Slide 1

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 2

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 3

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 4

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 5

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 6

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 7

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 8

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 9

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 10

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 11

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 12

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 13

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 14

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 15

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 16

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 17

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 18

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 19

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 20

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 21

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 22

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais


Slide 23

SEMINARAS
ATNAUJINTA PRADINIO UGDYMO
BENDROJI PROGRAMA

Lektorė Edita Liutkuvienė

Ugdymo tikslai
Tikslai - aiškūs glausti teiginiai
nusakantys, ko mokytojas tikisi
pasiekti. Šiais teiginiais išreiškiami
gana platūs apibendrinti ketinimai.
Pavyzdžiui:
– Pagerinti mokinių gebėjimus kuo tiksliau atpasakoti
skaitytą tekstą.
– Sudaryti mokiniams sąlygas plėtoti kūrybinės raiškos
įvairiomis meno priemonėmis patirtį.

Pamokos uždavinys
Pamokos uždavinys

B.P.

Pamokos uždavinys

Pasiekimai
Pamokos uždavinys

Gebėjimai

Mokymosi uždavinių bruožai
Turi būti nustatyti konkretūs
laukiami rezultatai.
Konkretumas.
Aiškumas ir glaustumas.
Jie turi būti išmatuojami.

Mokymosi uždavinių komponentai
atlikimas (ką mokiniai gebės padaryti, svarbiausias ketinimas);
kokiomis sąlygomis (tinkamas kontekstas);
kokiais kriterijais bus remiamasi vertinant
( su kokiu standartu lyginti sėkmę).

Uždavinio pavyzdys
Mokinys, naudodamas pieštuką ir
skriestuvą, 3 mm tikslumu sąsiuvinio lape
nubraižys duoto spindulio apskritimą ir per
centrą nubrėš skersmenį.
Sąlyga - naudodamas pieštuką ir skriestuvą,
sąsiuvinio lape.
Veikla - nubraižys duoto spindulio
apskritimą ir per centrą nubrėš skersmenį.
Kriterijus (tikslumo) - 3 mm tikslumu.

Uždavinio pavyzdys

Perskaitę duotą tekstą, be klaidų suskirstys jį
į tris pagrindines pasakojimo dalis.
Sąlyga – perskaitę duotą tekstą
Veikla - suskirstys jį į tris pagrindines
pasakojimo dalis.
Kriterijus (taisyklingumas) - be klaidų.

Uždavinio pavyzdys
Dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse, per 10 min sudėlios iš
eilės pagal tris pagrindines pasakojimo dalis
ir užrašys tų dalių pavadinimus.
Sąlyga – dalimis sukarpyto ir išmaišyto teksto
korteles, grupelėse
Veikla - sudėlios iš eilės pagal tris pagrindines
pasakojimo dalis ir užrašys tų dalių
pavadinimus.
Kriterijus (laikas) - per 10 min .

Uždavinio pavyzdys
Naudodamasis savo nupieštais, kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais
paveikslėliais, nežiūrėdamas į eilėraščio
žodžius, apibūdins, apie ką rašoma bent 4
posmuose.
Sąlyga – naudodamasis tik savo nupieštais kiekvieną
eilėraščio posmą iliustruojančiais paveikslėliais,
nežiūrėdamas į eilėraščio žodžius
Veikla - apibūdins, apią ką rašoma kiekviename
posme.
Kriterijus (kiekis) - bent 4 posmuose

Mokinių pažinimas

Ką aš žinau apie savo mokinius?
Kurie atlieka viską, kas liepiama ir
daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie nė minutei negali nustygti
vietoje?
Kuriuos reikia nuolat skatinti?

Mokinių pažinimo klausimų
tęsinys
Kuriems sekasi matematika, kuriems
kalba, kuriems tai sunku?
Kas sekasi tiems mokiniams,
kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie
mėgsta?
Kuris mokinys turi paslėptų talentų?

TĘSINYS
Kurie turi elgesio problemų?

Kokiais būdais mokiniams patinka
mokytis?
Kada mano mokiniai geriau supranta,
ar klausydamiesi, ar stebėdami, ar
tyrinėdami, ar diskutuodami...

Individualizuotas
mokymasis
Atsižvelgiama į tai, kad skirtingi mokiniai
skirtingais būdais pasiekia geriausių
rezultatų :
- Nustatomi individualūs mokinių
poreikiai ir mokymosi stiliai
- Ugdymas organizuojamas taip, kad
kiekvienas mokinys pasiektų kuo geresnių
rezultatų

Individualizuoto ugdymo
pamokoje bruožai

Mokiniai vadinami vardais
Pripažįstama mokinio asmenybė
Šypsomasi
Aiškūs mokymosi tikslai/uždaviniai ir vertinimo
kriterijai
Mokiniams parodomi gerai atlikto darbo pavyzdžiai
Maloni, skatinanti mokymosi aplinka
Pasidžiaugiama pasiekimais tiek formalioje, tiek
neformalioje aplinkoje
Pripažįstamas aktyvaus mokymosi vertingumas
Mokiniai padrąsinami dirbti grupėje ar poroje

Individualizuotas mokymasis
NĖRA
Kai tikimasi, kad mokiniai mokysis
patys
Kai nesivadovaujama Bendrosiomis
programomis
Kai leidžiama mokiniams daryti, ką jie
nori
Kai leidžiama mokiniams vieniems
prisiimti atsakomybę

Mokymosi būdai/stiliai
Mokytojai nustato mėgstamą mokinio mokymosi būdą :
- Regimasis:
• Plakatai, “titrų” kortelės, diagramos, lentelės

– Girdimasis /kalbėjimo:
• Diskusija, klausimų / atsakymų sesija, poezija, aliteraciniai posmai, foninė
muzika

– Kinestetiniai:
• Suplanuota fizinė veikla, darbas grupėse, vaidmenų modeliavimas ,
žaidimai, praktinė veikla

Visų būdų taikymas reikš diferencijaciją

Mokymosi veikla
1. Regimoji:
–
–
–
–

Ramus, linkęs stebėti, bet ne kalbėti
Tvarkingi, susisteminti užrašai
Pastebi smulkmenas
Pateikia informaciją regimąja forma,
atsimena naudodamas paveikslėlius ar
brėžinius, klausydamas braižo ar piešia
– Mėgsta skaityti informaciją ir pasižymėti
– Mėgsta skaityti ir rašo be klaidų

Mokymosi veikla
2. Girdimoji:
– Niūniuoja ir dainuoja
– Mėgsta diskusijas
– Garsiai šnekasi su savimi ar skaitydami judina
lūpas
– Mokydamasis naujų dalykų turi poreikį kalbėti
– Atsimena, ką išgirdo ar kas buvo pasakyta
– Mėgsta klausytis pasakojimų ar kalbančių
žmonių

Mokymosi veikla
3. Kinestetinis:
– Atsimena, ką veikė ar patyrė
– Atsimena ruošdamas plakatus ar modelius
– Atviro būdo, daug gestikuliuoja ir ilgai negali
sėdėti vietoje
– Mėgsta fizinę veiklą, tarkime kurti vaizdo filmą,
ardyti mechanizmus, pavyzdžiui, automobilio
variklį
– Beldžia pieštuką arba koją
– Netvarkingas

Pamoka, kurioje vyrauja mokytis
padedantis vertinimas
Aiškūs tikslai/uždaviniai: mokytojas juos
aptaria su mokiniais ir įsitikina ar jie visi
suprato užduotį, ar jiems aiškūs kriterijai
– ką reiškia ją gerai atlikti
Pagyrimas (pagiriamasis grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, ką mokiniai
atliko gerai ir kodėl tai gerai. Gali būti
susijęs su rezultatu ir su procesu
Tolesni uždaviniai (kritiškas grįžtamasis
ryšys): informacija apie tai, kur reikia
patobulėti ir kaip tai padaryti, t.y. rodyti ne
tik kas blogai, bet ir kaip tai ištaisyti

Mokytis padedantis vertinimas
Vertinimo užduotys gali būti pateikiamos
raštu, žodžiu ar būti praktinės
Mokiniams padedama suprasti, ko jie turi
siekti mokymosi procese ir kaip bus
vertinami
Aiškus, savalaikis ir konstruktyvus
grįžtamasis ryšys
Vertinama nuolat, kad mokiniai galėtų
pagerinti rezultatus

Vertiname mokymąsi
Kiekvienos pamokos pradžioje
įsivaizduokite savo
žemiausio/vidutinio/aukštesnio pasiekimų
lygio mokinį.
Pamokos pabaigoje atsakykite sau į
klausimą:
Ar suteikiau kiekvienam iš jų galimybę
įgyti mokymosi patirties ir ką jis išmoko?

Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos (2008)
Mokytojas:

(pagal E. Motiejūnienę)

stebi mokinių mokymąsi, laiku suteikia konkrečią,
individualizuotą grįžtamąją informaciją
apie jų sėkmę ir spragas
remdamasis vertinimo informacija, suteikia pagalbą tiems
mokiniams, kuriems jos reikia
moko mokinius vertinti ir įsivertinti, kelti tolesnio mokymosi
tikslus
informuoja mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus
mokytojus apie mokinio pasiekimus, mokymąsi, reikalingą
pagalbą.
naudodamasis vertinimo informacija planuoja tolesnį ugdymą
vertindamas specialiųjų poreikių mokinio pasiekimus ir
pažangą, remiamasi Bendrosiose programose arba mokiniui
pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais