Transcript Atsisiųsti
Pamokos kokybė Pagalvokite, kas yra pamoka... atsakymą suformuluokite taip, kad suprastų paprasta kaimo močiutė PAMOKOS RODIKLIAI Pasiekimai (lyginant su išsikeltu uždaviniu) Mokymo proceso kokybė Mokymosi proceso kokybė Mokinių poreikių tenkinimas Vertinimas ugdymo procese Specialiųjų poreikių mokinių mokymas Mokinių elgesys ir drausmė Šiuolaikinė pamoka Pamoka- tai planingai organizuota, reglamentuota tam tikrų dokumentų mokytojo ir ugdytinių veikla. Pamoka- mokytojo ir mokinių kūryba. Pamoka- mokymo(-si) procesas. Pamoka- žinios- veikla- rezultatas. Pamoka- ugdymo turinio konkretinimas mokykloje (!!!). • Mokytojas planuoja ugdymo procesą taip, kad jis būtų naudingas tiek rengiantis pamokoms, tiek jas pravedant. Jis koreguoja savo planus, priklausomai nuo klasės mokinių žinių lygio. Derina pamoką, apmąsto kur jis galės lavinti ar ugdyti įgūdžius, reikalingus vienam ar kitam gebėjimui formuoti. Planuoti pamoką – tai menas, ne mokslas; nėra jokios apibrėžtos idealios pamokos, kuri būtų skirta įgyvendinti bet kuriems tikslams. G.Petty Pamoką reikia suplanuoti taip, kad būtų įgyvendinti užsibrėžti uždaviniai; Pamokos uždavinys turi būti aiškus mokiniams; •Pamoka turi turėti loginę struktūrą; Reikia pasitelkti įvairių mokymo metodų ir skirti įvairių užduočių; Planas turi būti tinkamas konkretiems mokiniams; Jei tik įmanoma, mokytojo dėstymą žodžiu reikėtų iliustruoti vaizdinėmis priemonėmis; Planuojant būtina Galvoti apie mokinių mokymąsi, išmokiną,t.y. kaip juos įtraukti į sąmoningą mokymąsi, o ne tik apie dalyko išdėstymą Kaip padėti savo mokiniams įgyti bendrąsias ir dalykines kompetencijas ir apibrėžtų rezultatų, nurodytų bendrosiose programose? Vadovėlia, mokymo(si) priemonės? Šiandien beveik visi vadovėliai iš dalies atitinka 2008 m. patvirtintas Bendrąsias programas. Visų vadovėlių turinyje pateikta medžiaga daugiau ar mažiau leidžia ugdyti Bendrosiose programose numatytus pasiekimus. mokytojas privalo pasirinkti tinkamo turinio, suprantamo teksto, atitinkančio jo mokinio amžių, turimą patirtį ir gebėjimus. http://www.sac.smm.lt ) Ką planuojame: pamokas? mokymąsi? Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. J. V. Getė Planas: Ko siekiame?(Uždaviniai) Ką turime daryti, kad pasiektume?(Veiklos) Įsivertiname: ką turėtume daryti kitaip? BP: Mokymo ir mokymosi programa metams Vertiname: Ką pasiekėme? Iš kur žinome? Ką reikia žinoti individualizuojant ir diferencijuojant ugdymo turinį? Mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi lemiančius veiksnius Poreikius Sugebėjimus Interesus Turimą patirtį Mokymosi/mokymo stilius Diferencijavimas Rinkdamiesi diferencijuotą mokymo ir mokymosi veiklą bei vertinimą, mokytojai turi atsižvelgti į mokinių: Gebėjimus Ankstesnį mokymąsi Individualius mokymosi būdus Asmeninius poreikius Mokymosi tempą Praleistas pamokas Socialinę, kultūrinę aplinką Brandą Vertiname mokymąsi Kiekvienos pamokos pradžioje įsivaizduokite savo žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų lygio mokinį Pamokos pabaigoje atsakykite sau į klausimą: Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko? Mokymo(si) uždaviniai ir vertinimas Vertinimo planavimas: Ko aš noriu, kad mokiniai išmoktų? Kaip jie to išmoks? Kaip aš sužinosiu, ar jie to išmoko? Vertinimo informacijos panaudojimas, Sprendimai: Kur esam dabar? Kur norime būti? Kas turi žinoti šią informaciją? Kokios ji turėtų būti formos? Kaip dažnai teikiama? Vertinimo informacijos analizavimas: Ką mokiniai žino ir supranta? Ką jie gali padaryti? Ką mokiniai patys mano apie savo darbą? Vertinimas mokant, informacijos rinkimas ir fiksavimas: Ką aš jau žinau apie mokinius? Kaip galėčiau sužinoti daugiau? Ką turiu užfiksuoti kaip reikšmingą pažangą? Kaip aš fiksuoju vertinimo informaciją? Pamoka, kurioje vyrauja mokytis padedantis vertinimas Aiškūs uždaviniai: mokytojas juos aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai – ką reiškia ją gerai atlikti Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti susijęs su rezultatu ir su procesu Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis ryšys): informacija apie tai, kur reikia patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti Pagyrimo ir tolesnio uždavinio grįžtamasis ryšys tikslai uždavinys pagyrimas uždavinys pagyrimas Nusistatykime labai aiškius tikslus, pripažinkime esamą mokinių lygį, venkime skatinti varžytis ar lygintis su kitais, vietoje to, leiskime jiems varžytis su: užduotimi ir su savimi, (su ankstesniu darbu) Aktyvių metodų taikymas pamokoje Informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) taikymas pamokose mokytojams suteikia naujų ir modernių mokymo pokyčių: IKT integravimas į darbo ir pamokų planavimą sukuria naują pamokų kūrimo strategiją. Daugeliui mokytojų siūloma keisti ilgus metus nusistovėjusius tradicinius mokymo metodus, o IKT naudojimas ir gali juos pagyvinti, gali kelti mokinių motyvaciją, leidžia geriau individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį; Kiekvienas mokytojas prisitaikys jam ir jo mokiniams priimtinas veiklas; Interaktyvius mokymo(si) metodus kurie leidžia tiek mokytojui, tiek jo mokiniui tapti aktyviais ugdymo proceso dalyviais Mokytojas bet kuriuo atveju turėtų išlikti kurėju mokymo(si) priemonių kiekybė nelemia pamokos kokybės nepadeda siekti reikiamo rezultato ( žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų). REFLEKSIJA Siekite mėnulio. Jei jo ir nepasieksite, tai bent keliausite žvaigždės link. V.Rydas