Transcript D. Skrabulienė, Emociniai mokinių poreikiai

Emociniai mokinių poreikiai
Parengė Dainora Skrabulienė
Vilniaus Gabijos gimnazija
A. Maslow poreikių piramidė
•
•
1.
2.
3.
4.
5.
Maslow poreikių hierarchija pirmą kartą buvo
pristatyta 1943 m. straipsnyje „Žmogaus
motyvacijos teorija“.
Maslow įrodinėjo, kad žmogaus poreikių
tenkinimas eina pagal tam tikrą seką, pvz., kol
nepatenkint tokie fiziologiniai poreikiai kaip
troškulys, šitas poreikis žmogui yra svarbesnis
negu socialinių (pvz., bendravimo) poreikių
tenkinimas.
Savo teorijoje žmogaus poreikius Maslow
išrikiavo tokia prioritetine tvarka:
Fiziologiniai: kvėpavimas, maistas, vanduo,
seksas, miegas.
Saugumo: kūno, uždarbio, resursų, šeimos,
sveikatos ir nuosavybės saugumas.
Meilės, socialinio ryšio: draugystė, šeima,
seksualinis intymumas.
Savivertės: savivertės jausmas, pasitikėjimas
savimi, pasiekimai, pagarba kitiems, pagarba
iš kitų.
Savęs realizavimo: moralė, kūrybingumas,
spontaniškumas, problemų sprendimas,
išankstinių nusistatymų neturėjimas, faktų
priėmimas.
Emocinio pasaulio prigimtis
Kas yra emocijos?
Emocinio pasaulio prigimtis
Emocija – tai trumpalaikė žmogaus vertinimo reakcija į gyvenimiškas
situacijas. Jausmas – tai ilgalaikė reakcija.
Emocinio pasaulio prigimtis
Emocijos atsiranda kaip signalas, pranešantis žmogui gerą arba blogą žinią.
Geros emocijos praneša, kad žmogus juda teisinga kryptimi, patenkina savo
poreikius. Blogos – kad jam nereikia ten, kur jis juda, ten jis poreikių
nepatenkins.
TIKIMYBĖ: Jeigu koks nors poreikis reikalauja dėmesio, o mes šito nesuvokiame –
jis „skambina“ mūsų sąmonei tam tikros emocijos, jausmo pavidalu. Emocijos
susietos su mūsų poreikiais ir jų tenkinimais arba netenkinimais.
Emocijos = rezultatas – lūkesčiai.
• Mes jaučiam gerą emociją, kai rezultatas yra „didesnis“ nei
mūsų lūkesčiai.
• Neigiamas emocijas jaučiam, kai rezultatas yra „mažesnis“ nei
lūkesčiai.
POREIKIAI
•
•
•
•
VALSTYBĖ
MOKYKLA
TĖVAI
MOKINIAI (VAIKAI)
Apie ką mums kalba negatyvios emocijos
Pyktis
Pyktis – emocija, kylanti, kai kliudoma patenkinti svarbų poreikį, norą. Pyktį gali sukelti
išgyvenimai: grėsmė, konfliktas, neteisybė, pažeminimas, išdavystė ir kt. Pyktis yra aktyvi
emocija, kai tuo tarpu jam priešingos pasyvios – liūdesys ir nusivylimas. Paprastai pyktį lydi
apgavystės, pasipiktinimo, skriaudos jausmas. Jis kalba apie ramybės poreikį.
Liūdesys
Lydimas apleidimo ir depresijos jausmo kalba apie džiaugsmo trūkumą.
Nuoskauda
Paprastai jaučiama kartu su artimųjų išdavyste ir gailesčiu sau. O kalba ji apie įkvėpimą.
Apskritai nuoskauda trukdo mums pamatyti savyje meilę.
Baimė
Ji atneša su savimi nevilties ir nerimo jausmą. Baimė kalba apie tikėjimo būtinybę.
Nerimas
O kartu su juo bejėgiškumo, neryžtingumo pojūtis. Visa tai kalba apie būtinybę
išreikšti vidinio „Aš“ jėgą.
Kas yra „agresija“?
• Žodis „agresija“ iš lotynų kalbos
reiškia „puolimas“.
• Agresija – tai tikslinis fizinis ar
psichologinis smurtas prieš kitą
žmogų (gyvūną).
• Agresyvumas – tai asmenybės
bruožas, pasireiškiantis agresyviu
elgesiu. Jis susidaro iš pykčio, kaltės
jausmo, priešiškumo.
Baziniai žmogaus poreikiai ir juos lydinčios emocijos
Kokie yra esminai žmogaus poreikiai?
Džonas Grėjus (John Gray) g. 1951 m. amerikiečių filosofijos mokslų daktaras,
didelę patirtį turintis psichologas,
skaitomiausias visų laikų knygų apie vyrų
ir moterų santykius autorius, 26 metus
vedantis seminarus apie tarpusavio
santykius. Taip pat Amerikos medicinos
psichoterapijos ir psichodiagnostikos
kolegijos narys bei diplomuotas gydytojas,
Ministerijos patvirtintas trauminio streso
ekspertas, Amerikos psichologų
konsultantų asociacijos narys. Geriausiai
žinomi jo kūriniai: "Vyrai kilę iš Marso,
moterys - iš Veneros", "Vaikai kilę iš
dangaus".
Baziniai žmogaus poreikiai ir juos lydinčios emocijos
Kiekviename žmogaus gyvenimo etape (yra 9 etapai;
vienas etapas – apytiksliai 7 gyvenimo metai) mumyse
vyksta reikšmingi pasikeitimai: mes augam, daugiau
pradedam suvokti ir dėl to formuojasi nauji baziniai
poreikiai.
Suformuotas naujas bazinis poreikis mums tampa
pačia svarbiausia varomąja jėga
sekantiems
septyniems metams.
Jeigu šis bazinis poreikis patenkinamas – mes lengvai
vystome atitinkamus amžiui sugebejimus ir
potencialą. Formuojame pagrindą tolimesniam
augimui.
Jeigu atitinkamo etapo poreikis nepatenkinamas –
žmogus negali realizuoti savo vidinio potencialo.
Kitame gyvenimo etape jam bus dar sunkiau vystytis,
realizuotis, nes jis negavo reikalingo palaikymo,
pripažinimo ir paruošimo.
Pirmas etapas (nuo 0 iki 7 metų) „ Eiti paskui lyderį“
Baziniai poreikiai: meilė, gerumas, rūpestingumas, dėmesingumas, švelnumas, saugumas,
maitinimas, geras miegas, režimas.
Šio amžiaus vaikas priklauso nuo savo tėvų. Tėvai vaikui – lyderiai, paskui kuriuos jis eina.
Imituojant juos - jis mokosi. Jei tėvai myli – vaikas supranta, kad jis vertas meilės ir palaikymo.
Jei tėvai laikosi savo žodžio – vaikas mokosi tikėti ir pasitikėti. Jei tėvai reaguoja į vaiko
verkimą – jam vystosi sugebėjimas turėti sveikas viltis ir optimizmą. Jei tėvai rūpinasi savo vaiku
– vaikas gauna tvirtą bazę, kuri ateityje leis pasirūpinti savimi ir aplinkiniais. Jei tėvai kantriai ir
su meile padeda savo vaikui, kai jis dar mažas ir daug ko negali, nemoka – ateityje tokiam vaikui
bus lengviau kreiptis pagalbos ir padėti kitiems.
Jei jūs pastebėjote, kad
poreikiai iš šito etapo nėra
pilnai patenkinti – skirkite
savo kūno lepinimo
procedūroms, gydykite
savo kūną. Pvz.,
treniruotės, masažai, joga
ir pan.
Antrasis etapas (nuo 7 iki 14 metų) „Laikytis taisyklių“
Baziniai poreikiai: draugystė, linksmybės, žaidimai, bendravimas ir kolektyvinė veikla.
Jei vaikas gauna pakankamai draugystės ir linksmybių, kurių jam reikia šiame gyvenimo etape –
tikimybė, kad ateityje toks žmogus galės lengvai nustoti pramogauti ir imtis darbo, spręsti
sudėtingiausias gyvenimo užduotis. Toks žmogus išvystys savyje gebėjimą gauti malonumą iš
intensyvaus darbo.
Šio amžiaus tarpsnio vaikai, žaidžiantys žaidimus pagal taisykles – išmoksta save nagrinėti ir
žaisti ne dėl pergalės, o dėl pačio proceso. Šiame etape - laimė ir džiaugsmas vaikui slypi
daugystėje, bendradarbiavime, gebėjime priimti pagalbą ir padėti. Vaikas, gauna iš draugystės
saugumo jausmą ir palaikymą, vysto savyje gebėjimą džiaugtis gyvenimu, linksmintis ir būti
laimingu. Kolektyviniai (komandiniai) žaidimai suteikia vaikui galimybę pasijausti nugalėtoju.
Net, jei komanda ir nelaimi – vaikas sužino, kad priežastis viso to slypi ne jame asmeniškai, o
pačioje situacijoje. Tarpusavio palaikymas žaidime padeda labiau jaustis savimi, labiau pasitikėti
savimi ir geriau save išreikšti.
Trečiasis etapas (nuo 14 iki 21metų) „Eiti paskui savo protą, išmintį“.
Baziniai poreikiai: pasiekimai, pasitikėjimas savo jėgomis, nepriklausomybės jausmas.
Tai savęs išbandymo laikas. Jeigu šitame amžiuje žmogus pakankamai skatinamas ir
pakankamai turi galimybių išbandyti save – jis be vargo savyje išvysto pasitikėjimą, kad
gali sėkmingai siekti tikslo. Kai klaidos priimamos ramiai, o didelių pasiekimų
nereikalaujama, tuomet tokio amžiaus žmogus lengvai realizuoja savo didėjantį
nepriklausomybės jausmą (nemaištaujant). Jei tokio amžiaus žmogus šalia savęs turi
gerus mokytojus - jie tampa jam geru pavyzdžiu, kokiu jis nori būti.
Nepatenkinti poreikiai kaip „Psichologinės“ agresijos
pasireiškimo problemos pasekmė?!
Baimės ir nepasitikėjimo visam pasauliui jausmas. Vienerių metų vaikui
formuojasi bazinis pasitikėjimo jausmas tiek visam pasauliui, tiek žmonėms.
Taigi, arba formuojasi saugumo jausmas arba nepasitikėjimo, baimės ir
nerimo jausmas. Jeigu vaikas turėjo negatyvią patirtį bendraudamas su
žmonėmis, o gal mama jautė baimę už savo ateitį – tikmybė, kad vaikas,
jausdamas neigiamus jausmus, pradėd gintis nuo jų. Pasaulį ir žmones
priims kaip pavojų.
Nepatenkinti poreikiai kaip „Psichologinės“ agresijos
pasireiškimo problemos pasekmė?!
Negatyvus požiūris į save. „Aš blogas, ir elgiuosi,
kaip blogas“. Bet tokie vaikai, netgi elgdamiesi
blogai labai jautriai ir skaudžiai reaguoja netgi į
„minkštą“ kritiką. Ji jiems skamba kaip „tu - blogas“.
Patarimas. Vienas iš būdų prieš tokią reakciją – „aš pranešimas“. Reikia sakyti ne „tu mane užmuši, kai
taip darai“, o „ aš blogai jaučiuosi, kai tu taip darai“;
ne „tu trukdai“, o „ žinai, aš blogai jaučiuosi, kai tu
triukšmauji“. T.y. reikia reaguoti ne į vaiko
asmenybę, o į konkretų poelgį ir tokiu būdu padėti
vaikui suprasti poelgio pasekmes.
Nepatenkinti poreikiai kaip „Psichologinės“ agresijos
pasireiškimo problemos pasekmė?!
Socialinis mokymas (tėvų, pedagogų pavyzdžiai). Vaikas, su kuriuo žiauriai,
nepagarbiai elgiasi kiti, gali kartoti šio elgesio modelį: „Kaip elgiesi su manimi,
taip ir aš elgsiuos su kitais“. Jeigu vaikas gyvena šeimoje, kur dažnai barasi,
rėkia vienas ant kito – jis kartos tą patį, tik kitose situacijose.
Dažnai agresijos priežastimi tampa reakcija į suaugusiųjų draudimus. Tai
susiję su tuo, kad suaugusieji priversti kai kuriose situacijose drausti vaikui
elgtis taip, kaip jam norisi.
Tokiais atvejais patariama atsižvelgti į sekančius momentus: visų pirma, reikia
protingai nustatyti drausmes ir ribas; antra, reikia atsiminti, kad pagrindinis
bet kokio vaiko poreikis – yra noras jaustis mylimu ir branginamu, gerbiamu.
Todėl svarbu teisingai formuluoti savo neigiamą atsakymą: „…aš tave labai
myliu (aš tave labai gerbiu), bet aš neleisiu tau taip elgtis (tai padaryti), todėl
kad (tai pavojinga tau ir kitiems)...“.
Emocinė ir socialinė parama vaikui
• Ugdymo procese didelę reikšmę turi ne
tik perdudoamos žinios, bet asmeninės
ugdytojo savybės. ATSPINDĖJIMO
(veidrodiškumo) mechanizmas
vienareikšmiškai padeda vaikui suvokti ir
koreguoti savo elgesį.
• Vaiko geranoriškumas, kantrumas,
empatija ir kitos teigiamos savybės yra
ugdomos stebint suaugusiuosius. Taigi,
bendraujant su vaikais šias teigiamas
savybes pirmiausia turime išreikšti mes
patys - suaugusieji.
• Didelė tikimybė, reminatis
“veidrodiškumo mechanizmui”, kad
stebimas savybes greitai perima vaikai.
Emocinė ir socialinė parama vaikui
• Aplinkiniai žmonės yra tarsi veidrodžiai,
pagal kurių atspindžius vaikai kuria savo
paties vaizdą, formuoja savo paties
vertinimą, nuomonę apie save.
• J.Piaget nuomone, vaikas patinka sau pats
tik tada, kai jaučia, kad gali patikti kitiems.
Teigiamas atgalinis ryšys, sėkmės
išgyvenimas stiprina, o neigiamas atgalinis
ryšys ir patiriamos nesėkmės silpnina vaiko
savęs vertinimą.
• Kitų žmonių, pirmiausiai tėvų, pedagogų,
specialistų, bendraamžių vertinimai turi
įtakos tiek itin aukštam savęs vertinimui tiek
žemam vertinimui (pernelyg negatyvus
požiūris į vaiką arba pernelyg giriamas
vaikas.
Emocinė ir socialinė parama vaikui
Agresija kritinėje situacijoje atlieka apsauginę funkciją. Agresyvus vaiko elgesys
dažniausiai pasireiškia kritiniuose amžiaus perioduose. Tai reiškia, kad vaikui tapo
sunkiau išgyventi bet kokią sunkią gyvenimišką situaciją.
Kuo daugiau neigiamos energijos susikaupia, tuo mažesnis stimulas reikalingas,
kad ji pasireikštų, išeitų į išorę. Agresyvi energija gali pasireikšti spontaniškai. Bet,
žmoguje, apart šito instinkto, yra jėgos ir galimybės numalšinti savo troškimus.
Šitos jėgos padeda žmogui kitų veiksmų pagalba mažinti savo agresiją. Meilė ir
draugiškumas padeda blokuoti agresijos prasiveržimą. (K.Lorenzas).
Emocinė ir socialinė parama vaikui
Emocijas galime valdyti, tačiau turime suprasti, ką jaučiame ir
kodėl. Svarbi emocinė higiena.
• Čia veikia visiems žinomas fizikos dėsnis – niekas iš niekur
neatsiranda, ir į niekur nedingsta. Ilgą laiką slėpti ar slopinti
jausmai gali pratrūkti tą akimirką, kai patys to nesitikėsime ir
nebūtinai bendraudami su tuo žmogumi, ant kurio pykstame ar
dėl kurio liūdime iš tiesų.
• Neslėpdami jausmų, adekvačiai juos išreikšdami, išvengsime
emocinių „sprogimų“.
•Tačiau slopinimą galime atsinešti ir iš vaikystės. Pavyzdžiui
tokia situacija. Mama pyksta. Mažas vaikas klausia, - tu pyksti?
Mama sako, - ne, aš nepykstu. Ir vaikas, kuris mokosi jausmų,
nebesupranta. Iš to, kaip jis jaučia mamą, ką mato iš jos
išraiškų, jam atrodo, kad ji pyksta, tačiau mama tą jausmą
nuneigia. Vaikas susidaro sau nuomonę, kad tai nėra pyktis ir
išmoksta pats nepripažinti savo pykčio, išstumia jį. Taip
atsitinka dėl to, kad mama neadekvačiai vaikui išsako savo
būseną. Jai reikėtų pasakyti, - taip, aš pykstu. Tuomet vaikas
galėtų suformuoti tinkamą pykčio suvokimą. O kitaip vaikas
supranta, kad pykti negalima ir išmoksta slopinti tą pyktį.
Emocinė ir socialinė parama vaikui
Emocijas reiškiame trejopai. Fiziologinė jausmų išraiška - tai kūno drebėjimas, galvos
svaigimas, širdies plakimas, kraujospūdžio šokinėjimas ir t.t. Antras būdas, - kūno kalba:
intonacija, ašaros, šypsena, veido mimika, t.y. – kaip mes parodom tas savo emocijas, iš ko
mes atspėjame, ką jaučiame. Trečias aspektas – subjektyvus, sąmoningas jausmas.
Jei vaikas nuolat užgniaužia nemalonias emocijas, vėliau jos ,,grįžta” sukeldamos nemažai
problemų. Vaikai, kurie išmoksta atpažinti ir konstruktyviai išreikšti savo jausmus, įgyja
labai vertingų gyvenimiškų įgūdžių. Jie mokosi iš svarbių jiems asmenų. Kai tėvai ar
pedagogai supranta save ir elgiasi brandžiai, perteikia tai ir savo vaikams.
Su emocijomis susijusios ir mintys. Neišreiškiant emocijų, ar jaučiant negatyviąsias, dažnai
prisigalvojame neigiamų minčių: kad esame nemylimi, niekam nereikalingi, nesuprasti.
Tiesa, tai susiję ir su savęs vertinimu, emocijas slopinti ar neadekvačiai reikšti yra linkę
save nuvertinantys žmonės.
Emocinė ir socialinė parama vaikui
• Su emocijomis susijusios ir mintys. Neišreiškiant emocijų, ar jaučiant negatyviąsias,
dažnai prisigalvojame neigiamų minčių: kad esame nemylimi, niekam nereikalingi,
nesuprasti. Tiesa, tai susiję ir su savęs vertinimu, emocijas slopinti ar neadekvačiai
reikšti yra linkę save nuvertinantys žmonės.
• Kad mūsų emocijos būtų tokios pat harmoningos, kaip Bacho akordai, svarbu jas
suprasti, laiku išreikšti ir su jomis susidraugauti.
• Pasinaudoti galima ir tuo, kad mūsų protas susijęs su išorinėmis reakcijomis.
Nuoširdžiai šyptelėję, pasitempę, pakėlę galvą, eidami ryžtingu žvilgsniu siųsime
smegenims impulsus ir po truputį keisime savo vidų. Na, o jei dar nepamiršime save
pagirti, įsigysime akvariumą ar pasisodinsime gėlių, kurias laistydami norom nenorom
atsipalaiduosime, mūsų emocijos vaivorykštės spalvomis nuspalvins mūsų ir artimųjų
gyvenimus.
Išvados
Pažinkime savo poreikius (bazinius ir asmeninius), neignoruokime jų.
Gera emocija – tai signalas, kad judame gera kryptimi, bloga emocija
liudija apie nepatenkintus asmeninius poreikius.
Svarbu išmokti atpažinti savo emocijas ir jas įvardinti bei tinkamu būdu
“utilizuoti” (gamta, vanduo, oras, sportas, saviraiška...)
Išankstinių lūkesčių formavimas – neigiamų emocijų tikimybė:
Emocijos = rezultatas – lūkesčiai.
Vis dažniau keiskime negatyvias mintis į pozityvias.
Neslėpkime savo jausmų ir emocijų, jas įvardinkime ir mokykime tą
daryti ir savo vaikus.
Svarbi emocinė higiena ir hierarhija