Transcript Mokytojų kompetencijų įtaka mokinių mokymosi
Slide 1
BMT1 veiklų įgyvendinimas:
mokytojų kompetencijų įtaka
mokinių mokymosi motyvacijai
Vilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė
mokykla
2011-01-31
Slide 2
Seminaro tikslas
Praplėsti mokytojų kompetencijas,
būtinas mokinių mokymosi
motyvacijos skatinimui.
Slide 3
UŽDAVINIAI:
Pristatydamos namų darbus,
mokyklų komandos pasidalins
patirtimi;
Padėti įgyti mokytojo
kompetencijoms būtinus įgūdžius,
gebėjimus ir vertybines nuostatas;
Sudaryti ugdymo sąlygas, palankias
kompetencijoms plėtoti: humaniškai,
demokratiškai, visuotines vertybes
pripažįstančiai asmenybei ugdyti
Slide 4
LAUKIAMI REZULTATAI
Bendradarbiaus, siūlys, išreikš savo
nuomonę, kaip kurti humaniškas,
demokratiškas, visuotines vertybes
ugdant mokytojų kompetencijas;
Pasidalins savo patirtimi;
Numatomas tolimesnis bendravimas
ir bendradarbiavimas.
Slide 5
SEMINARO darbotvarkė:
– Seminaro įžanga
10.15-11.15 – Pamokos refleksija.
10.00-10.15
Vertinimas ir įsivertinimas.
Mokytoja metodininkė B. Žeimienė
11.15-12.00
- Mokytojų kompetencijų įtaka
mokinių mokymosi motyvacijai.
Direktorė G. Launikonienė ir Žaliosios BMT1 komanda.
12.00-12.40
– Pietų pertrauka
–Vinco Žemaičio muziejaus lankymas
13.00 -14.00 – Diskusijos ir dalinimasis patirtimi
14.00 – Refleksija
12.40.-13.00
Slide 6
Užduotis
Paimkite popieriaus lapą,
Ištieskite jį prieš save;
Klausykite kalbančiojo
nurodymų
ir
užsimerkite
Slide 7
Užduotis užmerktomis akimis:
Sulenkite lapą pusiau;
Nuplėškite viršutinį dešinįjį
kampą;
Sulenkite dar kartą pusiau;
Nuplėškite viršutinį kairįjį kampą
Atsimerkite
Slide 8
Užduotis
Išlankstykite
lapą ir
parodykite kolegoms.
Kodėl gavome skirtingai, jei visi
klausėmės tos pačios vykdymo
instrukcijos?
Slide 9
Kokia turėtų būti mokykla, kad šių dienų
mokinys gautų kokybišką išsilavinimą,
jaustųsi saugus ir laimingas?
Pagal Alan Beckley, gera mokykla yra tokia, kurios mokinys
gali pasakyti:
žinau savo mokymosi tikslus ir mokausi, kad juos
pasiekčiau;
žinau, ką reiškia gerai atlikti užduotis, ir galiu pats sau
padėti;
žinau, kad jeigu reikės pagalbos, sulauksiu jos mokykloje;
mano tėvai dalyvauja mokyklos veikloje, todėl ir aš čia
gerai jaučiuosi;
man patinka naudotis kompiuteriu ir aš žinau, kaip jis gali
padėti mokytis;
žinau, kaip esu vertinamas ir ką turėčiau daryti, kad
pagerinčiau savo mokymosi rezultatus;
žinau, kurie dalykai man sekasi gerai mokytis, ir galiu
gauti gerus įvertinimus;
noriu dirbti kartu su kitais mokiniais ir mokytis ne tik iš
mokytojų, bet ir iš klasės draugų;
baigęs mokyklą, galėsiu įgyti tokią profesiją, kokios noriu.
Slide 10
Mūsų mokyklose keliamas tikslas
pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas
mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų
kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų
tolesniam mokymuisi ir prasmingam,
aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje
visuomenėje.
Siekiant šio tikslo, Bendrosios programos,
vadovėliai ir kitos mokymo priemonės,
ugdymo procesas pamokoje ir po pamokų
turėtų būti pritaikyti mokinių amžiaus
tarpsniams, įgytai patirčiai, poreikiams,
sugebėjimų lygiui, mokymosi stiliams, skatinti
mokinius permąstyti savo mokymąsi, siekti
geresnių asmeninių rezultatų.
Slide 11
Ką daryti mokytojui?
Motyvuoti mokinius, pritaikyti,
diferencijuoti ir individualizuoti
ugdymo turinį. Kaip???
Jeigu mokytojas ilgą laiką dirbo su
klase „frontaliai“, vargu ar vieną rytą
atėjęs į mokyklą staiga sėkmingai
pradės taikyti individualizuotą
mokymą.
Geriau neskubėti ir gerai apmąstyti
mažus žingsnelius, kelti kvalifikaciją,
įgyti naujų kompetencijų, kad
palaipsniui išmoktų ir priprastų kitaip
dirbti ir mokiniai, ir mokytojas.
Slide 12
Žaliosios pasirinktas kelias: link
kokybiško mokymosi ir mokinių motyvacijos per mokytojų kompetencijų kėlimą
SEMINARAI:
Metamokymasis: kaip geriau suprasti, įsiminti ir
išmokti?
doc. dr. Vilija Stanišauskienė, KTU Edukologijos institutas
Pamokos vadyba. Nuo plano iki rezultato.
Pamokos uždavinių formulavimas.
Birutė Žeimienė, Marijampolės P. Armino pagrindinės mokyklos
mokytoja metodininkė
Įvairaus amžiaus moksleivių mokymosi
motyvacijos ypatumai bei žadinimo būdai.
Gražina Jakovickienė, Marijampolės kolegijos Edukologijos ir
psichologijos katedros vedėja
Slide 13
mokymo ir
mokymosi sampratos pokyčiai
Žingsneliai mokytojui:
Tyrimais įrodyta, kad mokymasis
yra daug sėkmingesnis,
kai mokinys yra aktyvus,
sąmoningas šio proceso dalyvis,
kai mokosi bendradarbiaudamas su
kitais,
kai mokymosi medžiaga ir
strategijos atitinka jo mokymosi stilių
ir tempą.
Slide 14
mokymo ir
mokymosi sampratos pokyčiai
Žingsneliai mokytojui:
Sudarant sąlygas mokiniui taip mokytis,
keičiasi ugdymo procesas pamokoje ir
mokytojo vaidmuo.
Mokiniai daugiau dirba patys, o mokytojas
jiems padeda, nukreipia, skatina mąstymą.
Mokytojas tampa ugdymo proceso tyrėju:
jis nuolat stebi, kaip mokiniams sekasi,
padeda įsivertinti, kelti realius mokymosi
tikslus ir jų siekti.
Jeigu mokytojas mato, kad kas nors
mokiniams nepavyksta, netinka pasirinktas
turinys, metodai, užduotys – visa tai keičia
ir pritaiko.
Slide 15
Mokinių pažinimas yra
būtina ugdymo individualizavimo ir
diferencijavimo sąlyga
Žingsneliai mokytojui:
Siekiant geriau pažinti mokinius, jiems duodama
daugiau praktinių darbų, prašoma pasidalyti įgyta
patirtimi vienas su kitu, skiriami lyderio vaidmenys ir
pan.
Taip pat domimasi mokinių gyvenimu po pamokų,
bendruomenėje ir šeimoje. Labai svarbu sužinoti,
kuo mokiniai domisi, ir tuo remtis pasirenkant
mokymo turinį ir mokymo bei mokymosi būdus.
Mokinys, kaip ir kiekvienas žmogus, nori mokytis to,
kas jam smalsu ir kas jam sekasi, kam jis jaučiasi
esąs stiprus.
Mokytojai išlaiko mokinių susidomėjimą ilgesnį laiką
leisdami jiems iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi
– pasirinkti, ką jie nori arba kas jiems atrodo svarbu
išmokti.
Slide 16
klausimai, kurie
padės giliau pažinti mokinius,
pamatyti klasėje jų grupes:
Žingsneliai mokytojui:
Ką aš žinau apie savo mokinius? Ar žinau, kuris iš jų tylus
ir kuris nuolat siekia mano dėmesio?
Kurie iš jų atlieka viską, kas liepiama, ir daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie negali nustygti vietoje nė minutės ir kuriuos reikia
nuolat skatinti?
Kuriems mokiniams sekasi matematika ir kuriems kalba,
kuriems tai sunku?
Kas sekasi mokiniams, kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kas sekasi mokiniams, kurių elgesys probleminis?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie mėgsta?
Kuris mokinys pasižymi paslėptais talentais?
Kokiais būdais mokiniams patinka mokytis? Ar klausantis,
ar stebint, ar darant, ar tyrinėjant, ar diskutuojant?
Slide 17
Žingsneliai mokytojui:
Atsakius į šiuos ir panašius klausimus, bus
lengviau pritaikyti mokymo turinį, mokymo,
mokymosi ir vertinimo metodus individualiai
kiekvienam mokiniui ar jų grupėms ir skatinti
mokinių mokymosi motyvaciją.
Mokytojas, taikydamas įvairius
diferencijavimo ir individualizavimo būdus, turi
būti labai atidus ir empatiškas, kad nesukeltų
mokinių netolerancijos vienas kitam, etikečių
klijavimo, patyčių.
Mokiniams reikia paaiškinti grupavimo,
skirtingų užduočių skyrimo principus, sudaryti
galimybę tobulėti, pirmiausia rinktis tai, kas
jiems labiausiai sekasi ar įdomu.
Slide 18
M.Prensky, švietimo konsultantas:
“Mūsų mokiniai pasikeitė iš esmės.
Šiandienos mokiniai nėra tie, kuriuos
numato mokyti mūsų švietimo
sistema. Šiandien visi mūsų mokiniai
yra žmonės, kuriems skaitmeninė
kompiuterių, video žaidimų ir
interneto kalba yra jų gimtoji kalba.
Mes, mokytojai, esame skaitmeninio
pasaulio emigrantai.”
Slide 19
SAVIVALDAUS
MOKYMOSI SRITYS
1. Gyvenimo karjeros planavimas.
2. Turimų kompetencijų išryškinimas.
3. Reikiamų kompetencijų numatymas.
4. Būtinos mokymosi veiklos /tobulėjimo
veiksmų/ planas.
5. Mokymosi kontrakto sudarymas.
6. Mokymosi/ kompetencijų tobulinimo
dienoraščio vedimas.
7. Veiklos refleksija ir rekonstrukcija.
8. Savojo mokymosi stiliaus pažinimas.
Slide 20
METAMOKYMOSI KOMPETENCIJA : (1)
Gebėti atpažinti savo mokymosi stilių bei
taikyti jį mokantis.
Gebėti refleksuoti savo praktinę veiklą ar jos
veiksmus.
Gebėti rekonstruoti ir analizuoti praeityje
buvusią veiklą .
Gebėti savo idėjas išreikšti konceptualiai ir
vaizdžiai.
Gebėti savo žinias ir idėjas derinti su kitų
žiniomis, idėjomis.
Gebėti keistis savo idėjomis su kitais
žmonėmis ir jų grupėmis.
Žinoti bendrąsias ir specialiąsias veiklos
kompetencijas bei gebėti jas atpažinti savo
veikloje.
Slide 21
METAMOKYMOSI KOMPETENCIJA : (2)
Gebėti dokumentuoti savo kompetencijos
įrodymus, formuojant kompetencijos
portfelį.
Gebėti mokytis dirbant besimokančioje
organizacijoje /bendruomenėje, mieste,
regione/.
Gebėti mokytis siekiant gyvenimo darnos
ir karjeros vystymo.
Gebėti taikyti problemų sprendimo
metodus mokantis.
Gebėti vesti mokymosi dienoraštį.
Gebėti vertinti savo mokymąsi ir jo
rezultatus.
Žinoti patirtinio mokymosi akreditavimo
principus.
Slide 22
Apie mokinių pažinimą,
Mokymąsi
Ir mokėjimą mokytis
kalbėjo doc. dr. Vilija
Stanišauskienė
Slide 23
METAMOKYMASIS :
kaip geriau suprasti, įsiminti ir išmokti?
doc. dr. Vilija Stanišauskienė
KTU Edukologijos institutas
2010 m.
Slide 24
Mokomės mokytis.
Kada, kaip ir kodėl?
Slide 25
Kas yra MOKYMASIS?
Įsiminimas ir
atgaminimas...
Asmenybė
s
tobulėjima
s...
Žinių
įgijimas...
Žinių
pritaikyma
s...
Supratimas
...
Slide 26
Mokymasis-
tai interaktyvus, dinamiškas ieškojimo
procesas, kuriame tyrinėjant bei
sąveikaujant su aplinka gimsta naujas
supratimas apie save patį ir supantį
pasaulį.
Slide 27
1.
Mokymasis yra aktyvaus konstravimo procesas
Mokymasis nėra žinių ir įgūdžių perdavimas, o
besimokantieji nėra tik pasyvūs „priėmėjai”, nes pats
žmogus savo prigimtimi yra aktyvus – jis stengiasi
susivokti ir veikti jį supančioje aplinkoje. Taigi
mokymasis yra aktyvus supratimo, prasmių ir įgūdžių
konstravimo procesas.
Slide 28
2. Mokantis įvykių ir faktų interpretacija yra individuali
Kiekvieno žmogaus konkretaus įvykio interpretavimo
išraiškos priemonė (kalbinė, rašytinė arba vaizdinė)
yra individuali, tačiau žinių struktūra arba
supratimas apie konkretų įvykį turėtų pasižymėti
bendrumu. Negali būti individualaus supratimo
apie tam tikrų konkrečių ženklų reikšmes ir
prasmes (pvz., šviesoforo spalvų reikšmės)
Slide 29
3. Mokymasis yra gausėjančių žinių sujungimas
Mokymaisis visada yra pagrįstas jau
turimomis
žiniomis
ir
pažinimo
struktūromis. Supratimas yra ugdomas
papildant
nauja
informacija
jau
egzistuojančią
žinių
struktūrą.
Šis
procesas vadinamas asimiliacija: naują
medžiagą
mokinys
integruoja
į
įsisavintąją, o po to, aktyviai dirbdamas,
konstruoja savo žinias.
Slide 30
4. Mokymasis grindžiamas bendradarbiavimu
Socialinė
sąveika
veda
į
žinių
konstravimo
ir
transformavimo
procesą.
Besimokantieji
patys
konstruoja
savo
kognityvines
struktūras kalbėdamiesi, aiškindami,
diskutuodami
bei
klausinėdami
bendradarbiavimo
atmosferoje.
Trumpiau tariant: kuo daugiau
bendrauji, tuo daugiau išmoksti.
Slide 31
5. Mokymasis yra savireguliuojantis procesas
Mokymaisis apima ir planavimą, vadybą,
reflektavimą. Savireguliacija reiškia, kad
besimokantysis turi tam tikrų įgūdžių, leidžiančių
jam pačiam susikurti savo mokymosi procesą, jam
vadovauti ir kontroliuoti. Besimokantysis nori
mokytis, gali reflektuoti ir įvertinti mokymosi
procesą. Mokymasis neatsiejamas nuo nuolatinio
besimokančiojo įsivertinimo.
Slide 32
6. Mokymasis yra orientuotas į tikslą
Nors mokymasis gali būti ir
atsitiktinis, efektyvus bei
prasmingas mokymasis yra
tada, kai aiškiai suvokiamas jo
tikslas bei kelias jam pasiekti.
Mokymosi tikslus nustato
mokytojas arba patys
besimokantieji. Vienas iš
esminių konstruktyviojo
mokymosi tikslų – įsisavintų
žinių, mokėjimų ir įgūdžių
taikymas naujoje situacijoje, t.y.
perkėlimas.
Slide 33
7. Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinka
Mokymaisis vyksta socialinėje
materialioje aplinkoje. Žinios yra
dalyvavimo ir tam tikros veiklos
rezultatas. Mokymasis gali būti
sustiprintas, priartinus jį prie
realaus gyvenimo konteksto,
kuriame egzistuoja tiek
socialinis, tiek fizinis
komponentai.
Slide 34
Mokymasis mokytis suprantamas kaip
asmens noras bei pasirengimas imtis
naujų užduočių, gebėjimas kontroliuoti
kognityvinius ir emocinius procesus
mokymosi metu bei taikyti įgytus
gebėjimus įvairiuose kontekstuose.
Mokėjimo mokytis kompetencija – tai visa
eilė vertybinių nuostatų, žinių bei
gebėjimų, kuriuos žmogus taiko mokymosi
veikloje.
Slide 35
Žmogaus prigimtinių savybių įtaka jo mokymuisi.
Kaip dominuojantis intelekto tipas, smegenų veiklos funkcijos ir
informacijos priėmimo bei tvarkymo būdas lemia individualų
mokymosi stilių?
Slide 36
Septyni H. Gardnerio intelekto tipai
Slide 37
Smegenų veiklos funkcijos ir mokymosi būdai
Smegenų pusrutuliai kontroliuoja skirtingus veiksmus ir
atlieka skirtingas minties funkcijas.
Nobelio premijos laureatas Sperri‘s savo darbais
atskleidė smegenų veiklos dėsningumus, kuriais
remiantis išskiriamos dešiniojo ir kairiojo smegenų
pusrutulio funkcijos.
Slide 38
Kaip aš mąstau?
LOGIKA
KŪRYBA
ORGANIZACIJA
INTUICIJA
Slide 39
LOGIKA
LOGIKA
LOGIKA
ORGANIZACIJA
KŪRYBA
INTUICIJA
Žmogus yra kritiškas,
logiškai
samprotaujantis,
linkęs analizuoti,
gilintis į teorijas,
viską gerai apsvarsto
ir paskaičiuoja,
mėgsta faktus,
dėsnius, aiškumą,
nuoseklumą.
Slide 40
LOGIKA
ORGANIZACIJA
ORGANIZACIJA
KŪRYBA
INTUICIJA
Žmogus yra
planuojantis,
nerizikuojantis,
disciplinuotas, viską
atlieka metodiškai,
nuoseklias
žingsniais, geba
organizuoti kitus,
mėgsta grupinį
darbą, tvarką.
Slide 41
LOGIKA
Žmogus yra jautrus,
ekspresyvus,
dvasingas, laisvas,
veikia giliai
išgyvendamas,
įsijausdamas,
pasikliauja nuojauta,
aprėpia visumą,
mėgsta žaidimus,
nežinomybę, gamtą.
ORGANIZACIJA
KŪRYBA
INTUICIJA
INTUICIJA
Slide 42
Žmogus yra
rizikuojantis,
spėliojantis,
žaismingas, smalsus,
laužantis taisykles,
problemas sprendžia
išradingai, mėgsta
dinamiką,
neapibrėžtumus,
įvairovę.
LOGIKA
KŪRYBA
KŪRYBA
ORGANIZACIJA
INTUICIJA
Slide 43
Dominuojantis informacijos priėmimo bei
tvarkymo būdas
VIZUALAS
AUDIALAS
KINESTETIKAS
Slide 44
Mokymosi stilius
– tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir
supratimo būdas. Tyrinėtojai nustatė, kad mokinių, kurie
mokosi mėgstamu būdu, mokymosi rezultatai daug
geresni.
Slide 45
Individualų žmogaus mokymosi stilių lemiantys
veiksniai:
informacijos priėmimo būdas (audialas, vizualas ar
kinestetikas?),
mąstymo tipas (dedukcinis ar indukcinis?),
mokymosi aplinka (intrapersonalinė ar interpersonalinė?).
Slide 46
Koks mano mokymosi stilius?
Aktyvistas
Mąstytojas
Teoretikas
Praktikas
Slide 47
Koncentracija.
Kaip išmokti sutelkti dėmesį chaotiškame
šių dienų pasaulyje?
Slide 48
“Sutelkti dėmesį – tai priversti savo galvos
smegenis nenukrypti nuo temos, nes mūsų
dėmesys veikia kaip prožektoriaus šviesos
srautas, tamsoje ieškantis galimos grėsmės.
Susikoncentruoti ties kuo nors, vadinasi, kovoti
su šiuo evoliucijos įdiegtu refleksu, jį perrašyti
kitais nerviniais impulsais.”
P. Thorbrietz, 2008
Slide 49
Koncentracijos sąlygos
•
•
•
•
•
Vidinė tvarka
Pakankama motyvacija
Pasiekimo jausmas (dopamino poveikis)
Nėra streso (nėra kortizolio poveikio)
Pailsėjusios smegenys
Slide 50
Mokymosi režimas
Geriausiai išliekama susikaupus daugiausiai 30 minučių;
kas 30 minučių būtinos trijų minučių pertraukėlės (mažiau
nei trijų minučių neužtenka pailsėti, o per ilgesnį laiką
pernelyg atitolstama nuo mokymosi turinio).
Kas dvi valandas privalu knygas užversti maždaug 20-30
minučių. Jei įmanoma, po tokios pertraukos verta imtis visai
kitokio pobūdžio mokslų, mat tuomet naujo pobūdžio
medžiaga lengviau įsimenama, netrikdo panašumas.
Tas, kuris mokosi visą dieną, išsaugo atmintyje maždaug 9
proc. informacijos, jei vakare veikia ką kita. O tas, kuris prieš
miegą dar šiek tiek pasimoko, išsaugo 56 proc. žinių. Šito
pasiekiama tik tuo atveju, jei nesistengiama kuo ilgiau
neužmigti, o mokomasi tik tol, kol ima merktis akys.
Slide 51
Ką daryti?
•
•
•
•
•
•
•
•
Sustruktūruoti dienos laiką.
Laikytis miego režimo.
Daugiau judėti.
Sveikai maitintis.
Tinkamai naudoti IKT.
Neprarasti laiko nuovokos.
Kurti gerą darbinę atmosferą.
Vengti pernelyg didelių reikalavimų.
Slide 52
Gražina Jakovickienė,
Marijampolės kolegijos Edukologijos ir psichologijos katedros vedėja
Motyvacijos samprata ir požiūrio į
mokymąsi dinamika;
Mokymosi motyvacija ir jos
reikšmė ugdymo procese;
Penkiolika motyvacijos stiprinimo
būdų, kurie naudojami mokykloje;
Mokymosi motyvacijos skatinimo
galimybės. Ką gali mokytojas? Ką gali
šeima?
Slide 53
Motyvacija
Motyvacija – tai kas žmogų
skatina veikti, tai elgesio
priežastis, stimulas, dėl kurio
ką nors veikiame.
Motyvai nėra įgimti, jie
atsiranda ir vystosi
priklausomai nuo ugdytojų
(tėvų ir mokytojų) siekimų,
skatinimų, aplinkos įtakos.
Slide 54
Motyvacija
vidinė
išorinė
poreikiai
tikslai
stimulai
vertybės
emocijos
vertinimas
elgsenos
aplinkybės
Slide 55
Motyvacija atsiranda, kai:
Jaučiama
nauda;
Užtikrinamas saugumas;
Patiriamas sėkmės
džiaugsmas
Slide 56
Kada mokinių motyvacija yra
aukšta?
Mokiniai
geba išnaudoti mokymosi aplinką,
formalius ir neformalius šaltinius, gerai ir noriai
atlieka savarankiškas užduotis;
Yra
išsiugdę pasitikėjimą savo jėgomis,
savarankiško bei komandinio darbo įgūdžius;
Siekia
pažangos.
Slide 57
Keletas įdomesnių faktų apie
motyvaciją:
Kiekvienas žmogus turi įgimtą
poreikį išsiaiškinti neaiškumus,
išspręsti problemas, atsakyti į
klausimus. Mažų vaikų elgesyje
tai ypač ryšku.
Slide 58
Keletas įdomesnių faktų apie
motyvaciją:
Iš prigimties mūsų smegenys
užprogramuotos mokymosi
motyvacijai: supratus, suvokus
kažką nauja arba įgijus
gebėjimą, jos apdovanoja
išskirdamos laimės hormonus.
Taigi, mokymasis iš tiesų
gali virsti manija.
Slide 59
Keletas įdomesnių faktų apie
motyvaciją:
Neuropsichologai nustatė, kad
mokinys per sekundę susidaro
įspūdį, ar mokytojas
motyvuotas, ar jis gerai išmano
dalyką.
Slide 60
Motyvacija:
I – II klasėje vyrauja teoriniai
motyvai:
noras pažinti nauja,
sekimas geru pavyzdžiu,
įdomus mokymo dalykas
Slide 61
Vaiko noras mokytis stiprėja,
kai:
Mokykloje jauku ir malonu;
Vaikas nepavargsta, išlieka
darbingas;
Per pamoką patiriamas
sėkmės ir bendradarbiavimo
džiaugsmas;
Nauja medžiaga yra patraukli
ir žadina jo smalsumą.
Slide 62
Vaiko noras mokytis silpnėja,
kai:
Kai jam nesiseka išmokti
naujos medžiagos;
Kai nesupranta;
Kai sulaukia per mažai
geranoriškumo iš mokytojų;
Vaiko mokymusi nesidomi
tėvai.
Slide 63
Motyvacija:
III klasėje išauga prestižo
motyvų reikšmė:
noras gauti gerą pažymį,
būti pripažintam draugų,
užimti gerą padėtį kolektyve
Slide 64
3 klasėje vaikų teigiamas
požiūris į mokyklą staigiai
keičiasi, ištinka pirmoji
mokymosi motyvacijos krizė:
jau patenkintas moksleivio statuso poreikis;
atsiranda, kitų, su mokymusi nesusijusių, motyvų ir
interesų;
išryškėja domėjimasis bendraamžių nuomonėmis;
krenta mokytojų ir kyla bendraamžių autoritetas.
3 klasėje kai kurių mokomųjų dalykų programos yra
labai sudėtingos, neatitinka vaikų poreikių; daugelis
moksleivių nespėja pagal jas mokytis, todėl
atsiranda mokymosi spragų;
dalis tėvų praranda viltį, kad jų vaikas gerai
mokysis, ir nebepadeda jam, nebeieško efektyvių
skatinimo būdų;
kai kuriose šeimose formuojama neigiama nuostata
mokyklos ir mokymosi atžvilgiu.
Slide 65
Antrasis kritinis mokymosi
motyvacijos laikotarpis-perėjimas iš
pradžios mokyklos į pagrindinę:
mokymasis tampa ne toks
reikšmingas;
Viskas, kas įdomiausia – ne
pamokose, o pertraukų metu;
Vertinami mokytojai:
išmano savo dalyką,
griežti, bet teisingi,
geranoriški vaikams,
įdomiai ir aiškiai dėsto,
teisingai vertina.
Slide 66
Trečiasis kritinis mokymosi
motyvacijos laikotarpis - 7,8,9 klasės:
didėja vaikų nepažangumas, o santykiai
su mokytojais labiausiai konfliktiški;
Pradeda suvokti, kodėl reikia mokytis.
Silpnėja domėjimasis atskirais faktais, bet
didėja domėjimasis įvairiais dėsningumais.
Reikšmingas socialinis motyvas – įsitvirtinti
klasės kolektyve. Vienas svarbiausių
paauglio veiklos motyvų - yra jo siekis
užsitikrinti socialinį statusą.
Slide 67
Mokymosi motyvai
paauglystėje:
1. Pareiga;
2. Noras sužinoti, pažinti;
3. Prestižo siekimas;
4. Siekis užsitikrinti geresnę ateitį;
5. Autoritetingo žmogaus įtaka ir
paskatinimas;
6. Siekis išvengti galimų
nemalonumų.
Slide 68
Nėra nemotyvuotų vaikų
Nėra vaikų, kurie neturi motyvacijos.
Tačiau motyvacija skiriasi. Vieni
siekia pažinti, suprasti, kiti - gero
įvertinimo, dar kiti stengiasi įgyti
populiarumą arba paslėpti savo
skausmą. Įsigilinę į vaiko elgesio
tikslą rastume atsakymą, kas slopina
vaiko norą mokytis, galėtume priimti
tinkamus sprendimus. Pastebėkite,
ko vaikas siekia ir padrąsinkite jį.
Slide 69
Mokytojui svarbu
taip organizuoti darbą, kad vaikai per
pamokas patirtų teigiamų emocijų.
Ypač pradinukui svarbu, kad jo darbo
rezultatai susilauktų nuoširdaus mokytojo
dėmesio ir paskatinimo, bet ne kritikos ar
neigiamo įvertinimo.
Kartais mokytojui atrodo, kad tik tie vaikai,
kurie gerai mokosi, nusipelnė pagyrimo, o
“tinginiai” turi būti tik barami, kitaip jie
niekada nepradės geriau mokytis.
Mes kartais net nepagalvojame, kad
mokinių suskirstymas į gerus ir blogus bei
jų supriešinimas pirmiausia įvyksta mūsų
pačių vaizduotėje. Tokiu būdu, mes mokytojai “priklijuojame etiketes”, kurios
visam gyvenimui palieka pėdsaką vaikų
širdelėse.
Slide 70
Pedagogai dažnai kalba apie
motyvacijos problemą, apie
motyvacijos mokymuisi stoką,
mokinių pasyvumą. Tačiau jau 1-2
metų vaikui būdingas noras aktyviai
veikti. Vaikas nori žaisti, vaikščioti,
tyrinėti aplinką ir mokytis. Šis noras
vaikui augant keičiasi – silpnėja arba
stiprėja. Kas atsitinka, kad vėliau tas
noras mokytis susilpnėja, tampa
neįdomu, pamokos nuobodžios,
nebenori mokytis?
Slide 71
Dažniausiai vaikų nenorą
mokytis sąlygoja keturių rūšių
priežastys:
Vaiko asmenybė
Šeima
Mokykla
Visuomenė
Slide 72
Mokykla:
Tradicinė pedagogika, kur
valdžia mokytojų rankose, o
moksleivis tik paklusnus
vykdytojas.
Pamokų trūkumai.
Vertinimo pažymiais
problemos.
Mokytojų ir moksleivių
bendravimo problemos.
Slide 73
Vaiko asmenybė:
Vaiko gebėjimai - Mokymosi
sunkumai.
Lyčių skirtumai.
Savęs vertinimo problemos.
Berniukai mokosi blogiau negu mergaitės. Paprastai
nebaigia devynių klasių ir iš mokyklos iškrenta
būtent berniukai. Pastebėta, kad berniukų
mokymosi motyvacija yra silpnesnė negu mergaičių.
Kodėl?
Slide 74
Iš atliktų tyrimų:
berniukams didelę įtaką daro neigiama
bendraamžių nuomonė. T.y. jei draugai šaiposi,
tyčiojasi dėl to kad mokosi, „kala“, tai toks vaikas
geriau renkasi mokytis blogiau, kentėti nuo
mokytojų ir tėvų, bet jaustis pripažintu bendraamžių
grupėje.
Berniukai jaučia mažesnę atsakomybę negu
mergaitės: jie dažniau neatlieka namų, neklauso
mokytojų, bėga iš pamokų ir visa tai atsiliepia
rezultatams – mokytojas rašo dvejetus, pastabas,
skambina tėvams – visa tai atstumia vaiką nuo
mokyklos, silpnina mokymosi motyvaciją.
Berniukai turi daugiau interesų, kurie nesusiję su
mokymusi. Jie dažniau būna kompiuterinėse,
kiemuose, sporto aikštelėse, gatvėse.
Jie daugiau domisi praktiniais dalykais – technika,
verslu. Be to jie greičiau sureaguoja į tuos
pavyzdžius, kai geriau uždirba, nors nebaigęs
mokslų.
Slide 75
Ką gali šeima?
G. Jakovickienė leido pasinaudoti
skaidrėmis, bet dalintis galime tik seminaro
konspektu (pridedamas spausdintas)
Slide 76
Seminaro refleksija
Įvertinimas.
Rezultatų fiksavimas ir aptarimas
(organizuoja Gižų K. Baršausko
pagrindinės mokyklos komanda)
Slide 77
Refleksija
VAIZDUOTĖS ŽAIDIMAS:
Koks yra minimas dalykas,
daiktas?
Užrašykite kilusias mintis,
vaizdus, asociacijas, jausmus.
Pažymėkite, ką Jūs darote, kaip
reaguojate, ką veikiate?
Slide 78
Vaizduotės žaidimas:
Įsivaizduokite mišką. Koks jis?
Per mišką eina kelias (vieškelis, takelis ir pan...)
Koks jis?
Pereinate mišku, pamiškėj arklys. Koks jis?
Ką veikia?
Praeinate arklį randate vandens indą
(talpą, telkinį ar pan.) Koks jis? Ką jūs darote?
Ar nešatės ar paliekate?
Toliau dykuma. Kokia ji?
Už dykumos dar vienas vandens indas.
Koks jis?
Prieinate jūrą. Kokia ji? Kaip jūs elgiatės?
Pamatote dar vieną, jau paskutinį, indą
(talpą). Koks jis? Kas vyksta? Kaip jūs
elgiatės? Kaip jaučiatės?
Slide 79
Simbolių reikšmės:
pagal Karlą Gustavą Jungą (Carl Gustav Jung; 1875-1961)
MIŠKAS- gyvenimas;
KELIAS- kelias, kuriuo einu per gyvenimą;
ARKLYS- darbas;
JŪRA- seksas.
I INDAS – pirmoji meilė,
II INDAS – antroji (gal tikroji) gyvenimo meilė,
III INDAS – paskutinioji meilė.
Slide 80
“Sodininkas, kad ir kaip to norėtų,
negali paimti gėlės už stiebo ir jį
tempdamas užauginti gėles. Bet jo galios
yra labai didelės. Savo veiksmais jis gali
gėlę numarinti, bet gali sudaryti ir tokias
sąlygas, kurios padės gėlei pražysti visu
gražumu. Taigi ir ugdytojas negali kokiu
nors tiesioginiu būdu išugdyti žmogaus,
nes žmogus ugdo pats save. Bet ugdytojo
vaidmuo labai svarbus – sudarydamas
palankias sąlygas, jis gali paskatinti
ugdytinio asmenybės sklaidą ir
tobulėjimą” .
(L. Vygotskis, 1991 m.)
Slide 81
Ačiū už dėmesį
BMT1 veiklų įgyvendinimas:
mokytojų kompetencijų įtaka
mokinių mokymosi motyvacijai
Vilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė
mokykla
2011-01-31
Slide 2
Seminaro tikslas
Praplėsti mokytojų kompetencijas,
būtinas mokinių mokymosi
motyvacijos skatinimui.
Slide 3
UŽDAVINIAI:
Pristatydamos namų darbus,
mokyklų komandos pasidalins
patirtimi;
Padėti įgyti mokytojo
kompetencijoms būtinus įgūdžius,
gebėjimus ir vertybines nuostatas;
Sudaryti ugdymo sąlygas, palankias
kompetencijoms plėtoti: humaniškai,
demokratiškai, visuotines vertybes
pripažįstančiai asmenybei ugdyti
Slide 4
LAUKIAMI REZULTATAI
Bendradarbiaus, siūlys, išreikš savo
nuomonę, kaip kurti humaniškas,
demokratiškas, visuotines vertybes
ugdant mokytojų kompetencijas;
Pasidalins savo patirtimi;
Numatomas tolimesnis bendravimas
ir bendradarbiavimas.
Slide 5
SEMINARO darbotvarkė:
– Seminaro įžanga
10.15-11.15 – Pamokos refleksija.
10.00-10.15
Vertinimas ir įsivertinimas.
Mokytoja metodininkė B. Žeimienė
11.15-12.00
- Mokytojų kompetencijų įtaka
mokinių mokymosi motyvacijai.
Direktorė G. Launikonienė ir Žaliosios BMT1 komanda.
12.00-12.40
– Pietų pertrauka
–Vinco Žemaičio muziejaus lankymas
13.00 -14.00 – Diskusijos ir dalinimasis patirtimi
14.00 – Refleksija
12.40.-13.00
Slide 6
Užduotis
Paimkite popieriaus lapą,
Ištieskite jį prieš save;
Klausykite kalbančiojo
nurodymų
ir
užsimerkite
Slide 7
Užduotis užmerktomis akimis:
Sulenkite lapą pusiau;
Nuplėškite viršutinį dešinįjį
kampą;
Sulenkite dar kartą pusiau;
Nuplėškite viršutinį kairįjį kampą
Atsimerkite
Slide 8
Užduotis
Išlankstykite
lapą ir
parodykite kolegoms.
Kodėl gavome skirtingai, jei visi
klausėmės tos pačios vykdymo
instrukcijos?
Slide 9
Kokia turėtų būti mokykla, kad šių dienų
mokinys gautų kokybišką išsilavinimą,
jaustųsi saugus ir laimingas?
Pagal Alan Beckley, gera mokykla yra tokia, kurios mokinys
gali pasakyti:
žinau savo mokymosi tikslus ir mokausi, kad juos
pasiekčiau;
žinau, ką reiškia gerai atlikti užduotis, ir galiu pats sau
padėti;
žinau, kad jeigu reikės pagalbos, sulauksiu jos mokykloje;
mano tėvai dalyvauja mokyklos veikloje, todėl ir aš čia
gerai jaučiuosi;
man patinka naudotis kompiuteriu ir aš žinau, kaip jis gali
padėti mokytis;
žinau, kaip esu vertinamas ir ką turėčiau daryti, kad
pagerinčiau savo mokymosi rezultatus;
žinau, kurie dalykai man sekasi gerai mokytis, ir galiu
gauti gerus įvertinimus;
noriu dirbti kartu su kitais mokiniais ir mokytis ne tik iš
mokytojų, bet ir iš klasės draugų;
baigęs mokyklą, galėsiu įgyti tokią profesiją, kokios noriu.
Slide 10
Mūsų mokyklose keliamas tikslas
pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas
mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų
kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų
tolesniam mokymuisi ir prasmingam,
aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje
visuomenėje.
Siekiant šio tikslo, Bendrosios programos,
vadovėliai ir kitos mokymo priemonės,
ugdymo procesas pamokoje ir po pamokų
turėtų būti pritaikyti mokinių amžiaus
tarpsniams, įgytai patirčiai, poreikiams,
sugebėjimų lygiui, mokymosi stiliams, skatinti
mokinius permąstyti savo mokymąsi, siekti
geresnių asmeninių rezultatų.
Slide 11
Ką daryti mokytojui?
Motyvuoti mokinius, pritaikyti,
diferencijuoti ir individualizuoti
ugdymo turinį. Kaip???
Jeigu mokytojas ilgą laiką dirbo su
klase „frontaliai“, vargu ar vieną rytą
atėjęs į mokyklą staiga sėkmingai
pradės taikyti individualizuotą
mokymą.
Geriau neskubėti ir gerai apmąstyti
mažus žingsnelius, kelti kvalifikaciją,
įgyti naujų kompetencijų, kad
palaipsniui išmoktų ir priprastų kitaip
dirbti ir mokiniai, ir mokytojas.
Slide 12
Žaliosios pasirinktas kelias: link
kokybiško mokymosi ir mokinių motyvacijos per mokytojų kompetencijų kėlimą
SEMINARAI:
Metamokymasis: kaip geriau suprasti, įsiminti ir
išmokti?
doc. dr. Vilija Stanišauskienė, KTU Edukologijos institutas
Pamokos vadyba. Nuo plano iki rezultato.
Pamokos uždavinių formulavimas.
Birutė Žeimienė, Marijampolės P. Armino pagrindinės mokyklos
mokytoja metodininkė
Įvairaus amžiaus moksleivių mokymosi
motyvacijos ypatumai bei žadinimo būdai.
Gražina Jakovickienė, Marijampolės kolegijos Edukologijos ir
psichologijos katedros vedėja
Slide 13
mokymo ir
mokymosi sampratos pokyčiai
Žingsneliai mokytojui:
Tyrimais įrodyta, kad mokymasis
yra daug sėkmingesnis,
kai mokinys yra aktyvus,
sąmoningas šio proceso dalyvis,
kai mokosi bendradarbiaudamas su
kitais,
kai mokymosi medžiaga ir
strategijos atitinka jo mokymosi stilių
ir tempą.
Slide 14
mokymo ir
mokymosi sampratos pokyčiai
Žingsneliai mokytojui:
Sudarant sąlygas mokiniui taip mokytis,
keičiasi ugdymo procesas pamokoje ir
mokytojo vaidmuo.
Mokiniai daugiau dirba patys, o mokytojas
jiems padeda, nukreipia, skatina mąstymą.
Mokytojas tampa ugdymo proceso tyrėju:
jis nuolat stebi, kaip mokiniams sekasi,
padeda įsivertinti, kelti realius mokymosi
tikslus ir jų siekti.
Jeigu mokytojas mato, kad kas nors
mokiniams nepavyksta, netinka pasirinktas
turinys, metodai, užduotys – visa tai keičia
ir pritaiko.
Slide 15
Mokinių pažinimas yra
būtina ugdymo individualizavimo ir
diferencijavimo sąlyga
Žingsneliai mokytojui:
Siekiant geriau pažinti mokinius, jiems duodama
daugiau praktinių darbų, prašoma pasidalyti įgyta
patirtimi vienas su kitu, skiriami lyderio vaidmenys ir
pan.
Taip pat domimasi mokinių gyvenimu po pamokų,
bendruomenėje ir šeimoje. Labai svarbu sužinoti,
kuo mokiniai domisi, ir tuo remtis pasirenkant
mokymo turinį ir mokymo bei mokymosi būdus.
Mokinys, kaip ir kiekvienas žmogus, nori mokytis to,
kas jam smalsu ir kas jam sekasi, kam jis jaučiasi
esąs stiprus.
Mokytojai išlaiko mokinių susidomėjimą ilgesnį laiką
leisdami jiems iš dalies kontroliuoti savo mokymąsi
– pasirinkti, ką jie nori arba kas jiems atrodo svarbu
išmokti.
Slide 16
klausimai, kurie
padės giliau pažinti mokinius,
pamatyti klasėje jų grupes:
Žingsneliai mokytojui:
Ką aš žinau apie savo mokinius? Ar žinau, kuris iš jų tylus
ir kuris nuolat siekia mano dėmesio?
Kurie iš jų atlieka viską, kas liepiama, ir daro pažangą?
Kurie kelia susirūpinimą?
Kurie negali nustygti vietoje nė minutės ir kuriuos reikia
nuolat skatinti?
Kuriems mokiniams sekasi matematika ir kuriems kalba,
kuriems tai sunku?
Kas sekasi mokiniams, kuriems nesiseka nei matematika,
nei kalba?
Kas sekasi mokiniams, kurių elgesys probleminis?
Kuo domisi mano mokiniai ir ką jie mėgsta?
Kuris mokinys pasižymi paslėptais talentais?
Kokiais būdais mokiniams patinka mokytis? Ar klausantis,
ar stebint, ar darant, ar tyrinėjant, ar diskutuojant?
Slide 17
Žingsneliai mokytojui:
Atsakius į šiuos ir panašius klausimus, bus
lengviau pritaikyti mokymo turinį, mokymo,
mokymosi ir vertinimo metodus individualiai
kiekvienam mokiniui ar jų grupėms ir skatinti
mokinių mokymosi motyvaciją.
Mokytojas, taikydamas įvairius
diferencijavimo ir individualizavimo būdus, turi
būti labai atidus ir empatiškas, kad nesukeltų
mokinių netolerancijos vienas kitam, etikečių
klijavimo, patyčių.
Mokiniams reikia paaiškinti grupavimo,
skirtingų užduočių skyrimo principus, sudaryti
galimybę tobulėti, pirmiausia rinktis tai, kas
jiems labiausiai sekasi ar įdomu.
Slide 18
M.Prensky, švietimo konsultantas:
“Mūsų mokiniai pasikeitė iš esmės.
Šiandienos mokiniai nėra tie, kuriuos
numato mokyti mūsų švietimo
sistema. Šiandien visi mūsų mokiniai
yra žmonės, kuriems skaitmeninė
kompiuterių, video žaidimų ir
interneto kalba yra jų gimtoji kalba.
Mes, mokytojai, esame skaitmeninio
pasaulio emigrantai.”
Slide 19
SAVIVALDAUS
MOKYMOSI SRITYS
1. Gyvenimo karjeros planavimas.
2. Turimų kompetencijų išryškinimas.
3. Reikiamų kompetencijų numatymas.
4. Būtinos mokymosi veiklos /tobulėjimo
veiksmų/ planas.
5. Mokymosi kontrakto sudarymas.
6. Mokymosi/ kompetencijų tobulinimo
dienoraščio vedimas.
7. Veiklos refleksija ir rekonstrukcija.
8. Savojo mokymosi stiliaus pažinimas.
Slide 20
METAMOKYMOSI KOMPETENCIJA : (1)
Gebėti atpažinti savo mokymosi stilių bei
taikyti jį mokantis.
Gebėti refleksuoti savo praktinę veiklą ar jos
veiksmus.
Gebėti rekonstruoti ir analizuoti praeityje
buvusią veiklą .
Gebėti savo idėjas išreikšti konceptualiai ir
vaizdžiai.
Gebėti savo žinias ir idėjas derinti su kitų
žiniomis, idėjomis.
Gebėti keistis savo idėjomis su kitais
žmonėmis ir jų grupėmis.
Žinoti bendrąsias ir specialiąsias veiklos
kompetencijas bei gebėti jas atpažinti savo
veikloje.
Slide 21
METAMOKYMOSI KOMPETENCIJA : (2)
Gebėti dokumentuoti savo kompetencijos
įrodymus, formuojant kompetencijos
portfelį.
Gebėti mokytis dirbant besimokančioje
organizacijoje /bendruomenėje, mieste,
regione/.
Gebėti mokytis siekiant gyvenimo darnos
ir karjeros vystymo.
Gebėti taikyti problemų sprendimo
metodus mokantis.
Gebėti vesti mokymosi dienoraštį.
Gebėti vertinti savo mokymąsi ir jo
rezultatus.
Žinoti patirtinio mokymosi akreditavimo
principus.
Slide 22
Apie mokinių pažinimą,
Mokymąsi
Ir mokėjimą mokytis
kalbėjo doc. dr. Vilija
Stanišauskienė
Slide 23
METAMOKYMASIS :
kaip geriau suprasti, įsiminti ir išmokti?
doc. dr. Vilija Stanišauskienė
KTU Edukologijos institutas
2010 m.
Slide 24
Mokomės mokytis.
Kada, kaip ir kodėl?
Slide 25
Kas yra MOKYMASIS?
Įsiminimas ir
atgaminimas...
Asmenybė
s
tobulėjima
s...
Žinių
įgijimas...
Žinių
pritaikyma
s...
Supratimas
...
Slide 26
Mokymasis-
tai interaktyvus, dinamiškas ieškojimo
procesas, kuriame tyrinėjant bei
sąveikaujant su aplinka gimsta naujas
supratimas apie save patį ir supantį
pasaulį.
Slide 27
1.
Mokymasis yra aktyvaus konstravimo procesas
Mokymasis nėra žinių ir įgūdžių perdavimas, o
besimokantieji nėra tik pasyvūs „priėmėjai”, nes pats
žmogus savo prigimtimi yra aktyvus – jis stengiasi
susivokti ir veikti jį supančioje aplinkoje. Taigi
mokymasis yra aktyvus supratimo, prasmių ir įgūdžių
konstravimo procesas.
Slide 28
2. Mokantis įvykių ir faktų interpretacija yra individuali
Kiekvieno žmogaus konkretaus įvykio interpretavimo
išraiškos priemonė (kalbinė, rašytinė arba vaizdinė)
yra individuali, tačiau žinių struktūra arba
supratimas apie konkretų įvykį turėtų pasižymėti
bendrumu. Negali būti individualaus supratimo
apie tam tikrų konkrečių ženklų reikšmes ir
prasmes (pvz., šviesoforo spalvų reikšmės)
Slide 29
3. Mokymasis yra gausėjančių žinių sujungimas
Mokymaisis visada yra pagrįstas jau
turimomis
žiniomis
ir
pažinimo
struktūromis. Supratimas yra ugdomas
papildant
nauja
informacija
jau
egzistuojančią
žinių
struktūrą.
Šis
procesas vadinamas asimiliacija: naują
medžiagą
mokinys
integruoja
į
įsisavintąją, o po to, aktyviai dirbdamas,
konstruoja savo žinias.
Slide 30
4. Mokymasis grindžiamas bendradarbiavimu
Socialinė
sąveika
veda
į
žinių
konstravimo
ir
transformavimo
procesą.
Besimokantieji
patys
konstruoja
savo
kognityvines
struktūras kalbėdamiesi, aiškindami,
diskutuodami
bei
klausinėdami
bendradarbiavimo
atmosferoje.
Trumpiau tariant: kuo daugiau
bendrauji, tuo daugiau išmoksti.
Slide 31
5. Mokymasis yra savireguliuojantis procesas
Mokymaisis apima ir planavimą, vadybą,
reflektavimą. Savireguliacija reiškia, kad
besimokantysis turi tam tikrų įgūdžių, leidžiančių
jam pačiam susikurti savo mokymosi procesą, jam
vadovauti ir kontroliuoti. Besimokantysis nori
mokytis, gali reflektuoti ir įvertinti mokymosi
procesą. Mokymasis neatsiejamas nuo nuolatinio
besimokančiojo įsivertinimo.
Slide 32
6. Mokymasis yra orientuotas į tikslą
Nors mokymasis gali būti ir
atsitiktinis, efektyvus bei
prasmingas mokymasis yra
tada, kai aiškiai suvokiamas jo
tikslas bei kelias jam pasiekti.
Mokymosi tikslus nustato
mokytojas arba patys
besimokantieji. Vienas iš
esminių konstruktyviojo
mokymosi tikslų – įsisavintų
žinių, mokėjimų ir įgūdžių
taikymas naujoje situacijoje, t.y.
perkėlimas.
Slide 33
7. Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinka
Mokymaisis vyksta socialinėje
materialioje aplinkoje. Žinios yra
dalyvavimo ir tam tikros veiklos
rezultatas. Mokymasis gali būti
sustiprintas, priartinus jį prie
realaus gyvenimo konteksto,
kuriame egzistuoja tiek
socialinis, tiek fizinis
komponentai.
Slide 34
Mokymasis mokytis suprantamas kaip
asmens noras bei pasirengimas imtis
naujų užduočių, gebėjimas kontroliuoti
kognityvinius ir emocinius procesus
mokymosi metu bei taikyti įgytus
gebėjimus įvairiuose kontekstuose.
Mokėjimo mokytis kompetencija – tai visa
eilė vertybinių nuostatų, žinių bei
gebėjimų, kuriuos žmogus taiko mokymosi
veikloje.
Slide 35
Žmogaus prigimtinių savybių įtaka jo mokymuisi.
Kaip dominuojantis intelekto tipas, smegenų veiklos funkcijos ir
informacijos priėmimo bei tvarkymo būdas lemia individualų
mokymosi stilių?
Slide 36
Septyni H. Gardnerio intelekto tipai
Slide 37
Smegenų veiklos funkcijos ir mokymosi būdai
Smegenų pusrutuliai kontroliuoja skirtingus veiksmus ir
atlieka skirtingas minties funkcijas.
Nobelio premijos laureatas Sperri‘s savo darbais
atskleidė smegenų veiklos dėsningumus, kuriais
remiantis išskiriamos dešiniojo ir kairiojo smegenų
pusrutulio funkcijos.
Slide 38
Kaip aš mąstau?
LOGIKA
KŪRYBA
ORGANIZACIJA
INTUICIJA
Slide 39
LOGIKA
LOGIKA
LOGIKA
ORGANIZACIJA
KŪRYBA
INTUICIJA
Žmogus yra kritiškas,
logiškai
samprotaujantis,
linkęs analizuoti,
gilintis į teorijas,
viską gerai apsvarsto
ir paskaičiuoja,
mėgsta faktus,
dėsnius, aiškumą,
nuoseklumą.
Slide 40
LOGIKA
ORGANIZACIJA
ORGANIZACIJA
KŪRYBA
INTUICIJA
Žmogus yra
planuojantis,
nerizikuojantis,
disciplinuotas, viską
atlieka metodiškai,
nuoseklias
žingsniais, geba
organizuoti kitus,
mėgsta grupinį
darbą, tvarką.
Slide 41
LOGIKA
Žmogus yra jautrus,
ekspresyvus,
dvasingas, laisvas,
veikia giliai
išgyvendamas,
įsijausdamas,
pasikliauja nuojauta,
aprėpia visumą,
mėgsta žaidimus,
nežinomybę, gamtą.
ORGANIZACIJA
KŪRYBA
INTUICIJA
INTUICIJA
Slide 42
Žmogus yra
rizikuojantis,
spėliojantis,
žaismingas, smalsus,
laužantis taisykles,
problemas sprendžia
išradingai, mėgsta
dinamiką,
neapibrėžtumus,
įvairovę.
LOGIKA
KŪRYBA
KŪRYBA
ORGANIZACIJA
INTUICIJA
Slide 43
Dominuojantis informacijos priėmimo bei
tvarkymo būdas
VIZUALAS
AUDIALAS
KINESTETIKAS
Slide 44
Mokymosi stilius
– tai pamėgtas galvojimo, informacijos apdorojimo ir
supratimo būdas. Tyrinėtojai nustatė, kad mokinių, kurie
mokosi mėgstamu būdu, mokymosi rezultatai daug
geresni.
Slide 45
Individualų žmogaus mokymosi stilių lemiantys
veiksniai:
informacijos priėmimo būdas (audialas, vizualas ar
kinestetikas?),
mąstymo tipas (dedukcinis ar indukcinis?),
mokymosi aplinka (intrapersonalinė ar interpersonalinė?).
Slide 46
Koks mano mokymosi stilius?
Aktyvistas
Mąstytojas
Teoretikas
Praktikas
Slide 47
Koncentracija.
Kaip išmokti sutelkti dėmesį chaotiškame
šių dienų pasaulyje?
Slide 48
“Sutelkti dėmesį – tai priversti savo galvos
smegenis nenukrypti nuo temos, nes mūsų
dėmesys veikia kaip prožektoriaus šviesos
srautas, tamsoje ieškantis galimos grėsmės.
Susikoncentruoti ties kuo nors, vadinasi, kovoti
su šiuo evoliucijos įdiegtu refleksu, jį perrašyti
kitais nerviniais impulsais.”
P. Thorbrietz, 2008
Slide 49
Koncentracijos sąlygos
•
•
•
•
•
Vidinė tvarka
Pakankama motyvacija
Pasiekimo jausmas (dopamino poveikis)
Nėra streso (nėra kortizolio poveikio)
Pailsėjusios smegenys
Slide 50
Mokymosi režimas
Geriausiai išliekama susikaupus daugiausiai 30 minučių;
kas 30 minučių būtinos trijų minučių pertraukėlės (mažiau
nei trijų minučių neužtenka pailsėti, o per ilgesnį laiką
pernelyg atitolstama nuo mokymosi turinio).
Kas dvi valandas privalu knygas užversti maždaug 20-30
minučių. Jei įmanoma, po tokios pertraukos verta imtis visai
kitokio pobūdžio mokslų, mat tuomet naujo pobūdžio
medžiaga lengviau įsimenama, netrikdo panašumas.
Tas, kuris mokosi visą dieną, išsaugo atmintyje maždaug 9
proc. informacijos, jei vakare veikia ką kita. O tas, kuris prieš
miegą dar šiek tiek pasimoko, išsaugo 56 proc. žinių. Šito
pasiekiama tik tuo atveju, jei nesistengiama kuo ilgiau
neužmigti, o mokomasi tik tol, kol ima merktis akys.
Slide 51
Ką daryti?
•
•
•
•
•
•
•
•
Sustruktūruoti dienos laiką.
Laikytis miego režimo.
Daugiau judėti.
Sveikai maitintis.
Tinkamai naudoti IKT.
Neprarasti laiko nuovokos.
Kurti gerą darbinę atmosferą.
Vengti pernelyg didelių reikalavimų.
Slide 52
Gražina Jakovickienė,
Marijampolės kolegijos Edukologijos ir psichologijos katedros vedėja
Motyvacijos samprata ir požiūrio į
mokymąsi dinamika;
Mokymosi motyvacija ir jos
reikšmė ugdymo procese;
Penkiolika motyvacijos stiprinimo
būdų, kurie naudojami mokykloje;
Mokymosi motyvacijos skatinimo
galimybės. Ką gali mokytojas? Ką gali
šeima?
Slide 53
Motyvacija
Motyvacija – tai kas žmogų
skatina veikti, tai elgesio
priežastis, stimulas, dėl kurio
ką nors veikiame.
Motyvai nėra įgimti, jie
atsiranda ir vystosi
priklausomai nuo ugdytojų
(tėvų ir mokytojų) siekimų,
skatinimų, aplinkos įtakos.
Slide 54
Motyvacija
vidinė
išorinė
poreikiai
tikslai
stimulai
vertybės
emocijos
vertinimas
elgsenos
aplinkybės
Slide 55
Motyvacija atsiranda, kai:
Jaučiama
nauda;
Užtikrinamas saugumas;
Patiriamas sėkmės
džiaugsmas
Slide 56
Kada mokinių motyvacija yra
aukšta?
Mokiniai
geba išnaudoti mokymosi aplinką,
formalius ir neformalius šaltinius, gerai ir noriai
atlieka savarankiškas užduotis;
Yra
išsiugdę pasitikėjimą savo jėgomis,
savarankiško bei komandinio darbo įgūdžius;
Siekia
pažangos.
Slide 57
Keletas įdomesnių faktų apie
motyvaciją:
Kiekvienas žmogus turi įgimtą
poreikį išsiaiškinti neaiškumus,
išspręsti problemas, atsakyti į
klausimus. Mažų vaikų elgesyje
tai ypač ryšku.
Slide 58
Keletas įdomesnių faktų apie
motyvaciją:
Iš prigimties mūsų smegenys
užprogramuotos mokymosi
motyvacijai: supratus, suvokus
kažką nauja arba įgijus
gebėjimą, jos apdovanoja
išskirdamos laimės hormonus.
Taigi, mokymasis iš tiesų
gali virsti manija.
Slide 59
Keletas įdomesnių faktų apie
motyvaciją:
Neuropsichologai nustatė, kad
mokinys per sekundę susidaro
įspūdį, ar mokytojas
motyvuotas, ar jis gerai išmano
dalyką.
Slide 60
Motyvacija:
I – II klasėje vyrauja teoriniai
motyvai:
noras pažinti nauja,
sekimas geru pavyzdžiu,
įdomus mokymo dalykas
Slide 61
Vaiko noras mokytis stiprėja,
kai:
Mokykloje jauku ir malonu;
Vaikas nepavargsta, išlieka
darbingas;
Per pamoką patiriamas
sėkmės ir bendradarbiavimo
džiaugsmas;
Nauja medžiaga yra patraukli
ir žadina jo smalsumą.
Slide 62
Vaiko noras mokytis silpnėja,
kai:
Kai jam nesiseka išmokti
naujos medžiagos;
Kai nesupranta;
Kai sulaukia per mažai
geranoriškumo iš mokytojų;
Vaiko mokymusi nesidomi
tėvai.
Slide 63
Motyvacija:
III klasėje išauga prestižo
motyvų reikšmė:
noras gauti gerą pažymį,
būti pripažintam draugų,
užimti gerą padėtį kolektyve
Slide 64
3 klasėje vaikų teigiamas
požiūris į mokyklą staigiai
keičiasi, ištinka pirmoji
mokymosi motyvacijos krizė:
jau patenkintas moksleivio statuso poreikis;
atsiranda, kitų, su mokymusi nesusijusių, motyvų ir
interesų;
išryškėja domėjimasis bendraamžių nuomonėmis;
krenta mokytojų ir kyla bendraamžių autoritetas.
3 klasėje kai kurių mokomųjų dalykų programos yra
labai sudėtingos, neatitinka vaikų poreikių; daugelis
moksleivių nespėja pagal jas mokytis, todėl
atsiranda mokymosi spragų;
dalis tėvų praranda viltį, kad jų vaikas gerai
mokysis, ir nebepadeda jam, nebeieško efektyvių
skatinimo būdų;
kai kuriose šeimose formuojama neigiama nuostata
mokyklos ir mokymosi atžvilgiu.
Slide 65
Antrasis kritinis mokymosi
motyvacijos laikotarpis-perėjimas iš
pradžios mokyklos į pagrindinę:
mokymasis tampa ne toks
reikšmingas;
Viskas, kas įdomiausia – ne
pamokose, o pertraukų metu;
Vertinami mokytojai:
išmano savo dalyką,
griežti, bet teisingi,
geranoriški vaikams,
įdomiai ir aiškiai dėsto,
teisingai vertina.
Slide 66
Trečiasis kritinis mokymosi
motyvacijos laikotarpis - 7,8,9 klasės:
didėja vaikų nepažangumas, o santykiai
su mokytojais labiausiai konfliktiški;
Pradeda suvokti, kodėl reikia mokytis.
Silpnėja domėjimasis atskirais faktais, bet
didėja domėjimasis įvairiais dėsningumais.
Reikšmingas socialinis motyvas – įsitvirtinti
klasės kolektyve. Vienas svarbiausių
paauglio veiklos motyvų - yra jo siekis
užsitikrinti socialinį statusą.
Slide 67
Mokymosi motyvai
paauglystėje:
1. Pareiga;
2. Noras sužinoti, pažinti;
3. Prestižo siekimas;
4. Siekis užsitikrinti geresnę ateitį;
5. Autoritetingo žmogaus įtaka ir
paskatinimas;
6. Siekis išvengti galimų
nemalonumų.
Slide 68
Nėra nemotyvuotų vaikų
Nėra vaikų, kurie neturi motyvacijos.
Tačiau motyvacija skiriasi. Vieni
siekia pažinti, suprasti, kiti - gero
įvertinimo, dar kiti stengiasi įgyti
populiarumą arba paslėpti savo
skausmą. Įsigilinę į vaiko elgesio
tikslą rastume atsakymą, kas slopina
vaiko norą mokytis, galėtume priimti
tinkamus sprendimus. Pastebėkite,
ko vaikas siekia ir padrąsinkite jį.
Slide 69
Mokytojui svarbu
taip organizuoti darbą, kad vaikai per
pamokas patirtų teigiamų emocijų.
Ypač pradinukui svarbu, kad jo darbo
rezultatai susilauktų nuoširdaus mokytojo
dėmesio ir paskatinimo, bet ne kritikos ar
neigiamo įvertinimo.
Kartais mokytojui atrodo, kad tik tie vaikai,
kurie gerai mokosi, nusipelnė pagyrimo, o
“tinginiai” turi būti tik barami, kitaip jie
niekada nepradės geriau mokytis.
Mes kartais net nepagalvojame, kad
mokinių suskirstymas į gerus ir blogus bei
jų supriešinimas pirmiausia įvyksta mūsų
pačių vaizduotėje. Tokiu būdu, mes mokytojai “priklijuojame etiketes”, kurios
visam gyvenimui palieka pėdsaką vaikų
širdelėse.
Slide 70
Pedagogai dažnai kalba apie
motyvacijos problemą, apie
motyvacijos mokymuisi stoką,
mokinių pasyvumą. Tačiau jau 1-2
metų vaikui būdingas noras aktyviai
veikti. Vaikas nori žaisti, vaikščioti,
tyrinėti aplinką ir mokytis. Šis noras
vaikui augant keičiasi – silpnėja arba
stiprėja. Kas atsitinka, kad vėliau tas
noras mokytis susilpnėja, tampa
neįdomu, pamokos nuobodžios,
nebenori mokytis?
Slide 71
Dažniausiai vaikų nenorą
mokytis sąlygoja keturių rūšių
priežastys:
Vaiko asmenybė
Šeima
Mokykla
Visuomenė
Slide 72
Mokykla:
Tradicinė pedagogika, kur
valdžia mokytojų rankose, o
moksleivis tik paklusnus
vykdytojas.
Pamokų trūkumai.
Vertinimo pažymiais
problemos.
Mokytojų ir moksleivių
bendravimo problemos.
Slide 73
Vaiko asmenybė:
Vaiko gebėjimai - Mokymosi
sunkumai.
Lyčių skirtumai.
Savęs vertinimo problemos.
Berniukai mokosi blogiau negu mergaitės. Paprastai
nebaigia devynių klasių ir iš mokyklos iškrenta
būtent berniukai. Pastebėta, kad berniukų
mokymosi motyvacija yra silpnesnė negu mergaičių.
Kodėl?
Slide 74
Iš atliktų tyrimų:
berniukams didelę įtaką daro neigiama
bendraamžių nuomonė. T.y. jei draugai šaiposi,
tyčiojasi dėl to kad mokosi, „kala“, tai toks vaikas
geriau renkasi mokytis blogiau, kentėti nuo
mokytojų ir tėvų, bet jaustis pripažintu bendraamžių
grupėje.
Berniukai jaučia mažesnę atsakomybę negu
mergaitės: jie dažniau neatlieka namų, neklauso
mokytojų, bėga iš pamokų ir visa tai atsiliepia
rezultatams – mokytojas rašo dvejetus, pastabas,
skambina tėvams – visa tai atstumia vaiką nuo
mokyklos, silpnina mokymosi motyvaciją.
Berniukai turi daugiau interesų, kurie nesusiję su
mokymusi. Jie dažniau būna kompiuterinėse,
kiemuose, sporto aikštelėse, gatvėse.
Jie daugiau domisi praktiniais dalykais – technika,
verslu. Be to jie greičiau sureaguoja į tuos
pavyzdžius, kai geriau uždirba, nors nebaigęs
mokslų.
Slide 75
Ką gali šeima?
G. Jakovickienė leido pasinaudoti
skaidrėmis, bet dalintis galime tik seminaro
konspektu (pridedamas spausdintas)
Slide 76
Seminaro refleksija
Įvertinimas.
Rezultatų fiksavimas ir aptarimas
(organizuoja Gižų K. Baršausko
pagrindinės mokyklos komanda)
Slide 77
Refleksija
VAIZDUOTĖS ŽAIDIMAS:
Koks yra minimas dalykas,
daiktas?
Užrašykite kilusias mintis,
vaizdus, asociacijas, jausmus.
Pažymėkite, ką Jūs darote, kaip
reaguojate, ką veikiate?
Slide 78
Vaizduotės žaidimas:
Įsivaizduokite mišką. Koks jis?
Per mišką eina kelias (vieškelis, takelis ir pan...)
Koks jis?
Pereinate mišku, pamiškėj arklys. Koks jis?
Ką veikia?
Praeinate arklį randate vandens indą
(talpą, telkinį ar pan.) Koks jis? Ką jūs darote?
Ar nešatės ar paliekate?
Toliau dykuma. Kokia ji?
Už dykumos dar vienas vandens indas.
Koks jis?
Prieinate jūrą. Kokia ji? Kaip jūs elgiatės?
Pamatote dar vieną, jau paskutinį, indą
(talpą). Koks jis? Kas vyksta? Kaip jūs
elgiatės? Kaip jaučiatės?
Slide 79
Simbolių reikšmės:
pagal Karlą Gustavą Jungą (Carl Gustav Jung; 1875-1961)
MIŠKAS- gyvenimas;
KELIAS- kelias, kuriuo einu per gyvenimą;
ARKLYS- darbas;
JŪRA- seksas.
I INDAS – pirmoji meilė,
II INDAS – antroji (gal tikroji) gyvenimo meilė,
III INDAS – paskutinioji meilė.
Slide 80
“Sodininkas, kad ir kaip to norėtų,
negali paimti gėlės už stiebo ir jį
tempdamas užauginti gėles. Bet jo galios
yra labai didelės. Savo veiksmais jis gali
gėlę numarinti, bet gali sudaryti ir tokias
sąlygas, kurios padės gėlei pražysti visu
gražumu. Taigi ir ugdytojas negali kokiu
nors tiesioginiu būdu išugdyti žmogaus,
nes žmogus ugdo pats save. Bet ugdytojo
vaidmuo labai svarbus – sudarydamas
palankias sąlygas, jis gali paskatinti
ugdytinio asmenybės sklaidą ir
tobulėjimą” .
(L. Vygotskis, 1991 m.)
Slide 81
Ačiū už dėmesį