiant intensyvų
patyrimą;
Tai fiziškai sudėtingi žygiai, užduotys gamtoje,
plaukimas plaustu upe ir kt.
Grupės nariai turi įveikti kartu sunkumus, iššūkius;
Svarbus ne tik patyrimas , bet ir jo aptarimas –
refleksija;
grupės veiksmingos elgesio, auklėjimo problemų
turintiems paaugliams, todėl patartina tokias
grupes burti globos namuose gyvenantiems
jaunuoliams;
Svarbu socialiniams darbuotojams išmokti
analizuoti grupės veiklas ir stebėti pokyčius;
Socialinio darbo tinklo metodas





Tai intervencija kolektyviniame lygmenyje
Išskiriamos kategorijos:
Pirminis tinklas – arba neformalus (šeima,
giminės, draugai, kaimynai, bendradarbiai);
tai vieta, kur dosnumas, nesavanaudiškumas,
meilė atsiskleidžia labiausiai;
Antrinis tinklas – formalus, kuriame ryšiai
organizuojami (mokyklos, vaikų darželiai,
darbovietė)
Socialinis darbuotojas panaudoja tinklų
“žmogiškojo kapitalo” resursus;
Socialinio darbo tinklo metodas



Socialinis darbuotojas neorganizuoja
specialių tarnybų ar paslaugų, bet jis
padeda klientui ir skatina sutikti žmones,
kuriuos sieja jų pripažįstami prasmingi
ryšiai;
Tinklui priklausantys asmenys turi
prisiimti atsakomybę ir veikti asmens,
kuris išreiškė prašymą arba turi sunkumų,
labui;
Būtina, kad asmenys susitiktų ir aptartų
situaciją;
Socialinio darbo tinklo metodas
1)Socialiniai darbuotojai atlieka tinklo
tyrimą:
 Vyksta kalbantis su klientais ir stebint;
 Nustatomas tinklų pobūdis (pirminis ir
antrinis) – ryšiai su tinklų asmenimis;
 Atlieka pirminio tinklo tyrimą (ar yra
šeimos narių, giminių, draugų)
 Atsižvelgia į : struktūrą (platus ar siauras
tinklas);
 Funkcijas (materialinė, moralinė);
 Santykius tarp tinklo narių;
Socialinio darbo tinklo metodas


Tiria antrinį tinklą – kliento ryšius;
Socialinis darbuotojas fiksuoja duomenis:
dienoraštis, tinklo schemos, pagalbos
pasiskirstymo lentelės;
Socialinio darbo tinklo metodas
2) Tinklo mobilizavimo fazė:
 Socianis darbuotojas pasitelkia visą
tinklą ir jį išjudina;
 Tuo siekiama, kad klientas priklausytų
bendruomenei, bei taptų nepriklausomas
nuo problemos;
Žingsniai:
1. Tinkle surasti žmogų, kuris prisimtų
atsakomybę dalyvauti kliento problemų
sprendimo procese;
Socialinio darbo tinklo metodas
Žingsniai:
2) Išjudinti egzistuojančius santykius arba
atgaivinti nutrūkusius;
3) Skatinti klientų savipagalbą, steigiant grupes;
4) Bendradarbiauti su natūraliais pagalbininkais
savanoriais;
5) Padėti klientams įsipareigoti savo ir kitų žmonių
atžvilgiu;
6)Skatinti įvairių institucijų bendradarbiavimą ir
pasidalinti atsakomybe su instituciniais
partneriais;
Socialinio darbo tinklo metodas
Tinklo intervencijos koncepcijos aspektai:
a)
Kiekvienas asmuo atsakingas už savo
gyvenimą, susijusį su kitais žmonėmis, kurie
yra tinklo viduje;
b)
Jeigu žmogus ieško pagalbos institucijose,
vadinasi pirminio tinklo viduje vyrauja
prieštaringi santykiai. Svarbu gerinti tinklo
santykius;
c)
Pagrindinis pasikeitimo veikėjas yra ne
socialinis darbuotojas, o pati bendruomenė,
vadinama tinklu; Socialinis darbuotojas skatina
refleksiją žmonių, kurie yra socialiniame tinkle
KLAUSIMAI SAVARANKIŠKAM DARBUI IR
EGZAMINUI
1.
2.
3.
Konsultavimo metodo samprata. Funkcionalusis ir
institucinis konsultavimas. Konsultavimo metodo
technikos. Kontraktas.
Socialinio darbo su klientų grupe metodas. Metodo
nauda ir tarpasmeninio mokymosi galimybė.
Socialinio darbo sritys, kuriose šis metodas
taikomas.
Socialinio darbo tinklo metodas ir jo etapų
Charakteristikos, koncepcijos aspektai.
L. Gvaldaitė, B. Švedaitė (2005). Socialinio darbo metodai.
Vilnius: Vilniaus universitetas.