Transcript Mokymai tema "VVG veiklos planavimas ir laiko valdymas. Efektyvus

Veiklos planavimas ir laiko valdymas.
Efektyvus susirinkimų ir derybų
vedimas, viešas kalbėjimas, įtakos
grupei žmonių darymas. Asmeninių
bendravimo įgūdžių lavinimas neverbalinis bendravimas, asmeninis
įvaizdis
Lektorė Elmyra Damonskienė
1
Veiklos planavimas ir laiko valdymas.
I dalis
2
Planavimas
Planavimas – veikimo būdas, padedantis
pasiekti tai, ko norime. Tam reikia
išnagrinėti dabartinę situaciją, nustatyti
siekiamus tikslus ir numatyti
prioritetinius veiksmus. Planuoti –
vadinasi, viską daryti sistemingai.
Nuolatiniai pokyčiai slopina norą
planuoti, bet eant planui – žmogus
meistriškiau kontroliuoja situaciją.
3
Dažniausiai nenorą planuoti suponuoja
šie veiksniai:
Baimė įsipareigoti plano reikalavimams: gali
atsiskleisti skirtumas tarp sėkmės ir nesėkmės
 Trūksta patirties ir išmanymo,
 Gaila skirti laiko ir jėgų: tai susiję su sudėtingais
sprendimais ir žmonių santykiais
Užsiėmę – kai sprendžiam kritines, netikėtas krizes
chaotiškai.
Veikiam – kuomet veikla yra tikslinga, nuosekliai
apgalvota.
Suplanuotas darbas – našesnis, didinantis narių
sutelktumą ir saugumą

4
Progos būna palankios tik pasirengusiam
protui. / L. Pasteras /

5
Sujunkite devynis taškus ne daugiau kaip
keturiomis tiesėmis, neatitraukdami
rašymo priemonės nuo popieriaus:
Ekonominės krizės fone turim įjungti
kūrybinį mąstymą ir siekti novatoriškų
problemos sprendimų. Strateginių pokyčių
įgyvendinimui būtinas kuo didesnis
pasitikėjimas, o dirbdami kartu
organizacijose to nepasieksime
nesikalbėdami. Todėl būtini planiniai,
konstruktyviai surengti susirinkimai, per
kuriuos iš anksto suderinta forma dalijamasi
informacija apie darbų eigą, aptariami faktai,
įvairūs procesai, įpareigojantys ar
nenumatyti kolegų iškelti klausimai, idėjos
neutralizuojamas nerimas dėl padėties
neaiškumo
6
Svarbus ir susitikimų planingumas.
Norėdami sukurti aiškaus ir ritmingo
darbo aplinką, derėtų pasitarimus rengti
nustatytais laiko intervalais. Tuomet, kai
atsiras „poreikis“ kalbėti apie naujovių
diegimą, pokyčius, žmonės tai suvoks
kaip problemą/bėdą ir vargu ar tai juos
nuteiks palankiai.
Naujovėms nuteikiami žmonės tuomet,
kai reguliariai keičiamasi informacija ją
sisteminant ir nagrinėjant.
7
SVARBU:
PLANAVIMAS – nustatymas tikslų;
 ORGANIZAVIMAS – planų
įgyvendinimas (metodai, priemonės);
 VADOVAVIMAS – nurodymas kitiems,
ką daryti;
 KONTROLĖ – užtikrinimas, kad viskas
būtų atlikta laiku ir gerai.

8
Siekiant tobulinti Jūsų įnašą į bendruomenės
klestėjimą, atsakykite į šiuos klausimus:
Kur mes esam šiuo metu?
 Kur norėtumėm būti?
 Kaip ten pateksim?
 Kaip sužinosim, kad ten patekom?

9
Momentinė nuotrauka:

Privalumai: gabumai, techniniai įgūdžiai,
paslaugos kokybė, gera padėtis vietos atžvilgiu..

Trūkumai: ką turėtumėt keisti, pataisyti, ko
vengti, taip suvoksime savo galimybių ribas,
atsisakysime nerealių planų

Galimybės: perspektyvos, kas duotų naujų
impulsų Jūsų veiklai, pvz.: kokios galimybės
bendradarbiauti su kitomis bendrijomis
užsienyje, pagerinti techniką

Kliūtys: jūs turėsite iš anksto parengtą
10
atsitiktinumų įveikimo planą, o neaiški grėsmė
visada atrodo didesnė,
PROGRAMOS DERINIMAS SU VIZIJA IR MISIJA
Vizija - suteikia žinių apie ateitį ir pasitikėjimo
Misija - telkia žmonių pastangas ir veiksmus viena kryptimi
Pasižymi:
 Unikalumu – tikti ir priklausyti tik tai vienintelei
organizacijai, atitikti, veikti ir motyvuoti visų žmonių
veiksmus ir įsitikinimus;
 Pirmenybe žmonių poreikiams;
 Tikrovišku organizacijos stipriųjų ir silpnųjų pusių
vertinimu;
 Vizijoje išreikštomis galimybėmis;
 Konkrečiomis formuluotėmis ir įgyvendinimumu;
 Lankstumu, galimybėmis prisitaikyti prie permainų.
11
Pateikite savosios bendruomenės strateginės
komunikacijos nuostatas
VIZIJA – per 5 metus tapti (stalviršių) rinkos lyderiu (1-2vieta)
Lietuvoje;
 MISIJA – gaminti pigius, tačiau aukštos kokybės (stalviršius);
 STRATEGINĖS KOMUNIKACIJOS KRYPTYS:
*Pagal bendrosios ir specializuotos spaudos dėmesį aplenkti
pagrindinį konkurentą X;
**Vystyti bendradarbiavimą su vietine bendruomene ir
didinti jos pripažinimą.
 STRATEGINIAI KOMUNIKACIJOS UŽDAVINIAI:

* Tapti geriausia regione vertinama bendruomene (1
vieta);

**Tapti būtinu vietinės bendruomenės dalyviu (~ 30 proc.
vietinės bendruom. paminėjimų susiję su organizacija);

***Nacionaliniu lygmeniu tapti pripažintu savo pramonės
šakos ekspertu (~ 10 proc. nacionalinės spaudos publikacijų,
skirtų atitinkamai pramonei, turi paminėti organizaciją)

12
Nustatykite pagrindines užduotis ir
suplanuokite veiksmus, pvz.:
:
 Ištirti rinką ir nustatyti
paklausą: kokios
tendencijos tam tikrose apylinkėse..
 Užtikrinti asmeninį aptarnavimą;
 Išugdyti darbuotojų įgūdžius;
 Imtis reklamos naujiems klientams
pritraukti: surengti reklaminį vakarą,
užsakyti vaišes, dalyvių sąršą.
 Įvertinti sąnaudas
 Sudėliokime plano prioritetus.
13
Kodėl trūksta laiko?
 NUOLATINIS
14
SKUBĖJIMAS
 PERVARGIMAS
 BLAŠKYMASIS
 APSIKROVIMAS DARBAIS
 DARBO NEŠIMASIS Į NAMUS
 AŠ PATS
 NEPLANINGAS DARBAS
 NEPAKANKAMA DARBO
MOTYVACIJA
***
Jei darbo dieną pradėsite nesuplanavę, jūs
paprasčiausiai reaguosite į kitų žmonių ar
įvykių keliamus reikalavimus ir visą dieną
ginsitės, blaškysitės, pakliūsite į aplinkybių
vergiją. Jei patys nesugebėsite planuoti ar
valdyti savo laiko, už jus tai padarys kiti, ir ne
todėl, kad jie blogi, tiesiog jie naudosis Jūsų
laiku tiek, kiek leisite. Geri laiko planuotojai
skiria savo laiką ne tiems, kurie jo
savanaudiškai/beprasmiškai reikalauja Jūsų ar
Jūsų darbo atžvilgiu, bet tiems, kurie jo “verti”.
15
Asmeninių bendravimo
įgūdžių lavinimas neverbalinis
bendravimas,
asmeninis įvaizdis
II dalis
16
PAGRINDINĖS LAIMĖS SĄLYGOS
1. AUTONOMIJA – jausmas, kad pats pasirenki
gyvenimo tikslus ir atsakingai juos įgyvendini.
2. KOMPETENCIJA – jausmas, kai pasirinktą
veiklą atlieki kokybiškai.
3. SOCIALINIAI RYŠIAI – susietumo su kitais
žmonėmis jausmas (klientais, kolegomis)
4. SAVIGARBA - tai pagarbos pačiam sau,
pasitikėjimo savimi jausmas. Jis išreiškia tai,
ar mes laikome save gabiu, energingu, valingu,
sugebančiu kontroliuoti save, savarankišku,
patikimu žmogumi.
17
KIEKVIENAS SUTIKTAS YRA MŪSŲ
VEIDRODIS.
BENDRAVIMAS TAI DVIEJŲ AR DAUGIAU ŽMONIŲ
TARPUSAVIO SĄVEIKA, KURIOS METU
NE TIK PERDUODAMA INFORMACIJA,
BET IR PATENKINAMI SAUGUMO,
SAVIRAIŠKOS, DOMINAVIMO IR KITI
POREIKIAI.
18
SIMPATIJĄ – PALANKUMĄ ŽMOGUI LEMIA :
PANAŠUMAS
 ARTUMAS
 FIZINIS PATRAUKLUMAS
 ELGESIO KULTŪRA
 PAGARBUS ĮSIKLAUSYMAS
 SAIKAS
19
ATVIRUMO BEI PATRAUKLUMO
SĄRYŠIS
Patrauklumas (%)
Atvirumas (%)
20
ESMINIAI BENDRAVIMO PRINCIPAI




21
EMPATIJA - sugebėjimas įsijausti į kito
žmogaus padėtį: ką galvoja, jaučia, siekia.
Nuoširdi PAGARBA pašnekovui.
AUTONOMIŠKUMAS – gebėjimas
kiekviename bendravimo akte išlikti
pačiu savimi, nesidangstant ,,kaukėmis”.
AKCEPTACIJA – priimti pašnekovą tokį,
koks jis yra, be išankstinių nuostatų.
“Kai susitinka du žmonės, iš
tikrųjų susitinka šeši –
kiekvienas toks, koks
įsivaizduoja esąs, kokį jį esant
įsivaizduoja kitas ir koks jis iš
tikrųjų yra.”
Williams James
22
Pirmosios bendravimo akimirkos nulemia
bendradarbiavimo efektyvumą dėl šių
veiksnių:






23
Koks žmogus (A) yra iš tikrųjų
Kokiu žmogus (A) save suvokia
Kokiu žmogus (A) suvokia kitą žmogų(B)
Koks žmogus (B) yra iš tikrųjų
Kokiu žmogus (B) save suvokia
Kokiu žmogus (B) suvokia žmogų (A)
Orlene Weissman ydingų nuostatų skalė







24
Savigarbos priklausomybė nuo:
Pritarimo;
+10
Meilės;
Pasiekimų;
Tobulumo;
0
Atlyginimo;
Galios;
Autonomijos.
-10
KALBA
KŪNO (NEVERBALINĖ):

KONVENCIONALŪS
ŽENKLAI – sutartiniai;
VERBALINĖ:



25
SPONTANIŠKI ŽENKLAI
– nesąmoningi, atspindintys
tikruosius žmogaus jausmus
ir ketinimus tam tikroje
aplinkoje ir atitinkamame
kontekste.


PRANEŠIMO TURINYS
(apie ką aš informuoju)
SAVĘS ATSKLEIDIMAS
(ką aš pats apie save
pasakau)
SANTYKAI (kokios aš
nuomonės apie bendravimo
partnerį/ius)
KREIPIMASIS (kas yra
prašoma, liepiama, įsakoma,
kokio elgesio tikimąsi)
PASITIKINČIO SAVIMI GESTAI BEI KALBA








26
Atpalaiduoti raumenys, tiesi rami stovėsena;
Atlošti pečiai, ryžtinga eisena;
Nesukryžiuotos,
nesugniaužtais
kumščiais
rankos;
Žvilgsnis nukreiptas tiesiai į akis;
Stiprus ir aiškus balsas;
Spalvingas ir išraiškingas kalbos tonas;
Sėdėsena tiesi ar kiek palinkusi į priekį;
Frazės: aš norėčiau, kad jūs..., aš jaučiu..., man
nepatinka...,
kokia
jūsų
nuomonė...,
aptarkime..., kaip mes galėtumėme išspręsti....
PASITIKINČIO SAVIMI ŽMOGAUS ELGESYS








27
Sugeba suvokti ir atvirai, aiškiai išsakyti savo norus,
jausmus, nuomonę, mintis;
Apgina savo interesus bei teises loginiais
argumentais, neįžeidžiant kito žmogaus ir nesukeliant
agresijos;
Su pagarba žiūri į pašnekovą.
Kreipiasi į kitą žmogų su prašymu ar klausimu;
Moka pasakyti “ne”
Konstruktyviai priima kritiką ar neigiamą atsakymą
savo atžvilgiu;
Mažiau priklauso nuo aplinkinių paskatinimo ir
pagyrimo;
Įtikintas pagrįstų argumentų, gali pakeisti savo
poziciją ir eiti į kompromisą.
NEPASITIKINČIO SAVIMI GESTAI BEI KALBA
Akių kontakto su pašnekovu vengimas;
 Tylus, abejojantis balsas;
 Nervingi judesiai;
 Suspausti kumščiai;
 Sukryžiuotos ant krūtinės rankos;
 Daužymas ranka į stalą;
 Nuleisti pečiai;
 Bandymas pernelyg priartėti prie pašnekovo;
 Nuleistos akys;
 Ranka pridengta burna;
 Monotoniškas balsas;
 Nervinga ar sarkastiška šypsena.
28

DŽEIMSO - LANGĖS DĖSNIS
ŽMOGUS SAVO EMOCIJAS GALI
REGULIUOTI VALDYDAMAS KŪNO
LAIKYSENĄ , JUDESIUS BEI
POZITYVIAI INTERPRETUODAMAS
MINTIS.
DIRGIKLIS
KŪNO ATSAKAS
MINČIŲ INTERPRETACIJA
EMOCIJA
29
EMOCIJŲ VALDYMO LAIPTELIAI
DIRGIKLIS
POZITYVI MINČIŲ INTERPRETACIJA
 PALANKI KŪNO LAIKYSENA
 TEIGIAMA EMOCIJA


30
EMOCINIS INTELEKTAS
Savo emocijų suvokimas;
 Kitų žmonių emocijų suvokimas;
 Savo emocijų valdymas;
 Kitų žmonių emocijų valdymas

31
KIEKVIENAS BENDRAVIMO
AKTAS PRASIDEDA
PSICHOLOGINIO KONTAKTO
UŽMEZGIMU: PAŠNEKOVAS
TURI TAPTI PAČIU SVARBIAUSIU
APLINKOS KOMPONENTU,
ANKSTESNĖS MINTYS IR VEIKLA
TURI BŪTI PERKELTA Į ANTRĄJĮ
PLANĄ, VISAS DĖMESYS
KONCENTRUOJAMAS Į POKALBĮ.
32
INFORMACIJOS PERDAVIMO
FORMOS:
AKUSTINĖ
 Turi įtakos pasisakymo greitis, balso
tonas, intonacija, stiprumas, ritmas,
pauzės, humoras.
 VIZUALINĖ
 Turi įtakos pasisakymo vaizdumas:
prelegento neverbalinė (kūno) kalba,
išvaizda, vaizdinės piemonės – lentelės,
schemos, diagramos, žemėlapiai,
skaidruolės, modeliai, medžiagos
ryškumas.
33
BENDRAVIMO KANALAI
AŠ-KITI
VIZUALIKAS
KINESTEZIKAS
DIGITALIKAS
AUDITORIKAS
34
KOMUNIKACIJA
Grįžtamasis ryšys
Informatorius
Ikikalbinės minčių
tendencijos
gimtis
Klausytojas
Emocijos
Supratimas
Kodavimas - minčių įraidinimas
Klausymosi filtrai - detalių pokyt.
Garsų virsmas mintimis
Girdėjimas
Įgarsinimas
Perėjimas
35
KLAUSYMOSI BARJIERAI,
IŠKREIPIANTYS KALBOS SUVOKIMĄ:

36
VIDINIAI FILTRAI, kai įtakoja ne informacija,
o nusistatymas kalbančiojo atžvilgiu (pvz.: ką
naujo gali man pasakyti pensininkas), savi
apmąstymai, konformistiškumas, emociškumas,
konservatyvios nuostatos, nuovargis, kritikos
baimė, “visažinystė”...
 IŠORINIAI FILTRAI – tai negatyvi aplinkos
įtaka – triukšmas (telefono skambučiai, žmonių
judėjimai) apšvietimas, šaltis, tvankumas,
drėgmė, kalbančiojo individualios ypatybės
(mikčiojimas, euforija, abejingumas, įžulumas,
kalbos įmantrumas, nenuoseklumas, per lėta ar
per greita minčių raiška, neįdomi tema....)
KETURIOS “KLAUSYMOSI
AUSYS”:
Kas jis per vienas?
 Kaip jis su manimi kalba?
 Kaip suprasti turinį?
 Ką aš turiu daryti, jausti, galvoti,
girdėdamas jo turinį?

37
EFEKTYVUS KLAUSYMASIS:






38
Girdėjimas – dėmesys garsams;
Supratimas – pranešimo
įsisąmoninimas;
Atsiminimas – gebėjimas atkartoti;
Interpretavimas – gebėjimas įžvelti
daugiau nei pasakyta;
Įvertinimas – nuomonės susidarymas;
Reagavimas – tai dėmesingumo
parodymas klientui.
KLAUSYMO TIPAI
Gynybiškasis:
*Informacija suvokiama kaip grėsminga; ne tiek
klausomasi partnerio, kiek kuriami
kontrargumentai, skubama teisintis ar ginčytis.
 Pasyvusis:
*Informacija atsijojama, ne tiek klausomasi
partnerio, kiek galvojama apie savo interesus,
problemas, demonstruojamas abejingumas.
 Aktyvusis
* Klausomasi atidžiai, partneris skatinamas kalbėti
daugiau ir plačiau, valdomas pokalbis,
stengiamasi suprasti ‘tarp eilučių’, kreipiamas
dėmesys į neverbalinę kalbą.
39

DAŽNIAUSIAI PASITAIKANČIOS
KLAUSYMOSI KLAIDOS:





40
,,Užbėgimas į priekį” – pertraukinėjama,
skubama daryti išvadas, spėliojama;
,,Klausomasi”
(linkčiojama
galva,
įsiterpiama žodeliais ,,taip”), tačiau
mąstoma apie svarbesnes asmenines
problemas;
Klausomasi, bet žvilgsnis klaidžioja po
aplinką, apžiūrinėja žmogų;
Neigiama nuostata kalbančiojo atžvilgiu;
Nedėmesingumas (pvz.: pasireiškintis esant
nuovargiui, emociniam susijaudinimui ir
laiko stokai).
STATUSO IR LYTIES ĮTAKA KLAUSYMUISI








41
Dėmesingiau klausomasi tų, kurie yra aukštesnio statuso;
Besikalbantys du vyrai ar dvi moterys – pertraukia vienas kitą
vienodu dažniu;
Jei kalba vyras ir moteris – vyras pertraukia moterį ~ du kartus
dažniau;
Vyrai labiau koncentruojasi į pokalbio turinį, o moterys – į
patį bendravimo procesą;
Vyrai ~ įdėmiai klausosi tik pirmąsias 10-15 s., kai tik
paaiškėja tema, jie ima ieškoti, ką dar galima būtų pridurti prie
to, kas pasakyta, kaip tai galima sukritikuoti;
Jie labiau linkę iki galo neišklausę teikti išvadas ar
pasiūlymus;
Moteris greičiau bendravimo partnerį įvertina kaip asmenybę,
supranta kalbančiojo jausmus, rečiau nutraukia kalbantįjį, o jei
ir nutraukia, dažniausiai grįžta prie tų klausimų, ties kuriais
buvo sustota;
Vyriškasis stilius gali sukelti pašnekovui diskomfortą, trukdyti
kitam išsakyti mintis, o moteriškasis gali būti nepakankamai
efektyvus.
Charizmatinis lyderis:






42
Turi aiškų savo tikslą – viziją;
Numato nuoseklų planą tikslui pasiekti;
Sugeba save valingai disciplinuoti tikslo
link;
Atidžiai išklauso kitus;
Išklausęs – suvokia kitų poreikius ir
interesus;
Padeda kitiems siekti jų tikslų ir
patenkinti jų poreikius.
Efektyvus susirinkimų ir
derybų vedimas, viešas
kalbėjimas, įtakos grupei
žmonių darymas.
III dalis
43
Jilli Cooper :
Susirinkimai panašūs į kokteilio
pobūvius. Niekas nenori į
juos eiti, tačiau dažniausiai
įsižeidžia, jeigu jų nepakviečia.
44
UŽDUOTIS







Susiporuokite
Nuspręskite, kuris iš Jūsų bus vadovas, kuris
pavaldinys;
Atsisėskite “nugaromis” vienas į kitą;
Vadovas piešia ir liepia tai daryti pavaldiniui, kuris
piešinio nemato, bet girdi instrukcijas;
Atlikus užduotį, palyginkite piešinius;
Pasikeiskite rolėmis ir pakartokite pratimą
Ar tarpusavio piešiniai panašūs? Jei skiriasi –
kokios priežastys?
45
DALYKINIO SUSIRINKIMO TIKSLAS






46
INFORMUOTI
IŠSIAIŠKINTI
ĮTIKINTI
IŠLAIKYTI DĖMESĮ
SUSIVIENYTI
IŠSPRĘSTI PROBLEMAS
Efektinga vieša kalba – siekiamo tikslo
garantas
Susirinkimas – tai kurio nors klausimo,
problemos viešas aptarimas ir svarstymas
tam tikroje patalpoje. Svarbūs:
TIKSLAI
 UŽDAVINIAI
 DARBOTVARKĖ
DALYVIŲ SĄRAŠAS
VAIDMENYS
VIETA
 LAIKAS
METODAI
PRIEMONĖS
47
Praeitis ir dabartis – mūsų priemonės, tik
ateitis mūsų tikslas
/B. Paskalis/
Tik gerai įsisąmoninę tikslą (viziją),
pasirinksime tinkamas priemones ir
iškelsime teisingus uždavinius. Vienas iš
pagrindinių uždavinių rengiant
susirinkimą – informacijos apie
sprendžiamas problemas paieška, jos
analizė, spendimo variantų generavimas,
susirinkimo dalyvių mąstymą
atakuojančių klausimų iškėlimas ir
vaidmenų paskirstymas.
48
SUSIRINKIMO DALYVIAI IR JŲ
VAIDMENYS
VEDĖJAS – PIRMININKAS:
Atidaro, uždaro ar atideda posėdį;
Suteikia žodį oratoriams;
Nustato ir reguliuoja kalbų trukmę;
Palaiko tvarką;
Prireikus teikia paaiškinimus;
Nutraukia pastabas, nesusijusias su
svarstomu klausimu;
7. Užtikrina diskusijos produktyvumą;
8. Tarpininkauja organizuodamas
neoficialias dikusijas;
1.
2.
3.
4.
5.
6.
49
SUSIRINKIMO DALYVIAI IR JŲ
VAIDMENYS
SEKRETORIUS:
1. Organizacinė parama;
2. Kvietimai;
3. Protokolai;
4. Svečių priėmimas;
5. Transportas;
6. Ryšys su vietos valdžia;
7. Salė;
8. Priemonės.
PRANEŠĖJAI;
EKSPERTAI;
SVEČIAI
50
Tinkamą laiką sunku nutaikyti, bet lengva pražiopsoti
/ Si – Ma Cjenas/





Laikas “+” susirinkimas:
Savaitviduryje;
Prieš pietų pertrauką (jei yra „plepių“);
Baigiantis darbo dienai (jei yra „plepių“);
Optimaliausia trukmė nuo 1h iki 1,5h
Kavos-arbatos-rūkymo pertraukėlės
 60-90 min./10 – 15min.
Svarbus darbotvarkės reglamentas
51
Pastatas gali būti nuostabus ir be puošmenų, vien dėl
savo proporcijų
/J. J. Vinkelmanas/



52
VIETA “+” susirinkimas:
Optimalus patalpos dydis
Išvėdinta, 18 – 20 *C temperatūros
Ovalo ar U formos kėdžių išdėstymas
Kaip susodinsite savo klausytojus:






53
Kaip sieksite susirinkimo dalyvių aktyvumo?
Kokią vietą turėtų užimti „pasyvieji“
organizacijos dalyviai?
Kokią vietą turėtų užimti „aktyvieji“
organizacijos dalyviai?
Kokių rezultatų sulauksite, jei artimi draugai –
kolegos susės šalia vienas kito?
Kaip susodinti priešininkus?
Ar verta kviestis ekspertus?
Kaip įtaigiai kalbėti ir veikti auditoriją?











54
DALYKINĖ IŠVAIZDA
MALONUS PASISVEIKINIMAS
EFEKTYVUS PRISISTATYMAS
DALYKO IŠMANYMAS
AKIŲ KONTAKTAS
BALSO TRANSFORMAVIMAS
DĖMESINGUMAS ŽMONIŲ POREIKIAMS
LAKONIŠKUMAS
PROBLEMŲ IDENTIFIKAVIMAS
POZITYVUS
BENDRAVIMO
PROCESAS:
POZICIJA AŠ GERAS – TU GERAS
KONFLIKTŲ IR STESŲ VALDYMAS
VIEŠOSIOS KALBOS STILIUS:
INFORMATYVUSIS - kai išryškėja žinios, svarūs
argumentai ramaus tono fone;
VALDINGASIS – ĮTAIGUSIS: demonstruoja žinias ir
suiteresuotumą, tačiau jo argumentai direktyvūs, tonas
deapeliacinis, kad klausantiesiems nekiltų noras
paprieštarauti. Valdingasis – įtaigusis įteigia auditorijai
savo vertinimus, neatsižvelgdamas į darbuotojų norus,
nuotaikas, interesus.
BEVEIDIS – kai kalbantysis nedemonstruoja intereso –
daro tai iš būtinybės, dažnai perteikiant svetimą, pačiam
kalbėtojui nemielą, nelauktą informaciją, nesitikėdamas
pritarimo perteikiamam dalykui;
ĮTIKINAMASIS – AIŠKINAMASIS: kai kalbančiajam
būdingas įtaigumas, įtikinėjimo efektyvumas bei
informatyvumas, bandant išprovokuoti reikiamas
diskusijas ir nukreipiant klausytojus į tikslą.




55
Efektyvios komunikacijos taisyklės






56
Išsiaiškinkite kas yra informacijos gavėjas. Auditorijos
analizė. Kokia klausytojų psichinė būsena, ar jie
susikaupę, įsigilinę?
Žinokite savo uždavinius. Ko jūs siekiate perduodami
atitinkamą informaciją, kokio rezultato tikitės?
Įvertinkite tvyrančią atmosferą. Kaip galime padėti
informacijos gavėjams atsipalaiduoti ir laisvai bendrauti?
Prieš perduodami informaciją ją patikrinkite.
Pabadykite pažvelgti į informaciją iš jos gavėjų pozicijos,
t.y. stenkitės bendrauti kitam žmogui suprantama kalba.
Jei informacijos gavėjas abejoja, paaiškinkite jam
informacijos turinį. Klauskite klausimus; pabandykite
naudoti kitus žodžius.
Jei yra neigimas, nepereikite į gynybinę poziciją.
Pabandykite išsiaiškinti kodėl atsakymas buvo neigiamas.
VIEŠOSIOS KALBOS KLAIDOS:








57
Monotoniškas balsas;
Bereikšmis, į „dausas“ įbestas žvilgsnis;
Varžymasis;
Skaitymas;
Emocijų perteklius ar jų stygius;
Perdėtas lakoniškumas, ribotai naudojant
kūno kalbą;
Grįžtamojo ryšio nepalaikymas;
Kalbos neišbaigtumas.
Tikrai diskusijai būdinga skirtinga
pašnekovų nuomonė, požiūrių
įvairovė, o kartu ir noras, ketinimas
pasimokyti iš kito žmogaus,
prireikus pakeisti savo nuomonę ar
sutikti su pašnekovo požiūriu, t.y. –
„įtikinti ir leistis būti įtikinamam“.
58
ARGUMENTAVIMO TECHNIKA - PPPP
PRINCIPAS
PROBLEMOS IŠKĖLIMAS;
 PROBLEMOS SPRENDINIO/IŲ
PRISTATYMAS;
 PAGRINDIMAS PAVYZDŽIU,
PALYGINIMU, ABSURDO
PATEIKIMU
 PATVIRTINIMAS

59
PROTO ATAKOS METODAS: susirinkimo dalyviams iškeliama
problema, jie prašomi per fiksuotą laiko tarpą pateikti problemos
sprendimo variantus, laikantis šių taisyklių:
 Nekritikuokit kolegos minčių;
 Atsipalaiduokite ir nevaržykite savęs;
 Kiekviena, kad ir keisčiausia į galvą atėjusi mintis yra gera,
neslopinkit jos ir pateikit pasiūlymą;
 Kalbėkit, kai tik turėsit ką pasakyti, nesverdamas pačios
idėjos vertės, nelaukdamas, kol pirma prabils lyderis;
 Neaptarinėkit ir nederinkit kilusios minties su kolegomis.
Pasakykit ją tuoj pat;
 Galit pratęsti ir papildyti kolegos mintį;
 Kombinuokit, modifikuokit tiek savo, tiek kitų idėjas;
 Mintis išsakykit greitai, aiškiai ir garsiai;
 Kuo daugiau minčių tuo geriau, paskui išsiaiškinsit, kuri ko
verta.
Daromas sakomų minčių įrašas, vėliau analizuojama –
išrenkamos puikiausios mintys problemai spręsti
60
UŽDUOTIS
Įsivaizduokite, kad Jūsų kosminį laivą “Odisėjas”,
startavusį Baikonūro kosmodrome 2003m. liepos
17d. ir nuskridusį apie 400 000 km., ištiko katastrofa
Mėnulyje, netoli Vinerio katerio. Pagal planą Jūs
turėjote susitikti su stotimi, esančia už 300 km.
apšviestoje Mėnulio pusėje. Jums liko 14 daiktų.
Įgūlos gyvybė priklauso nuo to, ar ji pajėgs pasiekti
stotį.

Jūsų užduotis – išsirinkti būtiniausius daiktus
vargingai 300 km. kelionei. Turite pasiskirstyti
išvardytus daiktus nuo 1 iki 14, atsižvelgdami į jų
gyvybinę svarbą (pvz.: svarbiausią daiktą
pažymėkite 1, mažiau – 2, mažiausiai
reikalingą/nereikalingą – 14)
61
SUVOKIMO PROBLEMOS ATSIRANDA,
 kai mes skirtingai suprantame tuos pačius
dalykus ir priklauso nuo mūsų sugebėjimo
„pagauti“ informaciją;
 yra girdima tik tai, ką norima girdėti ir
nėra pilnai išklausoma kito žmogaus;
 daromos netikslios prielaidos apie kitus –
sukuriami stereotipai;
 daromas spaudimas, kad būtų padarytos
išvados;
 pasiekiama emocinė būsena: pykčio,
baimės, nesaugumo, džiaugsmo ir t.t.
62
REFLEKTYVUSIS KLAUSYMAS




63
PATIKSLINAME, ar teisingai suprantame
klientą - „Gal galėtumėte patikslinti?“;
PERFRAZUOJAME
pašnekovo
sakomas
mintis, koncentruodamiesi į faktus ir tuo pačiu
parodydami, kaip supratome esmę: „Kaip aš
supratau, problema yra...“;
ATSPINDIME KALBANČIOJO JAUSMUS:
„Jei aš teisingai supratau, jaučiate...“, „Mano
intuicija kužda, jog pykstate?“, vengti
„raminančių“ išsireiškimų - tai sumenkina
kalbančiojo jausmus;
APIBENDRINAME
pagrindines
pokalbio
idėjas, pasiruošdami tolimesniam pokalbio
etapui: „Taigi problemos esmė yra..., galiu
pasakyti, kad...“
PAŽEIDŽIAMIAUSI TAŠKAI:
Požiūris į išvaizdą;
 Emocionalumo įvertinimas;
 Sprendimai apie moralines savybes;
 Požiūris į jo IQ ir EQ
 Informacija apie savo socialinius
vaidmenis (lytį, amžių, profesiją).
Vengti negatyvių palyginimų,
vertinimų bei kaltinimų

64
SIEKIANT BENDRAVIMO
BE PYKČIO, REIKĖTŲ VENGTI:
1.
2.
3.
4.
5.
65
Neigiamai vertinti asmenybės moralę;
Troškimus pateikti reikalavimų ar
kaltinimų forma;
Emocinės vergovės;
Savigarbą žeidžančių palyginimų su
kitais;
Atsakomybės už savo jausmus
primetimo kitiems, pvz.: per jus aš čia
dabar turiu nervuotis ir t.t. ...
Supykus:
1. Įkvėpti;
2. Paklausti savęs: „O ko aš pykstu? , neatsakyti
ir
3. iškarto užduoti sekantį klausimą „Ko aš
noriu?“
4. Atsakyti sau „ko noriu“
5. GARSIAI IŠSAKYTI SAVO NORUS
(pabrėžti, ko norit, o ne tai, ko nenorit)
Svarbu emocijas susieti su troškimais, pvz.: „Aš
pykstu, kai mane pertraukinėjate, nes noriu
pateikti vertingą alternatyvą problemai
išspręsti“.
66
ASERTYVUS ELGESYS
Sugebėjimas atsiskleisti, apginti savo
teises, gerbiant kitų žmonių teises
AGRESYVUS
67
ELGESYS
NUOLANKUS
PRIEŠTARAVIMO METODIKA
1. Įsitikinkite, ar teisingai supratote pašnekovą :
perfrazuokite - ,, Jūs norėjote pasakyti, kad...;
2. Būtinai pabrėžkite, su kuo sutinkate – ,, Taip, aš
pritariu, kad...”;
3. Taktiškai išsakykite, su kuo nesutinkate - ,,tačiau
su tuo sutikti man sunku ..”;
4. Argumentuokite – paaiškinkite, kodėl negalite
sutikti (labiau akcentuokite faktus, o ne
nuomomę).
68
***
SVARBU PRISIMINTI, JOG DERYBOS BUS
EFEKTYVIOS TIK TUOMET, JEI KITŲ
ŽMONIŲ VERTYBĖS JUMS BUS SVARBIOS
TIEK PAT, KIEK IR JŪSŲ PATIES.
Todėl reikėtų vengti aštrių prieštaravimų: „Aš
visiškai nepritariu jūsų nuomonei“, „Jūsų
siūlymas netinka apskritai“, „Čia jūs visiškai
klystate“, „Jūs mane visiškai nesupratote“...
69
Jei kritika teisinga, ją reikia nuoširdžiai priimti
ir savo veiksmais tobulinti padėtį. Jei kritika
miglota ir neaiški, paprašykite konkretaus
pavyzdžio. Papildoma informacija reikalinga,
nes:
1. Padeda tiksliau įvertinti kritiką;
2. Suteikia konkretumo;
3. Rodo Jūsų susidomėjimą ir rūpestį
dėl susiklosčiusios situacijos;
4. Sukuria teigiamo dialogo galimybę.
.
70
Jei kritikos tikslas išvesti Jus iš pusiausvyros ir tuo
suteikti pasitenkinimo, pasididžiavimo savimi
jausmą kritikuotuojui, svarbiausia:
Šaltakraujiškumas;
 Humoro jausmas;
 Malonus kritikos priėmimas...

71
72
73
Konfliktinės situacijos atpažinimas
savyje:
Pradedu suvokti, kad jis neteisus;
 Pradedu jausti, kad jis mane ignoruoja
(distancija);
 Pradedu jausti, kad jis mane įžeidė;
 Pradedu jausti priešiškumą;
 Kai jį sutinku - jaučiu nepatogumą,
susierzinimą, vengiu akių kontakto;
 Pradedu stipriai juo abejoti...
Jei pastebime savyje – pasakyti, kad negerai
jaučiamės ir nurodyti priežastį ar taikyti
Džeimso – Langės dėsnį.

74
Konfliktinės situacijos atpažinimas
kitame:
Matau, kad jis mano akivaizdoje  Suraukia antakius;
 Įsitempia;
 Nervingai judina rankas ar kojas;
 Sukryžiuoja rankas;
 Delnus suspaudžia į kumščius;
 Kietai sukanda žandikaulius;
 Vengia kontakto;
 Priešiškai kalba tiesiogiai ar už akių.
Jei pastebime – klausti “Man atrodo, jog pyksti
ant manęs, kodėl?”
75
KONSTRUKTYVUS BENDRAVIMO SU
AGRESYVIAISIAIS ALGORITMAS:
,,GARO IŠLEIDIMAS”
 NEPASITENKINIMO
KONKRETIZAVIMAS
 SUTIKIMAS SU TUO, JOG KALTINIMAS
TURI PAGRINDĄ
 SAVOSIOS POZICIJOS IŠDĖSTYMAS
 BENDRO SPRENDIMO IEŠKOJIMAS
 EFEKTYVIAUSIO PROBLEMOS
SPRENDMO PRIĖMIMAS
 TIKRINIMAS

76
Bendradarbiaujant svarbu:




77
Kontroliuoti emocijas (parodykite, kad norite
atsikratyti neigiamų emocijų), negailėdami
oponentui priskirkite gerų abipusių idėjų
nuopelnus, nekelkit nerealių reikalavimų,
pabrėžkite, jog stengiatės rasti garbingą sprendimą,
atakuokite problemą, o ne oponentą
Susitarti dėl taisyklių, kad oponento vertybės būtų
tiek pat svarbios kaip ir savosios, pvz. įsiklausyti,
suprasti...
Išsiaiškinti oponentų tikslus ir interesus (didesnis
dėmesys poreikiams pagreitina sprendimo
paieškas);
Nustatyti paslėptus norus ir interesus: “kokia
priežastis, kad Tau pasirodė geriausia pasielgti
būtent taip”, kalbėdami apie savo interesus,
priminkite, kad oponento poreikių nepamiršote
PASIRUOŠKITE DERYBOMS:









78
įvertinkite skirtingas galimybes,
nestumkite kito žmogaus „į kampą“,
norėdami sudaryti geresnį sandorį naudokitės
kūrybiškumu ir fantazija,
įvertinkite patylėjimo vertę,
darykite kompromisus,
stenkitės, kad kita pusė lengvai jums pritartų,
užsirašinėkite pastabas,
įvertinkite terminus,
nesitikėkite susitarimo.
DERYBOS
POZICINĖS:
INTERESŲ:
Stengiasi kuo ilgiau
išlaikyti pozicijas;
Siekia tik asmeninės
naudos;
Partneris laikomas
varžovu, slepiami
tikrieji tikslai;
Gudraujama,
naudojami triukai;
Taiko psichologinį
mobingą - spaudimą

POZICIJA-UŽDIRBTI 2000lt/mėn
INTERESAS – SAUGUMAS






79




Pozicija pateikiama, tačiau
vengiama kategoriškumo;
Tyrinėjami šalių interesai,
skatinantys pasirinkti šias
pozicijas;
Ieškoma bendrų interesų,
kuriais stengiamasi
pasiremti;
Ieškoma tinkamų abiems
šalims alternatyvų;
Pagarbiai įsiklausoma į
kitos šalies pasiūlymus bei
idėjas
Pasirenkamas abiejų šalių
interesus patenkinantis
sprendimas
Tarpininkavimas
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
80
Leiskite oponentams išsisakyti, garantuokite
vienodas sąlygas, būkit nešališkas;
Nukreipkite pokalbį į problemas, o ne į
asmenybes;
Supraskite, dėl ko oponentai būtų linkę pakeisti
savo pirminį nusistatymą, retsykiais paprašykite
vienas kitą perfrazuoti;
Skatinkite vienas kito supratimą, empatiją;
Nustatykite bendrą pagrindą;
Negatyvius oponentų teiginius paverskite
pozityviais;
Kontroliuokite susirinkimo dalyvių emocijas, bet
nevaidinkite “gelbėtojų”
EFEKTYVI VIEŠOS KALBOS PABAIGA







Temų, sprendimų apibendrinimas;
Apeliavimas į auditorijos veiksmus;
Įspūdinga citata ar iliustracija.
DISKUSIJA SĖKMINGA, jei:
Kiekvienas dalyvis gavo informacijos;
Visi galėjo išreikšti savo nuomonę;
Kiekvieno pastangos buvo pastebėtos;
Dalyviai patyrė bendro darbo sėkmę.
81
Sėkmingos kelionės į tikslą
82