Transcript - BMT tai
Pasiruošimas pamokoms individualizuojant ir diferencijuojant mokymą
. Teoriniai ir praktiniai aspektai Janina Varnienė, PPRC Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėja 2008-03-05
Ugdymo turinys
• • Ugdymo turinį sudaro: • •
Mokinio jau turima patirtis.
Ugdymo programos ir kontekstas.
• • •
Mokymo ir mokymosi metodai.
Vertinimo būdai ir rezultatai.
Mokymo ir mokymosi šaltiniai bei priemonės.
Ugdymo turinys
• •
Formalus - reglamentuotas Neformalus arba paslėptas
Ugdymo turinio proceso tikslas
Pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi bei prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje.
Kodėl reikia individualizuoti ir diferencijuoti mokymą?
• • • •
Mokiniai skiriasi fizine, emocine, socialine branda Mokiniai turi skirtingų sugebėjimų, įgūdžių, kultūrinės patirties Mokiniai skirtingai daro pažangą Mokiniai mokosi skirtingais stiliais
Individualizavimas
Individualizuotas mokymas pritaikytas prie besimokančiųjų poreikių įvairiose situacijose. Jis turi aiškų tikslą ir programą, susietas su grįžtamuoju ryšiu, pasirinktu mokymo/si tempu.
J. Laužikas, N.L.Gage, A. B. Marshall, T.G. Page, J.G. Thomas ir kt.
Diferencijavimas
Diferencijuotas mokymas siaurąja prasme yra tokia mokymo kryptis, kai, atsižvelgus į mokinių skirtybes, sudaromos specialios mokinių grupės, kurios mokomos skirtingai.
B. Bitinas, V. Rajeckas, Z. Bajoriūnas, J. Vaitkevičius, 1981.
Ugdymo turinio diferencijavimas
• • •
Diferencijavimas
-
ugdymo turinio pritaikymas skirtingo sugebėjimų lygio mokiniams Pritaikoma
• • •
Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai Diferencijuojama
• •
Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems
Skirtumai tarp individualizavimo ir diferencijavimo
Individualizavimas yra platesnė sąvoka nei diferencijavimas.
Individualizavimas individualybę, čia nekreipiama dėmesio į atskiras mokinių savybes. išreiškia bendrą orientaciją į Diferencijavimas – siauresnė sąvoka, nes orientuotas į tas konkrečias savybes, kuriomis mokiniai skiriasi vieni nuo kitų. Diferencijuoto mokymo sistema – tai nuolatinio, besikeičiančio mokymo diferencijavimo kaip proceso rezultatas.
I. Unt, R. Navickas
Ką reikia žinoti diferencijuojant ugdymo turinį?
Mokytojo mokymą ir jo mokinių mokymąsi lemiančius veiksnius Poreikius Sugebėjimus Interesus Turimą patirtį Mokymosi/mokymo stilius
Kaip pažinti savo mokinius?
•
Formuojamasis vertinimas padeda nustatyti mokinių interesus, individualius poreikius, sugebėjimus
•
Formuojamojo vertinimo metodai:
• •
Stebėjimas Klausymas
• •
Sudarymas sąlygų mokiniams kalbėti Mokinių darbų peržiūrėjimas ir aptarimas
•
Klausimai
•
Šiais metodais renkama informacija apie tai:
• •
ką mokiniai jau žino ir geba ko jie dar nežino ir negali padaryti
• •
kas juos domina kokią jie turi mokymosi patirtį
•
kokie mokymosi stiliai jiems geriausiai tinka
•
Vertinimo informacija panaudojama sprendžiant kaip mokyti toliau - planuoti pamokas visai klasei, galvojant apie skirtingus klasės mokinius
Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių interesais
• •
Mokiniai, kaip ir kiekvienas žmogus, nori mokytis to, kas juos domina ir kas jiems sekasi Susidomėjimas išlieka ilgesnį laiką, jeigu tema ar gebėjimas stimuliuoja mokinį. Mokytojai to pasiekia leisdami mokiniams iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi - pasirinkti ko jie nori arba ką jiems reikia išmokti.
Pritaikant ugdymo turinį svarbu remtis mokinių mokymosi apžvalga
• •
Mokymosi apžvalgoje nurodoma, kaip mokinys mokosi ir kas jam sekasi geriausiai, veiksniai lemiantys mokymą ir mokymąsi:
• lytis • kultūrinis pagrindas (etniškumas, religija) • mokymosi stilius • kalba, kuria kalba namuose • sugebėjimai • pomėgiai, interesai
Mokytojas, pasinaudodamas mokinio mokymosi apžvalga, gali pritaikyti mokymą bent vienu aspektu.
Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (1) Intelektas – gebėjimas spręsti problemas arba sukurti produktus, vertingus vienoje ar keliose kultūrinėse situacijose.
Intelekto sritis Erdvinis/vizualinis Asmeninis/vidinis
Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (2)
Intelekto sritis Tarpasmeninis Muzikinis/ritminis Kūno/kinestetinis
Skirtingi mokymosi stiliai, susiję su daugialypiu žmogaus intelektu (H. Gardner, 1999) (3)
Intelekto sritis Matematinis/loginis Verbalinis (kalbinis)/lingvistinis Aplinkos/gamtininko
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (1)
•
Savęs pažinimas
•
Mokytojas gali parengti įvairių klausimų mokinių savęs pažinimui, į kuriuos reikia atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui:
• • • •
Man geriau, kai pamokoje tylu nei kai triukšminga.
Man labiau patinka dirbti poroje nei vienam..
Aš dėmesingesnis po pietų nei iš ryto.
Aš labiau mėgstu kalbėti tam tikra tema nei rašyti apie tai.
•
Gali būti mokinių paprašoma užbaigti atvirus teiginius, pvz.Užbaikite šiuos teiginius:
•
Geri mokiniai yra ...................................................................................
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2)
•
Pagal mokymosi pobūdį:
•
Vizualinis
•
Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas, žemėlapius
• • • • • • • •
Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas Mėgsta skaityti Gali būti susimąstęs Mokosi ir prisimena užsirašydamas Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant kortelių ir jas peržvelgia Sudaro sąrašus ir turi detalų kalendorių Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus Gerai nujaučia kryptį
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2 tęsinys)
•
Pagal mokymosi pobūdį:
•
Girdėjimo
•
Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti
• •
Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės draugais Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus
• • • • • •
Planuoja darbus tardamasis su kitais Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus Pakartoja nurodymus Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti
Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (2 tęsinys)
•
Pagal mokymosi pobūdį:
•
Lytėjimo
• • • • • • • • •
Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais, tyrinėti ne klasės aplinkoje Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan.
Mėgsta gaminti daiktus, piešti, braižyti Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius bei schemas Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus lapuose Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų dimensijų modelius Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus Mėgsta bandyti ir nesijaudina dėl klaidų
Bendrosios kompetencijos ir pamokos planavimas Bendrosios kompetencijos (mokėjimo mokytis, kultūrinio sąmoningumo, komunikavimo ir kt.) Dalyko išsilavinimo standartai koncentrais Pamokos planas (uždaviniai, tema, veiklos, kt.)
Pamokos planas
Koks pamokos planavimo tikslas?
Kuo remtis planuojant pamoką?
Kaip užrašyti pamokos planą?
Koks pamokos planas yra geras?
Bendrosiose programose pabrėžiami mokinių pasiekimai
Esminis mokymosi rezultatas - kompetencija – kokiu būdu mokinys parodo, jog gali veikti pasinaudodamas įgytomis žiniomis, supratimu, gebėjimais ir nuostatomis.
Veiklos sritis 3-4 klasė Mokinių pasiekimai
Mokiniai turėtų gebėti:
Gebėjimai Žinios ir supratimas Nuostatos
1. Energijos ir fizikinių procesų pažinimas 1. Taupyti elektros energiją siekiant saugoti gamtą 1.1. Tyrinėti ir apibūdinti paprasčiausius elektros rei š kinius. Remiantis pavyzdžiais...
1.1.1. Savais žodžiais apibūdinti š iluminį elektros srovės poveikį 1.1.2. Pateikti žmonių veiklos, kuriai reikalinga energija pavyzdžių...
Ugdymo proceso gairės
Mokiniai, stebėdami elektros srovės naudojimą buitiniuose prietaisuose, pastebi, kad i š siskiria š iluma....
Gera pamoka
• Nustatyti ir i
š sakyti uždaviniai
• Tikslios, naujausios mokytojo
žinios
• Mokytojas - dalyko entuziastas • Tinkami mokymo ir mokymosi
būdai
• Pakankamas temos
i š nagrinėjimas skatinantis savaranki š ką mokymąsi
• Tikslus, vertinantis ir
konstruktyvus grįžtamasis ry š ys
• • Tinkamas ry
š ys tarp teorinių žinių ir praktinio taikymo Diferencijuota mokymo ir mokymosi medžiaga
• Gabiems mokiniams skiriama
tinkama tolesnė veikla
• Silpnesni mokiniai remiami
tinkamomis priemonėmis
• Tinkami vertinimo būdai • Tikslus mokomosios medžiagos
parinkimas ir išplanavimas
Visiškai diferencijuotos pamokos
Naujos medžiagos dėstymo pamoka Pamokos eiga:
• 15 min. – mokiniai pateikia klausimus ir
atsako į juos.
• 20-25 min. – savarankiškas darbas grupėse;
mokytojas konsultuoja
• 10-5 min. – mokytojas apibendrina darbus,
skiria namų darbų užduotis( frontalus darbas su visa klase).
Visiškai diferencijuotos pamokos
• •
Kartojimo pamoka Pamokos eiga: 35-40 min. - savarankiškas darbas trim etapais; mokytojas stebi ir, prireikus, taiso 10-15 min. - mokytojas apibendrina darbus, skiria namų darbų užduotis( frontalus darbas su visa klase).
Pamokos, kurių atskiros dalys diferencijuotos
• • •
Naujos medžiagos dėstymo pamoka Pamokos eiga: 20 min. – naujos medžiagos dėstymas ( frontalus darbas su visa klase) 20 min. – savarankiškas darbas poromis; mokytojas konsultuoja 5 min. – neaiškumų apibendrinimas, namų užduočių skyrimas ( frontalus darbas su visa klase).
Pamokos, kurių atskiros dalys diferencijuotos
• •
Žinių patikrinimo pamoka Pamokos eiga: 3-5 min. – frontalus darbas su klase – užduočių pateikimas 42-40 min. – savarankiškas darbas